Žymos archyvas: Lietuvos laisvės kovotojai

Kadrėnuose pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai (video) (1)

Partizanų parkas Kadrėnuose | Wikipedia.org nuotr.

Liepos 14 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke kurį įkūrė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Kadrėnų kaime,  vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė.

Partizanų ir visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventę visuomet rengdavo monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir svajojo, kad ji šiame parke vyktų kasmet. Šiemet ji sutapo su monsinjoro 4-siomis mirties metinėmis. Skaityti toliau

Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė (0)

Alfonsas Svarinskas | Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Liepos 14 dieną, šeštadienį, Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Kadrėnų kaime), kurį įkūrė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, vyks Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė.

Partizanų ir visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventę visuomet rengdavo monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir svajojo, kad ji šiame parke vyktų kasmet. Skaityti toliau

Seimo nariai ragina V. Pranckietį ir R. Karbauskį imtis veiksmų, svarstant Lukiškių aikštės projektą (8)

Vytis | Alkas.lt, nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto Pirmininką Ramūną Karbauskį, ragindami juos kuo skubiau imtis veiksmų ir išreikšti politinę valią, svarstant Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą.

„Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai, Lietuvos laisvės kovotojai ir gynėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Skaityti toliau

Vyriausybė palaiko idėją įamžinti laisvės kovotojų atminimą Lukiškių aikštėje (4)

Lukiškių aikštė | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Vyriausybė pritarė Lukiškių aikštės įstatymo projekto tikslui įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą Lukiškių aikštėje ir kartu atkreipė Seimo dėmesį į argumentus, dėl įstatymo teisinio reguliavimo priemonių.

Nutarime pažymima, kad Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai yra vienkartinio pobūdžio ir jau sureguliuoti Seimo 1999 m. vasario 11d. nutarimu „Dėl valstybės  sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Įstatymais turėtų būti nustatomos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Lietuviai pagerbė Latvijos 1991 metų Barikadų dienų aukas (0)

Šventiškai papuošti Marupės kultūros namai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Sausio 13-ąją, pagerbėme žuvusius Lietuvos laisvės gynėjus languose uždegdami žvakutes, o Nepriklausomybės aikštėje, prie televizijos bokšto ir šalia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato – atminimo laužus.

1991 m., sausio mėnesį, mes buvome ne vieni, kartu su mumis kovojo ir Latvija, kuri taip pat krauju apgynė savo šalies laisvę.

Prisiminti tą lemtingą sausį žuvusius už Lietuvos ir Latvijos laisvę piliečius Skaityti toliau

V. Sinica. Per toli, per vėlai (23)

Alkas.lt koliažas

Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau

V. Striužas. Čia mano miškai, čia mano vyrai (5)

Stefanija-Valatkiene-Roglaicia- 2015-07-16-V.Striuzo-nuotr2

Prie kelio Šiluva – Tytuvėnai, Roglaičių kaime, nedidelėj trobelėj gyvena stebėtinai jaunatviškos sielos ir geros atminties Stefanija Valatkienė, gimusi Pagedočio kaime Raseinių valsčiuje. Iki šių dienų išlaikiusi  nesavanaudišką meilę Lietuvai, pagarbą dėl laisvės kovojusiems partizanams.

Jos tėvelis – žymus knygnešys Juozas Matuzas, gyvenęs Sandrausiškės dvare, Šiluvos vlsč., carinės Rusijos valdžios draudžiama spauda aprūpindavęs savo krašto, taip pat Panevėžio, Ukmergės apylinkių knygnešius. Stefanija apsakė, kad tėvelis knygas slėpdavo šuns būdoje su dviguba siena. Knygas nešdavo ir vežimu veždavo. Kartą pasitikę pakeliui draugai patarė negrįžti namo, Skaityti toliau

Ariogaloje vyks tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovotojų sąskrydis „Su Lietuva širdy“ (1)

LTPK ir LKD saskrydis su SU LIETUVA ŠIRDY 2015 07 31 _rugpjučio 1d. Ariogaloje.logo-K100Liepos 31 – rugpjūčio 1 dienomis, penktadienį ir šeštadienį, Ariogaloje vyks tradicinis 25-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Liepos 31 d. 17 val. Daugėliškių miške, Ariogalos sen., Raseinių r. prie atstatyto partizanų bunkerio bus surengta „Jaunimo diena“. Vyks partizanų mūšio inscenizacija  „Didvyriai išlieka mūsų širdyse“. 19 val. bus vaišinamasi kareiviška koše, vyks susitikimai ir pokalbiai su partizanais, ryšininkai, tremtiniais.

Rugpjūčio 1 d. 9-17 val. Dubysos slėnyje, Ariogaloje vyks susitikimų diena. Skaityti toliau

J. Burokas. Antirezistentai įsisiautėjo drebinti orą (12)

Jonas Burokas | J. Česnavičiaus nuotr.

Po sovietinę okupaciją ir aneksiją žyminčių skulptūrų nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo pasirodė atsakomoji akcija – informacinio karo atakos požymius turintis reikalavimas panaikinti sprendimą, susijusį su žymaus Lietuvos laisvės kovotojo, antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio atminimo įamžinimu. Tai Lietuvos kariuomenės kapitonas, teisininkas, literatas, žurnalistas-publicistas, 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis, Štuthofo konclagerio kalinys, Lietuvos Tautinės Tarybos pirmininkas, ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai (pogrindžio ginkluotųjų pajėgų) organizatorius Jonas Noreika (rezistencinis slapyvardis Generolas Vėtra). Skaityti toliau

Paminėtas ginkluoto pasipriešinimo dalyvio Jono Čeponio 90-metis (nuotraukos) (0)

Jonas Čeponis švenčia 90-ies metų sukaktį

Su pražydusiais vasariniais žiedais ryškiomis spalvomis ryškėja ir populiariausių vardadienių puokštė. Į tą puokštę įsipynęs ir žinomo Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvio dimisijos pulkininko Jono Čeponio vardadienio žiedas, kuris gražia spalvų gama neseniai pažymėjo 90-tąjį savo gimtadienį.

Daug žmonių sugužėjo jį pasveikinti. Skaityti toliau

Istorikai kviečia į diskusiją „Karas dėl partizanu – su savimi ir su priešais“ (8)

Tauro apygardos vadovybė | Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Sausio 28 d. 18 val. Vilniuje bare „Būsi trečias“ (Totorių g.) Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija rengia diskusiją „Karas dėl partizanu – su savimi ir su priešais“.  Diskusijoje dalyvaus istorikai Bernardas Gailius ir Norbertas Černiauskas.

Paskutinis Lietuvos partizanas su ginklu rankoje krito prieš pusę amžiaus, jo pergalė iškovota prieš ketvirtį šimtmečio, tačiau „miško brolių“ karas dar nesibaigė. Tiksliau, jis vyksta naujame – mūsų atminties bei mūsų vidaus ir tarptautinės politikos fronte. Tai, kada jis baigsis ir, svarbiausia, kaip – nežinia. Skaityti toliau

Išleistas partizano A. Bilinkevičiaus-Balčio dienoraštis (0)

knyga-pergyventu-jausmu-atogarsisLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido naują leidinį „…pergyventų jausmų atogarsis“ – Vyčio apygardos partizano Albino Bilinkevičiaus-Balčio dienoraštį, laiškų ir eilėraščių faksimiles.

Pirmasis jo pristatymas įvyks rugsėjo 6 d., šeštadienį, tradicinio „Trakinių partizanų“ sąskrydžio Anykščių rajone metu.

„Čia parašyti keli žodžiai nėra dienoraštis, nėra visa širdis. Mano širdis pilnesnė ir turiningesnė. Čia yra tik širdies, pergyventų jausmų atogarsis, pašvaistė, šešėlis“, – taip rašė savo dienoraštyje partizanas Baltis. Dienoraštis rašytas 1946–1947 m. Skaityti toliau

Mirė garsus kovotojas už Lietvos laisvę ir Tiesą Alfonsas Svarinskas (video) (26)

Alfonsas Svarinskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Liepos 17 d. eidamas 90-uosius metus mirė garsus kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

A. Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Kadrėnuose, Deltuvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1932–1936 m. mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, 1936–1942 m. Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 1942–1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.

A. Svarinskas į pogrindinę veiklą įsitraukė dar mokydamasis gimnazijoje. 1946 metais prasidėjus persekiojimui jis paliko nebaigtas studijas kunigų seminarijoje Skaityti toliau

Nuspręsta kas stovės Vilniaus Lukiškių aikštėje? (22)

small_iarfjx3212Liepos 15 d. Kultūros ministerija paskelbė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkurse dalyvavusių projektų vertinimo eilę ir atplėšė vokus su devizų šifrais tai yra informacija, iš kurios matoma, kokia organizacija ar menininkas pateikė konkursui projektus. Iki šiol komisija vertino anonimiškai pateiktus projektus. Galutinis sprendimas dėl konkurso laimėtojų bus paskelbtas patikrinus projektų teikėjų kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir išnagrinėjus pretenzijas, jeigu jos bus pateiktos. Skaityti toliau

A.Karalius. Laisvės pirkimas su varovais: Kultūros ministerija tyčiojasi iš autorių (nuotraukos) (15)

Lukiškių aikštės projektų „paroda“ Kultūros ministerijoje | pilotas.lt, A.Karaliaus nuotr.

Dar niekada Lietuvoje Laisvė nebuvo šitaip ištąsyta, išbiurokratinta, pažeminta ir devalvuota, kaip šiandien. Tam neprireikė jokios okupacinės kariuomenės ar nuožmaus spectarnybų desanto. Pasirodo, visą nešvarų darbą yra pajėgūs atlikti balti ir išmanikiūrinti savų biurokratų piršteliai – ypač, jei jiems vadovauja iškilus kultūros seržantas Birutis Š.

Birželio 13 d. Kultūros ministerija, „įgyvendindama Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkurso sąlygų 10.5 punktą“, organizavo diskusiją, skirtą aptarti Kultūros ministerijai pateiktus Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje projektus. Skaityti toliau

Kultūros ministerija surengs Lukiškių aikštės paminklo projektų aptarimą (video) (38)

Vienas iš Lukiškių aikštės konkurso projektų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros ministerija (KM) paskelbė, kad įgyvendindama Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkurso sąlygas, birželio 13 d. surengs Kultūros ministerijai pateiktų Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikštėje projektų aptarimą.

Diskusija vyks 2013 m. birželio 13 d. 13 val. Kultūros ministerijos (J.Basanavičiaus g. 5, Vilnius) Baltojoje salėje (II aukštas). Aptarime dalyvaus ekspertai vertinantys Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Skaityti toliau

A.Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai (16)

Antanas Tyla

Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir vertybėmis buvo ir yra:

1. Lietuvos valstybinė laisvė – savo rankose laikyti valstybės vairą, net ir okupacijos sąlygomis pasiaukojamas siekimas atkurti Lietuvos valstybę. Skaityti toliau

Paberžėje pagerbtas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas (nuotraukos) (0)

KAM, A.Pliadžio nuotr.

Gegužės 19 d.  minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Paberžėje (Kėdainių r.) buvo pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai: prieš 150 metų Lietuvoje ir Lenkijoje vykusio 1863-ųjų metų sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai ir Lietuvos partizanai.

„Šiandien susirinkome čia, pačioje Lietuvos širdyje, paminėti du mūsų valstybei ir tautai labai svarbius įvykius. Juos abu riša bendras Laisvės troškimas ir nesutaikstymas su okupacijos jungu“, – minėjimo renginyje kalbėjo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, pabrėždamas tamprų ryšį tarp 1863 m. sukilimo dalyvių, pokario partizanų ir visų kovotojų už laisvę. Skaityti toliau

Perlojoje bus perlaidoti žuvę Dainavos apygardos partizanai (1)

varena.lt nuotr.

Gegužės 17-ąją Perlojoje vyks iškilmingas prieš šešiasdešimt vienerius metus Zervynų-Palkabalio miške žuvusių keturių Dainavos apygardos partizano Kazimieraičio rinktinės DLK Vytauto tėvūnijos Genio grupės štabo partizanų palaikų perlaidojimas.

Tądien 10-12 val. visi norintys Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Pranciškaus Asyžiečio parapijos bažnyčioje galės pagerbti žuvusiųjų atminimą. Prie karsto, uždengto trispalve, budės garbės sargyba, žuvusiuosius pagerbs orkestras, kariai, giesmes giedos tremtinių ansamblis „Viltis“, Perlojos moterų ansamblis, Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, jaunimas. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)

Lietuvos partizanai |  Genocido aukų muziejaus nuotr.

Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau

Seime bus pagerbtas politinio kalinio Algimanto Lisausko atminimas (0)

Algimantas Lisauskas | wilipedia.org nuotr.

Sausio 31 d. 14 val. Seimo galerijoje vyks popietė, skirta politinio kalinio Algimanto Lisausko (1926-1999) atminimui.

Renginyje kalbės prof. Ona Voverienė, koncertuos Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai Simona Liamo, Dainius Viešūnas, Regimantas Mažulis, Eglė Spelskytė, Martynas Stakionis, Martynas Kindurys, Viktorija Dunauskaitė, Kamilė Urbonaitė, Vismantė Ruzgaitė (vyr. mokytojas Žygimantas Lisauskas). Koncertmeisteriai Birutė Asevičiūtė, Aušrinė Garsonaitė, Alfredas Celiešius.

Renginio globėjas – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Skaityti toliau

R.Juodviršytė. Sausio 13-oji šiek tiek kitaip (video) (3)

Žygis | S.Simonavičiaus nuotr.

Naktį iš sausio 12-os į sausio 13-ą išėjom į mišką. Siauru takeliu, per jau tuščią Rudnelės kaimą, per erdves kuriose kadaise buvo partizanų „namai“. Jų slaptavietė ir kovos laukas.

Jau  ne pirmą kartą Dzūkijos nacionalinis parkas organizavo naktinį žygį vedantį prie vieno svarbiausių Dzūkijos patrizaninio karo dalyvių, Kazimieraičio bunkerio. Jis buvo skirtas pagerbti laisvės kovotojams. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, kiekvienas žygeivis buvo raginamas prisiminti ne tik netolimą, 1991 sausio 13 nakties auką, bet ir partizanų, kurie šiuolaikinį žmogų moko patriotiškumo, kovas. Miške buvo ramu. Skaityti toliau

D.Grybauskaitė: Laisvę turime ginti kiekvienas ir kasdien (nuotraukos) (0)

Prezidentė dalyvavo iškilmingame Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjime Seime | lrs.lt Dž.G.Barysaitės nuotr.

Sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime ir valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Taip pat šalies vadovė pagerbs Sausio 13-osios aukas Antakalnio kapinėse.

„Sausio 13-ąją susikibę rankomis ir dainuodami lietuviškas dainas, Lietuvos žmonės visam pasauliui parodė, kad vienybė ir tikėjimas nugali brutaliausią jėgą. Tragiški įvykiai paliko randą mūsų širdyse, tačiau nepalaužė tikėjimo laisve. Tačiau ją saugoti ir ginti turime kiekvienas ir kasdien“, – sakė Prezidentė. Skaityti toliau

Istorinėje prezidentūroje bus pristatytas leidinys apie partizaną Juozą Paliūną-Rytą (1)

Gruodžio 6 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaunas) bus pristatytas naujas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidinys „Partizano keliu: partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai“.

Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai Darius Juodis ir Aurelija Malinauskaitė. Istorikas Darius Juodis supažindins su Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto (1915-1952) asmenybe, partizanų archyvų paieškininkas Česlovas Kišonas papasakos, kaip buvo rasti mašinėle spausdinti J.Paliūno-Ryto prisiminimai, o istorikė Aurelija Malinauskaitė pristatys patį leidinį. Skaityti toliau

Lietuvos karo akademija paminėjo J.Žemaičio-Vytauto 103-iąsias gimimo metines (0)

Nuotr. K. DijokoKovo 15 d. sukako 103-eji metai, kaip gimė Jonas Žemaitis-Vytautas, 2009-aisiais LR Seimo pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bendruomenė iškilmingoje rikiuotėje tylos minute pagerbė jo atminimą ir padėjo gėlių prie bareljefo.

Skulptoriaus Liutauro Serapino bareljefas generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui Lietuvos karo akademijoje buvo atidengtas 2009 m. kovo 13 d., minint Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 100-ąsias gimimo metines. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (V) (video) (20)

Dzūkijos partiazanų atminimui | skyle.lt nuotr.

TIESA APIE DVASIŠKĄJĮ TĖVELĮ

Anądien man vėl pasirodė, kad visa tai kažkoks kliedesys, netiesa, nes niekaip nepritampa prie visų mūsų logiškos ir, sakyčiau, net naivios anų laikų sampratos. Tai tikrai per daug juoda, o mūsų žmonės juk tarsi vaikai, negalintys patikėti tokiu blogiu. Geriau, kad pasaulis būtų tik graži pasaka, kur blogis niekada nenugali.

Gal aš jau pasiklydau tose tamsybėse – juk  visą tiesą žino vien mirusieji, o mano kapstymasis – tik dar viena pasaulio klystkelių interpretacija. Skaityti toliau

A.Endriukaitis. Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę (IV) (6)

Algirdas Endriukaitis | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Stribinių nuostatų erdvėje 

2010 m. kovo 19 d. pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė įteikė 68 puslapių memorandumą ,,Dėl laisvės kovų prasmės ribų peržengimo“ Lietuvos Respublikos prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Lietuvos generaliniam prokurorui. Praėjo kone pora metų. Padaryta tik katino ašaros. Dokumentas, geriausiu atveju, padėtas į archyvą.

Visos institucijos mandagiai vilkina, delsia, joms tai nerūpi, vertina kaip išmirštančios visuomenės dalies sentimentus. Sakoma, kad jei šausi į praeitį pistoletu, ji į tave šaus iš patrankos. Pasipriešinimo okupacijai dalyvių istorinės tiesos ir teisingumo siekis ir viešumas yra nelyginant aukštos tvoros su spygliuotos vielos elektrine užtvara įveikimas arba elgetos ištiesta ranka malonės kaulijimas, Skaityti toliau

J.A. Patriubavičius, J. Šadys. Žūti savo žemėje geriausia (17)

Partizanai | Archyvinė nuotr.

Perkeltine prasme, žinoma, neverk, Argentina. Nepriklausomos Lietuvos saugumo generolas Jurgis Jurgelis įsiveržė į publicistiką ir kartu su dar vienu generolu neduoda ramybės oficialiai pripažintiems Lietuvos laisvės kovotojams – pokario partizanams. Publicistas ir generolas siekia perrašyti Lietuvos istorija, kad galėtų valdyti ateitį. Kaip žinoma, dabar Lietuvoje dominuoja buvusi komunistinė nomenklatūra, vyksta kartų kaita, dominavimo estafetė perduodama vaikams ir anūkams, dėl to generolas prieš Naujuosius metus uždavė Lietuvai klusimą, kas geriau: būti nužudytam stribo ar partizano. Pagal užmanymą ar užduotį buvusiems stribams prijaučiantis elektoratas turi choru teisingai atsakyti, susivienyti ir balsuoti už savuosius. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (III) (5)

Partzanu vado Vitkaus-Kazimieraičio atminimui skirtas ženklas | R.Trimonienės nuotr.

KRAUPAUS SCENARIJAUS VEIKĖJAI

1946 m. sausio 28 d. LSSR NKVD komisaras gen. mjr. Juozas Bartašiūnas, NKGB vadovas gen. mjr. Dmitrijus Jefimovas ir SSRS NKGB įgaliotinis Lietuvai gen. ltn. Ivanas Tkačenka išleido direktyvą, kurioje pasiūlė NKGB miestų ir apskričių skyrių viršininkams kiekvienam veikiančiam partizanų būriui sudaryti NKGB darbuotojų grupę, kuri stengtųsi į būrį įvesti vidaus agentus iš veikusių ir legalizuotų buvusių partizanų, Lietuvos kariuomenės karininkų. O kuriami melagingi partizanų būriai turėjo taikyti operatyvines kombinacijas, t. y. provokacijas, klastą ir represijas (2). Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (II) (3)

Dzūkijos partizanai

VISŲ PRIEŠAS VIENAS

Skaudi lietuvių ir lenkų priešprieša šitame krašte. Svarbiausia, kad rimtų priežasčių čia visai nėra. Amžių bėgyje gal dažniau pralaimintys buvo lietuviai, bet juk didelių tarpusavio karų nebuvo. Na taip, mūsų kalba palengva traukėsi nuo Juodosios Ančios, Marychos link Baltosios Ančios ir Raigardo. Žmonės maišėsi, prekiavo, vaikščiojo į tas pačias bažnyčias. Bet neapykantos nebuvo, išskyrus gal trumpą laikotarpį, besikuriant abiejų šalių nepriklausomoms valstybėms praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje. Čia jau lenkai buvo karingesni ir gerokai apkartino panemunių kaimų gyvenimą. Tačiau mes ir likome prie Ančios ir Raigardo, o lenkus nurungė gudai. Skaityti toliau