Žymos archyvas: Lietuvos laisvės armija

L.V. Medelis. Visiškai slaptai. Asmeniškai draugui Berijai (1)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

Sunku tikėtis, kad Rusija Lietuvai grąžintų kultūrines vertybes, įskaitant ir dokumentus, artimiausiu metu. Tačiau šį bei tą ir dabar galima išgriebti interneto mariose, pavyzdžiui, Aleksandro Jakovlevo (1923 – 2005, А. Н. Яковлев) asmeniniame fonde. Šio akademiko, laikomo  M. Gorbačiovo „perestroikos“ projektuotoju, beje, apdovanoto Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, fonde aptikau ir dokumentą, kiek netikėtoje šviesoje parodantį padėtį sovietinėje Lietuvoje frontui ką tik nugriaudėjus į Vakarus. Jame 35 metų KGB generolas Skaityti toliau

Paminėtas Lietuvos laisvės armijos 75-metis (nuotraukos) (1)

Generolo K. Veverskio žūties vietoje paminėtas LLA 75-metis | rengėjų nuotr.

Gruodžio 17 d. Romainių kaime,  Kauno r., prie paminklo generolui Kaziui Veverskiui, buvo iškilmingai paminėtos Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrimo 75-osios metinės.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respubliko seimo narys Lauras Stacevičius, Kauno r. savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Lietuvos laisvės kovų štabo viršininkas Vytautas Balsys, Kauno sąjūdžio vadovai, šauliai, vietos bendruomenės atstovai, laisvės kovų dalyviai iš Klaipėdos krašto.

Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus, po to Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko iškilmingas LLA 75-mečio paminėjimas, kurio metu buvo įteikti atminimo ženklai. Skaityti toliau

Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio (0)

Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. užgęso 99-uosius metus einančio kraštotyrininko, tautosakos rinkėjo, lietuvybės puoselėtojo lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojo Antano Bielinio gyvybė.

A. Bielinis gimė 1918 m. vasario 18 d. Švenčionių rajone, Tverečiaus parapijoje, Dietkauščinos kaimelyje.  Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir naikinant lietuvybę Antano tėvas Jonas Bielinis siekęs, kad kaimo žmonės išlaikytų lietuvybę 1923 m. kaime įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą. Joje trejus metus mokės dvi  J. Bielinio dukros ir kiti kaimo vaikai. Vėliau seserys lietuviško rašto išmokė ir savo jaunesnį brolį Antanėlį, okupantų valdžios priverstą baigti 5 lenkiškos pradžios mokyklos skyrius. Skaityti toliau

J. Burokas. Antirezistentai įsisiautėjo drebinti orą (12)

Jonas Burokas | J. Česnavičiaus nuotr.

Po sovietinę okupaciją ir aneksiją žyminčių skulptūrų nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo pasirodė atsakomoji akcija – informacinio karo atakos požymius turintis reikalavimas panaikinti sprendimą, susijusį su žymaus Lietuvos laisvės kovotojo, antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio atminimo įamžinimu. Tai Lietuvos kariuomenės kapitonas, teisininkas, literatas, žurnalistas-publicistas, 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis, Štuthofo konclagerio kalinys, Lietuvos Tautinės Tarybos pirmininkas, ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai (pogrindžio ginkluotųjų pajėgų) organizatorius Jonas Noreika (rezistencinis slapyvardis Generolas Vėtra). Skaityti toliau

Paminėtos Kluoniškių mūšio 70-osios metinės (nuotraukos) (1)

Paminetos-Kluoniskiu-musio-70-osios-metines-kauno-r-savivaldybes-nuotr

Birželio 13 d. Kluoniškių kaime (Zapyškio sen., Kauno r.), buvusioje Zigmo Balsio sodyboje, paminėtos čia vykusio mūšio tarp partizanų ir enkavedistų 70-osios metinės.

Likęs gyvas šių įvykių liudininkas, Lietuvos laisvės armijos štabo vadas Vytautas Balsys prisimena, kaip 1945 m. birželio 13 d. kautynėse su NKVD trisdešimties kareivių būriu žuvo, o vėliau sode buvo palaidoti „Tauro“ apygardos partizanai Viktoras Balsys, Aleksandras Jansonas, Vladas Šidiškis, Viktoras Šlionskis, Vincas Vaidelys, Patašius. Tai buvo dar visai jauni vaikinukai: jauniausiam jų V. Balsiui buvo vos 17 metų, o vyriausiam V. Vaideliui – 26-eri. Skaityti toliau

Atidengiamas paminklas Lietuvos laisvės armijos vadui Kaziui Veverskiui (0)

Kazys Veverskis

Spalio 31 d., penktadienį, 11 val., Užliedžių seniūnijoje (Kauno r.), Romainių kaime, šalia nugriauto senojo Raudondvario tilto per Nevėžį, bus atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui, brigados generolui Kaziui Veverskiui.

Kalavijo formos paminklą su virš jo kylančia laisvės paukšte sukūrė skulptorius Marijus Petrauskas ir architektė Violeta Beigienė. Projektą finansavo Kauno rajono savivaldybė.

„K. Veverskis yra vienas žymiausių Lietuvos rezistentų. Šiemet sukanka 70 metų nuo jo žūties. 1994 metais jam atminti pastatytą medinį koplytstulpį apgadino drėgmė ir laikas, todėl jį atidavėme muziejui ir nusprendėme pastatyti naują paminklą“, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)

Lietuvos partizanai |  Genocido aukų muziejaus nuotr.

Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau