Žymos archyvas: Lietuvos kultūros paveldas

LXIV Vilniaus aukcione – gausus lituanistinių kultūros vertybių rinkinys (0)

1776 m. Romos antikvaro ir leidėjo Lodoviko Mirio (Lodovico Mirri) išleisto Nerono Aukso rūmų (klaidingai vadintų Tito termomis) freskų albumo „Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“ variantai iki ir po Vatikano cenzūros | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 16–17 d. nuo 10 iki 18 val. ir rugsėjo 18 d. nuo 10 iki 14 val., Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10, Vilnius), vyks LXIV Vilniaus aukciono kultūros ir paveldo istorijos rinkinio paroda. O rugsėjo 18 d., 18 val. vyksiantis LXIV Vilniaus aukcionas gali tapti išskirtiniu pildant šalies kultūros ir paveldo istorijos rinkinius: tarp gausiame rinkinyje išsiskiriančių kūrinių šįkart – ir ypatingo rariteto, turinčio didelę reikšmę ne tik Lietuvai, kūrinio pasiūlymas rinkai.

„Šio Vilniaus aukciono rinkinys suskirstytas į septynias temas, o iš viso ją sudaro 160 lotų – tapybos ir grafikos kūriniai, skulptūros, bukinistikos ir kitos Skaityti toliau

Pristatytas UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo logotipas (video) (0)

Vilniaus istorinis centras | G. Oržikausko nuotr.

2020 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo tikslas − pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Lietuvos kultūros paveldo vietovių – Vilniaus istorinio centro, Kernavės archeologinės vietovės, Kuršių nerijos, Struvės geodezinio lanko reikšmę mūsų valstybei, didinti jų pažinimą visuomenėje apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, Skaityti toliau

Išleistas naujas veikiančioms Lietuvos kenesoms skirtas leidinys (0)

Leidinio, skirto Lietuvos karaimų kenesoms, viršelis | kpd.lt nuotr.

Pažintinis leidinys „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“ pristato Trakų ir Vilniaus karaimų sakralinio paveldo objektus. Abi kenesos – svarbus karaimų bendruomenės Lietuvoje paveldas, jos yra saugomi Lietuvos architektūros paminklai.

Šiuo metu Lietuvoje tik Trakų ir Vilniaus kenesos yra išlikusios: Panevėžyje stovėjusi buvo nugriauta 1970 metais (jos vietą dabar žymi tik paminklinis akmuo), dar anksčiau jų būta ir Biržuose bei Naujamiestyje.

Leidinys išleistas penkiomis kalbomis (lietuvių, anglų, lenkų, vokiečių ir rusų). Jį sudaro tekstai ir istorinės bei dabartinės šių pastatų Skaityti toliau

Projektas jaunimui kviečia ateiti ir pažinti Lietuvos kultūros paveldą iš arčiau! (0)

Projektas jaunimui kviečia ateiti ir pažinti Lietuvos kultūros paveldą iš arčiau! | kpd.lt nuotr.

2019-ais metais, minint Valstybės archeologijos komisijos steigimo ir veiklos 100-metį, VšĮ Kultūros paveldo akademija kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos prisideda prie Lietuvos archeologijos paveldo ir jo tyrimų aktualizavimo bei naujausių ir svarbiausių šiandieninių archeologijos mokslo pasiekimų viešinimo jaunimui, rengiant išskirtinai jiems skirtą seminarų ciklą.

Pagrindinis tęstinio projekto „Motyvaciniai kultūros paveldo pažinimo seminarai jaunimui“ tikslas yra vykdyti motyvuoto istorinės bei archeologinės pakraipos jaunimo neformalius kultūros paveldo bei archeologijos srities mokymus, Skaityti toliau

Didesnės raiškos vaizdai portale epaveldas.lt bus prieinami bibliotekoje be registracijos (0)

Meno kūriniai epaveldas.lt internetinėje svetainėje | lnmb.lt nuotr.

Vienas gražiausių ir vertingiausių Lietuvoje vykdomų skaitmeninimo projektų – portalas epaveldas.lt, sudarantis sąlygas skaitmeninti, saugoti ir skleisti Lietuvos kultūros paveldą. Šiame milžiniškame skaitmeniniame lobyne vartotojai gali greitai ir patogiai atrasti tūkstančius meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų.

Iki šiol vartotojai, naršydami portale ir norėdami peržiūrėti didesnės raiškos vaizdus, privalėjo registruotis ir užsakyti darbo vietą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. ICOMOS taryba Lietuvą išmetė iš šios įtakingiausios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (1)

Viešbutis „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ pastatytas greta Lukiškių aikštės| sa.lt nuotr.

Tarytum perkūnas iš giedro dangaus vakarykštė žinia: ICOMOS (International Council on Monuments and Sites) sustabdė ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto licenziją.

Kitaip tariant, Lietuvą išmetė iš šios įtakingiausios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, Jungtinių Tautų UNESCO oficialios ekspertės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos, konservavimo, restauravimo ir panaudojimo klausimais.

Ironiška: 1994m. Vilniaus istorinis centras (senamiestis), sutelktomis Lietuvos paminklosaugininkų,

Skaityti toliau

Seimas ragina pasirūpinti Lietuvos medinio sakralinio kultūros paveldo apsauga (0)

Tytuvėnų vienuolynas | tic.siauliai.lt nuotr.

Birželio 6 d. Seimas, 60-čiai Seimo narių balsavus už, nė vienam – prieš ir dviem susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo“ (projektas Nr. XIIIP-3444), kuria kreipiasi į Vyriausybę, ragindamas imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės ir kviečia ją 2020 m. valstybės biudžete numatyti pakankamas lėšas ir sukurti veiksmingą institucinį mechanizmą, kuris leistų apsaugoti Lietuvos medines šventoves nuo sunaikinimo kaip įmanoma greičiau įvedant gaisro signalizaciją, Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo neeilinį XVII a. Vilniuje sukurtą stalinį laikrodį (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir visos Lietuvos kultūros paveldo nacionalinius rinkinius papildė įspūdinga Kalifornijoje (JAV) gyvenančio lietuvių išeivijos teisininko, visuomenininko ir dosnaus mecenato Donato Janutos dovanota muziejinė vertybė – žinomo ir nagingo laikrodžių meistro Johano (Hanso) Klaseno (Johannes (Hans) Klassen) 1638 m. Vilniuje sukurtas stalinis laikrodis.

Laikrodžių meistras J. (H.) Klasenas yra gyvenęs ir dirbęs Vilniuje apie 1638–1655 metus. Skaityti toliau

Parodos „Savo jėgas skirkite didiems darbams“ atidarymas (0)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Birželio 14 d., 17:30 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks parodos „Savo jėgas skirkite didiems darbams“ atidarymas. Paroda skirta mokslotyros ir bibliometrijos pradininkės Lietuvoje, aktyvios visuomenininkės, Lietuvos moterų lygos pirmininkės, Vilniaus universiteto profesorės Onos Voverienės 80-osioms gimimo metinėms paminėti.

Parodoje bus pristatyti gausūs profesorės O. Voverienės mokslo ir publicistikos darbai, iliustruojantys profesorės kurtą metodologinį Skaityti toliau

K. Masiulis. Vasario 16 sutiksime su Vyčio vėliava (25)

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Šis tekstas nebus apie tai, kuri vėliava – Vyčio ar Tautinė – yra geresnė. Šis tekstas bus apie turtingą paveldą Vytį, kurį turime jau 700 metų, kuris buvo labai svarbus ir Vasario 16, ir tarpukariu, ir pokariu ir apie kurį galime telkti savo valstybę. Seimas sausio mėnesį žengė dar vieną simbolinį žingsnį ir praplėtė Vyčio vėliavos naudojimą, taigi šį puikų simbolį matysime dar dažniau.

Vyčio vėliavą laimėjo žmonės

Skaityti toliau

Lietuvos tautodailės meistrė Tokijuje mokė japonus verti lietuviškus šiaudinius sodus (0)

urm.lt nuotr.

Lietuvos kultūros paveldas – šiaudiniai sodai, tęsiantys gilią lietuvių dekoratyvinės dailės tradiciją, patraukė didelį dėmesį Lietuvos ambasados Japonijoje surengtuose Lietuvos kultūros ir tautinio paveldo renginiuose.

Žinomos tautodailės meistrės Jurgitos Treinytės Lietuvos ambasadoje Tokijuje ir Japonijos sostinės viešbutyje „Okura“ surengtos kūrybinės dirbtuvės ypač sudomino japonus, panorusius išmokti verti ir rišti ypatinga sakraline simbolika pasižyminčius šiaudinius sodus. Gegužės 3–4 dienomis surengtos net keturios sodų rišimo pamokos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių. Skaityti toliau

Lituanistikos raidai svarbūs tyrimai bus tęsiami dar devynerius metus (0)

lmt_logoLietuvos mokslo taryba rengiasi naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba planuoja pakviesti jau šių metų rudenį.

Naujoji programa, kaip ir jos pirmtakė Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009-2015 metais programa, yra vienintelė priemonė, koordinuojanti ir integruojanti svarbiausius lituanistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą. Skaityti toliau