Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Lietuvos Konstitucija

A. Juozaitis. Dvigubos pilietybės spąstai (52)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Didžioji atgimusios Lietuvos šviesuolių dalis yra kilusi iš valstiečių. Valstiečiai išsaugojo tautinę lietuvių kultūrą, kuri gulė į 1918 metų vasario 16-tosios Nepriklausomybės pamatus. Kurios dėka mes kalbame lietuviškai ir, tiesą sakant, dėl jos mes esame mes nūdienos Lietuvoje. Tai savaime aiški tiesa, kaip dukart du – keturi.

Deja, nūdienos Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tai nebėra savaime aiški tiesa ir nėra dukart du – keturi. Ši sąjunga pasirašė sau tokią rinkimų programą, kad joje atsirado ir dvigubos pilietybės nuostata, kitaip tariant, daugiapilietiškumas, o tiesiai Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (tiesioginė transliacija) (8)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Birželio 13 d. 11 val. vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą“.

„Dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu 2018 m. gegužės 31 d. Seime nagrinėjimui priimtas Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantis referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui (44)

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas Mokslų akademijos salėje | J. Vaiškūno muotr., alkas.lt

Birželio 4 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.

Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau

J. Gafurova. Pasmerkta Lietuvos pilietybė (26)

Alkas.lt nuotr.

Dvigubos pilietybės idėjos taip susuko politikams galvą, kad šie imasi keisti įstatymus. Metų pradžioje užsienio reikalų ministras tikino, kad nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, jį valdžia pasiruošusi kartoti. Suprask, kol piliečiai nubalsuos tinkamai. O kad daug kartoti nereikėtų, Seime jau pateiktos Referendumo įstatymo pataisos, nuleidžiančios referendumo kartelę. To ėmėsi premjeras Saulius Skvernelis, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir neseniai įsikūrusios socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Jaunieji Lietuvos lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos (35)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Dažnai manoma, kad pastovios Lietuvos lenkų pretenzijos Lietuvos valdžiai ir patiems lietuviams yra tarpukario lenkų nacionalistinio raugo paveldas. Laikui bėgant jis lyg ir turėtų išnykti ir jokių etninių konfliktų Lietuvoje nelikti. Deja, jaunoji Lietuvos lenkų karta, net neaišku iš kur pritvinkusi amžino pykčio lietuviams, irgi pradeda reikštis.

Naujausias jauno Vilniaus tarptautinių santykių instituto dėstytojo Marijušo Antonovičiaus straipsnis „Lietuvos aide“ – „Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos“, iš rodos nekalto terminologijos problemų nagrinėjimo, pavirto kaltinimų puokšte lietuviams. Skaityti toliau

D. Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją (3)

Islandijos parlamentas - Altingas | limesonline.com nuotr.

Priešais Islandijos parlamentą Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: „Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“.

Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi – tik jas dar labiau pagilinsi. Priminsiu, jog šis paminklas į dabartinę vietą stojo po kelių neeilinių įvykių: 2008 metų Skaityti toliau

G. Songaila. Metas telktis Tautos žygiui (video) (15)

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Skiriama Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo (1939-2015.04.06) šviesiam artminimui

Prisimindami tą tautos išsivadavimo kelią, kuriuo kilome savo Tėvynėje ir dėl savo Tėvynės prieš 30 metų, mes šiandien kažkodėl svarstome, ar nereikia mums ieškoti kažin kokių naujų kelių, iš esmės – naujo Sąjūdžio. O iš tiesų tai tuomet jis buvo, dabar yra ir privalo būti vienas ir tas pats – Vasario 16-osios Sąjūdis. Lietuviui jis niekuomet nesibaigia: nei ateityje, kuri mus pasitinka vis naujais pavojais ir galimybėmis, nei praeityje, kuri nuo itin senų laikų gyvena su mumis kartu, teikdama daug patirties ir įkvėpimo, skatindama pasišvęsti bendrajam labui. Skaityti toliau

L. Grumadienė-Kalėdienė. Lietuva – vieninteliai lietuvių tautos namai (4)

Laima Grumadienė-Kalėdienė | Asmeninė nuotr.

Daug kas šiandien suabejojo, ar Kovo 11-osios eisenoje nešamas šūkis „Lietuva – lietuviams!“ neįžeis kitų Lietuvos gyventojų. Norėčiau paklausti jų: o tai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciją skelbia lietuvių tauta, neįžeidžia?

Šūkiui „Lietuva – lietuviams!“ jau daugiau kaip šimtas metų, bet būtent todėl, kad buvo šviesių žmonių, jį iškėlusį kaip orientyrą, mes švenčiame ir vėl iš pančių išsivadavusios Lietuvos šimtmetį. Šūkį „Lietuva – lietuviams!“ tada, kai Lietuvoje buvo draudžiama rašyti lietuviškais rašmenimis, paskelbė „Varpo“ laikraštis ir pakvietė priešintis caro okupantams tvirtai Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje (2)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 1 d. visuomeninė asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami nepritarti grupės Seimo narių teikiamamiems įstatymų projektamas, kuriais siekiama kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ir valstybės įstaigose įteisinti vadinamąsias „pagalbines kalbas“.

Kaip žinia, šių metų vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (Dovilė Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas) įregistravo Tautinių mažumų Skaityti toliau

Bado akcijos dalyviai reikalauja atleisti iš pareigų tris Šiaulių apygardos teismo teisėjus (nuotraukos, video) (3)

Bado akcija prie Prezidentūros Vilniuje | Alask.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 28 d. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (LŽTSS) šiuo metu Vilniuje prie Prezidentūros vykdanti bado akciją  „Už teisingumą Lietuvoje“ ir signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Generalinį Prokurorą Evaldą Pašilį dėl Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus ir šio teismo teisėjų Zigmo Kavaliausko bei Vidmanto Mylės veiklos. Prezidentės prašoma šiuos teisėjus atleisti iš darbo dėl galimai nusikalstamos jų veiklos. Generalinis Prokuroras prašomas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų galimai nusikalstamų veikų atliktų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Seimo nariai – dykaduoniai! (7)

LRS | Alkas.lt koliažas

Taip, seimūnai dykaduoniai. Tokią jų „darbo“ formą, matyt, nulėmė daugelio Seimo narių ankstesnio darbo „patirtis“, tačiau nemažiau tam padeda ir teisės aktai: Seimo statutas ir, nepatikėsite, Lietuvos Konstitucija.

Pradėkime nuo Seimo narių asmeniško požiūrio į darbą Seime. Matyt, daugumos jų iš anksčiau susiformavęs požiūris buvo tik darbo imitacija, o ne realus jo procesas, siekiant kuo geresnio rezultato.

Seimas – ideali terpė tokioms personoms, nes vaizduoti dirbantį čia galima visur ir visada: Seimo plenariniame ar komiteto posėdyje, susitikime su rinkėjais, apskritai, kalbant bet kuria tema, žinoma, iš tuščio į kiaurą, jei Skaityti toliau

V. Sinkevičius. Dviguba pilietybė, arba Mūšis dėl Konstitucijos viršenybės (31)

Vytautas Sinkevičius | lrs.lt nuotr.

Dar vienas bandymas apeiti Konstituciją

Seimo nariai 2017 m. balandžio 12 d. įregistravo Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-551), kuriame siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę. Projektą pasirašė net 114 Seimo narių, tarp jų Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, didžiausių Seimo frakcijų vadovai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo to laiko, kai Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių (26)

VLKK posėdis | Alkas.lt J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), gegužės 22 dienos posėdyje nepritarė išimtims, kurias numato Andriaus Kubiliaus inicijuoto Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas.

Nors didieji Lietuvos interneto portalai, pvz. Delfi.lt, LRT.lt, Lrytas.lt, Lzinios.lt ir kiti, remdamiesi BNS informacija, po VLKK posėdžio suskubo  pranešti klaidinančią žinią, esą, „Kalbos komisija siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje“, tačiau VLKK ir šį karta liko ištikima savo jau ne kartą išsakytai pozicijai. Skaityti toliau

L. Milčius. Dvi svetimos varnos (3)

Dvi svetimos varnos | L. Milčiaus nuotr.

(Satyra pagal šių dienų politikos aktualijas)

Dvi varnos, dvi svetimos varnos
Atskrido nuo Varšuvos kuorų.
Dvi varnos, dvi pilkos patarškos
Mokyt paukštelius Vilniaus puolė:

Pagaliau, pagaliau mes priversim
Mūsų raštą ir čia pripažinti,
Seną galią ir kilmę pagerbti,
Atsiklaupus vėl ponais vadinti. Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

V. Radžvilas: Dvigubos pilietybės įteisinimu siekiama, kaip sovietmečiu, pagražinti statistiką (3)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

„Kodėl politikams staiga prireikė įteisinti dvigubą pilietybę? Todėl, kad pagaliau pamatė, jog Lietuvą ištiko demografinė katastrofa. Kita vertus, jie siekia, kaip sovietmečiu, pagražinti gyventojų statistiką“, – LRT.lt teigė filosofas ir politologas ir vienas Sąjūdžio kūrėjų Vytautas Radžvilas, komentuodamas konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas. 

Didžioji dauguma Seimo narių pasirašė konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę po 1990 m. kovo 11 d. emigravusiems tautiečiams, įgijusiems užsienio šalies pilietybę. Tiesa, tik tokiu atveju, jei Skaityti toliau

V. Daujotis: Dviguba pilietybė – tautų naikinimas (10)

Vytautas Daujotis | Respublika.lt nuotr.

Metų metais nerimstantys ginčai dėl dvigubos pilietybės įteisinimo pakvipo Konstitucijos paniekinimu. Seime įregistruotas įstatymo projektas, leidžiantis po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO valstybes mūsų tautiečiams turėti dvigubą pilietybę.

Seime surinkta daugiau kaip 100 Seimo narių, kurie linkę dvigubą pilietybę suteikti ne keičiant Konstituciją, t.y. ne referendumu, o pataisius Pilietybės Skaityti toliau

Grupė signatarų suabejojo Lietuvos ir JAV vyriausybių susitarimo dėl bendradabiavimo gynybos srityje konstitucingumu (7)

Urm.lt nuotr.

Vasario 13 d., pirmadienį, grupė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku. Pasak po susitikimo Signatarų išplatinto pranešimo, sudėtingo pokalbio metu buvo aptarti karo eskalacijos Lietuvoje klausimai bei Seimui ypatingos skubos tvarka pateiktas ratifikuoti šių metų sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Po šio susitikimo signataras Egidijus Klumbys Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Skaityti toliau

Bus ieškoma būdų išsaugoti Lietuvos pilietybę (8)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 23 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybe ir teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams.

„Pagrindinis dalykas yra pilietybės išlaikymas arba pilietybės išsaugojimas. Apie tai artimiausiu metu kalbėsime su specialistais“, –  sako parlamento vadovas. Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: Kas yra „gyvoji Konstitucija“ ir kaip jos laikomės? (video) (0)

Vytautas Sinkevičius | penki.lt nuotr.

Artėjant 10-ajam Konstitucijos egzaminui, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas šiame „Aktualiame interviu“ klausia: Kas yra „gyvoji Konstitucija“ ir kaip jos laikomės? Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, konstitucinės teisės specialistu Vytautu Sinkevičiumi.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

V. Sinica. Gėjų eitynės – už ar per žodžio laisvę? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tai, ko seniai reikėjo laukti, atėjo į Lietuvą kartu su trečiuoju homoseksualų paradu. Pirmiausiai socialiniai tinklai, bet ir platesnė viešoji erdvė užsipildė kalbomis, jog tie, kas oponuoja LGBT judėjimui, paradams ir jų reikalavimams neturi teisės į nuomonę, nes tai esą nėra jokia nuomonė. Tai – „homobofija, kuriai nėra vietos demokratinėje valstybėje“. Neleisti vienalyčių „santuokų“ paaiškėjo esą diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas, ką dėsto, pavyzdžiui, A. Vinokuras ir nemažai jaunų marksistuojančių aktyvistų. Net ir lėčiau susiprantantiems tai girdint turėjo paaiškėti, kad pereiname į naują laisvės raidos etapą, kai už teisę pasisakyti ir nebūti nubausti turės kovoti nebe LGBT reikalavimų šalininkai, o jų oponentai. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Neteisėti rinkimai, arba kaip tapti pilietine tauta (44)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis:

Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių – 85 nariai.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

Taigi, mus, piliečius atstovaujanti valdžia – Seimas susideda iš 141 Seimo nario, jo 71 narys išrenkamas tiesioginiu gyventojų balsavimu vienmandatėse rinkiminėse apygardose – Skaityti toliau

Nevyriausiybinų organizacijų atstovai: J. Sabatauskas sabotuoja Konstitucijos pataisos priėmimą (13)

Julius Sabatauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai perdavė nevyriausybinių organizacijų skundą dėl Juliaus Sabatausko piktnaudžiavimo vilkinant Konstitucijos 38 str. pataisos svarstymą. Tačiau tai neprivertė J. Sabatausko pakeisti savo strategijos – jis ir toliau neleidžia svarstyti itin svarbaus projekto savo vadovaujamame komitete. Socialdemokratas nutarė dar šiek tiek pratempti vėl paskelbdamas klausymus, kuriuose priešingų pozicijų atstovai turėtų pasikeisti nuomonėmis.

Tačiau į klausymus pakviestos nevyriausybinės organizacijos žada juos boikotuoti. Jos Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą (0)

Kestutis Daukšys | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 14 d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos teiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvių kalbos institutui (LKI) suteikti nacionalinį statusą.

„Džiaugiuosi, jog kolegoms Seimo nariams rūpi lietuvių kalba, gilios jos tradicijos. Šiuo metu Lietuvių kalbos institutas neturi nacionalinio svarbos statuso. Seimo Darbo partijos frakcija įsitikinusi, kad šis įstatymas palengvins finansavimą institutui, o svarbiausia, parodysime dėmesį ir pagarbą savo gimtajai kalbai“, – sako Lietuvos Respublikos Nacionalinio Lietuvių kalbos instituto įstatymo projekto XIIP – 3866 (2) teikėjas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 1991 metais Tautos nuomonės reikėjo (0)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 9 d Seime spaudos konferencijoje „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“ skaitytas pranešimas.

Minime 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos visuotinio plebiscito 25-metį. Kodėl toks kuklus valdžios dėmesys šiam išskirtinės svarbos įvykiui? Atsakymas nėra paprastas. Net 1991 m. sausio 13-osios įvykių nepakako, kad demokratinius Vakarus įtikinti, jog 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Aktas yra mūsų Tautos valios išraiška. Viešai tai iki šiol neaptarinėta, bet realybė buvo tokia, kad Vakarai reikalavo ne tik Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, bet ir tautos nuomonės dėl mūsų Nepriklausomybės. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Lietuvos piliečiai – Seimo narių darbdaviai, susimąstykime! (7)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dauguma mūsų tautiečių turi savo darbdavius ir juos žino bei pažįsta, tačiau mažai kas susimąsto, kas yra Seimo narių darbdaviai? Seimo narių darbdaviai esame mes, Lietuvos piliečiai, kuriuos išrenkame ketveriems metams atstovauti mums ir dirbti Aukščiausioje įstatymų priėmimo struktūroje – Seime.

Verslininkų, kurie neturi darbdavių, visuomenėje yra mažiau, tačiau jie taip pat yra Seimo narių darbdaviai, gal net per daug įtakingi. Demokratinės valstybės gyvavimo pagrindas remiasi teise ir teisingumu. Ar vadovaudamiesi teise ir teisingumu mes išrenkame savo Seimo „darbininkus“? Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Lietuva – valstybės iškamša” (video) (50)

Alkas.lt koliažas

Gruodžio 21 d. 9 val. Seime vyksiančioje spaudos konferencijoje Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataras Zigmas Vaišvila pateiks informaciją ne apie paradinę, bet faktinę Lietuvos padėtį Europos Sąjungoje.

Lietuvos buvimas ES nare atitinka „europinius standartus“, tačiau tai ne tik šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, bet ir sparčiai ir beatodairiškai mūsų valstybę verčia tik simboliniu atributu.

Lietuvos valdžia savo veiksmais jau susitaikė su Lietuvos valstybės ir tautos išnykimu. Skaityti toliau

D. Stancikas. Dvi konstitucijos (6)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

„Konstitucija – Tautos stiprybė. Jei visi išmanysime savo valstybingumo pagrindus, būsime stiprūs ir laisvi per amžius“ – patosiškai skelbia teisingumo ministras, kviesdamas į devintą kartą rengtą Konstitucijos egzaminą (jame dalyvavo daugiau kaip 31 tūkst. piliečių).

Tačiau kas yra tikrieji mūsų valstybingumo pagrindai? Pagal kokią Konstituciją Teisingumo ministerija mus egzaminuoja – Tautos ar valdžios?

Reikalas tas, kad Lietuvoje  jau kuris laikas egzistuoja dvi konstitucijos: viena tikroji, priimta Tautos, bet Konstitucinio Teismo ir kai kurių politikų stumiama į gyvenimo užribį, Skaityti toliau

P. Gylys. Ponia Prezidente, kas nužudė teisėją J. Furmanavičių? (8)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Mūsų prezidentė šiuo metu išgyvena hiperaktyvumo priepuolį. O premjero beveik nesimato. Prezidentė iš pirmo žvilgsnio nustato, kad Lietuvai iš Europos Sąjungos nereiktų prašyti 50 mln. eurų paramos šalies pieno gamintojams, kaip ir kada turi veikti pasieniečiai, kokiomis aplinkybėmis globos namuose žuvo vienuolikametis ir kas dėl to kaltas. Ji beveik akimirksniu diagnozuoja Vilniaus prekybos savininkų „šeimyninio“ kivirčo problemas.

Ir tai prezidentė padarė tik per keletą paskutinių dienų. Jei tokia neklystanti visuomeninių, kriminalinių ir šeimyninių reiškinių diagnozuotoja ji būtų buvusi visą laiką, per visą savo buvimo aukščiausiame politiniame Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Kelionės