Žymos archyvas: Lietuvos istorikai

Lietuvos Metrika – pristatoma tarptautinei bendruomenei (2)

The Lithuanian Metrica: History and Research („Lietuvos Metrika: istorija ir tyrimai“)viena naujausių prestižinės JAV akademinės leidyklos Academic Studies Press išleistų knygų, kurią parengė Lietuvos istorijos instituto mokslininkai Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Ši knyga – svarbus Lietuvos istorikų indėlis į tarptautinę Lietuvos Metrikos mokslinę sklaidą.

Lietuvos Metrika – tai pagrindinis seniausias, valstybinis, valdovo kanceliarijoje nuo XIV a. pabaigos formavęsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas. Archyvą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje rusėnų, lotynų ir lenkų kalbomis rašytų dokumentų nuorašų knygos. Skaityti toliau

V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės? (2)

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies

Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir Skaityti toliau

Šėtos žydų maldos namams suteikta teisinė apsauga (1)

title822390597

Kultūros vertybių sąrašas papildytas nekilnojamo kultūros paveldo vieta – Šėtos žydų maldos namų pastatu, esančiu Kėdainių rajone (Šėtos mstl., Kėdainių g. 1A). Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė šiai vietai suteikti teisinę apsaugą dėl jo istorinių vertingųjų savybių.

„Šėtos žydų maldos namai gali tapti dėmesio verta vieta Lietuvos istorikams, kadangi ji nėra plačiai tyrinėta. Kada tiksliai buvo pastatyti pirmieji žydų maldos namai Šėtoje, nėra tikslių duomenų, tačiau manoma, kad greičiausiai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Gali būti Skaityti toliau

T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)

Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? | Respublika.lt nuotr.

Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.

– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau

Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją (11)

LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje

Rugsėjo 26–29 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje vyksta Trečiasis Lietuvos istorikų suvažiavimas „Nuo politinės istorijos prie istorijos politikos?“. Tris dienas truksiančio renginio organizatoriai – Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas, Lietuvos istorijos institutas ir Šiaulių universitetas.

Vakar prasidėjusiame istorikų suvažiavime siekiama įvairiais požiūriais nagrinėti istorijos ir politikos ryšius nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki dabartinių laikų.

„Istorikas turėtų būti tarsi sarginis šuo, saugantis, kad visuomenė nekartotų klaidų“, – Skaityti toliau

Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume (2)

europarl.europa.eu nuotr.

Lapkričio 15–16 d. Seimo Konferencijų salėje vyks tarptautinis forumas „Vieninga Europa – vieninga istorija“. Forumo tikslas – atverti erdvę dialogui tarp Europoje egzistuojančių skirtingų naratyvų, prisimenant ir vertinant XX amžiaus totalitarinę Europos praeitį. Forume bus analizuojamos skirtingos kolektyvinės atminties susiformavimo priežastys, būdai ir priemonės, kaip Europa ir jos tautos galėtų apjungti tas skirtingas patirtis į vieningą Europos istorijos kontekstą.

Dvi dienas įdomiomis ir kontraversiškomis istorinės atminties temomis diskutuos Lietuvos ir užsienio istorikai, intelektualai, politikai. Forumo darbe dalyvaus šeši Europos Parlamento nariai, Skaityti toliau