Žymos archyvas: Lietuvos istorijos institutas

Prancūzų antropologė aptarė šeimos ir giminystės pokyčius per pastaruosius 50 metų (nuotraukos) (0)

Martyna Segalen | V. Tumėno nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos istorijos instituto etnologai ir antropologai drauge su žurnalo „Lietuvos etnologija“ redakcija surengė žurnalo „Prancūzų etnologija“ (Ethnologie française) vyriausios redaktorės profesorės Martynos Segalen (Martine Segalen) iš Paryžiaus universiteto paskaitą „Nuo kaimiškosios giminystės iki debatų apie pakaitinę motinystę. Penkių pastarųjų dešimtmečių tyrimų kelias“ ir žurnalo  „Prancūzų etnologija“ numerio, skirto Lietuvai „Lietuva. Antropologija žvelgia į istoriją (Lithuanie. Une anthropologie face à l’Histoire“, 2018 Nr. 2), pristatymą. Skaityti toliau

Netekome etnologės Marijos Miliuvienės (4)

Marija Miliuvienė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 29 d. mirė Lietuvos istorijos instituto etnologė humanitarinių mokslų daktarė  Marija Mastonytė-Miliuvienė (1931-2018).

M. Miliuvienė (Mastonytė) g. 1931 m. gruodžio 8 d. Miežionėlių k. Švenčionių r. Etnologė. Etnologo, prof. habil. dr. Vacio Miliaus (1926-2005) žmona.

M. Miliuvienė baigusi Švenčionių gimnaziją, 1949–1954 metais mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, kur įgijo istoriko ir istorijos mokytojo specialybę. Dar penktame kurse savo kraštietės dėstytojos Pranės Dundulienės paskatinta domėjosi etnografija. Baigusi universitetą atsisakė rekomendacijos tęsti mokslus aspirantūroje Maskvoje ir išvyko mokytojauti į Švenčionių Skaityti toliau

Išrinktos pirmosios Vasario 16-osios fondo finansuojamos paraiškos (0)

Vasario 16 fondas | vasario16aktas.lt nuotr.

Pirmajame Vasario 16-osios fondo tarybos posėdyje buvo pritarta skirti finansavimą devynioms paraiškoms, kurių bendra finansavimo suma – daugiau nei 120 tūkst. eurų. Iš viso taryba svarstė daugiau kaip 50 paraiškų, kurių prašoma finansuoti suma viršijo 2 mln. eurų.

Ambicingiausi finansavimą gavę projektai – siekis iš Australijos ir Urugvajaus pargabenti Lietuvai itin reikšmingų dokumentų archyvą ir sudaryti galimybę visuomenei su juo susipažinti. Taip pat per visą šalį vyksiantis Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio organizuojamas žygis „Partizanų Lietuva“. Laukiama, kad prie jo prisijungs keli tūkstančiai žygeivių ir įsitrauks vietos bendruomenės. Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su mitologu dr. Dainiumi Razausku (13)

Mittologas dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

D. Rastenienė: – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų savaičių viešus pareiškimus dėl galimo bent kelių skirtingų humanitarinių (lituanistinių) mokslų institutų „jungimo“.… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų 

D. Razauskas: – Apskritai jau kuris laikas kaip koks nuodingas garas pažemėm rangosi keistas jausmas, kad Lietuvos Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su filosofu dr. Krescencijumi Stoškumi (2)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“…  Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų? 

K. S. – Aš taip nesakyčiau. Gerai, kad prasideda rimtos diskusijos. Blogiausia, kai tokie sprendimai priimami niekam nežinant. Gerai ir tai, kad jas dar pakaitina politikai ir žiniasklaida. Tai priverčia į debatus pritraukti daugiau žmonių. Iki šiol diskutavo gana siauras žmonių ratas. Jų suformuluotuose siūlymuose per daug ryškiai kyšo jų interesai. Nedaug girdėjome nešališkų ir platesnio akiračio žmonių. Tik dabar jie išeina į viešumą. Visiškai Skaityti toliau

Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką (9)

Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė | smm.lt nuotr.

Vyriausybės sudaryta ir Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujama darbo grupė parengė siūlymą jungti šalyje veikiančius Lituanistikos institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutą.

Kaip skelbia dr. Darius Kuolys: Skaityti toliau

Kviečia paskaita „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai“ (3)

Paskaita bajorai

Vasario 27 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvė, II a.) vyks Lietuvos istorijos instituto humanitarinių mokslų daktarės Olgos Mastianicos paskaita „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai“.

Lietuvių tautiniam judėjimui, kaip ir daugumai kitų etninių grupių judėjimų Vidurio ir Rytų Europoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, buvo labai svarbu įtraukti bajoriją į modernios tautos formavimąsi. Jau „Aušros“ (1883–1886) leidimo metais dalis lietuvių inteligentų pateikė ideologinių argumentų, kurie leistų lenkakalbę bajoriją laikyti sudėtine lietuvių tautos dalimi. Paskaitoje bus nagrinėjamas lietuviško moderniojo nacionalizmo požiūrio į bajorijos vietą Skaityti toliau

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai (1)

 Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca | wikipedia nuotr

Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.

Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis. Skaityti toliau

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“ (1)

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. Plakatas | Lietuvos istorijos instituto nuotr.

Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje,  Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, Skaityti toliau

Vyks R. Čepaitienės ir Ž. Mikailienės knygos apie paveldą „Pasaulis prasideda čia“ pristatymas (0)

R.Cepaitienes knyga Pasaulis prasideda čiaLapkričio 10 d., 18 val. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6). vyks Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, profesorės Rasos Čepaitienės ir istorikės dr. Živilės Mikailienės knygos „Pasaulis prasideda čia: paveldo ugdymo principai mokyklinio amžiaus vaikams“ pristatymas.

„Džiugina ypač didelis autorių dėmesys interpretaciniam paveldo aspektui, kurio įgūdžių stokoja su mokyklinio amžiaus vaikais dirbantys suaugusieji. (…) Mokykliniai vadovėliai ilgą laiką buvo (o istorijos disciplinos ‒ išliko iki šiol) infantilia enciklopediška Skaityti toliau

Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis (35)

Architekto restauratoriaus Napalio Kitkausko atrastos Mindaugo laikų Vilniaus katedros grindys, išklotos keraminėmis glazūruotomis plytelėmis | Archyvinė nuotr.

Svarbiausio šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo dokumento, 1918 m. vasario 16-osios akto, originalą surado entuziastas, kurį net artimieji ir pažįstami vadina keistuoliu.  Akto paieškas išjudino alkoholio ir žiniasklaidos  bendrovės pasiūlytas  milijono eurų atlygis už radinį.  Tačiau įstaiga, kurios pareiga užpildyti baltąsias ir pilkąsias  istorijos dėmes, valstybinis Lietuvos istorijos institutas, taip  pat universitetų istorijos fakultetai, katedros kitų  Lietuvos praeities paslapčių  iki šiol neatskleidė.  Visuomenė tebespėlioja,  kur yra  tiksli Vorutos, legendinės  karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos sostinės, geografinė vieta, kas 1382 m. įsakė nužudyti  garsiausią Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į knygų dovanų mugę (0)

Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 28 d. nuo 11 iki 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Knygų dovanų mugė ir susitikimai su Bibliotekos bičiuliais. Kartu su draugiškomis institucijomis ir lankytojais bus dalijamasi knygomis ir gerumu. Šiais metais knygas dovanoja Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademija, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, LMA Vrublevskių biblioteka. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks pokalbis apie Lietuvos pagonis barbarus tapusius krikščionimis (6)

Darius Baronas | LKMA, G. Olsevičiūtės nuotr.

Sausio 19 d. 15 val. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, 115 kab., Vilnius) vyks dr. Dariaus Barono ir dr. Stiveno K. Rovelo (Stephen C. Rowell) paskaita-pokalbis „Lietuvos civilizacijos paieškos Lietuvos at(si)radimas prasidėjo nuo 1009 m. šv. Brunono Kverfurtiečio misijos ir vyksta iki šiol“.

Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.  

„Nepaisydami įvairių sunkumų ir netikėtų posūkių, nukreipę žvilgsnį į praeitį, galime Skaityti toliau

Siekiama, kad mokslui skiriamos lėšos, būtų aiškiau susietos su pasiekimais (0)

Valstybės mokėjimas už mokslą, bus aiškiau susietas su rezultatais | rengėjų nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitikę su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė valstybės mokslo darbams skiriamų lėšų skyrimo tvarką. Siekiama, kad valstybės lėšų paskirstymas ir panaudojimas mokslo įstaigoms, labiau priklausytų nuo mokslo pasiekimų.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Turi būti užtikrintas tolygus Skaityti toliau

Vyks žymaus etnologo V. Miliaus 90-osioms gimimo metinėms skirta konferencija (0)

Vacys Milius, 1980 m. | archyvinė nuotr.

Gruodžio 8 d. 10 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), vyks Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiama konferencija, skirta žymaus lietuvių etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko Vacio Miliaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Vacys Milius gimė 1926 metų gruodžio 8 dieną Kretingos apskrities Šauklių kaime. 1946–1951 metais Vilniaus universitete studijavo etnografiją ir muziejininkystę ir dirbo Mokslų akademijos Istorijos instituto Etnografijos muziejuje. Baigęs studijas išvyko į aspirantūrą Maskvoje. Nuo 1954 metų pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus (1)

musumokykla.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. baigdamas savo kadenciją, Seimas patvirtino etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai svarbius teisės aktus.

Patvirtinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai, kurie Seime buvo svarstomi ir tobulinami jau penkerius metus. Šių  teisės aktų pakeitimai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai, įtvirtinti Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos statusą.

1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo  ir 2000 m. įkurtos Skaityti toliau

Istorijos institute vyks tarptautinė konferencija „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose” (0)

Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvos istorijos instituto (LII) Etnologijos ir antropologijos skyrius (Kražių g. 5, Vilnius) surengs tarptautinę konferenciją „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose”.

Konferencijoje, kurią remia Lietuvos
mokslo taryba, dalyvaus etnologai, antropologai, sociologai, folkloristai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokslo institucijų bei iš užsienio – Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos. Konferencijoje pranešimus skaitys ir doktorantai. Konferencija vyks anglų ir lietuvių kalbomis. Ketinama perskaityti 29 pranešimus.

Konferencijos rengėjai Vida Savoniakaitė, Auksuolė Čepaitienė, Vytautas Tumėnas, Darius Skaityti toliau

Bus pristatyti unikalūs Kremliaus dokumentai apie Lietuvos pavergimą (0)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Š. m. kovo 9 d. 17 val. Lietuvos istorijos institute (Kražių g. 5, Vilnius) vyks dr. Mindaugo Pociaus sudaryto dokumentų rinkinio „Lietuvos sovietizavimas 1944 – 1947 m.: VKP(b) CK dokumentai pristatymas“. Leidinys parengtas centriniuose Rusijos (Maskvos) archyvuose saugomos unikalios dokumentinės medžiagos pagrindu.Dokumentų rinkinyje nuosekliai pateikiami istoriniai šaltiniai apie Sovietų Sąjungos centrinės valdžios struktūrų 1944 m. antroje pusėje – 1947 m. pradžioje vykdytą Lietuvossovietizavimo politiką ir sovietizacijos procesą. Skaityti toliau

Mirė istorikė Aldona Gaigalaitė (1)

Aldona Gaigalaitė | lituanistika.lt nuotr.

Eidama 89-uosius metus mirė istorikė, pedagogė, vadovėlių autorė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Gaigalaitė. „Joje puikiai derėjo dvi savybės: kietas stuburas – reikalingas rimtam mokslininkui ir lankstumas. Labai gaila, bet daugiau jos „tėviškų patarimų“ nebeišgirsime…“ – sako Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto prodekanė Sandra Grigaravičiūtė.

A. Gaigalaitė gimė 1927 m. birželio 15 d. Gaižiūnuose (netoli Linkuvos, Pakruojo raj.). Mokėsi Rimkūnų pradžios mokykloje, Linkuvos gimnazijoje.

1946–1950 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Skaityti toliau

Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai (0)

Vladas Jurgutis_archyvai.lt

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.

„Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys.

G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Skaityti toliau

Rekordinis skaičius „Tyrėjų nakties“ renginių: nuo apsilankymų šalies strateginiuose objektuose iki raketų gamybos (2)

Tyrėjų naktis | tyrejunaktis.lt nuotr.

„Tyrėjų naktis“ šiemet padės atverti duris į mokslo pasaulį rekordiniu renginių skaičiumi – jau šį penktadienį, rugsėjo 25 dieną – siūlydama pasirinkti iš daugiau kaip 300 pačių įvairiausių veiklų aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų laboratorijose, viešosiose miestų erdvėse, kavinėse, muziejuose ir Nacionalinėje dailės galerijoje.

Be jau tradiciniais tapusių diskusijų, atvirų paskaitų, apsilankymų laboratorijose ar itin didelio susidomėjimo Skaityti toliau

V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį (79)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje pasipylė vis tuos pačius kelis istorikus cituojantys straipsniai, nukreipti prieš Seime dar pernai vasarą užregistruotą Tautos istorinės atminties įstatymą, kaip kaltinama, tariamai siekiantį įvesti istorijos cenzūrą Lietuvoje.

Šios kritikos bangos epicentre VDU istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys bei VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas. Nerimą kelia šių žmonių apie įstatymo projektą skleidžiama tiesmuka ir lengvai paneigiama dezinformacija. Skaityti toliau

Teodoro Lepnerio knygos „Prūsų lietuvis“ (1690) pristatymas Berlyne (1)

Teodoras Lepneris „Prūsų lietuvis“Lapkričio 21 d. 19 val. Lietuvos Respublikos ambasadoje (Charitestr. 9, 10117 Berlynas) Berlyne vyks dvikalbio leidinio: Teodoro Lepnerio „Prūsų lietuvis“ (1690), parengto Lietuvos istorijos institute pagal Berlyno Valstybinėje bibliotekoje saugomą rankraštį, pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos rengėja ir vertėja Vilija Gerulaitienė.

Tai Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje renginys, bendradarbiaujant su Vokietijos kultūros forumu Rytų Europai ir Lietuvos istorijos institutu. Skaityti toliau

Patvirtintos ilgalaikės mokslinių tyrimų programos (0)

chemcentre.wa.gov.au nuotr.

Patvirtintos pirmosios ilgalaikės institutų mokslo programos – prioritetinės valstybei svarbių tyrimų temos. Iš viso aštuoni valstybiniai mokslinių tyrimų institutai vykdys per 40 tokių mokslinių tyrimų programų.

Reorganizavus mokslo institutų struktūrą ir veiklą, buvo pertvarkytas ir mokslo tyrimų finansavimas. Ilgalaikės mokslinių tyrimų programos – paskutinis šios pertvarkos elementas. Jų tikslas – užtikrinti stabilų finansavimą valstybei svarbiems tyrimų projektams ir formuoti „valstybės užsakymą“, efektyviai naudoti lėšas ir nustatyti aiškią institucijų atskaitomybę visuomenei už investicijas ir pasiektus rezultatus. Skaityti toliau

Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai (7)

Mėlynųjų Vandenų mūšiui - 650 |G.Kazimierėno pav.Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius sausio 19 dieną susitikime su Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorikais, menininkais, Kultūros ministerijos atstovais aptarė renginių, skirtų 1362 m. vykusio Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-osioms metinėms paminėti, programą.

E.Ignatavičius pažymėjo, kad Lietuvos istoriografijoje Mėlynųjų Vandenų mūšis nėra plačiai žinomas, todėl šiam jubiliejui skirti renginiai galėtų „grąžinti” šio mūšio svarbą į lietuvių istorinę sąmonę, Skaityti toliau

Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją (7)

prof. Robert Kostro | P.A.Wasiak ir P.Wisnioch nuotr.Trečiadienį, lapkričio 9 dieną, Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje 17 val. įvyks antrasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvaus istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos.

Šio susitikimo tema „Savi ir svetimi Lenkijos istorijoje“. Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą, rengia Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi bei Lenkų ir Getės institutais Vilniuje. Projektą globoja Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai. Skaityti toliau

Kraštovaizdžio archeologija (III) (0)

„Mokslo Lietuvos“ 2010 m. lapkričio 23 d. Nr. 22 (444) 

Šereitlaukio milžinkapis

Kraštovaizdžio archeologija. Kas tai yra ir kokias galimybes teikia tyrinėtojams 

Humanitarinių mokslų daktarai Valdemaras Šimėnas ir Gintautas Vėlius su trijų šalies mokslo institucijų dar dešimčia archeologų nuo 2008 m. vykdo projektą „Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS“. 

Projektą finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas) pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“. Skaityti toliau