Žymos archyvas: lietuvos gamtos fondas

Baltijos jūra be menkių? (1)

Sugautos menkės | Pixabay nuotr.

Liepos 23-ią dieną Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą didžiojoje Baltijos jūros dalyje. Šis draudimas galios iki metų pabaigos ir taipogi palies Lietuvos žvejus. Tiesa, tik didžiuosius – tuos, kurie gaudo tralais atviroje jūroje. Smulkiesiems žvejams gaudantiems žuvį priekrantėje ir žvejams mėgėjams, kol kas šis draudimas neaktualus. Komisija kelis pastaruosius mėnesius negirdėjo aplinkosaugininkų raginimų uždrausti žvejybą, todėl menkių neturėsime ir 2020-aisiais metais. Skaityti toliau

Reti vandens vabalai, kuriuos reikia saugoti (0)

Plačioji dusia | A. Čerkausko nuotr.

Susipažinkite su Europos Bendrijoje pagal ES Buveinių Direktyvą saugomais vandens vabalais, gyvenančiais Lietuvoje. Kaip žinia, be sausumoje gyvenančių vabalų, Europos Bendrijoje yra saugomos ir dvi vandens vabalų rūšys. Lietuvoje sutinkamos abi: dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus) ir plačioji dusia (Dytiscus latissimus).

Dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus) – vidutinio dydžio ovalaus kūno vabalas su gelsvais antsparniais. Antsparniai su daugybe netaisyklingų, smulkių juodų dėmelių, Skaityti toliau

Nežadinkite žiemojančio šikšnosparnio (0)

Pestremovalguide.com nuotr.

Pradėję skaičiuoti pirmąsias metų dienas vis dažniau pradedame ilgėtis pavasario. Kiek dar užtruks žiema ypač rūpi šikšnosparnių apsaugos specialistams, nes antra žiemos pusė šikšnosparniams yra kritinis laikas: jei šaltasis periodas užsitęs, vasarą sukauptos riebalų atsargos gali baigtis anksčiau nei šikšnosparniai galės jas pasipildyti. Ši grėsmė dar labiau padidėja, jei šikšnosparniai žiemavietėse trikdomi – pabusdami iš žiemos įmygio jie be reikalo sueikvoja kelių savaičių energijos atsargas.

Skaityti toliau

Pažvelk į žydintį vandenį (0)

plakatas.zydintis vanduoLiepos 29 d., penktadienį, 17 val. Kauno marių regioninio parko direkcija kviečia užsukti į Girionių poilsiavietę. Bus puiki proga ne tik savaitgalį pradėti gamtoje, pasigrožėti Kauno marių kraštovaizdžiu, bet ir iš arčiau pažvelgti į žalias marių akis. Taip, vasarą šiltuoju metu jos būna ne mėlynos, o žalios. O kodėl žalios?

Galbūt jos žaliuoja iš pykčio dėl šiukšlinimo? Gal žalios jos yra simboliškai – kaip visi Kauno „Žalgirio“ fanai? Skaityti toliau

Tiek daug žiemojančių šikšnosparnių dar nebuvo (1)

siksnosparnis_vstt.lt

Neries regioninio parko direkcijos specialistai skaičiavo žiemojančius šikšnosparnius. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje suskaičiavo neįtikėtinai didelę šių gyvūnėllių populiaciją. Čia žiemoja net 1555 šikšnosparniai.

Tai pats didžiausias šių puikių žvėrelių skaičius nuo stebėjimų pradžios 2000 metais. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis – didžiausia kūdrinių pelėausių žiemavietė Lietuvoje. Skaityti toliau

Kviečia šikšnosparnių naktis Verkių regioniniame parke (0)

 vstt.lt nuotr.

Rugpjūčio mėnesį visoje Europoje minima Šikšnosparnių naktis, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šikšnosparniams kylančias grėsmes bei jų išsaugojimo svarbą.  Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija kviečia rugpjūčio 21 d. 20.00 val. atvykti prie direkcijos pastato esančios pievutės ir susipažinti su naktiniais skraiduoliais – šikšnosparniais.

Vis dar bijote, kad naktį į plaukus įsivels šikšnosparniai? Tikite, jog jie siurbia kraują ir namams atneša nelaimes? Skaityti toliau

Neries parkas kviečia į Šikšnosparnių naktį Dūkštų ąžuolyne (0)

Siksnosparniu naktis_plakatasRugpjūčio 1 d., penktadienį, 21 val., Neries regioninio parko direkcija kviečia į Šikšnosparnių naktį Dūkštų ąžuolyne, kur bus galima susipažinti su slėpiningu šikšnosparnių gyvenimo būdu. Iš savo slėptuvių išlįsdami tik po vidurnakčio, šikšnosparniai pelnė mistiškų sutvėrimų reputaciją, o jų gyvenimo būdas apipintas galybe bauginančių mitų. Atėjusieji įsitikins, jog šikšnosparniai – ne į plaukus besiveliantys kraugeriai, o mieli pūkuoti gyvūnėliai, kurių kaimynystė mums labai naudinga!

Susitinkama Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako pradžioje ir kartu sulaukus sutemų – meto, kai, anot sklandančių legendų, šikšnosparniai išskrenda veltis į plaukus ir gerti kraujo. Šiuos ir daugiau mitų apie šikšnosparnius išsklaidyti Skaityti toliau

Naktinis žygis, kokių Lietuvoje labai trūksta (0)

Naktinis žygis Dūkštos pažintiniame take | Grynas.lt, E.Babelio nuotr.

Penktadienį (kovo 21-ąją) buvo minimas pavasario lygiadienis, žymintis astronominio pavasario pradžią. Dūkštos pažintiniame take ta proga surengtas naktinis žygis sutraukė daugiau kaip 150 žygeivių. Rengėjai teigia nesitikėję tokio susidomėjusių skaičiaus, o patys žygeiviai prasitaria, kad tokių žygių Lietuvoje labai trūksta, todėl daugelis jų, pasitaikius progai, sprunka į gamtą.

Nutolęs nuo Vilniaus 25 kilometrus lankytojus pasitinka Dūkštos pažintinis takas. Atkeliavus sutartu laiku, tenka kiek palaukti, mat susidomėjusių žygiu tiek daug, kad nusidriekia ilga automobilių eilė. Skaityti toliau

Lygiadienio virsmui pajusti kviečia naktinis žygis Dūkštos upės slėniu (0)

Pavasario lygiadienis Neries parke

Kovo 21-ąją 19 val. Neries regioninio parko direkcija drauge su Lietuvos Gamtos fondu kviečia kartu švęsti Pavasario lygiadienį, keliaujant piliakalnių keteromis į upelio slėnio labirintą. Naktinio žygio metu bus galima pajusti bundančio pavasario kvapus, išgirsti naktinius pelėdų ūbavimus, išvysti laužo magiją ir dienos pergalę prieš naktį!

Vos 25 km atstumu nuo sostinės esančiu Dūkštos pažintiniu taku dalyvius ves Neries regioninio parko gidai, o gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška supažindins su Skaityti toliau

Verkių parkas kviečia į varlių koncertą (0)

Kelionė į nerštavietę dviese | O.Drobelienės nuotr.

Gegužės 9 d. 19 val. Verkių parke pasiklausyti darnaus varlių orkestro ir susipažinti su Lietuvoje gyvenančiomis varliagyvių rūšimis bus galima renginyje „Varlių balsų top 10“. Varlės kurkimas – vienas pirmųjų gamtos garsų pavasarį. Varlės kur kas dainingesnės, nei esame įpratę manyti. Greta tradicinio kvaaaarrr, po žiemos atšylančiose balose galime išgirsti ir kur kas subtilesnių tonų. Ar žinote, kas balose sukelia skambų, nelyginant skudučių, gaudimą: ūūūūūūūūū? O kurios varlės balsas toks skardus, kad išgirdęs jį imi dairytis paukščio? Skaityti toliau

Lesykla – ne tik pramoga! (0)

Gedimino kalno papėdėje įrengta stacionari lesykla | Lietuvos ornitologų draugijos nuotr.

Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkosauginio švietimo rėmimo programos projektą „Lesykla – ne tik pramoga“ gamtininkų klubas „ORNI“ Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų teritorijoje įrengė 40 stacionarių lesyklų. Įrengus lesyklas teritorijoje sukurta edukacinė erdvė paukščių stebėjimui ir pažinimui. Projekto partneriai – Lietuvos gamtos fondas ir Lietuvos Edukologijos Universiteto zoologų klubo nariai.

Klubo nariai supažindino vaikus ir įstaigų, kurių teritorijoje buvo įrengtos lesyklos, darbuotojus su paukščių lesinimo žiemą taisyklėmis, mokė kaip atskirti lesyklose besilankančius paukščius. Skaityti toliau

Nuo pražūties išgelbėti vėžliukai po Kalėdų nugrims į sapnus (0)

Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Žiemojimas – sudėtingas fiziologinių pokyčių periodas balinių vėžlių gyvenime. Pirmosios žiemos – pačios pavojingiausios, silpnesni vėžliukai šio išbandymo neišgyvena. Nuo pražūties išgelbėti balinių vėžlių jaunikliai Lietuvos zoologijos sode pratinami prie atšiaurių žiemojimo sąlygų – pamažu ruošiasi žiemos miegui, į kurį nugrims vos atšventę Kalėdas.

Gamtoje tik nedaugelis kūdrų tinka vėžliams gyventi ištisus metus: vasarojimo kūdros pernelyg seklios, neretai įšąla, o žiemojimo – gilesnės, todėl pernelyg vėsios, su skurdžiais maisto ištekliais. Skaityti toliau

Dzūkija kviečia į gražiausių varlių ir dailiausių roplių nuotraukų parodą (nuotraukos, video) (0)

Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Spalio pabaigoje Lazdijuose duris atvėrė roplių ir varliagyvių nuotraukų paroda „Ar iš balos tas gražumas?“. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kurias Lietuvos gamtos fondui atsiuntė fotografuojantys gamtos mylėtojai.

Mariaus Karlono nuotraukoje – vikrusis driežas (Lacerta agilis). Vikrieji driežai gyvena ten, kur jiems pakanka saulės. Patinai, poravimosi sezono metu (balandį–gegužę), spalvą keičia į ryškiai žalią, ruda lieka tik linija išilgai nugaros. Tai vienintelis Lietuvoje gyvenantis driežas, kuris deda kiaušinius. Vikriojo driežo ilgis su uodega gali siekti iki 20 cm. Skaityti toliau

Baltijos jūroje sužvejojama triskart per daug lašišų (0)

© Kmitu | Dreamstime.com

Baltijos jūroje be grėsmės populiacijai galima sugauti 70 tūkst. lašišų, rekomenduoja mokslininkai. Europos Sąjungos Taryba praėjusią savaitę regiono šalims leido 2013 m. Baltijoje sugauti 124 tūkst. lašišų. Dar apie 70 tūkst. lašišų sugaunama nelegaliai. Tris kartus mokslininkų rekomendacijas viršijantis žvejybos mastas – didžiausia grėsmė Baltijos lašišų populiacijos išlikimui.

Siekiant išsaugoti Baltijos lašišų populiaciją, taikoma daug nacionalinių ir tarptautinių priemonių, tačiau jų poveikis trumpalaikis, kol skirstant žvejybos kvotas neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas. Spalio 22–23 d. Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba Skaityti toliau

Vilniuje daugėja inkilų šikšnosparniams (nuotraukos, video) (0)

Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Lietuvos gamtos fondo kova su mitais apie šikšnosparnius atnešė vaisių: sostinėje pirmą kartą inkilai šikšnosparniams iškelti ant gyvenamojo namo; iniciatyvos padėti šikšnosparniams ėmėsi informacinių technologijų bendrovė. Baigiantis vasarai Šeškinėje ir Verkių dvaro parke iškelti 22 įvairių tipų specialūs inkilai, kurie taps saugiomis slėptuvėmis keliems šimtams šikšnosparnių.

Saugių slėptuvių stoka ­– viena didžiausių grėsmių šikšnosparniams. Siekdami sulaikyti kiekvieną brangios šilumos „gramą“ užkamšome visus plyšius, pamiršdami, kad juose prieglobsčio ieško vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai. Skaityti toliau

Gamtosaugininkai kviečia vėžiauti (0)

Rainiuotasis vėžys | D.Makavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 3 d., penktadienį, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija bei Lietuvos gamtos fondas kviečia vėžiauti Balsio ežere kuriame veisiasi rainuotieji vėžiai.

Iš Šiaurės Amerikos atklydę rainuotieji vėžiai vis labiau užkariauja mūsų vandens telkinius, grasindami iš jų išstumti vietinius siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius. Efektyviausias kovos su jais metodas – juos suvalgyti. Šiltos vasaros naktys – tinkamiausias metas vėžiauti, gera proga atėjūnams vėžiams parodyti, kad pas mus vasaroti nedera. Skaityti toliau

Vakaras su šikšnosparniais Verkių parke (0)

Šikšnosparnis | K.Baranausko nuotr.

Liepos 26 d. vakarą Lietuvos gamtos fondas kartu su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija bei Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija  kviečia praleisti stebint šikšnosparnius.

Iš savo slėptuvių išlįsdami tik po saulėlydžio, šikšnosparniai pelnė mistiškų sutvėrimų reputaciją. Vienintelius pasaulyje skraidančius žinduolius neretai pavadiname skraidančiomis pelėmis ar naktiniais paukščiais, tačiau smarkiai klystame: šios gyvūnų grupės visai negiminingos. Skaityti toliau

Gamtosaugininkai prašo informacijos apie pastebėtus balinius vėžlius (video) (0)

efoto.lt | Aldo nuotr.

Atšilus orams gamtoje galima pastebėti labai retus ir nykstančius roplius – balinius vėžlius. Iš vandens telkinių šie patraukia į sausumą, kur deda kiaušinius. Lietuvos gamtos fondas rūpinasi vėžlių bei jų buveinių apsauga ir atkūrimu ir prašo gyventojų pranešti, jei teko matyti šiuos egzotiškus gyvūnus. Tai leis gamtosaugininkams nustatyti naujų jų radimviečių, efektyviau taikyti apsaugos priemones. Skaityti toliau

Krivėnų tvenkinio sala vėl laukia paukščių (0)

Savanoriai talkininkai švarino Krivėnų tvenkinio salą. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Pirmąją šių metų pavasario dieną Lietuvos gamtos fondas visus neabejingus gamtai sukvietė į talką Krivėnų tvenkinio saloje. Ties 124–uoju automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kilometru esanti sala nėra saugoma valstybės, tačiau tai svarbi vandens paukščių buveinė. Talkos metu fondo darbuotojai ir savanoriai nupjovė peraugusią žolę, iškirto medžių atžalas. Tikimasi, kad į sutvarkytą salą netrukus perėti sugrįš tūkstančiai paukščių.

Pasak gamtosaugininkų, Krivėnų tvenkinio saloje gausiausiai buriasi rudagalviai kirai, kurie užtikrina ir kitų vandens paukščių įvairovę. Skaityti toliau

Prasidėjo sunkiausias balinių vėžliukų gyvenimo laikotarpis (0)

Balinis vėžlys viena iš sparčiausiai nykstančių rūšių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ši rūšis yra ties išnykimo riba ir ją galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones. Tam tikslui yra vykdomi įvairūs europiniai projektai. Vienas iš jų – tai „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“, kurį vykdo Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su kitomis aplinkosauginėmis organizacijomis.

Pagal ES LIFE+ Nature programą ir Aplinkos ministerijos patvirtintą leidimą Lietuvos gamtos fondo specialistai 2011 metų gegužės-birželio mėnesiais stebėjo balinius vėžlius gamtoje ir surinko nesaugomose Lazdijų rajono teritorijose Skaityti toliau