Žymos archyvas: Lietuvos etnografiniai regionai

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į kelionę dviračiais visai šeimai – „Aplink Lietuvą“ (0)

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į kelionę dviračiais visai šeimai – „Aplink Lietuvą“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 9 d., šeštadienį, 11 val., Lietuvos liaudies buities muziejus, kviečia į kelionę dviračiais aplink Lietuvos etnografinius regionus. Tai jau septintasis dviračių žygis muziejuje.

Dviratininkai kelionę pradės 11 val., nuo muziejaus ūkinių vartų. Pirma stotelė – XVIII a. Aristavėlės dvaras, kuris visuomenei duris atvėrė 2016 metais. Šie rūmai išlaikė bajoriškų poilsio namų išvaizdą.

Antras sustojimas – Aukštaitijos gatvinis rėžinis kaimas. Čia pastatai būdingi XIX a. pab. – XX a. pr. laikotarpiui, ir kiekvienas iš jų yra nedidelis kaimo architektūros šedevras. Skaityti toliau

Artėja tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (0)

Skamba kankliai logoGegužės 26–29 dienomis Vilniaus senamiestyje vyks vienas seniausių folkloro festivalių Lietuvoje „Skamba skamba kankliai“.

44-tus metus skaičiuojantis festivalis savo ištikimus ir naujus lankytojus kaip visuomet pasitiks renginių gausa. Šių metų programoje jų per 30 – nuo jaukių susitikimų su tradiciją išlaikiusiais kaimo dainininkais iki folkdžiaz projektų, nuo festivalio kino iki naktinių dūzgių su šokiais iki paryčių, nuo tradicinių lietuviškų kapelijų koncertų iki užsienio svečių pasirodymų. Skaityti toliau

Pirmojo „Lietuvių etnografijos enciklopedinio žodyno“ pristatymas (6)

lee_zodynas_250

Vasario 3 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, vyks tradicinis etninės kultūros vakaras, kuriame bus pristatomas Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas. Tai yra pirmas ir pagal etnografinių realijų aprėptį didžiausias leidinys, kuriame pateikiamos susistemintos žinios apie XVIII a. – XX a. pradžios lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros realijas.

Lietuvių etnografijos enciklopedinį žodyną sudaro trys dalys: „Etnografijos terminų žodynas“, „Sisteminė etnografijos terminų rodyklė“ ir „Abėcėlinė etnografijos terminų rodyklė“. Jį išleido Lietuvos nacionalinis muziejus 2015 m. pabaigoje. Skaityti toliau

Istorinio žygio žirgais dalyviai pasiekė aukščiausią Lietuvos tašką (0)

zygis zemaitukais_Nuotr. O. Drobelienes

Rugsėjo 24 d. žygio dalyviai, nukeliavę 850 km, pasiekė Aukščiausią Lietuvos tašką – Aukštojo kalvą. Užkurta simbolinė ugnis aukure su žirgo galvomis. Istorinis žygis žemaitukų žirgais apie Lietuvą – „Žemė-žmogus-žirgas“ prasidėjo rugsėjo 4 d.

Žemaitukų arklių augintojų asociacijos rengiamas žygis skiriamas Etnografinių regionų metams, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui ir Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms metinėms paminėti, taip pat buvusiems 1935 m., 1975 m. žygiams atminti. Žygio metu bus aplankyti visi Lietuvos etnografiniai regionai, parodant pagarbą kiekvieno regiono kultūriniam ir istoriniam palikimui. Skaityti toliau

H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija (0)

Henrikas Gudavičcus. Kajeno nuotr

Henrikas Gudavičius (g. 1943) prieš ketvirtį amžiaus pabėgo iš Vilniaus į Dzūkiją ir čia pasiliko, kaip pats sako, todėl, kad brangi tapo žemė, kurioje savo prakaitą lieja. Publicistas ir gamtininkas puikiai derina kūrybinį rašymą bei fizinį darbą paties įkurtame bei godojamame retųjų augalų sodelyje šalia Liškiavos. Šį kartą apsilankę H. Gudavičiaus sodelyje pakalbinome jį apie etnografinius metus bei tuos šaltinius, kurie jį patį įkvepia diena iš dienos darbuotis net keliuose frontuose. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas (2)

0.6522780014249510582015 paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metai. Kauno marių regioninio parko direkcija irgi prisideda prie šių metų sklaidos. Tik štai problema – kuriam etnografiniam regionui priskirti Kauno marių regioninį parką?

Kaip nuo seno Nemunas buvo baltų genčių skiriamoji riba, taip dabar Kauno marios yra skirtingų etnografinių regionų pasienis: vienam krante aukštaičių sutartinės skamba, kitam – suvalkiečiai laukus aria, o pačioj uodegoj dar ir dzūkai po miškus grybaudami šūkauja. Skaityti toliau

Aukštaitija – valstybės ir kalbos pradžia (5)

V. Šantarienės nuotr.

2015-ieji – Lietuvos etnografinių regionų metai. Aukštaitijos krašte jie buvo pradėti sausio 19 d. aukštaitiškomis spalvomis papuoštu renginiu, vykusiu Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriuje įkurtame senųjų amatų centre.

Lietuvą sudaro penki XIII amžiuje susiformavę etnografiniai regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (dar vadinama Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.

Šiaurės Rytų–Rytų Lietuvoje esanti Aukštaitija yra didžiausias regionas. „Čia ir sutartinių daugiausia rašyta, Skaityti toliau

Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus (0)

etnografiniu-regionu-metai-logoLietuvos Respublikos Seimas įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą, 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais.

Sėkminga patirtis po 2013-ųjų Tarmių metų parodė, kad turime ką veikti atvirame globaliame pasaulyje norėdami išsaugoti savo etninį ir kultūrinį tapatumą. Vyriausybės parengtoje  Etnografinių regionų metų programoje numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui. Skaityti toliau

Konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video) (0)

regionu-metu-konferencija-alkas.lt-j.vaiskunas-K100

Gruodžio 12 d. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje, įvyko konferencija-forumas „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“. Konferencijoje buvo aptartas pasirengimas 2015-iesiems – Etnografinių regionų metams.

Mokslininkai, etnokultūros puoselėtojai ir įvairių institucijų atstovai konferencijoje pasikeitė moksline ir praktine patirtimi etnografinių regionų kultūros savitumo išsaugojimo, etninės kultūros ugdymo ir plėtros klausimais.

Prieš konferenciją Seimo Spaudos konferencijų salėje įvyko spaudos konferencija, kurioje buvo pristatyta konferencijos-forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ idėja ir programa.

Skaityti toliau

Etnologai svarstys Lietuvos etnografinių regionų išskyrimo klausimus (6)

Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

Lapkričio 7 d., penktadienį, 15 val. Vilniuje, Lietuvos istorijos institute (LI) vyks seminaras „Lietuvos etnografinių regionų išskyrimo problemos“ (Kražių g. 5, 1 aukštas, posėdžių salė). Seminarui vadovaus etnologai Žilvytis Šaknys ir Petras Kalnius.

Seimo ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) siūlymu, pernai rudenį, Seimui paskelbus  2015-uosius Etnografinių regionų metais, jau šiais surengta nemažai kultūrinių renginių skirtų etnografiniams regionams. Skaityti toliau

Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams (1)

Posėdžio dalyviai Panevėžyje | rengėjų nuotr.

2014 m. rugsėjo 19 d. Panevėžyje vyko bendras Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) ir regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdis. Pasitarti buvo apie ką, nes 2015-ieji EKGT inicijuoti ir LR Seimo paskelbti Etnografinių regionų metais.

Visus atvykusiuosius į Panevėžį – 2014 metų Lietuvos kultūros sostinę ir Aukštaitijos sostinę – pasveikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.

Posėdyje buvo pristatytas Etnografinių regionų metams skirtų renginių, leidinių, kitų veiklų planas. Ypač akcentuotas penkių Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Sūduvos, Žemaitijos – heraldikos sukūrimas ir heraldinių Skaityti toliau

2015 m. paskelbti Etnografinių regionų metais (10)

lietuvos-etnografiniai-regionai-musumokykla.lt-nuotrSeimas šiandien, spalio 15 dieną, 54 balsavus už ir 3 susilaikius, priėmė  nutarimą „Dėl 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais“.

Nutarimu Seimas, įvertindamas tai, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas; pabrėždamas Lietuvos etnografinių regionų istorinę reikšmę ir savitumo puoselėjimo svarbą, 2015 metus paskelbė Etnografinių regionų metais. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais (5)

Lietuvos etnografiniai regionai | musumokykla.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT), siekdama etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir suaktualinimo Lietuvoje, pasiūlė Seimui 2015-uosius metus skelbti Lietuvos Etnografinių regionų metais.

EKGT ekspertų parengtame aiškinamajame rašte rašoma:  „Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) siekdama, kad etnografinių regionų savitumo išsaugojimas ir puoselėjimas Lietuvoje būtų suvokiama kaip vertybė, nacionalinės tapatybės ir pilietiškumo išraiška, nutarė šią problemą pateikti aukščiausiu valstybiniu lygmeniu. Tarybos suburta ekspertų grupė priėjo prie išvados, kad viena iš svarbiausių priemonių siekiant sutelkti visuomenės dėmesį šiuo klausimu būtų tam tikrų metų paskelbimas Etnografinių regionų metais. Skaityti toliau

Sūduva – bendrinės kalbos lopšys (video) (1)

tarmiu-zemelapis-wikipedia.org
Varsos Zakarienės ir Sauliaus Noviko filmas skirtas tarmių metams „Sūduva – bendrinės kalbos lopšys“, iš ciklo „Garbė tėvų ir liežuvis“, pasakoja apie Suvalkiečių tarmę paplitusią Suvalkija bei Sūduva vadinamame etnografiniame regione. Skaityti toliau

Kokiu administracinės reformos keliu eis Lietuva? (nuotraukos) (0)

VDU Mažoji salė Konferencija | rengėjų nuotr.

Kovo 24 dieną, Kaune vyko Etninės kultūros globos tarybos inicijuota nevyriausybinių organizacijų konferencija Lietuvos teritorinės administracinės reformos problemos ir lūkesčiai. VDU centrinių rūmų Mažojoje salėje nevyriausybinių organizacijų atstovai iš visos Lietuvos svarstė Lietuvos teritorinės administracinės reformos galimybes.

Ši konferencija pratęsė 2010 m. rugsėjo 19 d. Tauragėje surengtos Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) bei Žemaitijos nevyriausybinių organizacijų konferencijos metu pradėtą darbą, įtraukdama į Lietuvos administracinės reformos lūkesčių svarstymą platesnį organizacijų ratą – atstovus iš visų penkių Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos). Skaityti toliau