Žymos archyvas: Lietuvoje

Nuo ketvirtadienio galima atsiimti „Velomaratono“ dalyvio numerius (0)

Rugpjūčio 20 d., jau aštutntą kartą Lietuvoje, Vilniuje, vyks „Velomaratonas“. Šiemet, didžiausia Lietuvoje riedėjimo šventė dar labiau išsiplėtė. Drauge su „Toyota Sport“ ir „Toyota Semi-Sport“ vyks ERGO mėgėjų ir „Sportland“ vaikų važiavimai. Prie starto linijos pirmąsyk stos riedutininkai, riedlentininkai ir paspirtukų entuziastai.

„Velomaratono“ rengėjai informuoja, kad starto numerius ir starto paketus nuo ketvirtadienio (rugpjūčio 17 d.) iki šeštadienio (rugpjūčio 19 d.) galima atsiimti Ozo prekybos centre Vilniuje (Ozo g. 18). Laikas – nuo 10 iki 21 val. Skaityti toliau

Pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys – įvairių įstaigų darbuotojai (0)

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys |

Šiandien, įvairios įstaigos, nebegali kliautis vien technologijomis: ugniasienėmis, antivirusinėmis programomis ir kt. Pagrindinė bėda, su kuria susiduriama tokiose įstaigose – tai reikiamų įgūdžių turinčių specialistų tokių,  kurie gebėtų tinkamai suvaldyti kibernetinių nusikaltėlių puolimus, trūkumas.

„Taip yra todėl, kad kibernetiniai nusikaltėliai keičia veikimo būdus: užuot sunkiai brovęsi per kompiuterių ir tinklų apsaugos priemones, į sistemų vidų jie prasiskverbia puldami silpniausią grandį

Skaityti toliau

A. Lapinskas. Pensijų fondai panašūs į pasakas (6)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.

Skaityti toliau

Pažintiniai takai Lietuvoje: kaip rasti ir išsirinkti? (0)

Pažintiniai takai Lietuvoje: kaip rasti ir išsirinkti? | pamatykLietuvoje.lt nuotr.

Lietuvoje yra pusantro šimto įvairių pažintinių takų, tačiau be galo sunku išsirinkti kelis įspūdingiausius. Patarimais ir siūlymais, kaip pasivaikščiojimus paversti įdomesniais, dalinasi sumanymo pamatykLietuvoje.lt vadovas Arvydas Dotas

Pažintiniai takai – vieni labiausiai vietinių turistų lankomų objektų, kurių populiarumas ypatingai išaugo pastaraisiais metais. Tiesa, vis dažniau į juos užsuka ir Lietuviška gamta bei

Skaityti toliau

Jono Basanavičiaus premija tapo nacionaline (0)

Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė, įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, nutarė steigti nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją ir naikinti anksčiau teiktą valstybinę to paties vardo premiją.

„Džiaugiuosi, kad šiandien Vyriausybė pakeitė Jono Basanavičiaus premijos statusą bei šią premiją prilygino nacionalinėms premijoms, kartu pabrėždama lietuvių tautos patriarcho nuopelnus ne tik kuriant Valstybę, bet ir puoselėjant kultūrą. Reikšminga ir tai, kad darbai etninės kultūros srityje, puoselėjantys

Skaityti toliau

Siekiama, kad mokslui skiriamos lėšos, būtų aiškiau susietos su pasiekimais (0)

Valstybės mokėjimas už mokslą, bus aiškiau susietas su rezultatais | rengėjų nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitikę su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė valstybės mokslo darbams skiriamų lėšų skyrimo tvarką. Siekiama, kad valstybės lėšų paskirstymas ir panaudojimas mokslo įstaigoms, labiau priklausytų nuo mokslo pasiekimų.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Turi būti užtikrintas tolygus Skaityti toliau

Ir šiemet teks gelbėti pilkųjų ruonių jauniklius (0)

Ir šiemet teks gelbėti pilkųjų ruonių jauniklius | A. Mažūno nuotr.

Gamtininkai neabejoja, kad ir šiemet, kaip ir kasmet, tokiu pačiu laiku, mūsiškiame Baltijos pajūryje bus randama nusilpusių pilkųjų ruonių jauniklių. Jiems gelbėti skiriama lėšų iš Aplinkos ministerijos valdomos – Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP).

Lietuvoje pilkasis ruonis (ilgasnukis) yra saugoma rūšis, ji įtraukta į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Pajūryje rastus nusilpusius jauniklius priglaudžia Lietuvos jūrų muziejus – juos gydo, maitina, kol gyvūnai priauga reikiamo svorio ir yra paleidžiami atgal į jūrą. Tai užtrunka apie pusmetį – nuo kovo iki rugsėjo.

Skaityti toliau

J. Didžiulis: Kodėl virtome savo gyvenimo žiūrovais? (0)

Jurgis Didžiulis | rengėjų nuotr.

Sausio 24 d., „Rise Vilnius“ renginių salėje, atlikėjas Jurgis Didžiulis pristatys savo autorinį pasirodymą – „From Spectate to Participate“.

Dainų autorius, atlikėjas, visuomeninių sumanymų įgyvendintojas – Jurgis Didžiulis jau kurį laiką jungia muziką su prasmingais žodžiais ir komedijos elementais.

Per pastaruosius trejus metus Jurgis yra pristatęs daugiau nei 100 muzikinių mokymų – nevyriausybinėms organizacijoms ir švietimo įstaigoms. Todėl, atlikėjas nusprendė savo autorinį pasirodymą – „From Spectate Skaityti toliau

Verslas pritaria vyriausybės ketinimui mažinti universitetų skaičių (0)

Verslas pritaria vyriausybės ketinimui mažinti universitetų skaičių | Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

„Šiandien, švietimas Lietuvoje susiduria su demografiniais, ekonominiais iššūkiais, o švietimo kokybė yra svarbi ne tik švietimo bendruomenei, Vyriausybei, tačiau ir verslui.“, – teigė Švietimo ir mokslų ministrė Jurgita Petrauskienė, sausio 16 d. susitikime su verslininkais.

„Švietimo kokybė yra sutarimo dalykas, tačiau ji nuolat kinta ir turi atitikti šių dienų poreikius. Mes kalbame apie viešojo skyriaus pertvarką ir švietimas yra viena iš viešojo skyriaus pertvarkymo dalių. Siekiame, kad švietimo skyrius veiktų remdamasis kokybiniais veiklos vertinimo pagrindais, tačiau jei sistema veikia neefektyviai, pasiekti kokybę yra sunku“, – sakė J. Petrauskienė. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

„Nusišypsok mums, Viešpatie“ gastrolės aktoriui V. Šapranauskui atminti (1)

Aktorius Vytautas Šapranauskas | Š. Mažeikos nuotr.

Balandžio 19–21 dienomis – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, o balandžio 23 dieną – Klaipėdos Žvejų rūmuose, vyks vienas unikaliausių spektaklių, kadaise garsinusių visą Lietuvos teatrinę kultūrą – Rimo Tumino „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Šis ilgai brandintas sumanymas skiriamas aktoriaus Vytauto Šapranausko atminimui.

Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai turės išskirtinę galimybę ne tik prisiminti, bet ir Skaityti toliau

Pilietiškumo veiksmas – „Atmintis gyva, nes liudija“ (1)

Pilietiškumo veiksmas „Atmintis gyva, nes liudija" | L. Grigaitytės nuotr.

Sausio 13 d., 8 val., Visoje Lietuvoje, bus uždegtos vienybės ir atminties žvakutės. Žvakutės bus deginamos pastatų languose, kad jų švieselės matytųsi lauke. Žvakelės bus deginamos lygiai dešimt minučių.

Šiuo veiksmu siekiama priminti – prieš dvidešimt šešerius metus pasiektą pilietinę pergalę.

Itin didelis dalyvių skaičius (virš 1500 Lietuvos mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų) jau atsiliepė į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narių ir Skaityti toliau

Pusė tūkstančio žmonių reikalauja pokyčių Lietuvos prekybos centruose (1)

Pusė tūkstančio žmonių reikalauja pokyčių Lietuvos prekybos centruose | rengėjų nuotr.

Sausio 11 d. 14 val., Lietuvos Prekybos įmonių asociacijos vykdančiajam direktoriui, buvo įteiktas atviras laiškas. Šiuo laišku raginama tapti atsakingesniais ir pagaliau imti prekiauti „sąžiningos prekybos“ ženklu pažymėtais atogrąžų vaisiais. Toks laiškas buvo išsiųstas ir visiems prekybos centrams.

Šį atvirlaiškį, kurį parengė Žali.lt susivienijimas, pasirašė beveik penki šimtai žmonių

„Iki šiol Lietuvos vartotojams nėra leidžiama rinktis. Prekybos centrai prekiauja bananais, ananasais ir kitais atogrąžų vaisiais, kurie nėra užauginti laikantis aukštesnių reikalavimų. Skaityti toliau

L.Jonušys. Kodėl Lietuvoje tebesinori gyventi (6)

 

Apie emigraciją 

Iš Lietuvos emigruojama ne tik dėl pinigų – čia tiesiog nėra gera gyventi“, – skelbė vieno „Delfi“ straipsnio antraštė. Tame straipsnyje papasakotoje diskusijoje nusišnekėta iki to, kad tvirtinama, jog žmonės emigruoja, nes mieste nėra kur dviračiu važiuoti bei nėra kur su mažu vaiku krepšinį pažaisti. Dabar labai patogu – kiekviena tariama ar tikra negerovė, gal net kad į troleibusą reikia lipti pro priekines duris, bus pateikiama kaip priežastis emigruoti.       

Tokias pasakėles girdime nuolat: emigruojama dėl to, kad Lietuvoje nėra pagarbos žmogui, biurokratai iš piliečių tyčiojasi, verslininkai engia, žmogus nelaikomas žmogumi ir pan. Kas gi skleidžia tokias poringes? Skaityti toliau

D.Razauskas. Kodėl Lietuvoje nebesinori gyventi (6)

 
Dainius Razauskas

Liežuvis sunkiai verčiasi taip sakyti – „Lietuvoje nebesinori gyventi“, nes čia mano namai, mano tėviškė ir mano Tėvynė. Ir vis dėlto šitoks jausmas tolydžio stiprėja, todėl stačiai būtina į jį atgręžti akis. Nenusigręžti nuo šito jausmo, nebėgti nuo jo mintimis – kad netektų bėgti kūnu.    

Iškart reikia atkreipti dėmesį, kad į šį klausimą yra susilieję – arba, tiksliau, iš jo išsišakoja – du Lietuvai itin skaudūs klausimai: „Kodėl nesinori gyventi?“ ir „Kodėl norisi gyventi ne Lietuvoje?“ Dvi mūsų opos – savižudybė ir emigracija. Jei neišsižadi Lietuvos, prarandi norą gyventi; jei tavo noras gyventi stipresnis, esi priverstas išsižadėti Lietuvos. Tarsi „Lietuva“ ir „gyvenimas“ būtų nebesuderinami.  Skaityti toliau