Žymos archyvas: lietuvninkai

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (154)

2020 08 05 02:39
matulevicius3

Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“

Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką  seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau →

Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ (nuotraukos) (1)

2018 09 15 08:00
Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko Skaityti toliau →

Juodkrantėje vyks XI folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ (0)

2018 08 23 12:00
Juodkrantė kviečia į folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“ | rengėjų niuotr.

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XI-ąją regioninę folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 24-26 d. Šiemet ji skiriama Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos 242-osioms gimimo metinėms ir Prūsų Lietuvos lietuvininkų kalbos ir etninės kultūros paveldo tyrinėtojo Eduardo Karolio Samuelio Gizevijaus (Eduard Gisevius) 220-osioms gimimo metinėms paminėti.

Tradicinė folkloro šventė vyks visą savaitgalį: tris dienas Neringos gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į išskirtinius Skaityti toliau →

Nuo Tolminkiemio iki Karaliaučiaus: „gyvųjų“ istorijos pamokų tęsinys (1)

2018 05 31 07:00
Nuo Tolminkiemio iki Karaliaučiaus: „gyvųjų“ istorijos pamokų tęsinys | V. Šalavėjaus nuotr.

Ankstyvą gegužės 26-osios rytą, iš Šiaulių į Karaliaučiaus sritį, jau 33-iąjį kartą keliautojai vyko aplankyti lietuvininkų žemės.

„Šiandien vykstame jau į 33-iąją kelionę-talką“, – ankstyvą 2018 m. gegužės 26-osios rytą autobuse bendrakeleiviams priminė kelionės rengėja ir vadovė Izolina Lingienė. Iš Šiaulių į Karaliaučiaus sritį vieni vyko 33-iąjį kartą, kiti – pirmąjį. Paprotys tęsiamas: šios kelionės pirmeiviai kasmet jos laukia, o kartu visada būtinai vyksta ir naujokų. Su lietuvininkų žeme būtina susipažinti ir niekada nebūna nevėlu. Skaityti toliau →

Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300 (1)

2018 03 30 15:00
Karaliaučiaus universitetas | Atvirukas iš Bibliotekos fondų

Nuo kovo 28 iki gegužės 10 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia paroda „Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300“.

Skaityklos stenduose rodomos Bibliotekos senųjų lietuviškų knygų fonde saugomos seminaro dėstytojų ir klausytojų parengtos knygos: P. F. Ruigio (apie 1725 – po 1781) Gramatika, parašyta iš savo dėstymo ir praktinių seminarų patirties ir anuomet kilstelėjusi kalbos mokymąsi į deramą lygį, A. F. Šimelpenigio atliktas Biblijos vertimas (1755), K. G. Milkaus Žodynas (1800), Skaityti toliau →

Pagerbtas Tilžės Akto signataras Jurgis Arnašis (nuotraukos) (0)

2017 08 04 15:07
Renginio akimirkos | Jono Česnavičiaus nuotr

Kasdien artėja lemtingų Lietuvai 1918-ųjų metų dienų sukaktys. Vasario 16-osios, kai Didžioji Lietuva paskelbė atsiskirianti nuo valstybinių ryšių, kurie ją siejo su Rusija ir Lenkija. Su Vasario 16-tąja politiškai sietina ir Lapkričio 30-oji. Tuomet Mažoji Lietuva Tilžės Aktu deklaravo tvirtą siekį pasitraukti iš Vokietijos imperijos ir susijungti su Didžiąja Lietuva. Š. m. rugpjūčio 1-ąją buvo atidengta atminimo lenta Mažosios Lietuvos žurnalistui, „Tilžės keleivio“, „Pajūrio sargo“ ir kitų spaudos leidinių redaktoriui, lietuviškos spaudos platintojui, Lietuvių literatūros draugijos nariui, komiteto Kristijono Donelaičio paminklui statyti ant Rambyno kalno nariui ir, pabrėžtina, Skaityti toliau →

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)

2017 01 04 18:16
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.

Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau →

V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas (18)

2016 12 02 08:00
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d.  įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas. Skaityti toliau →

Pristatoma Pagėgių krašto kulinarinio paveldo knyga „Lietuvininkų valgiai“ (0)

2016 02 19 11:00

Vasario 24 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus pristatoma pagėgiškės etnografės Aksaveros Mikšienės kulinarinio paveldo knyga ir CD diskas Pagėgių krašto „Lietuvininkų valgiai“. Leidinyje sugulė 25-erius metus rinkta medžiaga apie lietuvininkų mitybos tradicijas, virtuvę bei senųjų pievininkų ir laukininkų kulinarinio paveldo receptai.

Mažojoje Lietuvoje lietuvininkų mitybos papročiai susiformavo kitokie nei kitų Lietuvos regionų, nes gamtinės sąlygos, šimtmečiais kartu gyvenusių kitataučių tradicijos, religija nulėmė skirtingą gyvenseną ir tradicijas. Istorinės aplinkybės keitė Skaityti toliau →

Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje (0)

2015 05 11 10:41
Meldinė nendrinuke_Zymantas-morkvenas

Šį savaitgalį triukšmingą miestą raginama iškeisti į romantišką retųjų meldinių nendrinukių koncertą paukščių rojumi tituluojamoje Nemuno deltoje. Galimybę saulei leidžiantis pasiklausyti globaliai nykstančių paukščių turės pirmieji užsiregistravę į festivalį „Vidur vandenų“.

„Ateinantis savaitgalis visiems bus muzikalus. Vieni rinksis miestą ir gatvės muziką, kiti – gamtą ir paukščių simfoniją. Šventės Nemuno deltoje pagrindinė žvaigždė bus meldinė nendrinukė, į Lietuvą pritraukianti garsiausius pasaulio ornitologus ir gamtos fotografus. Skaityti toliau →

Vyks šventinis vakaras K.Donelaičio metų pabaigai ir 2014-ųjų Kalbos premijai įteikti (0)

2014 12 08 11:11

Gruodžio 9 d., antradienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (Aušros Vartų g. 5, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija rengia šventinį vakarą „Taip, Donelaiti!“, skirtą Kristijono Donelaičio metų pabaigai.

Renginyje bus įteiktos 2014 metų Kalbos premijos. Jos šiais metais skirtos partizaninio karo metraštininkui Romui Kauniečiui – už Lietuvos laisvės kovų dalyvių lituanistinio garso ir vaizdo archyvo sukūrimą, ir LRT Lietuvos radijo žurnalistei Janinai Mateikienei – už išskirtinį dėmesį taisyklingos kalbos vartojimui žiniasklaidos pranešimuose ir savanorystės veiklą tarp neįgalių žmonių.

Premija, įsteigta įprasminant lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės atminimą, Skaityti toliau →

Mirė teisininkas, visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis (2)

2014 05 05 15:10
Kęstutis Milkeraitis | lzinios.lt nuotr.

Gegužės 3 d. ei­da­mas 70-us me­tus, po il­gos ir su­nkios li­gos mi­rė tei­si­nin­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas Kęs­tu­tis Mil­ke­rai­tis.

K.Mil­ke­rai­tis gi­mė 1945 m. sausio 2 d. Delnickuose, Marijampolės apskityje, ag­ro­no­mo, vi­suo­me­nės vei­kė­jo, Klai­pė­dos kraš­to su­ki­lė­lio Ri­char­do Mil­ke­rai­čio ir ūki­nin­kai­tės Emi­li­jos Rut­kaus­kai­tės šei­mo­je vy­riau­siuo­ju iš ke­tu­rių vai­kų.

1963 me­tais bai­gė Klai­pė­dos IV vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, o 1974 me­tais tei­sę Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Dir­bo tar­dy­to­ju pro­ku­ra­tū­ro­je, spe­cia­lis­tu me­džiok­lės ūky­je, Vals­ty­bi­nė­je ko­mi­si­jo­je Ry­tų Lie­tu­vos prob­le­moms nag­ri­nė­ti, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Tar­dy­mo de­par­ta­men­to Skaityti toliau →

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

2013 01 07 02:07

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Svetimo turto nebūna? (14)

2011 12 14 09:03
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš keletą metų Čikagoje mirė lietuvių išeivijos veikėjas A. B. Nepažinojau senolio. Nebendravau. Net nebuvau girdėjęs, kad toks žmogus gyveno. Perskaičiau tik dabar, vartydamas senus išeivijos laikraščius.

Senolis mirė bevaikis. Paliko trobą priemiestyje, prie pat Mičigano ežero. Jachtą. Automobilį. Vadovavo bendruomenei, kuri po jo mirties – iširo. Liko bendruomenės pastatas. Skaityti toliau →