Vasario 26 d. 15min.lt laidoje „Mes ne prieš, bet…“: kuo I.Šimonytė skiriasi nuo D.Grybauskaitės?“ Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), populiariai vadinančių save konservatoriais, kandidatė Ingrida Šimonytė buvo paklausta – kodėl nuo 2009 m. dirbdama konservatoriams nenori stoti į šią partiją?
Atsakymas buvo labai netikėtas, bet trumpas ir aiškus:
– Todėl, kad ten buvo Kazimieras Uoka.
Kuo gi neįtiko I. Šimonytei K. Uoka ir jo bendražygiai? Skaityti toliau
Rugpjūčio 18-19 dieną į Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotą tautinių jėgų sąskrydį „Lietuva yra ČIA“ prie Lūksto ežero Telšių rajone susirinko ne tik partijos atstovai iš Lietuvos skyrių, bet ir kitų politinių bei visuomeninių grupių atstovai.
Sąskrydžio atidaryme susirinkusiuosius sveikino sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, buvęs Seimo narys, Biržų meras ir sąjungos Skaityti toliau
Rugpjūčio 5 d. į Anapilį iškeliavo Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) tarybos narys Gintaras Šležas (1964-2018), taip pat ėjęs Vakarų Aukštaitijos krašto sueigos ir Pasvalio skyriaus pirmininkų pareigas.
Užuojautą dėl G. Šležo mirties pareiškė LTRS sąjungos vadovybė. „Netekome didžio Lietuvos patrioto ir gynėjo – žmogaus, kuris savo gyvenimu liudijo meilę Lietuvai, nuolat kovojo už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Užjaučiame šeimos narius, bendražygius, bendradarbius ir visus bičiulius dėl skaudžios netekties. /…/ Liūdime netikėtai mus apleidusio draugo, bičiulio, Skaityti toliau
Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau
Liepos 14 d. eidamas 90-uosius metus mirė garsus miškininkas, ir politinis bei visuomeninis veikėjas, profesorius Vaidotas Antanaitis.
Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius V. Antanaitis buvo atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras (1990-1992 m.), nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje (1992–1993), Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas (1997–1998), vienas iš Pilietinės santalkos iniciatorių ir vadovų (nuo 1997 m.), ne vieno šimto straipsnių ir keliolikos stambesnių veikalų autorius. Skaityti toliau
Kiekvienas apibrėžimas riboja. Būtį, vertybes ir tapatybes. Neatsitiktinai kuriant judėjimą dažnai daug laiko ir jėgų skiriama pavadinimui. Bet koks pavadinimas iškelia vieną, daugiausiai – du-tris akcentus, užgoždamas ar palikdamas nuošalyje kitus, galbūt tokius pat svarbius. Atsiranda pagunda visą būtį aiškinti viena idėja – tautiškumo, religijos, laisvos rinkos, žmogaus teisių ar socialinės vienybės, o kartais ir dar siauresne kategorija. Net jei to nėra, išorėje dažnai atrodo būtent taip.
Žodis „tauta“ savyje apima gana daug – ištisą prigimtinę, kultūrinę, politinę ir socialinę Skaityti toliau
Gegužės 16 d. įvyko Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Šiaulių kultūros namų (Aušros alėja 21), kuriuos už savo pinigus ir laisvanoriškus paaukojimus 1934-1936 metais pastatė tautininkai, įtraukimo į privatizavimo sąrašus.
Šiame posėdyje dalyvavęs Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, tautininkas Audrius Rudys paaiškino, kad okupavus Lietuvą, šios patalpos, priklausiusios Lietuvių tautininkų sąjungai buvo konfiskuotos ir perduotos komunistų partijai. Skaityti toliau
Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą, kviesdama keisti sostinės gatvių pavadinimus, skirtus su sovietų valdžia kolaboravusiems: Salomėjai Nėriai, Kaziui Borutai ir Liudui Girai. Šias gatves siūloma pervadinti Lietuvos partizanų vadų Adolfo-Ramanausko Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto ir ukrainiečių nacionalinio didvyrio Stepano Banderos vardais, pastaruoju atveju parodant solidarumą su broliška ukrainiečių tauta.
Kartu kviečiama nukeldinti paminklą su sovietų valdžia bendradarbiavusiam Petrui Cvirkai, jo vietoje pastatant paminklą pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Skaityti toliau
Tautininkų sąjunga ir partija „Jaunoji Lietuva“ paskelbė, kad sudarė koalicinį sąrašą, kuris dalyvaus 2016 m. Seimo rinkimuose. Anot tautininkų pranešimo spaudai, lietuviškos tautinės partijos vienijasi kovai ir kūrybiniam darbui valstybės politikos baruose. Koalicija 2016 m. rugpjūčio 4 d. užregistruota Vyriausioje rinkimų komisijoje.
„S. Buškevičiaus ir tautininkų koaliciją „Prieš korupciją ir skurdą“ sudaro įvairių sričių profesionalai, kuriuos vienija doros, šeimos, tautos, tautinės valstybės, demokratijos ir socialinio teisingumo idealai. Kol biudžetinės partijos 24-erius metus dalijosi postus ir valstybės lėšas, lietuvių tautai parlamente iš esmės niekas neatstovavo, tačiau atėjo laikas šį nesusipratimą ištaisyti. Šiandien kiekvienas Lietuvos patriotas jau turi tikrą alternatyvą ir geriausią pasirinkimą“, – sakoma tautininkų pranešime. Skaityti toliau
Signataras Kazimieras Uoka
Susipažinome apie 2001-uosius. Kazimieras tuo metu jau buvo žinomas, stambaus kalibro politikas, Nepriklausomybės akto signataras, dviejų Seimų narys, buvęs Valstybės kontrolierius. Aš – geltonsnapis, politikos pradinukas, dar tik žengiantis pirmuosius viešojo gyvenimo žingsnius.
Sujungė jo kuriamas Lietuvos piliečių judėjimas. Tikslas numeris 1 buvo užkirsti kelią žemės pardavimui užsieniečiams, bet po kiek laiko gimė kur kas fundamentalesnė ir platesnė programa, su užmoju pakeisti visą Lietuvos politinę sistemą. Kazimieras svajojo sutelkti visas sveikąsias tautines jėgas, Skaityti toliau
Artėjant Seimo rinkimams apie Tautininkų sąjungą (TS) viešosiose erdvėse tradiciškai platinami įvairūs prasimanymai, siekiant sumenkinti partijos reputaciją bei sąmoningai iškreipti TS vertybines ir programines nuostatas. Kaip visada tokiais atvejais, tai daro žmonės, kurie niekada nėra balsavę už tautininkus, tačiau visuomet demonstruoja perteklinį rūpestį TS politine ateitimi.
Prasimanymas Nr. 1 – „Tautininkai rinkimuose dalyvaus kartu su susikompromitavusia „Tvarkos ir Teisingumo“ (TT) partija“ Skaityti toliau
Kovo 19 d. Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras dr. Audrius Rudys pasirašė deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“. Šioje deklaracijoje įvardyti siekiai – dorovinis atgimimas, veiksminga šeimos politika, tautos ir valstybės suverenumas, dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija, savivaldos ir bendruomenių stiprinimas. Deklaracijos iniciatorė – „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kartu ją pasirašė Respublikonų ir Žemaitijos partijos ir gausus būrys visuomeninių organizacijų.
Išsyk po to internete ir kitur pasipylė gausūs ir pikti pareiškimai: ką – tautininkai su paksistais? Gėda. Moralinis žlugimas. Išdavystė. Bet perskaitykime deklaracijos tekstą. Skaityti toliau
Kovo 11 d., Vilniuje, kaip ir kasmet, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) surengs jau tradicija tapusias Kovo 11-osios patriotines eitynes „Tėvynei“.
Eitynių dalyviai nuo Katedros aikštės žygiavo Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės prie Lietuvos Respublikos Seimo. Skambėjo tradicinis šūkis skambės šūkis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“.
Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo įvyko nedidelis mitingas, buvo sakomos šventinės kalbos, giedamas Tautos himnas. Sveikinimo kalbas tarė Lietuvių tautininkų sąjungos Skaityti toliau
Vasario 16-ąją, kaip ir kasmet, Kaune nuo Ramybės parko pajudėjo patriotinio jaunimo eisena. Šiemet iškeltas šūkis „Lietuva yra mūsų“, kuris reiškia, kad ne visi pritaria Europos Sąjungos (ES) vykdomai migrantų politikai, rašo kasvyksta.lt.
Kasmet šias šventines eitynes rengiančios Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) vicepirmininkas Julius Panka žurnalistams sakė, kad šių metų eisenos šūkis nėra atsitiktinis, nes ES atsidūrė ant iširimo ribos.
„Tai mes tiesiog norime pabrėžti, kad Lietuva yra mūsų tautos namai, žemės lopinėlis, kurį Skaityti toliau
Prasmingai paminėjome 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos visuotinės apklausos 25-metį, sulaukėme Vasario 16-osios. Švęskime šią tikrą mūsų šventę ne tik linksmai, bet ir prasmingai.
Sudėtingas laikotarpis verčia prisiminti ir istorinę patirtį. Vasario 16-osios Lietuva buvo stipri – ji suprato valstybės svarbą tautos išlikimui. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, anot istoriko Juozo Jakšto, „…davė progos vairininkams tautininkams deklaruoti besąlyginį lojalumą Vadui“. Įsigilinkime į šį tautininkų pareiškimą ir šiandien. Skaityti toliau
Šią savaitę teko išgirsti įdomią frazę: 99% tiesos – tai 100% melas. Iš tikrųjų skamba radikaliai, nes pasaulietiniame gyvenime tiesa ir melas dažnai sumišę įvairiomis proporcijomis. Kitąsyk melo vietoje gali būti nuoširdi klaida, o dažniausiai vieni meluoja, kiti – kieno tai suklaidinti – klysta.
Lietuvių tautiniam judėjimui tenka susidurti su melu iš skirtingų pusių. Viena vertus jis principingai reaguoja į Vakarų, ypač – Europos Sąjungos iššūkius, dėl to vakarietiški liberalai ir kosmopolitai skleidžia Skaityti toliau
Po to kai sausio 15 d, tautininkai surengė solidarumo su Europos sąjungos biurokratų puolama Lenkijos Respublika piketą prie Lenkijos Respublikos ambasados Alkas.lt redakcija sulaukė nemažai klausimų ir komentarų, apie tai, kad neseniai išrinkta naujoji Tautininkų Sąjungos (TS) valdžia esą keičia šios partijos politinį kursą. Tautininkų viešai išsakyti palaikymai Lenkijos valdžiai daug kam buvo netikėti, nes ši politinė jėga nuo seno garsėjo kaip Lenkijos oponentas, ypač dėl jos specifinės „kresų“ politikos pasireiškiančios nuolatiniu agresyviu kišimusi į Lietuvos vidaus reikalus sprendžiant asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose, gatvių pavadinimų bei mūsų šalies švietimo sistemos reformų klausimus. Skaityti toliau
Lietuvai blaškantis geopolitinių, ideologinių, kultūrinių ir socialinių audrų sūkuriuose kyla klausimas – ar lietuviai taps save teigiančia tauta, ar galutinai ištirps, tapdami statybine medžiaga svetimiems projektams? Tautininkams, teigiantiems tautą ir tautinę valstybę, natūraliai kyla klausimas, dar dažniau užduodamas iš šalies: su kuo ir prieš ką? Norint, kad Lietuva išliktų ir skleistųsi pasaulyje, pirmiausiai reikia jėgos, kuri įtvirtintų Lietuvą pačioje Lietuvoje.
Šiuo metu mūsų šalyje galima suskaičiuoti daugybę judėjimų, organizacijų ir partijų, Skaityti toliau
Tęsiame naują žurnalisto ir Alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio autorinį radijo laidų ciklą „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.
Šios laidos tai pirmosios kregždės pranešančios, kad jau ne už kalnų ta diena, kuomet Alkas.lt portale pasigirs šiuo metu kuriamo „Alko radijo“ šaukiniai.
Šioje laidoje Alkas.lt redaktorius A. Antanaitis kalbasi su naujuoju Tautininkų sąjungos (TS) pirmininku dr. Audriumi Rudžiu.
Gruodžio 19 d. Vilniuje įvyko Tautininkų sąjungos (TS) suvažiavimas. Suvažiavime buvo patvirtintos pagrindinės TS programos tezės, su kuriomis Tautininkų Sąjunga dalyvaus 2016 metų Seimo rinkimuose.
Taip pat buvo priimtos rezoliucijos svarbiais Tautos ir Valstybės gyvenimo klausimais, bei išrinkta nauja sąjungos vadovybė: pirmininkas, Taryba, Etikos ir Kontrolės komisijos.
Suvažiavimas buvo pradėtas TS narių ir suvažiavimo svečių bendra tautine giesme. Suvažiavimo pradžioje dainas apie Lietuvos pokarį atliko dainininkas ir dainų autorius, bardas Albertas Antanavičius. Skaityti toliau
Balandžio 14 d. 12 val. Vilniuje, Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje, Politinė partija „Jaunoji Lietuva“ ir Tautininkų sąjunga rengia spaudos konferenciją „Tautinių jėgų vienybėje – 2016 metų Seimo rinkimų pergalės raktas“. Spaudos konferencijoje bus paskelbta apie „Jaunosios Lietuvos“ ir Tautininkų sąjungos jungimąsi ir bus pasirašyta Lietuvos patriotinių jėgų jungimosi deklaracija, – rašoma Tautininkų sąjungos išplatintame pranešime spaudai.
Spaudos konferencijoje dalyvaus „Jaunosios Lietuvos“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka bei vicepirmininkas Marius Kundrotas. Skaityti toliau
Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą lietuvių tauta atėjo jau turėdama tam tikrą politinio gyvenimo patirtį. Buvo ne tik išsikristalizavusios pagrindinės politinės partijos, bet ir nusistovėjusios jų politinės kovos tradicijos, nes nuo 1906 iki 1912 m. jos jau dalyvavo keturiuose Rusijos valstybės dūmos rinkimuose. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos politiniame gyvenime įsitvirtino socialdemokratai ir demokratai, iš kurių radikalesnio sparno ilgainiui susiformavo valstiečiai liaudininkai, o iš nuosaikesnio – tautininkai. Taip pat būrėsi ir krikščionys demokratai, tačiau galutinai savo partinę struktūrą jiems pavyko sukurti jau tik po Lietuvos valstybės atkūrimo. Skaityti toliau
Balandžio 18 d. Seimas plenariniame posėdyje paminėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, tautininko Jono Mačio 75-asias gimimo metines.
Minėjime įžanginį žodį tarė Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Raimondas Survila ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius. Renginyje dalyvavo Nepriklausomybės Akto signataro J. Mačio artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai. Skaityti toliau
10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias
1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau
Gruodžio 14 d., Kauno Petrašiūnų kapinių panteone atidengtas kenotafas Augustinui Voldemarui. Tai – simbolinis antkapinis paminklas, skirtas mirusiajam, kurio kapas arba palaidojimo vieta nežinoma.
Šis kenotafas – tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, vertėjui, pirmosios Vyriausybės vadovui, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrui Augustinui Voldemarui.
„Susirinkome atidengti kenotafą žymiam politiniam veikėjui, valstybės vadovui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, lietuvybės saugotojui, patriotui Augustinui Voldemarui. Skaityti toliau
Gruodžio 14 d., penktadienį, 12 val. Kauno miesto Petrašiūnų kapinių panteone bus atidengtas kenotafas (simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma) tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, pirmosios Vyriausybės vadovui prof. Augustinui Voldemarui (1883 – 1942).
Augustinas Voldemaras Gimė 1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dysnos kaime. 1897 m. baigė apskrities mokyklą. 1904 m. aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją, 1909 m. Skaityti toliau
Dar praeitų metų spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatui Aleksandro Stulginskio Universiteto (toliau ASU) ekonomikos profesoriui ir vienam iš reikšmingiausių atkurtos Lietuvių Tautininkų Sąjungos valdybos narių Mečislovui Treiniui (1941-10-01 – 2008-07-18) būtų sukakę 70 metų. Deja, šių metų vasarą jau sukaks ketveri metai, kai šviesios atminties profesoriaus neturime gyvųjų tarpe.
Bet liko jo dideli moksliniai darbai, parašytos monografijos, šimtai publicistinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Skaityti toliau
Tautininkų suvažiavimo išvakarėse gavau klausimą iš prieš kelias dienas užpildžiusių Tautininkų sąjungos steigėjų anketas. Dabar jie sprendžia dilemą – dalyvauti ar nedalyvauti. Laiškutyje rašoma: „Daugelis kolegų klausė, kokia bus mūsų atsakomybė, nes vis dėlto yra nurodami asmeniniai duomenys ir pasirašoma po jais. Kitas dalykas yra, kad nenorima priklausyti partijai, kuri gali turėti įtakos įsidarbinant.“
Noriu su „Alko“ skaitytojais pasidalinti ką jiems atsakiau: Skaityti toliau
Lietuvos istorija rodo, kad šalies visuomenė nuolat dalydavosi į dvi stovyklas. LDK laikais tai buvo unijos su Lenkija šalininkai, tikėjęsi iš to turėti didesnių luominių garantijų, ir tos unijos priešininkai, prioritetu laikę Lietuvos valstybingumą. Carų laikais rusėjimas garantavo karjerą Rusijos imperijoje, tuo tarpu valstybingumo nostalgija skatino kitą visuomenės dalį dėtis prie lenkų sukilimų. Nuo XX a. pradžios, stiprėjant lietuvių tautiniam atgimimui, pradėta galvoti ir apie nacionalinę Lietuvos valstybę, tad 1918 m. vasario 16 d. aktas realizavo tiek to laikotarpio Europos tendencijas, tiek patriotiškai nusiteikusios LDK diduomenės buvusius antiunijinius siekius. Skaityti toliau
Labai svarbu, kad būtų atkurta Tautininkų sąjunga. Lietuvoje turi būti partija, kuri atstovautų tautos interesams.
Ir štai kodėl. Šalyje veikianti Lenkų rinkimų akcija yra kraštutinė nacionalistinė politinė jėga, kuri kelia didelę ir pavojingą sumaištį. Ne tik jos veikėjai, bet ir Lenkija nesuvokia ar nenori suvokti Lietuvos valstybingumo. Skaityti toliau
