Žymos archyvas: Lietuvių Tauta

Dainuojanti Lietuva Katedros aikštėje (0)

Dainuojanti Lietuva_rengeju nuotr

Katedros aikštėje skambės „Dainuojanti Lietuva“ – naujas, unikalus socialinis projektas sujungsiantis žmones bendrai dainai. Naujos tradicijos gimsta iš tautos poreikio.

„Projektas neremiamas nei kultūros tarybos nei politikų. Vienintelė parama kurios reikia šiam projektui tai yra jūsų širdys ir balsai tą vakarą!“ – drąsina ir kviečia kartu dainuoti renginio sumanytojai: grupės „Marga muzika“ narė ir projekto „Promočių giesmės“ sumanytoja Laurita Peleniūtė ir vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ narys Vytenis Jankauskas.

„Nereikia mokėti dainuoti, reikia tik išdrįsti ir ateiti, stoti petin į petį. Ne profesionaliam dainavime slypi tautos jėga, o vienybėje. Didžiuokimės tuo ką turim šiandien!“ – kviečia renginio rengėjai.

Nors „Dainuojančios Lietuvos“ sumanytojai pernai kreipėsi į Lietuvos Kultūros Tarybą, teikdami projektą ir tikėdamiesi finansinės paramos, deja, jos nesulaukė,  bet nusprendė vis tik šį renginį įgyvendinti savo jėgomis, nebeprašant paramos iš valdžios institucijų. Šios puikios idėjos sumanytojai tiki projekto tęstinumu ir ketina nesustoti. Ateityje „Dainuojančios Lietuvos“ renginiai planuojami ir kituose miestuose, tikimasi, kad renginys taps tradicija.

Dainuojanti Lietuva – laisva tauta!

Daugiau apie renginį rasite čia.

Dainų žodžius rasite čia.

Vakaro dainas veda:

Vytenis Jankauskas (grupė Ugniavijas). Apie grupę daugiau rasite čia.

Laurita Peleniūtė (Marga muzika, Maros rijos, ex Žalvarinis), projekto „Promočių giesmės“ įkūrėja.

Šiandien Katedros aikštėje dainuos visa Lietuva! (video) (4)

Rengėjų nuotr.

Šiandien, rugsėjo 21 dieną, 19 val. Katedros aikštėje skambės „Dainuojanti Lietuva“ – naujas, unikalus socialinis projektas sujungsiantis žmones bendrai dainai. Naujos tradicijos gimsta iš tautos poreikio.

„Projektas neremiamas nei kultūros tarybos nei politikų. Vienintelė parama kurios reikia šiam projektui tai yra jūsų širdys ir balsai tą vakarą!“ – drąsina ir kviečia kartu dainuoti renginio sumanytojai: grupės „Marga muzika“ narė ir projekto „Promočių giesmės“ sumanytoja Laurita Peleniūtė ir vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ narys Vytenis Jankauskas. Skaityti toliau

Tradicinis šokis įsuks visą Lietuvą (0)

sokiai_lnc.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d. 18 val. smagus ir turiningas renginys visus kvies susitikti, pabendrauti, patirti smagių emocijų, kartu išmokti lietuviškų šokių, pažinti tautos kultūrą, tradicijas. O kur dar galimybė susipažinti, išbandyti tarpusavio santykio darnumą, malonumą bendrauti poroje ir būryje! Juk lietuviai nuo seno mėgo linksmintis vakaronėse, be to, ratelius ar šokius siedavo su kalendorinėmis šventėmis, darbo, vestuvių apeigomis.

Jau tradicija tapusi nuotaikinga ir unikali akcija „Visa Lietuva šoka“ šį rudenį Skaityti toliau

M. Kundrotas. Talmudas: klastotės ir tikrovė (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai atsidūrus informacinio karo zonoje Rusijos propagandiniai šaltiniai išnaudoja antisemitizmo kortą. Šitaip siekiama nukreipti dėmesį nuo realios grėsmės į pramanytą ar mažų mažiausiai – perdėtą. Gaila, kad šiame kontekste dalis žydų veikėjų bei simpatikų demonstruoja aroganciją ir priešiškumą Lietuvai, lietuvių tautai, jų istorijai. Užuot surėmus pečius bendrai gynybai nuo bendrų priešų kapojamasi tarpusavyje.

Naudojantis menku daugelio žmonių išprusimu pateikiamos netgi iš konteksto ištrauktos ar net suklastotos citatos iš žydų šventraščių – Toros ir Talmudo. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau

Scena virsiančiame Valdovų rūmų Didžiajame kieme – didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjera (0)

J.Marcinkeviciaus Mindaugas- modernus šokio ir vaizdo spektaklis. Kurybine grupe.M.Aleksos nuotr.

Pasitinkant Valstybės šventę, net dvi dienas iš eilės – liepos 5 ir 6 d. – vakarais Valdovų rūmų Didžiajame kieme laukiami visi sostinės gyventojai ir miesto svečiai. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai paruošė ypatingą staigmeną – šiuolaikinio teatro spektaklį pagal poeto Justino Marcinkevičiaus istorinę dramą „Mindaugas“. Erdvėje, menančioje Lietuvos valstybingumo ištakas, visi nemokamai galės stebėti pirmą kartą mūsų šalyje itin šiuolaikiškai pastatytą spektaklį, kuriame susilies drama ir šokis, vaizdo ir muzikos instaliacijos. Skaityti toliau

Žymūs Lietuvos atlikėjai buriasi – liepos 6-ąją taps „Tautiškos giesmės“ šaukliais (0)

Tautiska giesmeLiepos 6-ąją, Lietuvos Valstybės dieną, lygiai 21 val., nuo šimto piliakalnių skambėsiančiai „Tautiškai giesmei“ toną užduos žymūs Lietuvos atlikėjai, nusprendę tapti kurio nors piliakalnio „Tautiškos giesmės“ šaukliais. Šiuo simboliniu veiksmu jie visi drauge duos pradžią ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei.

 „Aš gimiau okupuotoje, vėliau gyvenau nepriklausomybę atgavusioje šalyje, o dabar gyvenu Lietuvoje, kuri yra garbinga vakarų pasaulio valstybė bei ori tarptautinių organizacijų narė. Visą mūsų šalies transformaciją išgyvenau asmeniškai ir mačiau savo akimis tuos svarbius istorinius įvykius. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės (5)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai, III, Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2003, p. 94–101.

Šie rajonai po karo buvo gerokai atmiešti naujai atsikėlusiais gyventojais. Tų atsikėlėlių pavardės čia nebus liečiamos. Kalbėsime tik apie senųjų gyventojų pavardes.

Pirmiausia konstatuotina, kad jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių pavardžių, tik labiau aplenkintos ir apskritai suslavintos. Skaityti toliau

Birželio 14-oji – Lietuvos žaizda, kuriai nelemta užgyti (2)

Gedulo ir vilties diena 2017_lrp.lt

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą (7)

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

Rengiamas forumas „Greimo aktualumas“ (1)

AJGreimas_lituanistusamburis.lt

Š. m. birželio 8 d., 16 valandą, Vilniaus Mokytojų namuose (Vilniaus g. 39) vyks forumas „Greimo aktualumas“, kuriame mokslininkai Kęstutis Nastopka, Jūratė Levina, Dainius Razauskas ir Darius Kuolys svarstys, kokiomis idėjomis, įžvalgomis, nuostatomis Algirdas Julius Greimas išlieka svarbus mums, kaip provokuoja ir ragina atsišaukti mūsų dienų visuomenę.

Į forumą vilniečius, o ypač mokytojus, gimnazistus, studentus, kviečia Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos Sąrašas ir Mokytojų namai. Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą (6)

Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 4 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas mūsų studentas užsienietis. Ir ji yra didelė keliais atžvilgiais.

Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Skaityti toliau

Akademikas R. Grigas pristatys savo naują knygą „Nutylėtų tiesų sakymas“ (3)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatyta akademiko Romualdo Grigo knyga „Nutylėtų tiesų sakymas“. Knygą išleido „Diemedžio“ leidykla.

Renginyje dalyvaus: „Diemedžio“ leidyklos direktorius Danas Kaukėnas, akademikas Antanas Tyla, literatūros ir kultūros istorikas Algimantas Bučys, žurnalistas Vytautas Visockas, UAB „Hannig Vilnius“ technikos vadovas Valdas Šilalė, LMA skyriaus Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė, Renginio vedėjas – akademikas Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Prezidentas Kazys Grinius pirmą kartą sveikino kauniečius su Šv. Kalėdomis (0)

svente-kaledos-kaunas_istorineprezidentura-lt

Prieš 150 metų gimęs Kazys Grinius savo trumpo prezidentavimo laikotarpiu taip ir neturėjo progos pasveikinti Lietuvos žmonių su Šv. Kalėdomis – karinis perversmas iš posto Prezidentą išvertė 1926 metais, naktį iš gruodžio 16-osios į 17-ąją, kai iki švenčių buvo likus vos savaitė, o pačioje Prezidentūroje jau ruošti stalai iškilmingai Prezidento 60-mečio šventei.

Ši jubiliato atžvilgiu įvykdyta neteisybė atitaisyta po 90 metų – Prezidentas Kazys Grinius pasveikino susirinkusius istorinių Prezidento rūmų sode artėjančių švenčių proga ir baigė savo kalbą labai optimistine nata: Skaityti toliau

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos (7)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

M. Markuckas. Apie ES ir vyžas (3)

Marius Markuckas | propatria.lt nuotr.

Prognozuoti tai, kaip baigsis Jungtinėje Karalystėje dar šį birželį vyksiantis referendumas dėl britų narystės ES, remiantis tik turimais apklausų duomenimis, būtų gana sudėtinga. Pasisakančiųjų už tolimesnį britų buvimą ES stovykla dydžiu panaši į pasisakančiųjų prieš. Liks, ar neliks Jungtinė Karalystė ES dalimi – pamatysime jau visai greitai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą britai priims, jau dabar galima kalbėti apie tam tikrą pamoką. Taip pat ir mums, lietuviams.

Šios pamokos esmė – paprasta. Ji yra apie tai, kad ES, nepaisant ją gaubiančių ideologinių Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

V. Sinica. Lietuva užburtame Eurorusijos geopolitinio projekto rate (7)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 m. modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990-aisiais jos Nepriklausomybę atkūrusi lietuvių Tauta netrukus tai įtvirtino ir Konstitucijoje, kuri skelbia, jog valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai. Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos, kaip modernios tautinės valstybės, interesą, valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą, vienodai būtiną tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Skaityti toliau

Kviečia tradicinis arbatvakaris „Gyvo žalio“ (video) (0)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Šventų Kalėdų proga Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus vėl kviečia į jau tradiciniais tapusiuis lietuviškus arbatvakarius. „GYVO ŽALIO“ – tai trečioji arbatvakarių ciklo premjera, kviečianti susiburti draugėn ir paklaidžioti senojo Vilniaus gatvėmis, susitikti iškilias sostinės asmenybes, išgyventi prasmingas akimirkas ir nors trumpam sustabdyti nenumaldomai skubantį laiką.

Programoje – XX a. pradžios Vilnius ir vilniečiai, dainos, arbata, loterija bei kiti „cūdni“ nutikimai.

Arbatvakariai – tai tokie XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kur buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, Skaityti toliau

N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ (7)

Straipsnis buvo skelbtas 2009 m.

Vilniaus atgavimas_ J.Miezlaiskio nuotr

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Nepriklausomybę gynė savanoriai

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Skaityti toliau

L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai (34)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Mokytojų pasiųsti Vilniuje mokiniai stovėjo gatvėje prie Aušros Vartų. Žurnalistės paklaustas, ko jaunuolis čia stovi, lietuviškai kalbėti nepanoro. Žinomas istorikas per televiziją aiškina, kad tas, kas nemoka lenkiškai, yra kaimietis. Jis pablogėjusiais Lenkijos – Lietuvos vadovybių santykiais kaltina buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, esą kam tas nenusileido savo lenkiškam kolegai, neigusiam Vilniaus okupaciją. Girdi, vieno istorinio fakto vertinimai gali būti skirtingi ir istorijoje tai normalu. Taip, bet visų pirma reikia pažiūrėti, kokie faktai skirtingai vertinami ir kas juos vertina.

Vilniaus okupacijos klausimas ypač po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos Skaityti toliau

V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas (0)

romualdas-ozolas-delfi.lt.K.Čachovskio nuotr

Simboliška: du Atgimimo šaukliai ir Kovo 11-osios akto signatarai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas – iškeliavo Anapiln Velykų laikotarpiu.

Simboliška todėl, kad Kovo 11-oji – savotiškos Lietuvos valstybės Velykos: tautos išėjimo iš nelaisvės namų ir valstybės prisikėlimo vėliava. Tad ir atsisveikindami su mumis, jie iškėlė Velykų – gyvybės pergalės prieš mirtį – vėliavas.

Ir Algirdą, ir Romualdą teko pažinti nuo pirmųjų Sąjūdžio atsiradimo dienų 1988-aisiais. Nors savo asmenybių sanklodomis jie buvo pakankamai skirtingi žmonės, tačiau juos siejo ir nemaža bendrų bruožų. Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (10)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas? (9)

grigas-vaiskuno-nuotr

Skubu pasiteisinti, sąvoką „drama“ pirmiausia sieju su tais, kurie amžiams paliko tėvų žemę, ir su tais, kurie tam veiksmui ruošiasi. Atvirą pokalbį su skaitytoju pradėsiu nuo provokuojamo klausimo.

Kodėl „Lietuvos žmonės“?

Gal stabtelėkime ir susimąstykime, ar lietuvių jaunimo, vos ne masinės, emigracijos motyvų ir veiksmų paletėje negalėtume įžiūrėti valstybės vadovų, kitų politikų, net iškilesnių visuomenės veikėjų politinio neatsargumo, nenuoseklumo? Ar ne nuo V. A. prezidentavimo metų, kreipiantis į visuomenę, imta vengti „lietuvio“ sąvokos? Kodėl dabar, ko gero, jau visi politikai įprato, kreipdamiesi iš tribūnų, vartoti vieną ir tą pačią šaltu, bejausmiu kosmopolitizmu alsuojančią, daugelio lietuvių patriotinius Skaityti toliau

Savaitgalį bus išrinktas Lietuvos Romuvos Krivis (6)

Jores ugnis

Lapkričio 23 d. Vilniuje, vyks Senosios baltų religinės bendrijos Romuvos – Didžioji Krivulė, kurioje bus aptarta tolesnė Lietuvos Romuvos veikla ir bus išrinktas Lietuvos Romuvos vadovas – Krivis.

„Lietuva ir lietuvių tauta gyvena sudėtingų iššūkių metą. Šiuo sudėtingu metu stebime ir naujus tautos atgimimo ženklus. Lietuvos Krivio Jauniaus iškeliavimas į Dausas, pažadino tautos dvasią daugelio lietuvių širdyse. Lietuviai pradėjo telktis stiprinti romuvų veiklą, kurti naujas romuvas visoje Lietuvoje, taip pat ir užsienyje. Tai metas naujai įvertinti mūsų veiklą ir geriau susitelkti bendram tautos pakilimui“, – rašoma Lietuvos Romuvos Vaidilų Rato pareiškime. Skaityti toliau