Žymos archyvas: Lietuvių Tauta

M. Kundrotas. Putinofilija kaip politinis nihilizmas (0)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vladimiro Putino šalininkai, tautoje vadinami „vatnikais“, jau kelerius metus linksniuojami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Ši tema – tokia opi, o reakcijos į ją – tokios audringos, kad retam užtenka jėgų ar laiko šaltesniems jos apmąstymams. Įvairius reiškinius galima tirti dviem būdais: nuo bendro – prie atskiro arba nuo atskiro – prie bendro. Šįsyk aptarkime trijų žmonių istorijas, o per jas – ir bendresnę Lietuvos problematiką.

Pirmasis atvejis. Pavadinkime šį asmenį Jonu. Jonas – paprastas, nuoširdus Lietuvos gyventojas. Praeityje – aktyvus pilietis, dalyvavo patriotinėje veikloje. Per tą laiką matė, kaip tauta, vos išsivadavusi iš okupantų, į valdžią išsirinko jų kolaborantus. Po to – kaip Skaityti toliau

Grėsminga klaipėdiečių opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“ (0)

Stasys Domarkas | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Vasario 17-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vasario pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Apie antrą kartą žymiai valstybės datai pažymėti Klaipėdoje statomą spektaklį pasakoja šalies dirigentas, dirigavęs ir pirmajam „Prūsų“ pastatymui, Stasys Domarkas.

1997 m., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Skaityti toliau

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija (21)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Prisimenant  atkaklias Lietuvos „grietinėlės“ kovas už santykių gerinimą, taip šventvagiškai manyti yra pagrindo. Skaityti toliau

2018-ieji paskelbti Simono Daukanto metais (0)

Simonas Daukantas | enciklopedija.lt nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais spalio 28 d. sukanka 225 metai nuo lietuvių istoriko, literato, kalbininko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus Simono Daukanto gimimo, nusprendė 2018-uosius paskelbti Simono Daukanto metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo (projektas Nr. XIIIP-1409(2) vienabalsiai balsavo 94 Seimo nariai.

Seimas šį sprendimą priėmė siekdamas paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis Simono Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei. Skaityti toliau

JAV pagerbs Adolfą Ramanauską-Vanagą (5)

Šv. Andriejaus bažnyčia Niu Britene | genocid.lt nuotr.

Puiki žinia pasiekė iš JAV – kitąmet minint partizano Adolfo Ramanausko – Vanago šimtąsias gimimo metines čia bus jam pastatytas paminklas.

Paminklas stovės Konektikuto valstijoje, Niu Britene (New Britain), kur 1918 m. kovo 6 dieną gimė ir Šv. Andriejaus bažnyčioje buvo pakrikštytas vienas iš partizaninio pasipriešinimo vadų.

Niu Briteno valdžia pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangoms įamžinti Adolfo Ramanausko – Vanago atminimą jo gimimo vietoje. Skaityti toliau

L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka… (63)

Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.

Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.

Imanuelis Kantas (1724–1804) Skaityti toliau

Dainuojanti Lietuva Katedros aikštėje (0)

Dainuojanti Lietuva_rengeju nuotr

Katedros aikštėje skambės „Dainuojanti Lietuva“ – naujas, unikalus socialinis projektas sujungsiantis žmones bendrai dainai. Naujos tradicijos gimsta iš tautos poreikio.

„Projektas neremiamas nei kultūros tarybos nei politikų. Vienintelė parama kurios reikia šiam projektui tai yra jūsų širdys ir balsai tą vakarą!“ – drąsina ir kviečia kartu dainuoti renginio sumanytojai: grupės „Marga muzika“ narė ir projekto „Promočių giesmės“ sumanytoja Laurita Peleniūtė ir vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ narys Vytenis Jankauskas.

„Nereikia mokėti dainuoti, reikia tik išdrįsti ir ateiti, stoti petin į petį. Ne profesionaliam dainavime slypi tautos jėga, o vienybėje. Didžiuokimės tuo ką turim šiandien!“ – kviečia renginio rengėjai.

Nors „Dainuojančios Lietuvos“ sumanytojai pernai kreipėsi į Lietuvos Kultūros Tarybą, teikdami projektą ir tikėdamiesi finansinės paramos, deja, jos nesulaukė,  bet nusprendė vis tik šį renginį įgyvendinti savo jėgomis, nebeprašant paramos iš valdžios institucijų. Šios puikios idėjos sumanytojai tiki projekto tęstinumu ir ketina nesustoti. Ateityje „Dainuojančios Lietuvos“ renginiai planuojami ir kituose miestuose, tikimasi, kad renginys taps tradicija.

Dainuojanti Lietuva – laisva tauta!

Daugiau apie renginį rasite čia.

Dainų žodžius rasite čia.

Vakaro dainas veda:

Vytenis Jankauskas (grupė Ugniavijas). Apie grupę daugiau rasite čia.

Laurita Peleniūtė (Marga muzika, Maros rijos, ex Žalvarinis), projekto „Promočių giesmės“ įkūrėja.

Šiandien Katedros aikštėje dainuos visa Lietuva! (video) (4)

Rengėjų nuotr.

Šiandien, rugsėjo 21 dieną, 19 val. Katedros aikštėje skambės „Dainuojanti Lietuva“ – naujas, unikalus socialinis projektas sujungsiantis žmones bendrai dainai. Naujos tradicijos gimsta iš tautos poreikio.

„Projektas neremiamas nei kultūros tarybos nei politikų. Vienintelė parama kurios reikia šiam projektui tai yra jūsų širdys ir balsai tą vakarą!“ – drąsina ir kviečia kartu dainuoti renginio sumanytojai: grupės „Marga muzika“ narė ir projekto „Promočių giesmės“ sumanytoja Laurita Peleniūtė ir vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ narys Vytenis Jankauskas. Skaityti toliau

Tradicinis šokis įsuks visą Lietuvą (0)

sokiai_lnc.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d. 18 val. smagus ir turiningas renginys visus kvies susitikti, pabendrauti, patirti smagių emocijų, kartu išmokti lietuviškų šokių, pažinti tautos kultūrą, tradicijas. O kur dar galimybė susipažinti, išbandyti tarpusavio santykio darnumą, malonumą bendrauti poroje ir būryje! Juk lietuviai nuo seno mėgo linksmintis vakaronėse, be to, ratelius ar šokius siedavo su kalendorinėmis šventėmis, darbo, vestuvių apeigomis.

Jau tradicija tapusi nuotaikinga ir unikali akcija „Visa Lietuva šoka“ šį rudenį Skaityti toliau

M. Kundrotas. Talmudas: klastotės ir tikrovė (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai atsidūrus informacinio karo zonoje Rusijos propagandiniai šaltiniai išnaudoja antisemitizmo kortą. Šitaip siekiama nukreipti dėmesį nuo realios grėsmės į pramanytą ar mažų mažiausiai – perdėtą. Gaila, kad šiame kontekste dalis žydų veikėjų bei simpatikų demonstruoja aroganciją ir priešiškumą Lietuvai, lietuvių tautai, jų istorijai. Užuot surėmus pečius bendrai gynybai nuo bendrų priešų kapojamasi tarpusavyje.

Naudojantis menku daugelio žmonių išprusimu pateikiamos netgi iš konteksto ištrauktos ar net suklastotos citatos iš žydų šventraščių – Toros ir Talmudo. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau

Scena virsiančiame Valdovų rūmų Didžiajame kieme – didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjera (0)

J.Marcinkeviciaus Mindaugas- modernus šokio ir vaizdo spektaklis. Kurybine grupe.M.Aleksos nuotr.

Pasitinkant Valstybės šventę, net dvi dienas iš eilės – liepos 5 ir 6 d. – vakarais Valdovų rūmų Didžiajame kieme laukiami visi sostinės gyventojai ir miesto svečiai. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai paruošė ypatingą staigmeną – šiuolaikinio teatro spektaklį pagal poeto Justino Marcinkevičiaus istorinę dramą „Mindaugas“. Erdvėje, menančioje Lietuvos valstybingumo ištakas, visi nemokamai galės stebėti pirmą kartą mūsų šalyje itin šiuolaikiškai pastatytą spektaklį, kuriame susilies drama ir šokis, vaizdo ir muzikos instaliacijos. Skaityti toliau

Žymūs Lietuvos atlikėjai buriasi – liepos 6-ąją taps „Tautiškos giesmės“ šaukliais (0)

Tautiska giesmeLiepos 6-ąją, Lietuvos Valstybės dieną, lygiai 21 val., nuo šimto piliakalnių skambėsiančiai „Tautiškai giesmei“ toną užduos žymūs Lietuvos atlikėjai, nusprendę tapti kurio nors piliakalnio „Tautiškos giesmės“ šaukliais. Šiuo simboliniu veiksmu jie visi drauge duos pradžią ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei.

 „Aš gimiau okupuotoje, vėliau gyvenau nepriklausomybę atgavusioje šalyje, o dabar gyvenu Lietuvoje, kuri yra garbinga vakarų pasaulio valstybė bei ori tarptautinių organizacijų narė. Visą mūsų šalies transformaciją išgyvenau asmeniškai ir mačiau savo akimis tuos svarbius istorinius įvykius. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės (5)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai, III, Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2003, p. 94–101.

Šie rajonai po karo buvo gerokai atmiešti naujai atsikėlusiais gyventojais. Tų atsikėlėlių pavardės čia nebus liečiamos. Kalbėsime tik apie senųjų gyventojų pavardes.

Pirmiausia konstatuotina, kad jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių pavardžių, tik labiau aplenkintos ir apskritai suslavintos. Skaityti toliau

Birželio 14-oji – Lietuvos žaizda, kuriai nelemta užgyti (2)

Gedulo ir vilties diena 2017_lrp.lt

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą (7)

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

Rengiamas forumas „Greimo aktualumas“ (1)

AJGreimas_lituanistusamburis.lt

Š. m. birželio 8 d., 16 valandą, Vilniaus Mokytojų namuose (Vilniaus g. 39) vyks forumas „Greimo aktualumas“, kuriame mokslininkai Kęstutis Nastopka, Jūratė Levina, Dainius Razauskas ir Darius Kuolys svarstys, kokiomis idėjomis, įžvalgomis, nuostatomis Algirdas Julius Greimas išlieka svarbus mums, kaip provokuoja ir ragina atsišaukti mūsų dienų visuomenę.

Į forumą vilniečius, o ypač mokytojus, gimnazistus, studentus, kviečia Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos Sąrašas ir Mokytojų namai. Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą (6)

Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 4 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas mūsų studentas užsienietis. Ir ji yra didelė keliais atžvilgiais.

Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Skaityti toliau

Akademikas R. Grigas pristatys savo naują knygą „Nutylėtų tiesų sakymas“ (3)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatyta akademiko Romualdo Grigo knyga „Nutylėtų tiesų sakymas“. Knygą išleido „Diemedžio“ leidykla.

Renginyje dalyvaus: „Diemedžio“ leidyklos direktorius Danas Kaukėnas, akademikas Antanas Tyla, literatūros ir kultūros istorikas Algimantas Bučys, žurnalistas Vytautas Visockas, UAB „Hannig Vilnius“ technikos vadovas Valdas Šilalė, LMA skyriaus Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė, Renginio vedėjas – akademikas Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Prezidentas Kazys Grinius pirmą kartą sveikino kauniečius su Šv. Kalėdomis (0)

svente-kaledos-kaunas_istorineprezidentura-lt

Prieš 150 metų gimęs Kazys Grinius savo trumpo prezidentavimo laikotarpiu taip ir neturėjo progos pasveikinti Lietuvos žmonių su Šv. Kalėdomis – karinis perversmas iš posto Prezidentą išvertė 1926 metais, naktį iš gruodžio 16-osios į 17-ąją, kai iki švenčių buvo likus vos savaitė, o pačioje Prezidentūroje jau ruošti stalai iškilmingai Prezidento 60-mečio šventei.

Ši jubiliato atžvilgiu įvykdyta neteisybė atitaisyta po 90 metų – Prezidentas Kazys Grinius pasveikino susirinkusius istorinių Prezidento rūmų sode artėjančių švenčių proga ir baigė savo kalbą labai optimistine nata: Skaityti toliau

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos (7)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

M. Markuckas. Apie ES ir vyžas (3)

Marius Markuckas | propatria.lt nuotr.

Prognozuoti tai, kaip baigsis Jungtinėje Karalystėje dar šį birželį vyksiantis referendumas dėl britų narystės ES, remiantis tik turimais apklausų duomenimis, būtų gana sudėtinga. Pasisakančiųjų už tolimesnį britų buvimą ES stovykla dydžiu panaši į pasisakančiųjų prieš. Liks, ar neliks Jungtinė Karalystė ES dalimi – pamatysime jau visai greitai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą britai priims, jau dabar galima kalbėti apie tam tikrą pamoką. Taip pat ir mums, lietuviams.

Šios pamokos esmė – paprasta. Ji yra apie tai, kad ES, nepaisant ją gaubiančių ideologinių Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

V. Sinica. Lietuva užburtame Eurorusijos geopolitinio projekto rate (7)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 m. modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990-aisiais jos Nepriklausomybę atkūrusi lietuvių Tauta netrukus tai įtvirtino ir Konstitucijoje, kuri skelbia, jog valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai. Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos, kaip modernios tautinės valstybės, interesą, valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą, vienodai būtiną tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Skaityti toliau

Kviečia tradicinis arbatvakaris „Gyvo žalio“ (video) (0)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Šventų Kalėdų proga Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus vėl kviečia į jau tradiciniais tapusiuis lietuviškus arbatvakarius. „GYVO ŽALIO“ – tai trečioji arbatvakarių ciklo premjera, kviečianti susiburti draugėn ir paklaidžioti senojo Vilniaus gatvėmis, susitikti iškilias sostinės asmenybes, išgyventi prasmingas akimirkas ir nors trumpam sustabdyti nenumaldomai skubantį laiką.

Programoje – XX a. pradžios Vilnius ir vilniečiai, dainos, arbata, loterija bei kiti „cūdni“ nutikimai.

Arbatvakariai – tai tokie XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kur buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, Skaityti toliau