Keturias dienas Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje šiemet apsilankė 68430 žmonių. Organizatorių teigimu, jubiliejinė mugė parodė, kad užaugo nauja skaitanti, literatūrai ir kultūrai neabejinga karta.
Šiemet mugė keturioms dienoms tikrai tapo švente: visuotiniu traukos tašku, ne tik diktuojančių literatūrines madas, bet ir kviečiančiu susitikti, bendrauti, klausytis ir išgirsti. Skaityti toliau
Vilniaus knygų mugėje, dalyvaujant kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui ir viceministrei Gintautei Žemaitytei, iškilmingai paskelbtos Metų knygos rinkimus laimėjusios knygos ir apdovanoti jų autoriai.
Metų knygomis skaitytojų sprendimu penkiose kategorijose tapo:
Metų knyga vaikams – Jurga Vilė, dailininkė Lina Itagaki. Skaityti toliau
2018 gruodžio mėnesį Paknio leidykla išleido naują Vinco Krėvės knygos „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ leidimą, kurį pristatys vasario 21-24 dienomis Litexpo vyksiančioje „Knygų mugėje“.
V. Krėvė – didžiojo stiliaus rašytojas, savo kūryba apėmęs daug klausimų, problemų, svarbių ne tik lietuviams, aprėpęs mitinius, biblinius ir istorinius laikus, didelę erdvę – nuo Dainavos šalies iki Biblijos žemės, sukūręs įspūdingą veikėjų galeriją – nuo kaimo bobulės, skerdžiaus iki senovės karžygių, Lietuvos kunigaikščių, iki Rytų žemės išminčių ir paklydėlių – teigia Lietuvos literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė. Skaityti toliau
„XXI amžiuje pastebimai pasikeitė pasaulio, žmogaus ir visuomenės vertybės…“ – teigia mūsų Švietimo ir mokslo ministerija. Ir kaip šio žaibiško pasikeitimo įrodymą pateikė naują lietuvių kalbos ir literatūros sampratą.
Mokyklinio „Lietuvių kalbos ir literatūros“ dalyko pavadinimas reiškiąs lietuvių kalbą ir nebe lietuvių, o visą, visuotinę literatūrą, – tvirtino Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos Skaityti toliau
Tumo kodeksas: Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas.
Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniaus kino teatre „Multikino“ vyks dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera.
Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygstamą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus. Skaityti toliau
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, kurių metu buvo paskelbtas kasmetinės Kalbos premijos laimėtojas. 2018 metų Kalbos premija komisijos sprendimu skiriama etnologei, visuomenės veikėjai Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei.
Bradūnaitė-Aglinskienė gimė Vokietijoje, poeto Kazio Bradūno šeimoje. Vėliau gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Skaityti toliau
Balandžio 17 – birželio 12 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, veikia trijų stendų paroda, skirta avangardizmo pradininkams lietuvių literatūroje.
Parodoje eksponuojami tarpukariu pasirodę žymiausių avangardo kūrėjų darbai. Tai – Kazio Binkio, Salio Šemerio, Juozo Tysliavos, Kazio Borutos ir Teofilio Tilvyčio kūryba.
Lankytojai taip pat galės pamatyti Skaityti toliau
Spaudoje paskelbus viešą inteligentijos kreipimąsi į Vilniaus universiteto vadovus dėl Filologijos fakultete vykstančios pertvarkos, universiteto rektorius A. Žukauskas paskelbė interviu, kuriame jautė pareigą nuraminti visuomenę. Tačiau šis interviu sukėlė daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų.
Pasirodo, kad universitete steigti institutus buvo sumanyta Senato. Kas lėmė tokį Senato sprendimą, galima tik spėlioti. Vykdant pertvarką Vilniaus universiteto Filologijos fakultete šiemet Skaityti toliau
Minint vieno ryškiausių XX a. lietuvių literatūrologų Vytauto Kubiliaus 91-ąsias gimimo metines, jo vardo premija skiriama literatūros kritikei Virginijai Cibarauskei.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) komisijos sprendimu, premija V. Cibarauskei atitenka „už esmines problemas bei idėjas keliančius, savitu stiliumi pasižyminčius literatūros kritikos straipsnius bei recenzijas, už įvairiopą aktyvią ir principingą literatūros kritikės veiklą“.
Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.
– Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau
Kovo 16–18 dienomis Anykščių Antano Baranausko mokykloje buvo gausu svečių. Čia vyko lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. Susirinko gausus būrys mokinių: rajoninių turų nugalėtojai, atstovai iš Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos.
Olimpiados atidaryme susirinkusius sveikino mokyklos direktorė Dalia Kugienė, Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis. Meras pakvietė dalyvius apsilankyti muziejuose nemokamai, skatindamas domėtis mūsų krašto kultūra. Skaityti toliau
Kovo 3 d. po sunkios ligos mirė literatūrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) garbės profesorė Aldona Vaitiekūnienė. 1957 m. ji baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar LEU) ir 1952–2002 m. jame dėstė lietuvių literatūrą, buvo ilgametė Lietuvių ir užsienio katedros vedėja, rašoma pranešime spaudai.
Profesorė A. Vaitiekūnienė plačiausiai tyrinėjo Juozo Tumo-Vaižganto kūrybą, yra paskelbusi studiją „Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“, monografiją „Vaižgantas“, darbų apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Biliūno, Vinco Kudirkos, Skaityti toliau
Minint vieno žymiausių XX a. lietuvių literatūrologų Vytauto Kubiliaus 90-ąsias gimimo metines, jo vardo premija įteikta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausiajai mokslo darbuotojai dr. Solveigai Daugirdaitei. Premija įvertinta literatūrologės studija „Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre`u“ bei literatūros ir kultūros tekstai, svarstantys aktualius literatūros recepcijos, funkcionavimo sociume klausimus. Skaityti toliau
Rugpjūčio 30 d. Varėnoje vyko Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursas, paraiškų eskizų peržiūra, kuriai buvo pateikta 11 darbų. Konkurso laimėtoju paskelbtas Lietuvos rusų dramos teatro eskizas. Teatro spektaklio pastatymui bus skirta daugiau nei 20 tūkstančių eurų.
Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursui paraiškas pateikė Vilniaus teatras „Lėlė“, Valstybinis jaunimo teatras, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Viešoji įstaiga Oskaro Koršunovo teatras, VšĮ Teatras Atviras Ratas, VšĮ Klaipėdos jaunimo teatras, VšĮ Apeirono teatras, Lietuvos rusų dramos teatras. Skaityti toliau
„Baigėsi „Poezijos pavasaris“. Poetų daug, o į leidinį patenka vis mažiau. Ne todėl, kad poetai „nusirašė“, o todėl, kad tie, kuriems jau virš 50, tiesiog nebepublikuojami, atmetami, – jaunajai kartai nereikia nieko perimti, lietuviška kūryba buvusi iki „naujųjų europiečių“ tiesiog nereikalinga. Dingsta eilėraštis – atsiranda „tekstai“…
(Vidmantė Jasukaitytė)
***
Kokie teisingi rašytojos žodžiai!
Seniai stebiu tą keistą – vis labiau dabartinėje lietuvių literatūroje įsigalintį reiškinį, kai gražiai sueiliuotos ir su rimais eilės – tos įprastinės, su kuriomis augo, ir išaugo jau ne Skaityti toliau
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, stiprinamas pilietinis ir tautinis mokinių ugdymas. Jis tampa kryptingas, apima ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį švietimą. Nuo šio rudens bus pradėtos įgyvendinti naujos lietuvių kalbos bendrosios programos, o iki metų pabaigos planuojama atnaujinti istorijos ir pilietiškumo pagrindų bendrąsias programas. Mokiniai intensyviau mokysis atpažinti propagandos apraiškas, bus lavinamas jų atsparumas, jie taip pat aiškinsis informacinio karo grėsmes. Skaityti toliau
Kovo 13 d. sukako 130 metų, kai Šiaulių apskrityje, Joniškyje, gimė garsi lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja, skaučių vadė ir pedagogė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958 m.). Ta proga, manau, verta prisiminti ir priminti visuomenei talentingos lietuvių inteligentės S.Kymantaitės-Čiurlionienės nuveiktus darbus Lietuvos švietimo ir kultūros srityse.
Tėvų įtaka
Sofija Kymantaitė gimė bežemio bajoro šeimoje. Tėvas Leonas Kymantas buvo puikus pasakorius, mėgęs tautosaką, mokėjęs kalbų, išsilavinęs žmogus, motina Elžbieta Jarulaitytė-Kymantienė mėgo dainuoti. Skaityti toliau
Šių metų vasario 25 dieną „Litexpo“ parodų rūmuose Vilniaus knygų mugės metu bus įteikta aštuntoji Jurgos Ivanauskaitės premija. Laureate šiais metais tapo Aušra Kaziliūnaitė už eilėraščių knygą „Mėnulis yra tabletė“ (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014).
Ši premija skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45 amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su Jurgos Ivanauskaitės gyvenimo ir kūrybos trukme. Skaityti toliau
Žymusis lietuvių rašytojas B. Sruoga tarpukariu gydėsi Birštono kurorte. Čia prieš 70 metų jis atgavo jėgas grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. Netoli Vytauto parko įsikūrusioje „Baltojoje viloje“ jis per tris mėnesius parašė garsųjį veikalą „Dievų miškas“.
Visi rašytojo B. Sruogos gerbėjai ir smalsuoliai jau gali apsigyventi po rekonstrukcijos naujai duris atvėrusioje „Baltojoje viloje“. Senasis, dar tarpukariu statytas ,,Baltosios vilos“ pastatas buvo nugriautas XX amžiaus 9 dešimtmetyje, Skaityti toliau
Vasario 11 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus literatūrologai išrinko 2015 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šis knygų sąrašas, iš kurio vėliau renkamas LLTI premijos laureatas, sudaromas jau keturioliktą kartą.
Šiemetinio aptarimo tema – „Pagaliau lietuvių literatūrai sekasi?“ Anot temą pasiūliusios dr. Jūratės Sprindytės, lietuviškame knygų pasaulyje viskas yra neblogai. Galime džiaugtis praėjusių metų pasiekimais: eseistei Giedrai Radvilavičiūtei paskirta Nacionalinė, prozininkei Undinei Radzevičiūtei – Europos Sąjungos literatūros premija, Skaityti toliau
Baltijos šalims ruošiantis prisistatyti Londono knygų mugėje šalies viešnios teisėmis 2018 m. gruodžio 6–9 dienomis grupė Jungtinės Karalystės leidyklų atstovų apsilankė Vilniuje. Leidėjai susitiko su kultūros viceministru Arnu Neverausku, Kultūros ministerijos specialistais, dalyvavo knygų pristatymo sesijoje (pitching) su vertėjais, lankėsi „Tyto alba“, „Alma littera“ ir kitose leidyklose, susipažino su Lietuvos vertėjais ir rašytojais.
Pasak leidyklos „Peirene Press“ atstovės Meike Ziervogel, šalies literatūrą geriau suvokti labai padeda pažintis su šalimi – jos kultūra, istorija, šiandiena. Skaityti toliau
Spalio 29 d. 17 val. Istorinėje Prezidentūroje įvyks poetės Erikos Drungytės naujos eilėraščių knygos „Patria“ pristatymas. Pristatymo renginyje dalyvaus knygos redaktorius poetas Viktoras Rudžianskas, dailininkas Saulius Rudzikas, kurio paveikslas eksponuojamas knygos viršelyje. Taip pat folkloro ansamblio „Kupolė“ nariai, solistė Rita Preikšaitė, pianistė Dalia Jatautaitė.
Erika Drungytė – poetė, vertėja, literatūros kritikė. Kūrybai būdingas ypatingas dėmesys kalbai – garsynui, semantikai, ritmui. Ankstesnėse knygose poetė yra savitai išsakiusi savo mintis ir jausenas, kuriose atpažįstama senoji lietuvių pasaulėžiūra, įvairių pasaulio religijų ženklai, kultūros dėmenys. Skaityti toliau
Lietuvių literatūra Krokuvoje ir Zagrebe
Savaitgalį baigėsi 19-oji Krokuvos knygų mugė, kurioje Lietuva prisistatė garbės viešnios teisėmis, o lietuvių rašytojai savo kūryba ir mintimis dalijosi Konrado literatūros festivalyje. Tuo tarpu Zagrebe, Kroatijoje vyko tarptautinis literatūros festivalis, kuriame šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalims.
Lietuvių ir lenkų santykiai: literatūroje ir stende
Krokuvos knygų mugės ir Konrado literatūros festivalio rėmuose vyko ne tik tradiciniai susitikimai su rašytojais nacionaliniame stende, koordinuotame Lietuvos kultūros instituto: mugės ir festivalio lankytojai buvo kviečiami susipažinti su lietuvių literatūra Skaityti toliau
Penkios dienos literatūros sklaidos ir leidybos verslo šurmulio, idėjų ir kontaktų mainų, specialistų ir autorių susitikimų ir diskusijų 67-oje Frankfurto knygų mugėje baigėsi. Daugiau nei 50 lietuvių leidyklų atstovų jau vertina ir aptaria mugės rezultatus leidyklose, į Lietuvą grįžę su naujais kontaktais, sutartimis ir idėjomis.
Didžiausia ir seniausia pasaulyje – Tarptautinė Frankfurto knygų mugė baigėsi vakar, spalio 18 d. Šią Knygų šventę, kurioje dalyvavo per 700 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių, Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d., šeštadienį, 16.00 val. Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė) vyks Martyno Liudviko Rėzos Raštų IV tomo „Kristijono Donelaičio kūrybos publikavimas“ pristatymas.
Šis tomas skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714-1780) kūrinių pirmiesiems leidimams. Šiame tome Donelaičio kūriniai skelbiami tokie, kokius iš poeto rankraščio visuomenei pateikė Rėza. Po parengėjo mirties jie publikuojami pirmą kartą. Skaityti toliau
Asociacijos, atvedusios mane prie Vinco Mickevičiaus-Krėvės „Skirgailos“, siejosi su dabartine mūsų valstybės vidaus būkle, kurios šįkart visais atžvilgiais nenagrinėsiu, juolab trumpoje įžangėlėje, tik atkreipsiu dėmesį į neteisybės, nesąžiningumo, sąžinės nebuvimo ir daug kitų bėdų įsigalėjimą, sklindantį nuo pat valstybės valdytojų viršūnių iki pat apačių. Ir jiems tai nėra jokia tragedija, priešingai nei vaizduoja Krėvė „Skirgailoje“. Moksleiviai šį kūrinį studijuoja mokyklose, jiems nebus sunku rasti atitikmenis ir panašumus šiandienoje, kad ir sukeitus veikėjus, o gal net ir nesukeitus.
Vinco Mickevičiaus-Krėvės kūrybai būdinga archetipo pasireiškimas: „Romantinė V. Krėvės vizija reiškia archaizuojančią tendenciją (V. Kavolis), pasipriešinančią modernizacijos procesams, jos centras – archetipo ir jį ardančios istorijos konfliktas“ (1).
Birželio 11 d., ketvirtadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą literatūrai (iš serijos „Lietuvos kultūra”).
Tą pačią dieną 17 val. monetos sutiktuvės, t. y. jos pristatymas visuomenei, rengiamos Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilniuje). Kviečiame dalyvauti visus, besidominčius kolekcinėmis monetomis ir lietuvių literatūra.
Monetos pristatyme dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, monetos dailininkas Rytas Jonas Belevičius, Skaityti toliau
Lietuvos rašytojai Undinei Radzevičiūtei skirta 2015-ųjų Europos Sąjungos literatūros premija.
Kaip praneša Europos Komisija atstovybė Lietuvoje, šiųmetės premijos paskelbtos balandžio 15 dieną Londono knygų mugėje. Premija lietuvių rašytojai skirta už knygą „Žuvys ir drakonai“.
Premijas taip pat gavo dar 11 autorių iš Austrijos, Kroatijos, Prancūzijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos, Švedijos. Skaityti toliau
Balandžio 8 d. Lietuvos literatūros atstovai išvyko dviem skirtingomis kryptimis, tačiau panašiais tikslais: pristatyti lietuvių autorių kūrybą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijos Federacijoje. JAV balandžio 11-15 dienomis jaunieji autoriai dalyvaus AWP – didžiausioje ir svarbiausioje Amerikos rašytojų ir rašytojų programų asociacijos organizuojamoje konferencijoje ir knygų mugėje, o Maskvoje Lietuvos kultūros institutas ir kiti prie leidinio prisidėję asmenys pristatys naujausią „Inostranaja literatura“ numerį, skirtą lietuvių literatūrai. Skaityti toliau
Balandžio 2 d. 14 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre vyksiančioje Tarptautinėje vaikų knygos dienos šventėje švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė įteiks Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją. Šios premijos laureatais tapo rašytoja Kristina Gudonytė ir žurnalistė Alma Valantinienė.
Rašytojai Kristinai Gudonytei premija skirta už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, už įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį, už jautrumą gimtajai kalbai, o žurnalistei Almai Valantinienei – už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą. Skaityti toliau
