Žymos archyvas: Lietuvių katalikų mokslo akademija

Vrublevskių bibliotekoje vyks vakaras, skirtas Eduardui Turauskui (0)

Eduardas Turauskas – iškilus politikos, visuomenės veikėjas, žinomas Lietuvos diplomatas, darbo kabinete „Champagne de Blanzac“ | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Sausio 10 d., 17 val., Vilniuje Lietuvos Moklsų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks susitikimas su dokumentinės monografijos – „Eduardas Turauskas (1896–1966). Ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys“ autore, istorike Joana Viga Čiplyte. Dalyvaus ir prisiminimais dalinsis E. Turausko dukterėčia Karolina Masiulytė-Paliulienė, viena iš knygos išleidimo rėmėjų.

Eduardas Turauskas – iškilus politikos, visuomenės veikėjas, žinomas Lietuvos diplomatas. 1926-1966 m. – E. Turausko politinės karjeros metai, svarbus tarnystės Lietuvai laikotarpis. Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus (1)

musumokykla.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. baigdamas savo kadenciją, Seimas patvirtino etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai svarbius teisės aktus.

Patvirtinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai, kurie Seime buvo svarstomi ir tobulinami jau penkerius metus. Šių  teisės aktų pakeitimai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai, įtvirtinti Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos statusą.

1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo  ir 2000 m. įkurtos Skaityti toliau

V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo (65)

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė – Vytauto Didžiojo motina.

Į Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ B serijos leidinyje „Bažnyčios istorijos studijos“ išsamiai nagrinėja V.Ališauskas. Skaityti toliau