Žymos archyvas: Lietuvių kalbos institutas

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

2019 04 18 00:20

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau →

Apdovanoti tarmiškiausi, originaliausi ir meniškiausi Žemaitijos regiono prekės ženklai (0)

2019 03 08 14:14

Kovo 7 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto rengtame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas.

2019 m. paskelbus Žemaitijos metais, Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų išskirtinumą, tarmės kitoniškumą, organizavo prekės ženklo konkursą Skaityti toliau →

Įsibėgėjo prekės ženklo konkursas „Žemaitija versle“ (0)

2019 02 20 07:00

Žemaitija versle, vizualas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Kovo 7 d., Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“ (Dailės salėje), vyks Lietuvių kalbos instituto rengiamas seminaras „Kaip tarmė padeda verslui“ ir konkurso „Žemaitija versle“ baigiamasis renginys. Šiais renginiais Lietuvių kalbos institutas siekia išryškinti Žemaitijos paveldo ir papročių unikalumą, tarmės kitoniškumą.

Žemaičių muziejuje „Alka“ bus surengta konkurso dalyvių eksponatų ir menotyrininko Sauliaus Pilinkaus senųjų lietuviškų prekių ženklų (saldainių dėžučių, popierėlių) paroda. Skaityti toliau →

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus (2)

2019 02 13 12:00

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 14 d., 15 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės.

Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau →

Žemaitijos metams skirti renginiai vyks visoje Lietuvoje (1)

2019 02 08 09:40

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, Skaityti toliau →

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

2019 01 05 07:40

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai skambant fanfaroms atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje garbingiausioje vietoje – Prezidentūroje Skaityti toliau →

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą (2)

2018 09 20 07:00

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Tarmės – tai didžiulis mūsų tautos turtas. Jos ne miršta, o kinta, priklausomai nuo sociokultūrinės aplinkos. Apie tai buvo kalbama Kačerginės daugiafunkciame centre vykusiame seminare, kurį surengė Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir Kauno rajono savivaldybės Švietimo centras.

Renginyje, į kurį atvyko daugiausia lietuvių kalbos mokytojai, buvo pristatyta LKI parengta studija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“. Knygoje pateikti lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai ir jų komentarai. Skaityti toliau →

Kalbos „žaislai“: „Lituanistikos židinio“ muziejų aplankius (0)

2018 08 19 23:36

„Lituanistikos židinio“ šeimininkė Akvilė Girdzijauskaitė / D. Rastenienės nuotr.

Kaip žinote, Lietuvių kalbos institute yra įsteigtas „Lituanistikos židinio“ muziejus, kuriame vaizdžiai „įmaterialinti“ svarbiausi kalbos dalykai: abėcėlė, žodžių kilmė, reikšmių fenomenai, tarmės, kalbotyra, žodynų sudarymas ir kt. Muziejaus idėjos autorė – prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė. Muziejus skirtas plačiajai visuomenei – pirmiausia, matyt, moksleiviams, studentams. „Saulės arkliukų“ redakcija aplankė muziejų per pačius karščius, kai daugelis išsijuosę atostogavo, bet dabar, artėjant Rugsėjo 1-ajai, ir Jūs, skaitytojau, būtinai turite nueiti ar nuvažiuoti į „Židinį“ ir pajusti visą kalbos (mūsų mąstymo būdo ar įrankio) reiškinio pilnatvę. Ekskursijas šauniai veda jaunoji muziejaus darbuotoja Akvilė Girdzijauskaitė. Mes rekomenduojame! Daugiau informacijos, kaip suprantate, Lietuvių kalbos instituto svetainėje… Skaityti toliau →

V. Sinica. Miliūtės metų demagogija (video) (29)

2018 07 05 01:36

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.

Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Skaityti toliau →

Atleista Lietuvių kalbos instituto direktorė (8)

2018 06 08 09:50

Įvertinus Lietuvių kalbos instituto (LKI) 2015-2018 metų veiklą, už netinkamą pareigų vykdymą gegužės 31 d. atleista instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė.

Konstatuota, kad LKI direktorė ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės. Skaityti toliau →

A. Papirtienė. Tik tikri cinikai gali lietuvių kalbos ir vertybių puoselėtojus kaltinti cinišku bizniu (14)

2018 05 31 22:43

Aušra Papirtienė | O. Posaškovos. nuotr.

Neseniai Seime po pateikimo vieningai pritarėme Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairių Seimo nutarimo projektui. Prasidėjo šio kalbos politikos dokumento svarstymo stadija. Ir štai sujudo tuo nepatenkinti oponentai.

Viena iš jų – Loreta Vaicekauskienė – nepasitenkinimo nuodus išliejo savo įmantriame tekste, publikuotame 15min.lt. „Aš pati lituanistė – ir dėstytoja, ir tyrėja, bet man užtenka padorumo…“. Suprask, kad visi kiti iškilūs lietuvių kalbos puoselėtojai tikriausiai gyvena su padorumo stoka. „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei.“ – toliau sau panegiriką lieja „ir dėstytoja, ir tyrėja“. Skaityti toliau →

Apdovanoti geriausi „Mano žodyno“ kūrėjai (0)

2018 05 17 12:40

Lietuvių kalbos instituto leksikografai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 metų kas dvejus metus rengia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, kurio metu visos Lietuvos gyventojai, tiek moksleiviai, tiek garbaus amžiaus išminčiai, yra kviečiami pabūti tikrais žodynininkais ir parengti savo žodyną. Konkurso rengėjai siekia skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, tarmėmis, stiprinti tautinį tapatumą ir sąmoningumą, lavinti kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Pastebima, kad kasmet sulaukiama vis daugiau originalių, kūrybiškų, tautinį lietuvių tapatumą atskleidžiančių darbų. Skaityti toliau →

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

2018 04 29 10:00

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau →

A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai (12)

2018 04 10 08:00

Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…

Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;

Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau →

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus (8)

2018 04 09 15:40

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau… Skaityti toliau →

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su mitologu dr. Dainiumi Razausku (13)

2018 04 05 00:11

Mittologas dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

D. Rastenienė: – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų savaičių viešus pareiškimus dėl galimo bent kelių skirtingų humanitarinių (lituanistinių) mokslų institutų „jungimo“.… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų

D. Razauskas: – Apskritai jau kuris laikas kaip koks nuodingas garas pažemėm rangosi keistas jausmas, kad Lietuvos Skaityti toliau →

Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei (12)

2018 04 03 14:46

Vienas iš apčiuopiamiausių ir visuomenės laukiamiausių Lietuvių kalbos instituto (LKI) darbų yra žodynai – bendrieji, specialieji, tarminiai, keliakalbiai ir kt. Tačiau pastaruoju metu žodynų darbas sulaukia nemažai kritikos. Ar ji visada pagrįsta, nežinant, kokiomis sąlygomis bei pajėgomis žodynai rengiami ir kaip jie vertinami mokslo administratorių?

Leksikografija – žodynų mokslas ir praktika. Neįsigilinus galima teigti, kad žodynų kūrėjai tik naudojasi kitų mokslų tyrimų rezultatais, pritaikydami juos praktiškai. Skaityti toliau →

L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius? (11)

2018 03 30 10:00

Pasirodžiusioje „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaitoje“ visus lituanistinius institutus siūloma sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Pasak ataskaitos, šitaip „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai“, o institutų sutelkimas į vieną centrą turėtų būti siejamas su tyrimų infrastruktūros atnaujinimu ir pan. Apskritai susidaro įspūdis, kad darbo grupė įsitikinusi, jog bendros institucijos sukūrimas Skaityti toliau →

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su filosofu dr. Krescencijumi Stoškumi (2)

2018 03 28 23:13

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

K. S. – Aš taip nesakyčiau. Gerai, kad prasideda rimtos diskusijos. Blogiausia, kai tokie sprendimai priimami niekam nežinant. Gerai ir tai, kad jas dar pakaitina politikai ir žiniasklaida. Tai priverčia į debatus pritraukti daugiau žmonių. Iki šiol diskutavo gana siauras žmonių ratas. Jų suformuluotuose siūlymuose per daug ryškiai kyšo jų interesai. Nedaug girdėjome nešališkų ir platesnio akiračio žmonių. Tik dabar jie išeina į viešumą. Visiškai Skaityti toliau →

Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“? (19)

2018 03 27 13:28

Lietuviu kalbos institutas | diakritikai.lt nuotr.

Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“. Skaityti toliau →

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ dėl lituanistinių institutų naikinimo kreipėsi į Lietuvos Prezidentę (18)

2018 03 26 12:29

Kovo 26 d. visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas įsikišti ir sustabdyti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyvas sujungti į vieną įstaigą keturis lituanistinius mokslo institutus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Kaip žinia Ministro Pirmininko pernai sudaryta „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“ kovo pradžioje pasiūlė sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus – Lietuvių kalbos, Skaityti toliau →

Visuomenės svarstymui teikiami siūlymai dėl mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo (4)

2018 03 20 07:00

Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Jie teikiami visuomenės svarstymui.

2017 m. lapkričio 10 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo.

Darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad dabartiniai 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų yra keliais etapais vykdytų ankstesnių pertvarkymų rezultatas. Skaityti toliau →

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite (4)

2018 03 19 22:35

Istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų ar keturių skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“. Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

I.L. – Manau, kad jungimas neduotų tų rezultatų, kuriuos deklaruoja jungimo šalininkai. Šie institutai yra labai daug nuveikę per paskutinius dešimtmečius, dirbdami labai sunkiomis sąlygomis. Visus tuos dešimtmečius virš mokslininkų Skaityti toliau →

Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

2018 03 15 13:08

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau →

Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką (9)

2018 03 14 16:10

Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė | smm.lt nuotr.

Vyriausybės sudaryta ir Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujama darbo grupė parengė siūlymą jungti šalyje veikiančius Lituanistikos institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutą.

Kaip skelbia dr. Darius Kuolys: Skaityti toliau →

Lietuviškai kalbantys užsieniečiai siunčia linkėjimus Lietuvai (video) (0)

2018 02 16 07:07

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų studentai siunčia šventinius linkėjimus Lietuvai. Studentai iš Japonijos, Gruzijos, Argentinos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų šalių pamilo mūsų šalį, vieni studijuoja, gyvena Vilniuje, kiti lietuvybę skleidžia savo gimtinėje.

„Vasario 16-ąją švenčia ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Skaityti toliau →

„Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais (7)

2018 02 02 12:28

Visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį su siūlymu 2019-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbti Lituanistikos metais.

„Siūlymas pagristas tuo, jog prieš šimtą metų atkurdami Lietuvos valstybę, ją steigiančią lietuvių tautą apsibrėžėme kalbiniu pagrindu. Tai buvo naujas, modernus, europines tendencijas atitikęs mąstymas. Lietuvių kalba iki šiol yra moderniosios lietuvių tautos tapatumo pagrindas. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbusi ją valstybine, o mokslą apie lietuvių kalbą, lituanistika, įvardija prioritetu. Skaityti toliau →

Baltų kalbų atlasas – padės geriau pažinti lietuvių ir latvių kalbas (1)

2018 01 26 15:00

Dažnai sakoma, kad lietuvių ir latvių kalbos yra labai panašios, turi daug bendrų žodžių, kuriuos abi tautos nesunkiai atpažįsta. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Nors lietuvių ir latvių kalbos vienintelės išlikusios baltų kalbos pasaulyje, tyrimų apie jų panašumus ir skirtumus nedaug.

Grupė lietuvių ir latvių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Danguolės Mikulėnienės (Lietuvių kalbos institutas) ir Latvijos mokslų akademijos narės korespondentės dr. Anos Stafeckos (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas), Skaityti toliau →

Minimos Petro Norkūno 105-osios gimimo metinės (0)

2017 10 21 14:21

Spalio 19 d. sukako 105-eri, kai 1912 metais Marijampolio kaime, Vilniaus rajone, gimė, Pirmosios lietuvių – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos absolventas – alumnas, onkologinės chirurgijos pradininkas, habilituotas medicinos daktaras, profesorius Petras Norkūnas. Lapkričio 26 d. minėsime pirmąsias profesoriaus mirties metines.

1934 m. Petras Norkūnas baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Viniuje. 1934–1939 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau kaip pats teigė: „Pamačiau kunigų gyvenimą ir mane tai sukrėtė, todėl nuo šventimų susilaikiau“. 1939 metais, Vilnių prijungus prie Lietuvos, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, Skaityti toliau →

Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė (0)

2017 10 15 08:20

Pranciškaus Skorinos susirinkimas Vilniaus rotušėje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Spalio 17 d., 16 val., Vilniaus rotušėje, Pranciškaus Skorinos darbų reikšmę aptars, naujais atradimais su visuomene dalinsis mokslininkai dr. Ilja Lemeškinas (Prahos Karolio universitetas), prof. Sergėjus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

Skambės senoji muzika, atliekama Ievos Baublytės (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir jos vadovaujamo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Renesanso išilginių fleitų ansamblio. Skaityti toliau →

Kelionės lektuvubilietai.lt Pažintys