Žymos archyvas: Lietuvių kalbos institutas

V. Sinica. Miliūtės metų demagogija (video) (29)

2018 07 05 01:36

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.

Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Skaityti toliau →

Atleista Lietuvių kalbos instituto direktorė (8)

2018 06 08 09:50

Įvertinus Lietuvių kalbos instituto (LKI) 2015-2018 metų veiklą, už netinkamą pareigų vykdymą gegužės 31 d. atleista instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė.

Konstatuota, kad LKI direktorė ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės. Skaityti toliau →

A. Papirtienė. Tik tikri cinikai gali lietuvių kalbos ir vertybių puoselėtojus kaltinti cinišku bizniu (14)

2018 05 31 22:43

Aušra Papirtienė | O. Posaškovos. nuotr.

Neseniai Seime po pateikimo vieningai pritarėme Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairių Seimo nutarimo projektui. Prasidėjo šio kalbos politikos dokumento svarstymo stadija. Ir štai sujudo tuo nepatenkinti oponentai.

Viena iš jų – Loreta Vaicekauskienė – nepasitenkinimo nuodus išliejo savo įmantriame tekste, publikuotame 15min.lt. „Aš pati lituanistė – ir dėstytoja, ir tyrėja, bet man užtenka padorumo…“. Suprask, kad visi kiti iškilūs lietuvių kalbos puoselėtojai tikriausiai gyvena su padorumo stoka. „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei.“ – toliau sau panegiriką lieja „ir dėstytoja, ir tyrėja“. Skaityti toliau →

Apdovanoti geriausi „Mano žodyno“ kūrėjai (0)

2018 05 17 12:40

Lietuvių kalbos instituto leksikografai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 metų kas dvejus metus rengia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, kurio metu visos Lietuvos gyventojai, tiek moksleiviai, tiek garbaus amžiaus išminčiai, yra kviečiami pabūti tikrais žodynininkais ir parengti savo žodyną. Konkurso rengėjai siekia skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, tarmėmis, stiprinti tautinį tapatumą ir sąmoningumą, lavinti kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Pastebima, kad kasmet sulaukiama vis daugiau originalių, kūrybiškų, tautinį lietuvių tapatumą atskleidžiančių darbų. Skaityti toliau →

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

2018 04 29 10:00

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau →

A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai (12)

2018 04 10 08:00

Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…

Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;

Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau →

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus (8)

2018 04 09 15:40

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau… Skaityti toliau →

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su mitologu dr. Dainiumi Razausku (13)

2018 04 05 00:11

Mittologas dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

D. Rastenienė: – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų savaičių viešus pareiškimus dėl galimo bent kelių skirtingų humanitarinių (lituanistinių) mokslų institutų „jungimo“.… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų

D. Razauskas: – Apskritai jau kuris laikas kaip koks nuodingas garas pažemėm rangosi keistas jausmas, kad Lietuvos Skaityti toliau →

Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei (12)

2018 04 03 14:46

Vienas iš apčiuopiamiausių ir visuomenės laukiamiausių Lietuvių kalbos instituto (LKI) darbų yra žodynai – bendrieji, specialieji, tarminiai, keliakalbiai ir kt. Tačiau pastaruoju metu žodynų darbas sulaukia nemažai kritikos. Ar ji visada pagrįsta, nežinant, kokiomis sąlygomis bei pajėgomis žodynai rengiami ir kaip jie vertinami mokslo administratorių?

Leksikografija – žodynų mokslas ir praktika. Neįsigilinus galima teigti, kad žodynų kūrėjai tik naudojasi kitų mokslų tyrimų rezultatais, pritaikydami juos praktiškai. Skaityti toliau →

L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius? (11)

2018 03 30 10:00

Pasirodžiusioje „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaitoje“ visus lituanistinius institutus siūloma sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Pasak ataskaitos, šitaip „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai“, o institutų sutelkimas į vieną centrą turėtų būti siejamas su tyrimų infrastruktūros atnaujinimu ir pan. Apskritai susidaro įspūdis, kad darbo grupė įsitikinusi, jog bendros institucijos sukūrimas Skaityti toliau →

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su filosofu dr. Krescencijumi Stoškumi (2)

2018 03 28 23:13

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

K. S. – Aš taip nesakyčiau. Gerai, kad prasideda rimtos diskusijos. Blogiausia, kai tokie sprendimai priimami niekam nežinant. Gerai ir tai, kad jas dar pakaitina politikai ir žiniasklaida. Tai priverčia į debatus pritraukti daugiau žmonių. Iki šiol diskutavo gana siauras žmonių ratas. Jų suformuluotuose siūlymuose per daug ryškiai kyšo jų interesai. Nedaug girdėjome nešališkų ir platesnio akiračio žmonių. Tik dabar jie išeina į viešumą. Visiškai Skaityti toliau →

Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“? (19)

2018 03 27 13:28

Lietuviu kalbos institutas | diakritikai.lt nuotr.

Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“. Skaityti toliau →

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ dėl lituanistinių institutų naikinimo kreipėsi į Lietuvos Prezidentę (18)

2018 03 26 12:29

Kovo 26 d. visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas įsikišti ir sustabdyti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyvas sujungti į vieną įstaigą keturis lituanistinius mokslo institutus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Kaip žinia Ministro Pirmininko pernai sudaryta „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“ kovo pradžioje pasiūlė sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus – Lietuvių kalbos, Skaityti toliau →

Visuomenės svarstymui teikiami siūlymai dėl mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo (4)

2018 03 20 07:00

Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Jie teikiami visuomenės svarstymui.

2017 m. lapkričio 10 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo.

Darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad dabartiniai 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų yra keliais etapais vykdytų ankstesnių pertvarkymų rezultatas. Skaityti toliau →

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite (4)

2018 03 19 22:35

Istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų ar keturių skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“. Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

I.L. – Manau, kad jungimas neduotų tų rezultatų, kuriuos deklaruoja jungimo šalininkai. Šie institutai yra labai daug nuveikę per paskutinius dešimtmečius, dirbdami labai sunkiomis sąlygomis. Visus tuos dešimtmečius virš mokslininkų Skaityti toliau →

Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

2018 03 15 13:08

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau →

Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką (9)

2018 03 14 16:10

Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė | smm.lt nuotr.

Vyriausybės sudaryta ir Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujama darbo grupė parengė siūlymą jungti šalyje veikiančius Lituanistikos institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutą.

Kaip skelbia dr. Darius Kuolys: Skaityti toliau →

Lietuviškai kalbantys užsieniečiai siunčia linkėjimus Lietuvai (video) (0)

2018 02 16 07:07

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų studentai siunčia šventinius linkėjimus Lietuvai. Studentai iš Japonijos, Gruzijos, Argentinos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų šalių pamilo mūsų šalį, vieni studijuoja, gyvena Vilniuje, kiti lietuvybę skleidžia savo gimtinėje.

„Vasario 16-ąją švenčia ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Skaityti toliau →

„Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais (7)

2018 02 02 12:28

Visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį su siūlymu 2019-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbti Lituanistikos metais.

„Siūlymas pagristas tuo, jog prieš šimtą metų atkurdami Lietuvos valstybę, ją steigiančią lietuvių tautą apsibrėžėme kalbiniu pagrindu. Tai buvo naujas, modernus, europines tendencijas atitikęs mąstymas. Lietuvių kalba iki šiol yra moderniosios lietuvių tautos tapatumo pagrindas. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbusi ją valstybine, o mokslą apie lietuvių kalbą, lituanistika, įvardija prioritetu. Skaityti toliau →

Baltų kalbų atlasas – padės geriau pažinti lietuvių ir latvių kalbas (1)

2018 01 26 15:00

Dažnai sakoma, kad lietuvių ir latvių kalbos yra labai panašios, turi daug bendrų žodžių, kuriuos abi tautos nesunkiai atpažįsta. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Nors lietuvių ir latvių kalbos vienintelės išlikusios baltų kalbos pasaulyje, tyrimų apie jų panašumus ir skirtumus nedaug.

Grupė lietuvių ir latvių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Danguolės Mikulėnienės (Lietuvių kalbos institutas) ir Latvijos mokslų akademijos narės korespondentės dr. Anos Stafeckos (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas), Skaityti toliau →

Minimos Petro Norkūno 105-osios gimimo metinės (0)

2017 10 21 14:21

Spalio 19 d. sukako 105-eri, kai 1912 metais Marijampolio kaime, Vilniaus rajone, gimė, Pirmosios lietuvių – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos absolventas – alumnas, onkologinės chirurgijos pradininkas, habilituotas medicinos daktaras, profesorius Petras Norkūnas. Lapkričio 26 d. minėsime pirmąsias profesoriaus mirties metines.

1934 m. Petras Norkūnas baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Viniuje. 1934–1939 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau kaip pats teigė: „Pamačiau kunigų gyvenimą ir mane tai sukrėtė, todėl nuo šventimų susilaikiau“. 1939 metais, Vilnių prijungus prie Lietuvos, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, Skaityti toliau →

Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė (0)

2017 10 15 08:20

Pranciškaus Skorinos susirinkimas Vilniaus rotušėje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Spalio 17 d., 16 val., Vilniaus rotušėje, Pranciškaus Skorinos darbų reikšmę aptars, naujais atradimais su visuomene dalinsis mokslininkai dr. Ilja Lemeškinas (Prahos Karolio universitetas), prof. Sergėjus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

Skambės senoji muzika, atliekama Ievos Baublytės (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir jos vadovaujamo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Renesanso išilginių fleitų ansamblio. Skaityti toliau →

Kaip filologai galėtų padėti informatikams? (programa) (0)

2017 09 28 14:18

Rugsėjo 29 d. 9 val. Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g 5, Vilnius) vyks 24-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį. Konferencija kviečia drąsiai įsitraukti į diskusijas tiek įvairių sričių tyrėjus, tiek informacinių technologijų kūrėjus, tiek visus kalbos vartotojus, kuriems rūpi kitoks požiūris į kalbą, svarbi kalbos ateitis, plėtra ir sąsajų su informacinių technologijų pasauliu galimybės bei reikšmė skaitmeninėje rinkoje. Skaityti toliau →

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? (3)

2017 08 16 15:00

Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų

Skaityti toliau →

Kultūros naktis 2017: bijai slemo – neik į miestą (2)

2017 06 08 10:56

Birželio 16-osios vakarą, kai Lietuvos sostinėje prasidės jau tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno šventė „Kultūros naktis“, nušviesiantis visą miestą, Lietuvių kalbos institutas visus, nebijančius naktinėti ir neabejingus kultūrai, pakvies į vieną iš nakties žiburių – gyvą, interaktyvų slemo vakarą „Bijai slemo – neik į miestą“. Renginys vyks 20:30–22:30 val. kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“ (P. Vileišio g. 5).

Slemas – gyvos kultūros pavyzdys

Miesto žmogus yra gyvas. Jis ne tik stebi – jis kalba. Jis nebijo diskutuoti apie (ne)poetišką kasdienybę, prieštaringą, tikrą gyvenimą. Todėl slemas yra puiki galimybė kiekvienos asmenybės saviraiškai. Skaityti toliau →

Varėniškiams bus pristatytas jų šnektos žodynas (0)

2017 05 25 20:00

Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno pirmasis tomas (A–M) | D. Valentukevičienės nuotr.

Gegužės 26 d. Varėnoje vyksiančiame folkloro šventėje „Dzūkų godos“ bus pristatytas „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas“. Varėniškiai ir miesto svečiai su jų gimtajai tarmei skirtu žodynu galės susipažinti Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) vyksiančioje konferencijoje, į kurią registracija prasidės nuo 9:30.

Dzūkų šnektos žodyną 2017 m. sausio mėnesį išleido Lietuvių kalbos institutas. Varėnoje vyksiančiame festivalyje, skirtame Lietuvos šimtmečiui paminėti, dalyvaus ir žodyno sudarytojos – dr. Asta Leskauskaitė ir dr. Vilija Ragaišienė. Žodyno Skaityti toliau →

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris (1)

2017 05 02 07:58

Lietuviu kalbos institutas_diakritikai.lt

Ruošdamasis Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, Lietuvių kalbos institutas (LKI), rengia neeilinę akciją – žaibišką skaitymo sambūrį (angl. flashmob). Akcijos rengėjai skelbia, kad skaitymo laisve reikia džiaugtis ir tam turėtų būti tinkama kiekviena akimirka ir kiekviena vieta, tad kviečia visus susiburti ir vienu metu skaityti mėgstamą knygą netradicinėse erdvėse. O kur geresnė ir ramesnė vieta skaityti, jei ne balkone ar ant stogo? Tad šių metų gegužės 2-ąją, lygiai 11 val., LKI stogus, balkonus ir vidinius kiemelius užplūs pasiruošę vienytis ir net lipti pro savo kabinetų langus, kad pasiektų reikiamą vietą, Instituto bendruomenės nariai bei visi kiti susidomėję svečiai. Skaityti toliau →

Vrublevskių biblioteka kviečia į knygų dovanų mugę (0)

2017 04 26 11:25

Balandžio 28 d. nuo 11 iki 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Knygų dovanų mugė ir susitikimai su Bibliotekos bičiuliais. Kartu su draugiškomis institucijomis ir lankytojais bus dalijamasi knygomis ir gerumu. Šiais metais knygas dovanoja Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademija, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, LMA Vrublevskių biblioteka. Skaityti toliau →

„Atspindžiai”: Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai biblijai – 500 metų (video) (0)

2017 02 24 09:00

Sigitas Narbutas,Sergejus Temčinas, Audrys Antanaitis, Ilja Lemeškinas | Alkas.lt nuotr.

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta septynių autorių parašyta knyga apie pirmąjį Lietuvos spaustuvininką Pranciškų Skoriną. Kaip sakoma knygos pratarmėje: „Prieš 500 metų Prahoje Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti savo į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – Rusėniškąją Bibliją. Po penkerių metų, 1522-aisiais – dar vieną knygą,šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, ne tik pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai Skaityti toliau →

Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)

2017 02 23 08:56

Lietuvių kalbos institutas | wikipedia.org nuotr.

Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau →

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės