Žymos archyvas: Lietuvių kalbos institutas

F. Kavoliūtė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams. (16)

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė | R. Bacevičiaus nuotr.

Šiais, Vietovardžių metais, reikėtų pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai kalbėtasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliūte, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.

– Ar galima atsekti, maždaug kelintame amžiuje vienos ar kitos vietovės pavadinimas atsirado? Kaip tai daroma? Skaityti toliau

Kviečia kalbininkei G. Blažienei skirta paroda „Prarastos kalbos beieškant“ (0)

Filologė akademikė Grasilda Blažienė | V. Valuckienės nuotr.

Rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veikia LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto parengta filologei akademikei Grasildai Blažienei skirta jubiliejinė paroda „Prarastos kalbos beieškant“.

Parodos pristatymas vyks 2019 m. rugsėjo 3 d., antradienį, 15 val.

Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi prof. dr. Grasildos Blažienės mokslo darbai: moksliniai straipsniai, Skaityti toliau

Parodos „Gera rašyti ranka…“ atidarymas (1)

Parodos „Gera rašyti ranka...“ atidarymas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 6 d., Lietuvių kalbos institute, atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

„Gera rašyti ranka…“ – tai jungtinė menotyrininko Sauliaus Pilinkaus ir Lietuvių kalbos instituto XIX a. pab. – XX a. 4 deš. daiktų, raštinės reikmenų, knygų ir rankraščių paroda, sugrąžinusi į plunksnos skrebinimo laikus. Skaityti toliau

R. Miliūnaitė: Atėjo metas keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį (5)

Lietuvos spauda | E. Jankausko nuotr.

Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šios tautai reikšmingos dienos išvakarėse Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės klausėme, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lietuvių kalba, spausdintas žodis ir kam labiausiai trūksta kalbinės savigarbos.

– Minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ar šiandien turime ką atgauti? Gal yra dalykų, kuriuos lietuvių kalba jau prarado? Skaityti toliau

Kviečia paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti (0)

plunksna-rasiklis-parkeris_am-lt

Gegužės 6 d. (pirmadienį), 16 val., Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5, Vilnius), pirmojo aukšto fojė, bus atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  

Lietuviška raidė lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta daugiau kaip 40 metų – nuo 1863-1864 m. sukilimo iki 1904 m. nueitas ilgas žodžio, rašto ir tautos brandos kelias. Šį laikotarpį pažymėjo sukilimai, maištai, kovos už gimtąjį žodį, knygnešių žygiai ir, pagaliau, tautinis atgimimas. Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

Apdovanoti tarmiškiausi, originaliausi ir meniškiausi Žemaitijos regiono prekės ženklai (0)

rengėjų nuotr.

Kovo 7 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto rengtame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas.

2019 m. paskelbus Žemaitijos metais, Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų išskirtinumą, tarmės kitoniškumą, organizavo prekės ženklo konkursą Skaityti toliau

Įsibėgėjo prekės ženklo konkursas „Žemaitija versle“ (0)

Žemaitija versle, vizualas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Kovo 7 d., Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“ (Dailės salėje), vyks Lietuvių kalbos instituto rengiamas seminaras „Kaip tarmė padeda verslui“ ir konkurso „Žemaitija versle“ baigiamasis renginys. Šiais renginiais Lietuvių kalbos institutas siekia išryškinti Žemaitijos paveldo ir papročių unikalumą, tarmės kitoniškumą.

Žemaičių muziejuje „Alka“ bus surengta konkurso dalyvių eksponatų ir menotyrininko Sauliaus Pilinkaus senųjų lietuviškų prekių ženklų (saldainių dėžučių, popierėlių) paroda. Skaityti toliau

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus (2)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 14 d., 15 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės.

Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Žemaitijos metams skirti renginiai vyks visoje Lietuvoje (1)

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą (2)

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Tarmės – tai didžiulis mūsų tautos turtas. Jos ne miršta, o kinta, priklausomai nuo sociokultūrinės aplinkos. Apie tai buvo kalbama Kačerginės daugiafunkciame centre vykusiame seminare, kurį surengė Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir Kauno rajono savivaldybės Švietimo centras.

Renginyje, į kurį atvyko daugiausia lietuvių kalbos mokytojai, buvo pristatyta LKI parengta studija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“. Knygoje pateikti lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai ir jų komentarai. Skaityti toliau

Kalbos „žaislai“: „Lituanistikos židinio“ muziejų aplankius (0)

„Lituanistikos židinio“ šeimininkė Akvilė Girdzijauskaitė / D. Rastenienės nuotr.

Kaip žinote, Lietuvių kalbos institute yra įsteigtas „Lituanistikos židinio“ muziejus, kuriame vaizdžiai „įmaterialinti“ svarbiausi kalbos dalykai: abėcėlė, žodžių kilmė, reikšmių fenomenai, tarmės, kalbotyra, žodynų sudarymas ir kt. Muziejaus idėjos autorė – prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė. Muziejus skirtas plačiajai visuomenei – pirmiausia, matyt, moksleiviams, studentams. „Saulės arkliukų“ redakcija aplankė muziejų per pačius karščius, kai daugelis išsijuosę atostogavo, bet dabar, artėjant Rugsėjo 1-ajai, ir Jūs, skaitytojau, būtinai turite nueiti ar nuvažiuoti į „Židinį“ ir pajusti visą kalbos (mūsų mąstymo būdo ar įrankio) reiškinio pilnatvę. Ekskursijas šauniai veda jaunoji muziejaus darbuotoja Akvilė Girdzijauskaitė. Mes rekomenduojame! Daugiau informacijos, kaip suprantate, Lietuvių kalbos instituto svetainėje… Skaityti toliau

V. Sinica. Miliūtės metų demagogija (video) (29)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.

Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Skaityti toliau

Atleista Lietuvių kalbos instituto direktorė (8)

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Įvertinus Lietuvių kalbos instituto (LKI) 2015-2018 metų veiklą, už netinkamą pareigų vykdymą gegužės 31 d. atleista instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė.

Konstatuota, kad LKI direktorė ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei  veiksmingos finansų kontrolės. Skaityti toliau

A. Papirtienė. Tik tikri cinikai gali lietuvių kalbos ir vertybių puoselėtojus kaltinti cinišku bizniu (14)

Aušra Papirtienė | O. Posaškovos. nuotr.

Neseniai Seime po pateikimo vieningai pritarėme Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairių Seimo nutarimo projektui. Prasidėjo šio kalbos politikos dokumento svarstymo stadija. Ir štai sujudo tuo nepatenkinti oponentai.

Viena iš jų – Loreta Vaicekauskienė – nepasitenkinimo nuodus išliejo savo įmantriame tekste, publikuotame 15min.lt. „Aš pati lituanistė – ir dėstytoja, ir tyrėja, bet man užtenka padorumo…“. Suprask, kad visi kiti iškilūs lietuvių kalbos puoselėtojai tikriausiai gyvena su padorumo stoka. „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei.“ – toliau sau panegiriką lieja „ir dėstytoja, ir tyrėja“. Skaityti toliau

Apdovanoti geriausi „Mano žodyno“ kūrėjai (0)

MANO ŽODYNASLietuvių kalbos instituto leksikografai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 metų kas dvejus metus rengia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, kurio metu visos Lietuvos gyventojai, tiek moksleiviai, tiek garbaus amžiaus išminčiai, yra kviečiami pabūti tikrais žodynininkais ir parengti savo žodyną. Konkurso rengėjai siekia skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, tarmėmis, stiprinti tautinį tapatumą ir sąmoningumą, lavinti kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Pastebima, kad kasmet sulaukiama vis daugiau originalių, kūrybiškų, tautinį lietuvių tapatumą atskleidžiančių darbų. Skaityti toliau

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau

A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai (12)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…

Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;

Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus (8)

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau… Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su mitologu dr. Dainiumi Razausku (13)

Mittologas dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

D. Rastenienė: – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų savaičių viešus pareiškimus dėl galimo bent kelių skirtingų humanitarinių (lituanistinių) mokslų institutų „jungimo“.… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų 

D. Razauskas: – Apskritai jau kuris laikas kaip koks nuodingas garas pažemėm rangosi keistas jausmas, kad Lietuvos Skaityti toliau

Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei (12)

LKI nuotr.

Vienas iš apčiuopiamiausių ir visuomenės laukiamiausių Lietuvių kalbos instituto (LKI) darbų yra žodynai – bendrieji, specialieji, tarminiai, keliakalbiai ir kt. Tačiau pastaruoju metu žodynų darbas sulaukia nemažai kritikos. Ar ji visada pagrįsta, nežinant, kokiomis sąlygomis bei pajėgomis žodynai rengiami ir kaip jie vertinami mokslo administratorių?

Leksikografija – žodynų mokslas ir praktika. Neįsigilinus galima teigti, kad žodynų kūrėjai tik naudojasi kitų mokslų tyrimų rezultatais, pritaikydami juos praktiškai. Skaityti toliau

L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius? (11)

dr. Laimutis Bilkis | Asmeninė nuotr.

Pasirodžiusioje „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaitoje“ visus lituanistinius institutus siūloma sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Pasak ataskaitos, šitaip „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai“, o institutų sutelkimas į vieną centrą turėtų būti siejamas su tyrimų infrastruktūros atnaujinimu ir pan. Apskritai susidaro įspūdis, kad darbo grupė įsitikinusi, jog bendros institucijos sukūrimas Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su filosofu dr. Krescencijumi Stoškumi (2)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“…  Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų? 

K. S. – Aš taip nesakyčiau. Gerai, kad prasideda rimtos diskusijos. Blogiausia, kai tokie sprendimai priimami niekam nežinant. Gerai ir tai, kad jas dar pakaitina politikai ir žiniasklaida. Tai priverčia į debatus pritraukti daugiau žmonių. Iki šiol diskutavo gana siauras žmonių ratas. Jų suformuluotuose siūlymuose per daug ryškiai kyšo jų interesai. Nedaug girdėjome nešališkų ir platesnio akiračio žmonių. Tik dabar jie išeina į viešumą. Visiškai Skaityti toliau

Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“? (19)

Lietuviu kalbos institutas | diakritikai.lt nuotr.

Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“. Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ dėl lituanistinių institutų naikinimo kreipėsi į Lietuvos Prezidentę (18)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 26 d. visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas įsikišti ir sustabdyti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyvas sujungti į vieną įstaigą keturis lituanistinius mokslo institutus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Kaip žinia Ministro Pirmininko pernai sudaryta „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“ kovo pradžioje pasiūlė sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus – Lietuvių kalbos, Skaityti toliau

Visuomenės svarstymui teikiami siūlymai dėl mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo (4)

Mokslo institutai | smm.lt nuotr.

Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Jie teikiami visuomenės svarstymui.

2017 m. lapkričio 10 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo.

Darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad dabartiniai 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų yra keliais etapais vykdytų ankstesnių pertvarkymų rezultatas. Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite (4)

Istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų ar keturių skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“. Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

I.L. – Manau, kad jungimas neduotų tų rezultatų, kuriuos deklaruoja jungimo šalininkai. Šie institutai yra labai daug nuveikę per paskutinius dešimtmečius, dirbdami labai sunkiomis sąlygomis. Visus tuos dešimtmečius virš mokslininkų Skaityti toliau

Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką (9)

Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė | smm.lt nuotr.

Vyriausybės sudaryta ir Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujama darbo grupė parengė siūlymą jungti šalyje veikiančius Lituanistikos institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutą.

Kaip skelbia dr. Darius Kuolys: Skaityti toliau