Žymos archyvas: lietuvių folkloras

EKGT siūlo Kalėdų laikotarpiu klausytis daugiau tautinės muzikos (2)

Taryba siūlo Kalėdų laikotarpiu klausytis daugiau lietuviško postfolkloro ir folkloro | EKGT nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT)  nutarė parengti adventinių ir kalėdinių lietuvių folkloro bei postfolkloro kūrinių sąrašą ir pasiūlyti šią muziką transliuoti Lietuvos viešosiose erdvėse: kalėdinėse mugėse ir miestų šventėse, prekybos centruose. Šis siūlymas iškeltas remiantis ne kartą Tarybai išsakytais visuomenės atstovų pastebėjimais, kad viešosiosiose erdvėse Lietuvoje Kalėdų laikotarpiu skamba vien angliškos pop žanro dainos.

Atsižvelgiant į EKGT veidaknygės paskyroje išsakytus visuomenės pageidavimus bei remiantis etnomuzikologų patarimais, toks Skaityti toliau

Muzikinė mitologinė drama „Gentis“ (1)

Muzikinė mitologinė drama „Gentis“ | U. Krasauskienės nuotr.

Rugsėjo 21 d., 21 val., Raseinių Maironio parko amfiteatre, įvyks muzikinės dramos „Gentis“ premjera. Tai klasikinės formos epinis kūrinys, kuriame pasirodys daugiau kaip dvidešimt jaunų atlikėjų iš Vilniaus, Kauno, Raseinių – choras, solistai, šokėjai, styginių instrumentų kvartetas „Magnus“, džiazo muzikantai.

Nedidelis vidurio Lietuvos miestelis Raseiniai netikėtai tampa regioniniu naujosios muzikos sklaidos centru. Rugpjūčio antroje pusėje, čia, keturias dienas, įvairiose miesto erdvėse, skambėjo šiuolaikinė, eksperimentinė Lietuvos ir užsienio autorių muzika. Skaityti toliau

Britų leidybinė kompanija susidomėjo Lietuvos folk muzika (2)

Lietava koncertas DB_rengeju nuotr

Lapkričio 4-8 dienomis senieji lietuvių instrumentai suskambės įspūdingose Jungtinės Karalystės koncertų salėse.

„Lietava“ – tai išskirtinis muzikinis projektas, kuris pasakoja istoriją apie 16 tradicinių senųjų lietuvių instrumentų skambesį. Šiam projektui įgyvendinti jėgas sujungė du talentingi lietuvių kūrėjai – multi-instrumentalistas ir improvizacinės lietuvių folk muzikos vėliavnešys Saulius Petreikis ir alternatyviosios muzikos prodiuseris Domas Strupinskas. Skaityti toliau

„Trys keturiose“ pristatys naują sutartinių plokštelę! (0)

„Trys keturiose“ | MJR nuotr.

Liepos 9 d., sekmadienį, 13 val. Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose (Ignalinos raj.) bus pristatytas naujas garsiausios sutartinių giedotojų grupės „Trys keturiose“ plokštelė „Bitela“. Jame klausytojai išgirs nepakartojamas lietuviškas giesmes, skirtas bitėms. Tai ne tik pirmas išleistas tokios tematikos sutartinių leidinys, bet ir naujas jų pateikimo būdas – sutartinės įrašytos gamtos aplinkoje, naudojant specialią garso įrangą.

Kompaktinėje plokštelėje „Bitela“ surinktos 24 sutartinės, siejančios slėpiningą bičių ir žmonių pasaulius. Skaityti toliau

Eksperimentinio post-folkloro grupė „Sen Svaja“ kviečia į koncertą–ritualą (video) (0)

sensvaja.

Gruodžio 19 d. 20 val. Teatro salėje (Universiteto g. 3) post-folkloro „Sen Svaja“  mažesniu, jaukesniu, akustiniu sąstatu – trys laumės po ilgos kūrybinės pertraukos – kviečia į ilgai lauktą Kalėdinį „Sen Svaja“ koncertą-ritualą. Programoje išdirbti ir kiek pakitę acappella kūriniai, spinduliuojantys senove, gamta, moteriškumu.

„Sen Svaja“ kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais kviečia susiburti teatro erdvėje (VU Teatro salėje) ir visiems apsigaubti Kalėdų meto misticizmo skraiste. Tai ne koncertas, bet Didysis laukimo ritualas. „Sen Svaja“ nesiekia konkretumo, bet „ko laukti?“ leidžia rinktis jums patiems. Tai tarytum šviesos, sniego ar Saulės, o gal net pačių Kalėdų šaukimasis. Žiūrovas būna ir stebėtojas, ir ritualo dalimi. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“ – 45 metai (1)

„Ratilio“ ansamblio nuotrauka per 45 metų jubiliejaus šventinį koncertą | K.Lazausko nuotr.

Iškilmingai sutrimitavo penki ragai, skelbiantys sukaktuvinio 45-to Vilniaus universiteto  folkloro ansamblio „Ratilio“ rėdos rato minėjimą. Renginys vyko Vilniuje, Muzikiniame teatre „New York“ sausio 26 d. Renginio vedėjai, „Ratilio“ porelė – Kristina Černaitė ir Justinas Kilpys pasveikino susirinkusius garbius svečius, visų laikų „Ratilio“ vadovus ir ratiliokus, kaip sugrįžusius į namus, nes „Ratilio“– visiems brangūs amžinos jaunystės, draugystės ir kūrybos namai.

Tik čia, „Ratilio“ namuose, buvo įtvirtinta lietuviška tapatybė. Skaityti toliau