Žymos archyvas: lietuviškumas

Mažosios Lietuvos delmonai papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą (1)

2020 03 04 10:40

Lietuvininkių delmonai | etnocentras.lt nuotr.

Kovo 13 d. 17 val. Vilniaus rotušėje vertybių teikėjams ir saugotojams bus iškilmingai įteikti sertifikatai.

Iškilmingame renginyje Rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos. Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai. Iškilmes ves žurnalistė, LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė. Skaityti toliau →

Užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams rengiamos sustiprintos studijos Lietuvoje (0)

2020 02 28 11:05

VDU rengiami lietuvių kalbos kursai užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams | vdu.lt nuotr.

Užsienyje dirbantys lituanistinių mokyklų mokytojai jau trečius metus iš eilės kviečiami vasarą sugrįžti į Tėvynę – čia jie tobulinasi lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keičiasi patirtimis su Lietuvos mokytojais ir iš arti susipažįsta su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Liepą ir rugpjūtį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos siekia paruošti mokytojus XXI amžiaus iššūkiams, akcentuoja platų išsilavinimą, skirtingų gebėjimų ugdymą.

Dviejų savaičių trukmės studijose Kaune ir Vilniuje mokytojai galės išklausyti paskaitas, skirtas pedagogikai, lietuvių kalbai, poezijai, etnografijai, istorijai. Skaityti toliau →

O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį (1)

2019 08 20 08:00

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiandien Lietuva pavirto administraciniu vienetu, mokyklos užsidaro (netiesa! – jos nevykėlių valdžios biurokratų yra uždaromos – O.V.), o universitetai nutautėja. Bandoma įkvėpti politinį tikėjimą, tačiau tai tik jo surogatas. Eurooptimistų ir euroskeptikų ginčas yra Lietuvos pralaimėjimas, nes save gerbianti valstybė dirbtinai nekuria piliečių nesutarimų. Alvydas Jokubaitis

Įtikinamai skamba Alvydo Jokubaičio mintys, tvirtinančios, kad dabartinės lietuvių kartos kuria kultūros praradimo kultūrą Skaityti toliau →

O. Strikulienė. Smegenų plovimo akcija: Imk dvi pilietybes už vieno balso kainą! (39)

2019 04 04 07:50

Balandžio 2 d. Lietuvoje prasidėjo 230 tūkst. Eur kainuosianti referendumo dėl dvigubos pilietybės viešinimo kampanija, kurios metu žmonės bus agituojami per visas žiniasklaidos priemones. Tiesa, Vyriausybės kanceliarijoje teigiama, jog žmonės neva nebus agituojami, kaip balsuoti. Tiesiog jie žinos, kad gegužės 12-ąją teks atsakyti į referendumo klausimą – „ar sutinkate leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias euroatlantinės integracijos kriterijus?“.

Ieško naudos sau Skaityti toliau →

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

2019 04 01 15:00

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau →

Seime vyks menininkės I. Daujotaitės-Janulienės tapybos paroda „Budėjimas“ (0)

2019 01 30 09:44

I. Janulienės tapybos paroda „Budėjimas“ | lrezoskc.lt nuotr.

Vasario 4 d., pirmadienį, 12 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta dailininkės Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų paroda „Budėjimas“, skirta Lietuvos valstybės šventei – Vasario 16-ajai – paminėti.

Parodą atvers Seimo narys dr. Stasys Šedbaras, atidarymo renginyje dalyvaus parodos autorė, apie tapybos meną ir kūrinius kalbės dailininkas menotyrininkas Jonas Rudzinskas, dailės parodų organizatorė Birutė Liškauskienė, renginyje dalyvaus Kernavės Skaityti toliau →

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija (2)

2018 08 14 18:00

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Šios knygos – tai Lietuvos įvaizdžio skyriaus inicijuota „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirta išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas, kurios turi nuolatines patalpas, taip pat ambasadas. Skaityti toliau →

Nacionalinėje bibliotekoje vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“ (0)

2018 08 06 08:00

Rugpjūčio 13 d.: diskusija „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“ | lnb.lt nuotr.

Rugpjūčio 13 d., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centre, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“.

Netylant kalboms apie emigrantus, lietuviškosios tapatybės krizę ir globalią Lietuvą stengiamės rasti geriausią sprendimo būdą, kuris padėtų išsaugoti lietuviškąją tapatybę. Visi, kuriems svarbus lietuviškosios tapatybės išsaugojimo klausimas, yra kviečiami į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Pirmosios lietuviškos dainų šventės – Mažojoje Lietuvoje (nuotraukos) (5)

2018 07 03 15:00

Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.

Įsibėgėja įspūdinga dainų šventė „Vardan tos…“

Liepos 4 d. – Teatro diena. Joje minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bus pagerbtas ir Mažosios Lietuvos mąstytojas, humanistas, rašytojas Vilhelmas Storostas-Vydūnas – įspūdingai pažymėtos jo 150-osios gimimo metinės. Tos dienos programą sudaro aštuonios dalys ir finalas „Amžinas keleivis“. Katedros aikštės, Pilių teritorijos, Bernardinų sodo scenose vaikų ir jaunimo teatrai pasirodys dviejose dalyse – „Mes Lietuvos vaikai“ ir „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Lėlių teatrus suburs „Tvirta dora, rankoj ranka“, jie vaidins Vydūno dramas arba spektaklius pagal jo kūrybą. Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Atsakymas prieš pagonis kariaujančiam Pavilioniui (video) (18)

2018 06 26 12:49

Lietuvos Seimas svarsto Senojo baltų tikėjimo religinės bendrijos „Romuva“ valstybinio pripažinimo klausimą. Ta proga vis dažniau su įvairiais rašiniais ir pareiškimais į dienos šviesą išnyra ilgą laiką tylią neapykantą „Romuvai“ kentę veikėjai, ne lyg kokie mitiniai troliai, pasiruošę visaip dergtis ir kenkti, kad tik sprendimas būtų nepriimtas. Neketinau nerti į šių tamsos gaivalų dirbtinai bandomas kelti purvo bangas šiuo itin paprastu teisiniu procedūriniu klausimu tol kol spaudoje rodėsi tų trolių inspiruotų žurnalistų(-čių) rašinėliai. Tačiau į dienos šviesą išnirus patiems troliams – teko šį pažadą pristabdyti.

Vienas tokių „Romuvos“, Perkūno bei Ramūno Karbauskio nekentėjąs, slapčia svajojantis apie Lietuvos prezidento kėdę, Skaityti toliau →

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename (5)

2018 02 18 18:18

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau →

Operos „Prūsai“ dirigentas T. Ambrozaitis lieka „degti“ iki Premjeros (0)

2018 02 13 08:00

Tomas Ambrozaitis | Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sunkiai randa laiko pokalbiui apie vis artėjantį operos „Prūsai“ pristatymą visuomenei – premjerinį spektaklį.

Net susitarus savaitgalį tenka laukti valandą, nes paaiškėja, kad repeticijos vyksta kasdien ir po keletą kartų, vis norisi geriau ir tiksliau….

Dirigentas prisipažįsta, kad šiuo metu gyvena vien „prūsais“ ir noriai pasakoja apie tai: Skaityti toliau →

VDU iškilmingai suteiks Garbės profesoriaus vardą L. Mažyliui (5)

2018 02 03 11:25

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kuriame prof. Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos.

Šis įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje, VDU Skaityti toliau →

Lietuvių kalba apverčia užsieniečių gyvenimus (2)

2018 02 03 07:00

Lietuvių kalba apverčia užsieniečių gyvenimus | Lietuvių kalbos ir kultūros centro nuotr.

Vasario 2 d., 11 val., LEU II rūmuose (T. Ševčenkos g. 31, A3 aud.), įvyko Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų uždarymas, kuriame studentams buvo įteikti sertifikatai.

Lietuvos edukologijos universitete vykstantys lietuvių kalbos ir kultūros kursai apverčia aukštyn kojom dauguma užsieniečių gyvenimus. „Vieni studentai netikėtai randa antrąsias puses Lietuvoje ir lieka gyventi. Kiti įsimyli mūsų šalį iš pirmo žvilgsnio ir kuria gyvenimą Vilniuje: renkasi studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, steigia verslus, dirba mokyklose. Treti savo šalyse steigia Baltistikos centrus“, – pasakoja Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė. Skaityti toliau →

Grėsminga klaipėdiečių opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“ (0)

2018 02 01 07:00

Stasys Domarkas | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Vasario 17-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vasario pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Apie antrą kartą žymiai valstybės datai pažymėti Klaipėdoje statomą spektaklį pasakoja šalies dirigentas, dirigavęs ir pirmajam „Prūsų“ pastatymui, Stasys Domarkas.

1997 m., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Skaityti toliau →

Rengiama paroda „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ (1)

2018 01 02 08:00

Sausio 9 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje, II a.) atidaroma paroda, kurioje pristatomos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Parodos rengėjai – Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko reikšmingą vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose Skaityti toliau →

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

2017 12 28 14:14

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau →

Sesė Gražina Judickienė savo gyvenimą pašventė Dievui, Tėvynei ir artimui (1)

2017 11 01 07:00

Gražina Judickienė | Lietuvos žurnalistų sąjungos nuotr.

„<…>. Sodinkim medį, auginkim gėlę,/ Mylėkim artimą kaip mylime save/ Mylėkim savo mes Tėviškėlę,/ Darbais didingais išgarsinkim ją./ Žygiuoja, žygiuoja, žygiuoja skautija,/ Pušynai kur žaliuoja, kur laukia stovykla. <…>.“ (Lietuvos skautijos himnas).

Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, Artimui“ bei pareiga kiekvieną dieną tobulinti save tapo sesės Gražinos Judickienės (1937-2017) gyvenimo norma ir gražiu pavyzdžiu Panevėžio krašto ir visos Lietuvos skautams. Jos jautri, mylinti kiekvieną žmogų širdis, iki paskutinio dūžio tikėjo Lietuvos gražesne ateitimi. Savo gyvenimą ji skyrė vaikams, jaunimui, mokė juos mylėti Tėvynę ir nuolat daryti gerus darbus, kurie, pasak prancūzų filosofo, rašytojo Ž. Ž. Ruso, taurina sielą ir nuteikia ją dar geresniems darbams. Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

2017 03 22 14:20

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau →

Kviečia A. Brody koncertas sklidinas meilės lietuvių muzikai (video) (0)

2017 02 11 14:08

Kovo 4 d., šeštadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje vyks Abrahamo Brody koncertas „Iš tamsios turtingos žemės“.

Abrahamas Brody – kritikų pripažintas, žymiausiose pasaulio salėse koncertuojantis smuiko virtuozas, griaunantis ribas tarp klasikinės ir folklorinės muzikos, performanso ir kamerinės aplinkos sąvokų.

Gimęs ir augęs JAV, šiuo metu tarp Londono ir Vilniaus gyvenantis muzikantas, koncerto kovo 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje metu atsigręš į netikėtai atrastas lietuviškas šaknis. Skaityti toliau →

Į Vilnių susirinko lituanistinių mokyklų vadovai ir mokytojai (0)

2016 11 08 07:55

Lietuvių kalba tinkama apibūdinti kosmoso ir fizikos terminus, o ne tik kalbėti apie šiaudines skrybėles… Lietuvių kalba svetur gyvenantiems jauniems tautiečiams gali tapti paaugliško maišto išraiška – esu išskirtinis, nes galiu susikalbėti tokia kalba, kurios aplinkiniai nesupranta. Kaip motyvuoti kitose šalyse gyvenančius vaikus ir suaugusiuosius mokytis kalbos ir kalbėti lietuviškai, kaip juos patraukliai ir šiuolaikinėmis priemonėmis mokyti, – apie tai diskutuojama Vilniuje vyksiančiame seminare užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminare „Puoselėjame lietuvybę: pilietiškumas, kūrybiškumas, tautinės savimonės išsaugojimas“ Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

2016 08 03 07:30

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau →

V. Radžvilas. Sąjūdžio pamoka: sunku būti Tauta (43)

2016 07 20 16:23

Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.

Galvodamas, ką pasakyti šią dieną, prisiminiau ne tik jau mus palikusius bendražygius, bet ir visus tuos, kurie dažnai klausia: „Kodėl taip įspūdingai pradėtas žygis šiandien neretai verčia nusivilti ir nuleisti rankas?“. Atsakymų į šį klausimą yra ieškoma, nors dažnai jų nerandama. Dažnai mėginama save įtikinti, kad tai, kas įvyko, yra viso labo apmaudus nelemtas nesusipratimas, kurio buvo galima išvengti, jei būtų pakakę geros valios, politinės išminties bei vienybės. Mano atsakymas į šį klausimą, apmąstytas per daugelį metų, iš esmės suformuluotas šios kalbos pavadinime. Skaityti toliau →

R. Banionis: Lietuviškumas nebėra vertybė (2)

2016 05 08 22:22

Kadaise teatras kiekvieno lietuvio širdyje buvo itin svarbus ir simbolizavo kultūrinę visuomenės sąmonės laisvę. Aktorių ir režisierių vartojama Ezopo kalba scenoje leido subtiliai, bet atvirai perteikti skaudžias tuometės Sovietų Sąjungos sistemos ydas. Tų dienų Lietuvos menininkams ir kūrėjams tautinė tapatybė buvo įrankis, padėjęs kurti antiideologinį meną ir taip puoselėjęs visuomenines vertybes. Tačiau šiandien, pasak teatro, kino ir operos režisieriaus Raimundo Banionio, lietuviškumas yra praradęs vertę. Kalbėdamas apie tai, režisierius dalijasi prisiminimais ir piešia šiandienio teatro paveikslą. Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai? (0)

2015 12 07 07:30

Šiemet suėjo 130 metų nuo pirmosios kultūrinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutės“ įsisteigimo (1885 m.) ir 120 metų nuo Vydūno įkurtos ir vadovautos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veiklos pradžios (1895 m.). Šias sukaktis primindami skelbiame tų draugijų teatrinei veiklai skirtą V. Bagdonavičiaus straipsnį.

Lietuviškasis mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvavo keturis dešimtmečius – nuo 1895 m. pradžios iki 1935 m. pradžios. Tiesa, nuo 1923 m. Lietuvai priklaususiame Klaipėdos Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

2015 11 06 07:20

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau →

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

2015 04 28 09:31

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau →

Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės (5)

2015 04 07 03:25

romualdas-ozolas-alkas-vaiskuni-nuotr-K100

Šį kartą filosofas, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos kūrėjas prisimena lituanistikos studijų metus, pirmuosius savarankiškos kultūrinės veiklos barus ir 8-ojo dešimtmečio „Ramuvą“ – 1970-ųjų metų ekspediciją Dūkštose bei vėlesnes tikrumo, sakralumo paieškas…

– Rūpėtų atsigręžti į 7-8 dešimtmetį ir prisiminti kraštotyros sąjūdžio istoriją – kai Vilniaus universitete per pertraukas buvo dainuojama, į ekspedicijas susirinkdavo apie 100 žmonių, dar daugiau suburdavo žygeiviškos kelionės ar šventės. Skaityti toliau →

Vileišių rūmai buvo ir išlieka lietuviškumo citadelė (0)

2014 12 04 08:00

Gruodžio 4 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vileišių rūmų istorijos fragmentai“ skaitys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius, filologas Gytis Vaškelis.

Nors Vilniui, kaip senam ir garbingam miestui, XIX a. pabaiga – XX a. pradžia yra tik vienas iš jo raidos etapų, šis laikas pasižymėjo ne tik intensyvia ekonomine plėtra, bet ir aktyviu lietuviškosios savimonės sugrįžimu. Vienas iš įspūdingiausių tos plėtros liudininkų šiandien yra Vileišių rūmai, pastatyti 1906 m. inžinieriaus, filantropo Petro Vileišio, ne tik savo energiją, bet didžiąją kapitalo dalį per čia praleistą dešimtmetį esmingai investavusio į lietuviškumo gaivinimą Vilniuje. Skaityti toliau →

Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai? (1)

2014 06 29 12:45

„Situacija sudėtinga“, – sako klaipėdiečiai, susirūpinę gimtosios lietuvių kalbos padėtimi. Neabejingi savo kalbai miestelėnai susirinko diskusijai apie politinėje erdvėje sklandančias idėjas įteisinti asmenvardžių rašybą dokumentuose originalo kalba.

Dalis visuomenės reiškia nepasitenkinimą tokiais tautinių mažumų norais – juk yra valstybinė kalba, kuria ir derėtų rašyti vardus bei pavardes.

Dar prieš metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė nurodė, jog Valstybinės kalbos įstatymas tiesiogiai asmenvardžių rašymo dokumentuose nereglamentuoja. Konstitucinio Teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba. Skaityti toliau →

Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Magrės baldai Tarptautiniai krovinių pervežimai Dolovija.lt myPlan internetas