Žymos archyvas: lietuviškumas

Rengiama paroda „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ (1)

Paroda bibliotekoje_diplomatijaSausio 9 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje, II a.) atidaroma paroda, kurioje pristatomos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Parodos rengėjai – Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko reikšmingą vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

Sesė Gražina Judickienė savo gyvenimą pašventė Dievui, Tėvynei ir artimui (1)

Gražina Judickienė | Lietuvos žurnalistų sąjungos nuotr.

„<…>. Sodinkim medį, auginkim gėlę,/ Mylėkim artimą kaip mylime save/ Mylėkim savo mes Tėviškėlę,/ Darbais didingais išgarsinkim ją./ Žygiuoja, žygiuoja, žygiuoja skautija,/ Pušynai kur žaliuoja, kur laukia stovykla. <…>.“ (Lietuvos skautijos himnas).

Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, Artimui“ bei pareiga kiekvieną dieną tobulinti save tapo sesės Gražinos Judickienės (1937-2017) gyvenimo norma ir gražiu pavyzdžiu Panevėžio krašto ir visos Lietuvos skautams. Jos jautri, mylinti kiekvieną žmogų širdis, iki paskutinio dūžio tikėjo Lietuvos gražesne ateitimi. Savo gyvenimą ji skyrė vaikams, jaunimui, mokė juos mylėti Tėvynę ir nuolat daryti gerus darbus, kurie, pasak prancūzų filosofo, rašytojo Ž. Ž. Ruso, taurina sielą ir nuteikia ją dar geresniems darbams. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

Kviečia A. Brody koncertas sklidinas meilės lietuvių muzikai (video) (0)

Brody koncerto plakatasKovo 4 d., šeštadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje vyks Abrahamo Brody koncertas „Iš tamsios turtingos žemės“.

Abrahamas Brody – kritikų pripažintas, žymiausiose pasaulio salėse koncertuojantis smuiko virtuozas, griaunantis ribas tarp klasikinės ir folklorinės muzikos, performanso ir kamerinės aplinkos sąvokų. 

Gimęs ir augęs JAV, šiuo metu tarp Londono ir Vilniaus gyvenantis muzikantas, koncerto kovo 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje metu atsigręš į netikėtai atrastas lietuviškas šaknis. Skaityti toliau

Į Vilnių susirinko lituanistinių mokyklų vadovai ir mokytojai (0)

smm.lt nuotr.

Lietuvių kalba tinkama apibūdinti kosmoso ir fizikos terminus, o ne tik kalbėti apie šiaudines skrybėles… Lietuvių kalba svetur gyvenantiems jauniems tautiečiams gali tapti paaugliško maišto išraiška – esu išskirtinis, nes galiu susikalbėti tokia kalba, kurios aplinkiniai nesupranta. Kaip motyvuoti kitose šalyse gyvenančius vaikus ir suaugusiuosius mokytis kalbos ir kalbėti lietuviškai, kaip juos patraukliai ir šiuolaikinėmis priemonėmis mokyti, – apie tai diskutuojama Vilniuje vyksiančiame seminare užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminare „Puoselėjame lietuvybę: pilietiškumas, kūrybiškumas, tautinės savimonės išsaugojimas“ Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Sąjūdžio pamoka: sunku būti Tauta (43)

Vytautas Radžvilas

Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.

Galvodamas, ką pasakyti šią dieną, prisiminiau ne tik jau mus palikusius bendražygius, bet ir visus tuos, kurie dažnai klausia: „Kodėl taip įspūdingai pradėtas žygis šiandien neretai verčia nusivilti ir nuleisti rankas?“. Atsakymų į šį klausimą yra ieškoma, nors dažnai jų nerandama. Dažnai mėginama save įtikinti, kad tai, kas įvyko, yra viso labo apmaudus nelemtas nesusipratimas, kurio buvo galima išvengti, jei būtų pakakę geros valios, politinės išminties bei vienybės. Mano atsakymas į šį klausimą, apmąstytas per daugelį metų, iš esmės suformuluotas šios kalbos pavadinime. Skaityti toliau

R. Banionis: Lietuviškumas nebėra vertybė (2)

R.banionis_asmen. nuotr

Kadaise teatras kiekvieno lietuvio širdyje buvo itin svarbus ir simbolizavo kultūrinę visuomenės sąmonės laisvę. Aktorių ir režisierių vartojama Ezopo kalba scenoje leido subtiliai, bet atvirai perteikti skaudžias tuometės Sovietų Sąjungos sistemos ydas. Tų dienų Lietuvos menininkams ir kūrėjams tautinė tapatybė buvo įrankis, padėjęs kurti antiideologinį meną ir taip puoselėjęs visuomenines vertybes. Tačiau šiandien, pasak teatro, kino ir operos režisieriaus Raimundo Banionio, lietuviškumas yra praradęs vertę. Kalbėdamas apie tai, režisierius dalijasi prisiminimais ir piešia šiandienio teatro paveikslą. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai? (0)

draugija Birute_mlimuziejus.lt

Šiemet suėjo 130 metų nuo pirmosios kultūrinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutės“  įsisteigimo (1885 m.) ir 120 metų nuo Vydūno įkurtos ir vadovautos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veiklos pradžios (1895 m.). Šias sukaktis primindami skelbiame tų draugijų teatrinei veiklai skirtą V. Bagdonavičiaus straipsnį.

Lietuviškasis mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvavo keturis dešimtmečius – nuo 1895 m. pradžios iki 1935 m. pradžios. Tiesa, nuo 1923 m. Lietuvai priklaususiame Klaipėdos Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau

Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės (4)

romualdas-ozolas-alkas-vaiskuni-nuotr-K100

Šį kartą filosofas, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos kūrėjas prisimena lituanistikos studijų metus, pirmuosius savarankiškos kultūrinės veiklos barus ir 8-ojo dešimtmečio „Ramuvą“ – 1970-ųjų metų ekspediciją Dūkštose bei vėlesnes tikrumo, sakralumo paieškas…

Rūpėtų atsigręžti į 7-8 dešimtmetį ir prisiminti kraštotyros sąjūdžio istoriją – kai Vilniaus universitete per pertraukas buvo dainuojama, į ekspedicijas susirinkdavo apie 100 žmonių, dar daugiau suburdavo žygeiviškos kelionės ar šventės. Skaityti toliau

Vileišių rūmai buvo ir išlieka lietuviškumo citadelė (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.lt

Gruodžio 4 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vileišių rūmų istorijos fragmentai“ skaitys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius, filologas Gytis Vaškelis.

Nors Vilniui, kaip senam ir garbingam miestui, XIX a. pabaiga – XX a. pradžia yra tik vienas iš jo raidos etapų, šis laikas pasižymėjo ne tik intensyvia ekonomine plėtra, bet ir aktyviu lietuviškosios savimonės sugrįžimu. Vienas iš įspūdingiausių tos plėtros liudininkų šiandien yra Vileišių rūmai, pastatyti 1906 m. inžinieriaus, filantropo Petro Vileišio, ne tik savo energiją, bet didžiąją kapitalo dalį per čia praleistą dešimtmetį esmingai investavusio į lietuviškumo gaivinimą Vilniuje. Skaityti toliau

Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai? (1)

ve.lt nuotr.

„Situacija sudėtinga“, – sako klaipėdiečiai, susirūpinę gimtosios lietuvių kalbos padėtimi. Neabejingi savo kalbai miestelėnai susirinko diskusijai apie politinėje erdvėje sklandančias idėjas įteisinti asmenvardžių rašybą dokumentuose originalo kalba.

Dalis visuomenės reiškia nepasitenkinimą tokiais tautinių mažumų norais – juk yra valstybinė kalba, kuria ir derėtų rašyti vardus bei pavardes.

Dar prieš metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė nurodė, jog Valstybinės kalbos įstatymas tiesiogiai asmenvardžių rašymo dokumentuose nereglamentuoja. Konstitucinio Teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba. Skaityti toliau

Vermonto valstijoje atidarytas 21 Lietuvos garbės konsulatas JAV (0)

Žygimantas Pavilionis ir Keri Sikrest Vermonte | urm.lt nuotr.

Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis birželio 5 dieną Vermonte oficialiai atidarė naują Lietuvos garbės konsulatą JAV, kuriam vadovaus Keri Sikrest ( Kerry Secrest).

Kreipdamasis į iškilmėse dalyvavusius Vermonto valstijos Žemės ūkio departamento vadovus, valstijos Senato narius, Bratleboro merijos pareigūnus, visuomeninių organizacijų atstovus, verslininkus, vietos lietuvius bei litvakus, ambasadorius kvietė pasinaudoti dvišalio bendradarbiavimo galimybėmis ir vienas kito stiprybėmis.

„Žinome, kad Vermontas išsiskiria stipriu žemės ūkiu ir darnų gyvenimą kaime propaguojančiomis bendruomenėmis. Ši patirtis įdomi Lietuvai, kaip Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu:  nors  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į  Vilniaus universiteto biblioteką,  nors „Metai“ šiandien  milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius –  Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau

Seniausiai veikiančios Lietuvos ambasados 90-mečio proga bus surengtas tarptautinis krepšinio turnyras Vašingtone (0)

Lietuvos ambasada Vašingtone | global.truelithuania.com nuotr.

Vašingtone birželio 7 dieną vyks tradicinis Lietuvos ambasados JAV ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos rengiamas krepšinio turnyras, skirtas šalies laisvės simboliu užsienyje sovietmečiu tapusios Lietuvos ambasados JAV 90-mečiui.

„Tai seniausiai veikianti Lietuvos ambasada, kurios veikla niekuomet nebuvo nutrūkusi, o per visą sovietų okupacijos laikotarpį ji buvo mūsų laisvės simboliu ir vilties žiburiu. Vašingtone dirbę Lietuvos diplomatai, kartu su JAV lietuviais reikšmingai prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, o vėliau ir valstybingumo įtvirtinimo tampant visaverčiais ES Skaityti toliau

Vydūno gimtadienis Kintuose šiemet švęstas džiazo ritmu (1)

Druskininkų džiazo kolektyvas Kintuose

Kasmet kovo pabaigoje nedideliame pamario miestelyje Šilutės rajone (bet ne didmiesčių arenose!) minimas Vydūno gimtadienis šiemet švęstas džiazo ritmu.

Vydūnas – vienas iš įstabiausių asmenybių, kvietęs rūpintis savo dvasine būkle ir sveikata, saugoti tautines vertybes, skatinęs neapsikrauti pasaulio vertybėmis, bet kilti aukštyn, pranašavęs, kad Lietuva turi būti viena iš žmoniškumo tautų. Tačiau šiandien šis mąstytojas, „gyvenimo tobulintojas“, dar neįvertintas tiek, kiek gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų. Skaityti toliau

V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose (11)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Politologas, patriotinio jaunimo organizacijos „Pro Patria“ atstovas Vytautas Sinica atsako į portalo slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.

– Neslėpsime – mums ypač patiko paskutinysis Jūsų straipsnis, pasirodęs portale Delfi.lt. Omenyje turime publikaciją „Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį“. Kaip ir kitos civilizuotos, savo ateitimi susirūpinusios valstybės, taip ir Lietuva privalo turėti institucijas, kurių priedermė – rodyti, kokias istorines versijas valstybė laiko pačiomis teisingiausiomis, tiksliausiomis, priimtiniausiomis. Skaityti toliau

D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva (3)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

„Ši nuostabi šalis neturi ateities, jei žmonės ir toliau išvyks.“ Žinau, jog pranašu savo kieme nebūsi. Todėl skaitytojui siūlau žvilgsnį iš šalies. Pacituota mintis – tai Škotijos – Estijos investicinio fondo „Cicero Capital“ generalinio direktoriaus Džeimso Oteso (Jameso Oateso) mintis, kurią jis pasakė šiemet vasarą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Ir pratęsė: „Lietuvos vyriausybė reaguoja ne visai adekvačiai į emigraciją, kurią jau galima vertinti ne tik per politinį, bet ir kultūrinį kontekstą…“

Šią temą papildo mokslininkas britų ekonomistas seras H.Daviesas: „Jūsų problema – žmogiškasis kapitalas: Skaityti toliau

A. Žarskus. Glūdėti ar kovoti? (16)

Alkas.lt nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių Tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-čio proga

Prieš 25-ius metus prie Aleksoto tilto, protestantų bažnyčioje įvyko pirmoji paskaita LPS Lietuvių Tautinės kultūros sekmadieninėje mokykloje. Ją skaitė etnologas iš Vilniaus Vaclovas Milius. Paskaita buvo apie tautinius senuosius lietuvių valgius.

Daug vandens nutekėjo per tą laiką. Per 25-ius metus, o ypač per pirmąjį dešimtmetį šioje mokykloje savo žiniomis dalinosi ne vienas šimtas įvairių specialybių ir pažiūrų žmonės. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai (3)

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Skiriama Vydūno gimtadieniui

Sugretinus dvi toje pačioje tilžiškėje O.V.Mauderodės spaustuvėje išspausdintas giesmes – vieną sukurtą 1898 m., kitą – 1909 m. – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir Vydūno (Vilhelmo Storosto) „Lietuvių giesmę“, – krinta į akis gana ryškus jų panašumas. Visų pirma, jos abi „himniškos“, skirtos ne lengvam pasidainavimui, o iškilmingam giedojimui. Jose šlovinamos vertybės yra tokios, kuriomis, kaip atrodė jų autoriams, turėtų vadovautis savimonės nepraradusi, gyva ir veikianti tauta. Ne koks nors luomas, organizacija, konfesinė bendruomenė, o tauta. Skaityti toliau

A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (22)

Algimantas Mišeikis | alkas.lt, J Vaiškūno nuotr.

Iškylančios problemos Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, nėra tik mūsų dienų reikalas. Tai neišspręstos ilgaamžės problemos. Jeigu dabartinė Lenkijos valdžia žiūri į Lietuvą iš aukšto, remia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos autonominius reikalavimus, verčia susimąstyti, kas tai lemia. Ar tie šiandieniniai reikalavimai neina iš ankstesnių Lenkijos valstybės ir lenkiškos visuomenės reikalavimų, vyraujančio požiūrio į Lietuvą ir lietuviškumą apskritai. Gal praeityje pasakytos nuomonės, kas tie lietuviai, pasilieka ir šiuolaikinių lenkų pasąmonėj  ir įtaigoja jų dabartinius veiksmus. Skaityti toliau

Pristatytas filmas apie Turgelių vidurinę mokyklą (0)

turgeliu-plokstele„Seniai seniai viename Lietuvos kampelyje, prie srauniosios Merkio upės esančioje gyvenvietėje, įsikūrė Turgelių pradinė mokykla…“

Tokiais žodžiais kovo 15 dieną Turgelių vidurinėje mokykloje prasidėjo šventė, skirta filmo apie šią mokyklą pristatymui.

Pradžioje nuskambėjo Lietuvos Respublikos bei Turgelių vidurinės mokyklos himnai.

Meninę programėlę pradėjo mokyklos mažiausieji, darželio ir priešmokyklinės grupės auklėtiniai. Vyresnių mokinių programoje (ją parengė istorijos mokytoja metodininkė Jolanta Lazdauskienė, Skaityti toliau

B.Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą (18)

Bronius Nainys

Tai buvo labai seniai, kai išeiviams į tėvynę durys buvo kietai uždarytos ir tik nedaugeliui pavykdavo jas šiek tiek prasiverti. Ilgai truko, kol žmonos noras aplankyti savo motiną ir ta pačia proga savo gimtąjį kraštą parodyti dukterims išsipildė. Pirmoji jos kelionė buvo su jaunesniąja dukra dar okupacijos laikotarpiu ir labai trumpa.

Antroji, kartu su vyresniąja, Loyolos universiteto Čikagoje studente – pirmaisiais Sąjūdžio metais. Kelionei jos kruopščiai ruošėsi. Savo trigrašį pridėjau ir aš. Pagryninsi savo lietuvių kalbą, aiškinau jau visas lietuviškas mokyklas baigusiai studentei. Ją girdėsi visur, nes Vilniuje juk ir gatvėse, ir parduotuvėse kalbama lietuviškai, išmoksi naujų lietuviškų žodžių… Skaityti toliau

I. Gasperavičiūtė. Kas kam įvarčius muša? (9)

Berznyko kapinės

Kai kurie žmonės tiki bioritmais, kur periodiškai po energijos, intelekto, fizinio, emocinio aktyvumo aukščiausiojo pasiekto taško (kulminacijos) ateina kritimas, o pasiekus žemiausiąjį, kreivė vėl ima kilti. Taigi jeigu tikėtumėm šita kreive ir dar – jei tikėtumėm, kad tie patys dėsniai galioja ne tik žmonėms, bet ir tautoms ar bendruomenėms, sakyčiau, kad Lenkijos lietuviai šiuo metu pasiekę kritinį tašką, ir su džiugia viltimi imčiau laukti, kada kreivė pradės kilti į viršų. Taigi jei tikėtumėme bioritmais…

Tokį beviltiškumą galima patirti stebint, kas vyksta Lenkijos lietuvių klausimais. Skaityti toliau

Gervėčių krašto praeitis ir šiandiena bus aptarti moksliniame seminare (2)

Gervėčiai

Rugsėjo 24 d. 15 val. Seimo Konferencijų salėje vyks mokslinis seminaras „Gervėčių sala praeityje ir šiandien“. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Arūno Baltėno fotografijų paroda „Gervėčių sala“.

Baltarusijai priklausantis Gervėčių kraštas, nuo Vilniaus tenutolęs 60 kilometrų, iki šiol gyvuoja kaip unikali lietuvių sala. Ją šiuo metu sudaro lietuviški Rimdžiūnų, Girių, Petrikų, Pelegrindos, Mockų, Galčiūnų, Gėliūnų, Miciūnų kaimai, apjuosti Ašmenos ir Aluošos upelių. Skaityti toliau

V. Gailiūtė. Patriotinė tema I.Šeiniaus romane „Kuprelis“ (5)

Viktorija Gailiutė | asmeninė nuotr.

Lietuvių tauta nuo seno kovojo už savo išlikimą. Kovos su kryžiuočiais, carinės Rusijos priespauda ir priklausomybė nuo Sovietų Sąjungos – tai trys laikotarpiai, kada lietuviai kovojo už tai, kad išliktų. Vienas iš šių laikotarpių atsispindi ir Igno Šeiniaus romane „Kuprelis“, kuris yra pirmasis ir ryškiausias impresionistinis kūrinys Lietuvoje. I. Šeinius rašo apie lietuviškos spaudos draudimo metus, kai Lietuva priklausė carinės Rusijos imperijai. Ką tuo metu žmonėms reiškė lietuvybė? Tai ir pabandysiu išsiaiškinti.

Viskas prasideda nuo įsisamonimo kas esi. Svarbu suprasti, su kuo tapatini save. Štai ir pagrindinis romano veikėjas Kuprelis ne visuomet žinojo kas yra. Skaityti toliau

Anglijos Romuvai – vieneri! (2)

Anglijos Romuvai 1-eri

Anglijos Romuvai suėjo vieneri. Gruodžio pirmąją buvo uždegtas Aukuras, aplink kurį susirinko bendraminčių lietuvių būrys. Prie šventos Gabijos Ugnelės skambėjo lietuviškos sutartinės, atitartinės, giesmės, linksmos dainos, sukosi šokėjų rateliai. Jauni gražūs veidai švietė palaiminga šypsena po siautulingų lietuviškų šokių ir žaidimų, skanaujant suneštines vaišes, paruoštas savomis rankomis, geriant naminę girą. Visus šiuos lietuvius tolimoje žemėje tąvakar suvienijo Protėvių dvasia, lietuviškumo ilgesys, domėjimąsis mūsų kultūra ir tradicijomis. Apniukusiame Londono danguje, kuriame lėktuvą pamatysi dažniau nei paukštį, mirgėjo daugybė dirbtinių šviesų ir buvo galima justi, kaip sielos ilgisi Gamtos ir tyrumo, Skaityti toliau