Žymos archyvas: lietuviškos spaudos draudimas

J.S. Berniūnienė. „Varpui“ – 130 metų (0)

Varpas 1889 Nr1.

Sausio 31 d. sukako 130 metų, kuomet pradėtas leisti lietuviškas žurnalas „Varpas“, atlikęs žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime: padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, švietė skaitytojus, įtraukė į literatūros darbą tokių žmonių, kurie anksčiau niekur nebuvo rašę. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą (61)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 1 dieną, kai biudžetas dar nepriimtas, o tauta šurmuliuoja dėl Vyčio paminklo, Vyriausybė pasijunta neturinti ką veikti ir nusprendžia svarstyti konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Na, žodis svarstyti čia per skambus, tiesiog atranda laiko palaiminti lietuvių kalbos išvalstybinimą. Nuoširdžiai tikiu, kad Vyriausybėje nemaža tokių, tarp jų ir Vyriausybės galva, kurie nesupranta, kam jie pritarė. Paprasčiausiai: siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą. Tiek žinių. Nebus statuso, nebus problemų. Skaityti toliau

Kelionė laiku su knyga (0)

Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) organizuojamas renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jo metu vyks naujos ekspozicijos „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ atidarymas bei leidinio „Lietuvos vėliavą iškėlus“ pristatymas.

Apie ekspoziciją

Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių kalba, kurie simbolizuoja krašto lietuviškumą, atminties paveldo svarbą: Biblijos, katekizmai, maldaknygės, giesmynai, pamokslų knygos, literatūros, lietuvių kalbos ir tautosakos darbai, spaudos draudimo laikotarpiu Mažojoje Lietuvoje spausdinti ir į Didžiąją Lietuvą gabenti spaudiniai. Ypatingas dėmesys skiriamas Klaipėdos krašte (Klaipėdoje, Šilutėje, Priekulėje, Bitėnuose) spausdintiems leidiniams bei jų autoriams. Eksponuojami ir svarbiausi Mažosios Lietuvos tematikai skirti leidiniai vokiečių kalba bei Klaipėdos krašte gimusių ar jame gyvenusių žymiausių autorių E. Wicherto, H. Sudermanno, J. Sembritzkio ir kt. kūriniai. Lankytojams taip pat bus pristatomi seniausi muziejuje saugomi XVI–XVII a. spaudiniai, unikalus Klaipėdos apskrities Dieglių kaimo mokytojo Gerulio istorijos bei gamtos mokslų konspektas, rašytas 1816–1817 m. lietuvių kalba ir kt.

Akcinės bendrovės „Rytas“ knygynas. XX a. 4 dešimtmetis

 

 

Apie leidinį

Knyga „Lietuvos vėliavą iškėlus“ – tai leidinys apie Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno (1897–1988) ir jo šeimos gyvenimą, aktyvią profesinę bei visuomeninę veiklą. 1927 m. P. Šernas buvo paskirtas Žemės banko įgaliotiniu Klaipėdoje. 1931 m. įsteigus banko skyrių paskirtas jo direktoriumi ir ėjo šias pareigas iki Klaipėdos krašto aneksijos 1939 m. Jam vadovaujant Žemės bankas tapo vienu didžiausiu Klaipėdos krašte. 1941 m. P. Šernas kartu su šeima buvo nacių ištremtas į Karaliaučių, 1943 m. – į Dresdeną. Pasibaigus karui atsidūrė Vokietijoje, Groshezepės (Gross Hesepe) perkeltųjų asmenų stovykloje. Nuo 1949 m. su šeima gyveno Kanadoje, Toronte. Leidinyje pateikiamos įvairios fotografijos, dokumentai, taip pat P. Šerno dukros Irenos Šernaitės-Meiklejohn surinkta medžiaga apie Toronto lietuvių bendruomenės veiklą. Knygos pristatyme dalyvaus prof. dr. V. Vareikis, doc. dr. S. Pocytė.

Kviečiame dalyvauti!

Pagarbiai

Odeta Blagnytė, muziejininkė vadybininkė
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda
Tel. (8 46) 410 527
el. p. info@mlimuziejus.lt
www.mlimuziejus.lt
Klaipėda 2017

Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)

knygnesiai-iv-knygaKetvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (0)

Mazvydo-Katekizmas-lrkm.lt

Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minime kaip vieną reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime.

„Prisimindami visus, kurie kalbą saugojo, augino ir puoselėjo, kurie kovojo už laisvą žodį, su didele viltimi žvelgiame į šiandienos laisvo žodžio ir laisvos minties nešėjus.

Lietuvos visuomenė gyvena geopolitiškai sudėtingu, kupinu iššūkių ir naujų uždavinių, laikotarpiu.

Skaityti toliau

Lietuva mini dieną, kai uždrausta lietuviška spauda (0)

„Wikipedia“ nuotr.

Prieš 150-metų šią dieną buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis.

Keturis dešimtmečius lietuviška spauda ir knygos galėjo būti leidžiamos tik kirilica, buvo draudžiama įvežti leidinius lotyniškomis raidėmis bei mokyti kitomis nei rusų kalbomis pradinėse mokyklose.

Draudimas siejamas ir su generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo, malšinusio sukilimą veikla, taip pat su 1863 m. balandžio 4 d. Vilniaus švietimo apygardos mokyklų valdymo taisyklėmis. Skaityti toliau

Nacionalinio diktanto dalyviai gina kalbą ir valstybę (0)

president.lt nuotr.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus.

Iškilmėse apdovanoti 15 konkurso finalininkų iš visos Lietuvos, taip pat pasveikintos aktyviausiai konkurse dalyvavusios klasės. Renginio dalyviai, prisijundami prie Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo, skaitė lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrybą.

„Nacionalinio diktanto dalyviai gina mūsų kalbą ir kiekvieną raidę išgyvena širdimi. Skaityti toliau