Žymos archyvas: lietuviškos organizacijos

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte (5)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:

1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai. Skaityti toliau

Išeivijos archyvarai pamažu išdrįsta svajoti (0)

Archyvų komiteto pirmininkė D.Lukienė su Balzeko lietuvių kultūros muziejaus prezidentu S.Balzeku |  D.Cidzikaitės nuotr.

Dvejus metus JAV Lietuvių Bendruomenės rėmuose veikiantis Archyvų komitetas jau gali sakyti, jog jam pavyko pabudinti JAV lietuviškas organizacijas iš archyvinio sąstingio – atkreipti dėmesį į savo archyvus, paskatinti aprašyti tai, kas sukaupta, bei dėti pastangas išsaugoti juos ateities kartoms. Tiesa, tokie klausimai kaip archyvų tvarkymas, jų prieinamumas bei nuolatinė finansinė parama ir po dvejų metų nėra išspręsti, todėl 2012 m. gruodžio pirmąjį savaitgalį Bal­zeko lietuvių kultūros muziejuje, Čikagoje, posėdžiavę JAV LB Archyvų komiteto nariai drauge su kelių lietuviškų organizacijų atstovais ne tik sprendė problemas, bet ir išdrįso svajoti.

Archyvų padėtis lietuviškose organizacijose ir centruose Skaityti toliau

Krymas ir lietuviai (0)

Lietuvos kultūros dienos Simferopolio dailės muziejuje (antra iš dešinės - Valentina Loginova)

Krymas – tai, pirmiausiai, Simferopolis su skitų Neapolio griuvėsiais, įspūdingais kunigaikščio M.Voroncovo rūmais, savimi besididžiuojanti Jalta, greta esantis 1812 metais įsteigtas Nikitskyj botanikos sodas, gausus egzotiška augmenija, Masandra ir Livadijos rūmai, primenantys Stalino, Ruzvelto ir Čerčilio derybas 1945 – aisiais, Foroso miestelis, kur pučo metu „kalėjo“ M.Gorbačiovas su svita, Sevastopolis su begale istorijos ir architektūros paminklų, Alušta, Feodosija,  na ir pati Juodoji jūra, garsėjanti tuo, kad joje aptinkami beveik visi Mendelejevo lentelėje esantys elementai…

Interviu su Krymo autonominės respublikos M.K. Čiurlionio lietuvių kultūros draugijos steigėja Marija Valentina Raulusevičiūte – Loginova Skaityti toliau