Žymos archyvas: lietuviškos mokyklos

Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrės aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse (5)

Lietuvos Švietimo ministrės J. Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska | smm.lt nuotr.

Rugpjūčio 31 d., penktadienį Lietuvos švietimo ministerijoje vyko švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska (Anna Zalewska), kuriame  aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse, taip pat pasikeista profesinio mokymo patirtimi.  Lenkijos delegaciją domino Lietuvos patirtis iš esmės pertvarkant profesinio mokymo sritį, nes šioje kaimyninėje šalyje taip pat planuojami pokyčiai šioje srityje.

Susitikime pabrėžtas tikslas, kad abiejų šalių tautinių mažumų mokyklų mokiniai vienodai gerai mokėtų valstybinę ir gimtąją kalbas. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kur lietuviškai nesimeldžiama (37)

Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčia | wikipedija.org nuotr.

Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog  nutyli viešai keliamus nemalonius  klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis  problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos (AK) garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami,  juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų. Skaityti toliau

V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video) (14)

Vida Marija Čigriejienė | lrs.lt nuotr.

Skelbiame buvusios Seimo narės tremtinės Vidos Marijos Čigriejienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės ir Seimo nariai, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi čia susirinkusieji,

savo pasisakymą norėčiau pradėti Jono Basanavičiaus žodžiais: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities“. Šiandien šie žodžiai yra ypač prasmingi. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkų konferencijoje tvyrojo nepakanta lietuvių kalbai (47)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Prieš keletą savaičių, savo straipsnyje „Ar lenkai nori išmokti lietuviškai?“ paskelbiau, kad Lietuvos lenkų vaikams lenkiškų mokyklų tenka tris kartus daugiau nei lietuvių vaikams lietuviškų, todėl maniausi, kad iš Lietuvos lenkų nacionalistų rankų išmušiu „baisios“ lenkiškų mokyklų padėties kortą. Atrodė, kad bent jau dėl jų baigsis pretenzijos ir skundai Lietuvai, Lenkijai, Europai ir pasauliui.

Priminiau, kad  10-čiai tūkstančių lietuvių vidutiniškai tenka 4,26 mokyklos, tokiam Skaityti toliau

Talino lituanistinė mokyklėlė turi naują vadovę ir pavadinimą (0)

Irma Žilėnienė | asmeninė nuotr.

Iš Estijos lietuvių bendruomenės ir toliau skrieja gerosios naujienos. Pavasarį atsinaujino visa ELB Valdyba ir buvo išrinktas naujas pirmininkas, o rudenį savo veiklą atnaujino ir Talino lituanistinė mokyklėlė. Stiprų impulsą tam suteikė naujoji Mokyklėlės vadovė Irma Žilėnienė, su entuziazmu ėmusi švietėjiškos veiklos. Pasak Irmos, postūmiu tapo jos noras suteikti savo dukrytei galimybę bendrauti su kitais lietuviukais gimtąja kalba.

Anot I. Žilėnienės, Mokyklėlėje bus puoselėjamos ne tik lietuvių kalbos, istorijos bei geografijos žinios, Skaityti toliau

Augantiems iššūkiams mokyklose spręsti – naujas sumanymas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!” (0)

 ŠMM nuotr.

Viešoji įstaiga „Mokyklų tobulino centras“ (MTC), devintus metus įgyvendinanti jaunųjų mokytojų pritraukimo programą „Renkuosi mokyti“, pradeda naują projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“.  Juo siekiama tvarių vadovavimo, ugdymo ir bendravimo pokyčių mokyklų bendruomenėse įtraukiant ir mokinius, ir mokytojus, ir mokyklų vadovus. Projekto metu bus remiamasi įtraukiojo ugdymo samprata bei sėkminga programos „Renkuosi mokyti!“ patirtimi. Skaityti toliau

Pagerės rėmimo ir skatinimo sąlygos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams (0)

lietuvisku-mokyklu-mokytojai-nidoje-2015m_smm-lt

Gerinamos rėmimo ir skatinimo sąlygos užsienio lituanistinių mokyklų, ypač esančių etninėse lietuvių žemėse ir lietuvių tremties vietose, mokytojams. Ko nebuvo iki šiol, numatomos galimybės šiems mokytojams skirti kompensacijas per vaikų atostogas, paskatinti mokytojus piniginėmis premijomis už darbo stažą bei lituanistinio švietimo srities laimėjimus. Taip pat numatyta įsteigti lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją, kurią kasmet skirs švietimo ir mokslo ministras. Visa tai numatyta Vyriausybės nutarimu pakeistame Asmenų, vykdančių ar vykstančių vykdyti lituanistinį švietimą Skaityti toliau

Užsienio lietuviškų mokyklų projektams skirta 108 tūkst. eurų parama (0)

SMM užsienio lituanistinėms mokykloms.2015 m

Švietimo ir mokslo ministerija 68-iems užsienyje esančių lituanistinių mokyklų projektams skyrė 108 047 eurų. Už šiuos pinigus mokyklos, pradėdamos naujus mokslo metus, galės įsigyti naujų vadovėlių, pratybų, šiuolaikiškų skaitmeninių mokymosi priemonių, dvikalbių žodynų, grožinės literatūros lietuvių kalba, tautinių rūbų, tautinės atributikos ir kt.

Šiam konkursui buvo gauti 72 projektai iš 13 šalių. Daugiausia projektų sulaukta iš šalių, kuriose susikūrusi stipri lietuvių bendruomenė: JAV (15), Norvegijos (13), Airijos (10). Po keletą lituanistinių mokyklų projektų paremta Vokietijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija antrą kartą šiemet parėmė lietuviškas mokyklas užsienyje (1)

ŠMM seminaras skirtas užsienio lietuviškoms mokykloms | smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) 68-iems užsienyje esančių lituanistinių mokyklų projektams skyrė 10 8047 eurų. Už šiuos pinigus mokyklos, pradėdamos naujus mokslo metus, galės įsigyti naujų vadovėlių, pratybų, šiuolaikiškų skaitmeninių mokymosi priemonių, dvikalbių žodynų, grožinės literatūros lietuvių kalba, tautinių rūbų, tautinės atributikos ir kt.

Šiam konkursui buvo gauti 72 projektai iš 13 šalių. Daugiausia projektų sulaukta iš šalių, kuriose susikūrusi stipri lietuvių bendruomenė: JAV (15), Norvegijos (13), Airijos (10). Po keletą lituanistinių mokyklų projektų paremta Vokietijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, po vieną – Islandijoje, Švedijoje, Austrijoje. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte (5)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:

1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau

Lietuviškos mokyklos užsienyje rengs bendrus projektus (0)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Užsienio lietuvių bendrojo ugdymo įstaigų vadovų sambūrio metu, vykusiame Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje, sudaryta iniciatyvinė grupė, kuri rūpinsis lietuviškų mokyklų bendradarbiavimu ir bendrų projektų rengimu. Šią grupę sudarys po vieną atstovą iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos bei Belgijos.

„Džiugu, kad mes, vadovai, turime šiuos sambūrius, galime susitikti, pasidalyti idėjomis, patirtimi, palaikyti vieni kitus. Skaityti toliau

Lietuviškoms mokykloms užsienyje numatyta daugiau rėmimo ir skatinimo būdų (0)

Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje_smm.lt

Lituanistinio švietimo mokytojo premija, atlyginimas pavaduojančiam mokytojui, pedagoginio darbo stažo įvertinimas bei priemoka už mokinių pasiekimus. Tokie rėmimo ir skatinimo būdai numatyti Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamame Vyriausybės nutarime asmenims, vykdantiems lituanistinį švietimą užsienyje. Naujovės lietuviškių bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje vadovams pristatytos seminare, vykusiame Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje.

„Sutelkti po pasaulį pasklidusius lietuvius ir jų vaikus, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva – tai itin svarbus darbas, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse (2)

Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.

Ištraukos iš Vinco Martinkėno straipsnio „Kova dėl mokyklos 1919–1939 m.“ (Gervėčiai. Vilnius: Mintis, 1989, p. 50–56). Paryškinimai Alko redakcijos.

1920–1939 m. Vilniaus kraštą valdė Lenkija. Gindamasi nuo priverstinio asimiliavimo ir trokšdama šviestis gimtąja kalba, Vilniaus krašto lietuvių visuomenė kūrė lietuviškuose kaimuose privačias pradžios mokyklas. Lenkijos konstitucija formaliai pripažino tautinių mažumų teisę šviestis gimtąja kalba, bet administracija darė visokių kliūčių. Antai mokytojai buvo tvirtinami tik vieneriems metams, nuolat kilnojami iš vietos į vietą. O valdžios netvirtintas mokytojas neturėjo teisės dirbti. Už nelegalų mokymą teismas baudė pinigine bauda, kalėjimu arba abiem bausmėmis iš karto. Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministras Seinuose aptarė vietos lietuvių padėtį (3)

URM ministras Seinuose_urm.lt

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkričio 5 dieną lankėsi Seinuose, Lenkijoje, kur susitiko su lietuvių bendruomene ir vietos valdžios atstovais.

„Atvykau čia, nes noriu išgirsti, kuo gyvenate, ir padėkoti už Jūsų nuoseklų darbą ir pasišventimą puoselėjant lietuvybę ir indėlį stiprinant Lietuvos ir Lenkijos santykius, kurie yra ypač svarbūs abiejų šalių žmonėms“, – sakė L. Linkevičius.

Su Punsko lietuviais ministras aptarė Lenkijos lietuvių padėtį ir jų poreikius, lietuviškų švietimo įstaigų Lenkijoje padėtį, jaunimo situaciją, kultūrinius ir leidybos projektus, Skaityti toliau

E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo (11)

Elena Targavičienė | propatria.lt, V.Sinicos nuotr.

1929 metais gimusi Elena Targavičienė beveik visą gyvenimą praleido Pietryčių Lietuvoje esančiame Dieveniškių pusiasalyje, Poškonių kaime.

Pastaraisiais metais E.Targavičienė išgarsėjo savo retais gebėjimais: apie jos tautosakos ir žolininkystės žinias, vaikystėje išmoktas iš prieškario senolių, šiuo metu rašoma disertacija, o pati ponia Elena savo žiniomis dalinasi kalbėdama įvairiuose renginiuose ir net buvo asmeniškai apdovanota Prezidentės. Šiandien, būdama vyriausia Poškonių kaimo gyventoja, pašnekovė nepraranda gero ūpo, nevengia juoktis iš gyvenimo ir toliau džiaugiasi kiekviena diena savo XIX amžių menančiame, Skaityti toliau

K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą? (12)

kazimieras-garsva-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Prieš 416 metų M. Daukša priminė, kad tautos gyvuoja daugiausia išlaikydamos savo kalbą. Gal dėl to mūsų priešai ir tariami draugai prieš ją tiek kovojo ir kovoja, nori bent dalį tos kalbos sunaikinti, nes kalba – ir svarbi valstybės suvereniteto dalis. Dėl to mūsų valstybės kūrėjai stabdydami polonizaciją, dar prieš 125 metus lenkiškas raides pakeitė čekiškomis č, š, ž. Prieš 97 metus jie atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja seminarą užsienio lietuviškų mokyklų vadovams (0)

Lietuviskos mokyklos Lenkijoje mokinukai _smm.lt

Sausio 7–9 d. Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje vyks Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamas seminaras užsienio lietuviškų mokyklų vadovams.

Seminaro dalyviams, susirinkusiems iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Baltarusijos ir Rusijos lietuviškų mokyklų, bus pristatyta Rygos lietuvių mokykla, jie turės galimybę stebėti atviras pamokas. Per seminarą bus aptartos lietuviškų mokyklų perspektyvos dalyvauti ES finansuojamuose projektuose, stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas aktualijos, lituanistinio švietimo 2015 metų kryptys ir kt.  Skaityti toliau

J. Žitkauskas: Rytų Lietuva primena Donecko sritį Ukrainoje (6)

Juozas Žitkauskas | respublika.lt nuotr.

„Tuteišių rajonai“, „lenkynas“, „liūdnoji Lietuva“, „nutautėjęs kraštas“… Esame susigalvoję gausybę vertinančių, jausmingų, šmaikščių, netgi įžeidžiamų pavadinimų rytų Lietuvai apibūdinti. Tačiau, pasak jau dvi dešimtis metų lietuvišką kultūrą po rytų Lietuvą skleidžiančio nūdienos „knygnešio“ Juozo Žitkausko, dažnas mūsų iš tikrųjų ne tik neturime jokio supratimo apie tikrovę, kurioje tų kraštų žmonės gyvena, bet net ir nesiruošiame į jų problemas gilintis, tarsi šie kraštai būtų ne visai savi… Tarsi – ne visai Lietuva. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai? (7)

Linas Medelis | asmeninė nuotr.

Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose.  Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės  puoselėtojų  bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.

Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“  triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant  nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie Skaityti toliau

Veriškių pradinė lietuviška mokykla laimėjo bylą prieš Vilniaus rajono savivaldybę (10)

Veriskių mokykla

Gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo patenkinio Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 25 d. sprendimo kai kurias dalis, tame tarpe visas šio sprendimo dalis, susijusias su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu.

Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas neskundžiamas. Taip pat šiuo sprendimu kaip precedentu ateityje remsis teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio teisinius ginčus. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar nori viceministrė E. Tamošiūnaitė išmokyti mažumas lietuviškai? (13)

Anatolijus Lapinskas

Prieš keletą mėnesių DELFI išspausdino mano straipsnį „Švietimo viceministrė E. Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą“. Toji kova – tai mano išgirstas viceministrės pagąsdinimas per „Znad Wilii“ radiją, kad ji paduos Lietuvos Vyriausybę į Europos Žmogaus teisių teismą.

Už ką? Už tai, kad 2011 metais buvo priimtas Švietimo įstatymas Skaityti toliau

V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“ (3)

Vytautas Sinica | ausra.pl nuotr.

Seimo senbūviui ir ilgamečiam komunistui Broniui Bradauskui niekingai keliaklūpsčiaujant prieš Maskvos diplomatus ir išduodant dar gyvą Lietuvos istoriją, jį ir tokį patį vergo mentalitetą pademonstravusią naująją Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę pasmerkti suskubo nemaža Lietuvos dalis. Visa panieka ir pasipiktinimas Bradausko veiksmais buvo laiku, vietoje ir paliekantis gyvą viltį, jog nacionalinės savigarbos kaip tauta nesame galutinai praradę.

Tačiau kartu neramina įspūdis, jog visa ši per optimistiškai įvertinta reakcija kilo tik dėl valstybingumą ir istoriją išduodančio nuolaidžiavimo Rusijai, o ne dėl valstybę paniekinančios politikos apskritai. Klaidinga nurašyti Bradausko elgesį „liliputo moralei“. Šis žmogus – gyvas pavyzdys, jog tiems, kurių mąstyme praktiškai neegzistuoja suvereni Lietuvos valstybė, Skaityti toliau

V. Sinica. Polonizacijos „mitas“ (14)

Vytautas Sinica | asmeninė nuotr.

Prabėgusią vasarą Valdemaras Tomaševskis ir visa Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) su trenksmu priminė apie save akibrokštu, kai dėl lietuvių tautą žeminančio lenkų futbolo sirgalių plakato apkaltino iš pradžių Lietuvos specialiąsias tarnybas, o vėliau ir Lietuvos žiniasklaidos priemones bei opozicijos politines partijas. Tai neišvengiamai priminė paskutinį panašaus lygio šio politinio veikėjo išsišokimą: 2011 m. pareiškimą, jog Vilniuje ir jo apylinkėse integruotis turi būtent lietuviai, nes jie šiose žemėse yra atvykėliai, o lenkai gyvena nuo seniausių laikų.

Nors tai pavienė radikalaus politiko tezė, tačiau atspindinti ne tokį ir marginalų požiūrį tarp Lietuvos ir Lenkijos lenkų. Vilnius ir jo apylinkės, teritorija, carinės okupacijos metais apibrėžta kaip Vilniaus vyskupija, Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė (50)

punskas.pl nuotr.

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė per­nai at­li­kta apklausa. Tyrimą „Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai: tie­sos, pra­ma­nai, in­terp­re­ta­cijos“ Len­ki­jos vie­šų­jų rei­ka­lų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu pernai atliko bend­ro­vė TNS Pols­ka, Lie­tu­vo­je – bend­ro­vė TNS LT. Susimąstyti dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc. apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio, Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių. Skaityti toliau

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla Navinykuose ar Navinykų „Žiburys“ – Seinų filialas (2)

Navinykų mokykla

Gegužės 27 d. Seinų „Lietuvių namuose“ posėdžiavo Lenkijos lietuvių draugijos valdyba. Be kitų aktualių reikalų, aptarta Lenkijos lietuvių švietimo padėtis. Algirdas Vaicekauskas išsakė susirūpinimą, kad per 14 metų, kai jis yra Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas, pirmą kartą jam taikosi matyti, kad priimant Lenkijos lietuviams svarbius sprendimus visiškai nebūtų atsižvelgta į lietuvių organizacijų nuomonę.

Kovo 17 d. LLD pirmininkas A. Vaicekauskas, remdamasis Tautinių mažumų įstatymu, raštu kreipėsi į Punsko valsčiaus tarybą ir Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską, Skaityti toliau

R .Baškienė. Festivalis „Skamba skamba kankliai“ šiemet jau gali nebeskambėti (10)

Rasa Baškiene | asmen. archyvo nuotr.

Visos pasaulio sostinės puoselėja ir remia savo tradicines šventes, o miestai ir miesteliai rungtyniaudami didžiuojasi amžiumi, tradicijomis, legendomis ir festivaliais. Didžiuojasi, nes žino, kaip labai svarbu būti įdomiems ir pastebėtiems!

Svečiai mėgsta šventes ir festivalius, sukuriančius gerą nuotaiką mieste, tad atvykę mielai leidžia pinigus, o miestai turtėja.

Vilnių jau ne vieną dešimtį metų garsina tarptautinis folklorinis festivalis „Skamba skamba kankliai“. Pavasariui įsibėgėjant Senamiesčio aikštes ir kiemelius užtvindo muzikantai, šokėjai, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl esame tokie liurbiai? (pirmadienio mintys) (34)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Stoviu Baltijos pajūry tolėliau Palangos tilto ir nuo šios Lietuvos „palangės“ žvelgiu į vandens platybes. Savotiškas jausmas. O kažkada žiūrėdamas į beribį vandens horizontą, žinojau, kad ten, už kelių šimtų kilometrų, yra visai kita žemė, gal Švedija vadinas. Ir norėjos ten, ir buvo baugu, nes sovietinė propaganda buvo gerokai mums užnuodijusi smegenis, kad suvoktume, jog tas laisvasis pasaulis – ne tau, ten viskas svetima, ten viešpatauja išnaudotojai, kapitalistai ir t.t. ir pan. Dabar stoviu šiapus Baltijos jūros, ir manęs visai nejaudina Vakarų artumas… Jaudina mūsų abuojumas. Skaityti toliau

Punske bus uždarytos – 2 ir palikta tik viena lietuviška mokykla (video) (21)

Vytautas Liškauskas | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 17 dieną Punsko valsčiaus taryba priėmė sprendimą dėl trijų lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likimo. Buvo nuspręsta uždaryti Navinykų ir Pristavonių mokyklas. Palikta tiktai Vidugirių mokyklą.

„Posėdžio pradžia lyg nieko blogo nežadėjo. Prieš lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likvidavimą ryžtingai pasisakė Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Vydra bei uždaromų mokyklų direktorės. Jų argumentai atrodė svarūs, logiški, racionalūs, visiems suprantami. Mokyklų klausimu labai trumpai pasisakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas“, – rašo Lenkijos lietuvių portalas Punskas.pl ir tęsia, – „Balsavimo eiga ir rezultatai buvo netikėti ir kaip žaibas trenkė iš giedro dangaus. Skaityti toliau

Ar išliks lietuviškos mokyklos, paaiškės gegužės 17 d. (video) (1)

Gegužės 17 dieną 12 val. Punsko valsčiaus konferencijų salę vyks valsčiaus tarybos posėdis, kurio metu bus priimtas galutinis sprendimas dėl trijų lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likimo.

Lemtingų sprendimų išvakarėse kalbėjomės su Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku.

Ar išliks lietuviškos Pristavonių, Vidugirių ir Navinykų mokyklos, ar bus sumažintas jų organizacinis lygis, sužinosime ankstyvą šio penktadienio popiete.

Punsko valsčiaus taryba vasario 27-ąją priėmė sprendimą dėl ketinimo uždaryti tris Punsko valsčiaus mokyklas. Skaityti toliau

Lenkijos švietimo viceministras Punske pagalbos lietuviškoms mokyklos nežadėjo (video) (3)

Susitikimas su M.Jakubovskiu | Punskas.pl nuotr.

Balandžio 29 dieną Punsko valsčiuje viešėjo tautinių mažumų mokyklas kuruojantis Lenkijos švietimo viceministras Maciejus Jakubovskis (Maciej Jakubowski). Jis aplankė kelias lietuviškas mokyklas, susitiko su savivaldybės, lietuvių organizacijų ir įstaigų vadovais.

Lietuvių švietimo problemas pristatė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Pasak jo, šiemet valsčiaus mokykloms trūksta daugiau nei dviejų milijonų zlotų. Mokinio krepšelį skiria Lenkija, bet jo per mažai, tad savivaldybei dalį lėšų tenka pridėti iš savo biudžeto. Skaityti toliau