Žymos archyvas: lietuviškos knygos

Lietuviškas knygas reikia skaityti bet kokias (video) (0)

Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas, Ginas Dabašinskas | Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Informatikos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Ginas Dabašinskas ir Arūnas Brazauskas „Knyginyčioje“ pataria skaityti lietuviškas knygas.

Žmonės, skirstantys knygas į reikalingas ir nereikalingas, apsidairę bibliotekos saugykloje, greičiausiai pamanytų, kad čia labai daug nereikalingų knygų. Šios dienos požiūriu, gal ir galima taip įvertinti daugelį saugyklose tebesaugomų, bet nebeskaitomų tekstų. Bet jei tiki, kad vieną kartą parašyti tekstai lieka ilgiau negu žmogus, šių dienų požiūris ne tiek daug reiškia. Skaityti toliau

„Šimtmečio dovana pasauliui“ – lietuvių autorių knygos užsienio lietuvių mokykloms (video) (0)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisijungė prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoto projekto „Šimtmečio dovana pasauliui“, kurio metu dovanojamos lietuvių autorių knygos užsienio lietuvių mokykloms. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas.

Vykdant šį projektą į užsienį iškeliaus daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Skaityti toliau

Knygų mugės lankytojai pirmieji stebės ir patys valdys interaktyvų muzikinį filmą „Knygnešio kelias” (0)

Vasario 22-25 d. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje Video agentūra TURBO ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka pristatys neeilinį kūrinį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti – interaktyvų trumpametražį muzikinį filmą „Knygnešio kelias“.

„Šiuo kūriniu norėjome sujungti praeitį ir ateitį. Istorinis knygnešystės kontekstas perteikiamas panaudojant naujausias technologijas, nevengiant šiuolaikiškos muzikos ir įtempto veiksmo. Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais (2)

Renginio dalyviai | voruta.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., Strėvos kaime, žvarbokas oras nesutrukdė susirinkti entuziastams, išsiruošusiems į kelionę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko (1869–1942) tėviškės takais.

D. Malinauskas, baigęs agronomijos mokslus, grįžo į savo dvarus buvusioje Trakų apskrityje. Gyvendamas Onuškyje susipažino su klebonu Stanislovu Šlamu, jau nuo seminarijos laikų platinusiu lietuvišką spaudą. Donatas Malinauskas tapo jo patikimu padėjėju. Skaityti toliau

Menininkai ir leidėjai prašo Seimo nenumarinti lietuviškos kultūros (0)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liepos 4 d. Seimo Kultūros komitetas ketina svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus. Praėjusią savaitę Seimui perdavus šį klausimą svarstyti Kultūros komitetui, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą.

Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai. Nuo šių metų jie turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų.

Skaityti toliau

Airijos bibliotekose – lietuviškos knygos (0)

urm.lt nuotr.

Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė gegužės 13 dieną šalia Dublino esančiame Blančardstaune vienai iš didžiausių Airijos bibliotekų perdavė Šilutės Soroptimos klubo surinktas knygas.

Renginio metu R. Adomaitienė padėkojo Soroptimos klubui, surengusiam akciją „Skaityk lietuvišką knygą Airijoje“. Klubas surinko didelę ir įvairiapusišką knygų kolekciją ir atsiuntė ją į Airiją. Ambasadorė taip pat pasidžiaugė Blančarstauno bibliotekos sprendimu įrengti lietuviškų knygų skyrių ir taip padėti čia gyvenantiems lietuviams išsaugoti gimtąją kalbą. Skaityti toliau

Frankfurto knygų mugėje pristatytos pasaulio knygų naujienos (0)

frankfurto-knygu-muge-2016_rengeju-nuotr

Spalio 19 d. startavo tarptautinė Frankfurto knygų mugė, –  šiandien tikrai svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių skautų susitikimų, diskusijų ir prekybos vieta pasaulyje. Lietuvos leidėjai čia ne tik ieško mūsų skaitytojams įdomaus ir naujo turinio, bet ir pristato lietuvių literatūros naujienas Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) jungtiniame stende.

Spalio 18 d. vykusioje iškilmingoje Frankfurto knygų mugės atidarymo iškilmėse su šūkiu „Štai kuo mes dalinamės“ buvo pristatytos šalys garbės viešnios Flandrija ir Nyderlandai. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

Baltarusijos lietuvių vaikams – lietuviškos knygos (0)

Baltarusijos mokykloms lietuviskos knygos_autor. Evgenija Levin

Rimdžiūnuose (Baltarusijos Respublika) esančio Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centro bibliotekos lankytojai turės galimybę skaityti daugiau lietuviškų knygų. Bibliotekai padovanota daugiau nei 50 grožinės ir pažintinės lietuvių bei užsienio autorių literatūros leidinių. Knygos bibliotekai nupirktos už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui paminėti skirtos pilietinės jaunimo iniciatyvos „Lietuvai ir man“ dalyvių lituanistinėms užsienio mokykloms paaukotus pinigus – per 200 eurų. Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (10)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom (2)

Birute-Fedaraviciene

Skaitytojams pristatome antrąjį pokalbį apie XX a. Vilniaus istoriją iš ciklo „Vilniaus Golgota“. Kovo 4 dieną šimto metų jubiliejų švenčianti Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Šimtametės gyvenimas kupinas ne tik pažinčių su tokiais žmonėmis kaip Jonas Basanavičius, bet ir žygdarbių savo ir kitoms tautoms – 1995 metais ji apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. Galiausiai 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Šie nuopelnai, nors tą nelengva suprasti, yra už tarnybą dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius. Skaityti toliau

Šį rudenį daugiausiai dėmesio skirta lietuvių rašytojams ir jų knygoms (0)

Vidmante-Jasukaityte_vidmantejasukaityte.wordpress.com

Šią savaitę pasibaigė pirmą kartą šalyje įgyvendinta iniciatyva „Šiuolaikinių lietuvių autorių knygos. Atrask ir didžiuokis“. Jos metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas šiuolaikiniams lietuvių rašytojams bei jų kūrybai. Iniciatyvos metu net 13-oje Lietuvos miestų buvo surengti beveik 60 susitikimų su 30 rašytojų. Šią iniciatyvą įgyvendino knygynų tinklas „Pegasas“ kartu su šalies leidyklomis „Alma littera“, „Tyto alba“, „Baltos lankos“, „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“ ir „Šviesa“. Skaityti toliau

Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija į Monaghano šv. Louis vidurinę mokyklą  (Airija) išsiuntė vertingų lietuviškų knygų komplektą, kurį sudaro lietuvių literatūros, visuotinės literatūros klasikos kūriniai, knygos apie Lietuvos istoriją.

„Mes visi, gyvendami skirtingose valstybėse, esame viena lietuvių tauta, kurią jungia tie patys rūpesčiai ar džiaugsmai. Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerijos dovana Airijoje besimokantiems lietuviams (0)

KnygaDublino priemiestyje Selbridže esančiame Saleziečių koledže (Airija) besimokantys lietuviai gavo Švietimo ir mokslo ministerijos dovaną –  vertingų lietuviškų knygų komplektą, kurį sudaro lietuvių literatūros, visuotinės literatūros klasikos kūriniai, knygos apie Lietuvos istoriją.

Knygos skirtos koledžo bibliotekai, jas galės skaityti čia besimokantys lietuviai, gilinti lietuvių kalbos įgūdžius, žinias apie Lietuvos istoriją.

Saleziečių koledžas yra vidurinė berniukų mokykla, į kurią priimami vaikai, Skaityti toliau

R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis) (17)

„Lietuvos istorija“ | Alkas.lt nuotr.

Al­fon­so Ei­din­to, Alf­re­do Bumb­laus­ko, An­ta­no Ku­la­kaus­ko ir Min­dau­go Ta­mo­šai­čio par­ašy­ta „Lie­tu­vos is­to­ri­ja“, ku­rios lei­di­mą ir ver­ti­mą į už­sie­nio kal­bas par­ėmė Lie­tu­vos Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, su­si­lau­kė la­bai prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų. Pa­tei­kia­me straips­nio „Su­telk­to­mis jė­go­mis prieš ša­po­ki­nę Lie­tu­vos is­to­ri­ją“ an­trą­ją da­lį.

IV sky­riu­je „Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mas“ šliau­žia­ma pa­vir­šiu­mi, ta­ry­tum ne­no­rint iš­sis­kir­ti iš au­to­rių ko­lek­ty­vo ne­atsk­lei­džia­mi gi­lu­mi­niai pro­ce­sai, daug kur pra­si­len­kia­ma su tie­sa, įvy­kiai ver­ti­na­mi iš ki­tų vals­ty­bių po­zi­ci­jų. Štai tei­gia­ma, kad kai­ze­ri­nis „ka­ri­nis ko­lo­ni­ji­nis re­ži­mas plė­šė vals­tie­čius – nu­sa­vin­da­vo mais­tą, ap­kro­vė di­de­liais mo­kes­čiais ir prie­vo­lė­mis, Skaityti toliau

R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis) (12)

Bumblausko knyga

Jau grei­tai su­kaks me­tai, kai bai­gian­tis pa­sku­ti­niam 2012 m. va­sa­ros mė­ne­siui Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je su di­džiu­le pom­pa bu­vo pri­sta­ty­ta jos už­sa­ky­mu Al­fon­so Ei­din­to, Alf­re­do Bumb­laus­ko, An­ta­no Ku­la­kaus­ko ir Min­dau­go Ta­mo­šai­čio par­ašy­ta „Lie­tu­vos is­to­ri­ja“.

Kny­ga vė­liau iš­vers­ta į še­šias di­džią­sias už­sie­nio kal­bas.

Ma­tyt, įžvelg­da­mi šių is­to­ri­kų dva­si­nių nuo­sta­tų ar­tu­mą liūd­nai pa­gar­sė­ju­siems prieš­ka­rio vei­kė­jams, in­ter­nau­tai ne­tru­ko kny­gos au­to­rius pa­va­din­ti „ke­tu­riais ko­mu­na­rais“. O pa­čios ne­di­de­liu ti­ra­žu lie­tu­viš­kai iš­leis­tos kny­gos nė su ži­bu­riu ne­ga­lė­jai ras­ti jau pir­mą­ją pla­ti­ni­mo sa­vai­tę, ne­pa­si­ro­dė ji ir vė­liau. Tad pra­ėjus me­tams vi­siš­kai na­tū­ra­liai iš­ky­la la­bai pa­pras­tas klau­si­mas: ko­dėl ne­bu­vo ti­ra­žuo­tas to­kio po­pu­lia­ru­mo su­si­lau­kęs best­se­le­ris? Ko­dėl per me­tus ne­pa­si­ro­dė jo­kia kny­gos re­cen­zi­ja? Ko­dėl ne­pa­ten­kin­tas skai­ty­to­jų smal­su­mas? Skaityti toliau

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną (4)

Jurgis Bielinis | grazitumano.lt nuotr.

Kovo 16-ąją Lietuvoje minime Knygnešio dieną. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politika, trukusi 40 metų, nenumarino lietuviškosios spaudos. Knygnešystė UNESCO įvertinta kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų.

Po 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje, 1865 m. Carinė Rusija išleido raštą, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip Lietuvoje buvo pradėtas spaudos draudimas.

Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios vykdomai politikai nukreiptai prieš lietuvių kalbą, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant provoslavybę. Skaityti toliau

Knygų mugėje ir keli šimtai lietuviškų elektroninių knygų (0)

Elektroninė biblioteka

Šių metų Vilniaus knygų mugėje kelios dešimtys tūkstančių lankytojų galėjo ne tik pavartyti ir įsigyti popierinių knygų, bet ir pamatyti gausiai pasipildžiusią elektroninių knygų gausą.

Elektroninės knygos kainavo pastebimai mažiau nei popierinės – kainų skirtumas svyravo nuo trečdalio iki dviejų. Kai kurias įsigyti galima vos už 4 Lt.

Knygų mugėje bene daugiausiai dėmesio sulaukusių knygų elektroninės versijos buvo pastebimai pigesnės: A.Tapino „Vilko valanda“ – 32,89 Lt (popierinė – 45 Lt), A.Čekuolio „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ – 20,99 Lt (popierinė – 28 Lt) ir t.t. Skaityti toliau

V. Gailiūtė. Patriotinė tema I.Šeiniaus romane „Kuprelis“ (5)

Viktorija Gailiutė | asmeninė nuotr.

Lietuvių tauta nuo seno kovojo už savo išlikimą. Kovos su kryžiuočiais, carinės Rusijos priespauda ir priklausomybė nuo Sovietų Sąjungos – tai trys laikotarpiai, kada lietuviai kovojo už tai, kad išliktų. Vienas iš šių laikotarpių atsispindi ir Igno Šeiniaus romane „Kuprelis“, kuris yra pirmasis ir ryškiausias impresionistinis kūrinys Lietuvoje. I. Šeinius rašo apie lietuviškos spaudos draudimo metus, kai Lietuva priklausė carinės Rusijos imperijai. Ką tuo metu žmonėms reiškė lietuvybė? Tai ir pabandysiu išsiaiškinti.

Viskas prasideda nuo įsisamonimo kas esi. Svarbu suprasti, su kuo tapatini save. Štai ir pagrindinis romano veikėjas Kuprelis ne visuomet žinojo kas yra. Skaityti toliau