„Šiais laikais šiaudai atrodo nelabai reikalinga medžiaga, juos ūkininkai dažniausiai užaria. Anksčiau šiaudas buvo itin reikšmingas lietuvio gyvenime, lydėjęs nuo gimimo iki vestuvių nakties ir nuo Kūčių stalo iki mirties guolio. Jais dengė namus, iš jų ne tik darė įvairius buities daiktus, bet ir kūrė papuošimus, ypač – šiaudų sodus. Norisi, kad šiaudiniai sodai sugrįžtų į mūsų būtį ir buitį, vėl taptų svarbūs mūsų gyvenimuose, kaip kadais“, – sako tautodailininkė, sodų rišėja, Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Marija Liugienė. Skaityti toliau
