Žymos archyvas: lietuviškas vaikų darželis

Žlunga Suvalkų lietuvių viltys turėti lietuvišką vaikų darželį (10)

Punskas.pl nuotr.

Šių metų liepos 3 d. Vysk. A.Baranausko Fondas Seinuose  pranešė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai bei Užsienio reikalų ministerijai, kad galimai blokuojamas lietuviško vaikų darželio Suvalkuose kūrimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą dėl lietuviško vaikų darželio Suvalkuose kūrimo laikinose patalpose Vysk. A. Baranausko fondas Seinuose ėmėsi organizacinių darbų. Skaityti toliau

Kauniečiai reikalauja atšaukti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą (0)

INIT TV stop kadras

Kauno forumas išplatino pareiškimą kuriuo reikalauja, kad  Kauno miesto savivaldybės taryba atšauktų savo 2018-12-18 sprendimą Nr.TR-693 nustatantį, jog pirmumą priimant į vaikų darželius mieste turi prieglobsčio prašytojų vaikai. Sprendimas priimtas pagal Vaiko teisių kontrolierės E.Žiobienės nurodymą.

Užsienio piliečių prašymai dėl prieglobsčio išnagrinėjami per 3 mėnesius. Šiam laikotarpiui prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre ar laikinuose būstuose ir yra pilnai Skaityti toliau

Siūloma įstatymiškai apibrėžti lauko darželių veiklą (0)

Vaiku darzelis_sam.lt

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje didėja susidomėjimas vaikų ugdymo veiklos vykdymu lauke, tad tikėtina jau visai greitai šalyje atsiras galimybė ugdyti vaikus taip, kad šie kuo daugiau laiko praleistų gryname ore. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seime įregistravo tai numatančias Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisas, kurioms pritarus, lauko darželių veiklų mūsų šalyje bus aiškiai reglamentuota.

Vėliau, jei siūlomiems pakeitimams būtų pritarta, poįstatyminiais aktais Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau