Žymos archyvas: lietuviškas raidynas

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I) (66)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė dr. Algimanto Liekio 6-iatomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145-uoju gimtadieniu, 100 – ečiu prezidentavimo ir 75 – ečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“,III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV- Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui! Skaitytojų dėmesiui pateikiame šių knygų autoriaus pamąstymus, remiantis pirmojo Prezidento darbais ir raštais, dėl mūsų Tautos praeities. Autorius ieško atsakymo į klausimą – kas trukdo mūsų laikų lietuviams Skaityti toliau

A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos (10)

Alkas.lt koliažas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1] Skaityti toliau

L. Milčius. Ką dabar nešam? (3)

Knygnešys | L. Milčiaus nuotr.

Atsiliepiant į vėl pakilusį norą kai kuriems Lietuvos „intelektualams“, politikams kuo greičiau „sueuropėti“, bet praktiškai nusilenkti Varšuvos ponams ir tam paaukoti nusistovėjusį lietuvių kalbos raštą, jį užteršiant svetimomis mums raidėmis. Toks žingsnis bus labai kenksmingas lietuvių tautai, jos ateičiai, o taip pat ir Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui. 

Išdarkius lietuvišką raidyną, tuo pačiu bus pamintas ir konstitucinis lietuvių kalbos valstybinis statusas.

Ką dabar nešam? Skaityti toliau

A. Butkus. Pastabos dėl TS–LKD Tautinių bendrijų programos (22)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į šiuos rinkimus konservatoriai ir krikdemai eina su sveika pretenzija, pavadinta „Naujas planas Lietuvai“ – tokiu pavadinimu išleista jų rinkimų programa, tilpusi į geros knygos formatą. Toje knygoje išskirta ir tautinių bendrijų programos dalis, kurią partietis Andrius  Kubilius paskelbė „Delfio“ svetainėje.

Programa iš esmės gera tuo, kad pagaliau atsigręžta į visais požiūriais apleistus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Programoje pagrįstai priekaištaujama, kad šiedu rajonai buvo palikti be dėmesio, o jų Skaityti toliau

D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas (13)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, Skaityti toliau

P. Gylys. Algirdas Butkevičius vertas apkaltos. Už išdavystę (29)

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt nuotr.

Manau, tokiam pasiūlymui pritartų didelė inteligentijos, ypač humanitarinės, dalis ir visi patriotiškai nusiteikę mūsų tautiečiai šalyje bei užsienyje. Pritartų, kad politinis lyderis, kuris šiandien atsako už padėtį šalyje, faktiškai vadovauja antikonstituciniam veiksmui – lietuviškos abėcėlės keitimui.

Ignoruodamas Konstituciją, Konstitucinio Tesimo sprendimus, nebodamas intelektualų kreipimųsi, nereaguodamas į piliečių viešo protesto balsus, premjeras, pataikaudamas kaimyninei šaliai ir trypdamas mūsų nacionalinį orumą, „volu“ stumia vardų ir pavardžių rašymo įstatymą. Tikras šio įstatymo pavadinimas turėtų skambėti taip: „Lietuviško raidyno keitimo įstatymas“. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II) (17)

Vytis – LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Istoriniai, literatūriniai ir religiniai tekstai, autorių skelbti šimtmetiniais LDK laikais, senąja religine slavų, ar lotynų, ar lenkų kalbomis yra Lietuvos kūryba, nes dauguma Europos tautų, valstybių tais laikais kūrė ne savo kalba, bet skelbiamos religijos kalba. Todėl daugelio Europos tautų kalbos tapo lotynizuotos ar slavizuotos ir išnyko, tačiau iš baltų kalbų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos, o tai rodo mūsų kultūros gilumą ir stiprumą. Tad pažvelkime istoriniu žvilgsniu į dabarties oficialius įvykius ir jų traktavimą.

Dar į Europos informacijos erdvę neįvedėme savo didingos istorijos, kultūros paminklų, o jau stengiamasi minėti 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucjos dieną, Skaityti toliau