Žymos archyvas: lietuviškai

Z. Zinkevičius. Bezdonių gyventojų tautinė kilmė (6)

Bezdonys | wikimedia.org nuotr.

1999 metų rugsėjo 27 dieną teko dalyvauti Bezdonių mokyklos 95 metų sukakties minėjime. Ta proga susipažinau su šios mokyklos pirmųjų mokinių (1911 m.) sąrašu, esančiu Vilniaus švietimo apygardos byloje Nr. 31677 (Lietuvos valstybės istorijos archyve, f. 567, ap. 11, b. 401). Jame surašyti 64 mokiniai, turintys 38 pavardes. Tautybė nenurodyta. Įrašyta tik kalba, kuria mokinys šneka šeimoje, ir jo tikyba.

Šeimos kalbos yra tokios: lietuvių, latvių ir žydų po vieną mokinį, gudų (baltarusių) – keturi mokiniai, rusų – aštuoni, visų kitų mokinių šeimos kalba nurodyta lenkų. Pažymėtina, kad šeimos kalba dažnu atveju kertasi su pavardės kilme. Antai vienintelis iš lietuviškai kalbančios šeimos mokinys užrašytas Устинъ Шульскiй, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau

Palangoje bus atidarytas šeimoms skirtas lietuviškų pasakų parkas (0)

Andrius Petkus_vakarinepalanga.lt

Artėjantį šeštadienį Palanga vietos gyventojus ir svečius pakvies į naują parką, kuris neabejotinai labiausiai sudomins šeimas su vaikais. Itin gražioje vietoje, greta garsiojo meno ir pramogų klubo „Kupeta“, šalia Birutės parko ir jūros, baigiamas įrengti skulptūrų parkas, kurio atidarymas įvyks rugpjūčio  6 d. 13 val.

Kurorto Savivaldybė pasirūpino, kad atgijusi poilsio erdvė, esanti ties S. Dariaus ir S. Girėno bei S. Daukanto gatvių sankirta, viliotų ne tik skulptūromis, bet ir atnaujinta infrastruktūra – pakloti nauji takai, įrengtas apšvietimas, pasirūpinta mažąja architektūra. Skaityti toliau

Užsieniečiai atvyksta į VDU mokytis lietuvių kalbos (0)

uzsienieciai studentai_vdu.lt

Šių metų liepos 20 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, prasidės intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šie kursai į Kauną sukvies užsienio šalių piliečius ir pasaulio lietuvius, norinčius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą.

Pasak kursų vadovės, VDU tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, VDU tapo svarbiu traukos centru visiems, besidomintiems mūsų šalies kalba ir kultūra. „Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai – puiki proga pažinti, pabendrauti, pabūti kartu su Skaityti toliau

Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose (1)

varena.lt nuotr.

Rajono lietuvių kalbos mokytojų grupė lankėsi Lenkijos Respublikos Seinų ir Punsko apylinkėse. Seinų pavadinimas kilęs nuo jotvingiškos upės Seinos. Ji  įteka į Juodąją Ančią. Dabar miestelis  apskrities ir valsčiaus centras, garsus barokine katalikų  bazilika ir vienuolyno, vėliau kunigų seminarijos ansambliu. Seinų vyskupas  1897 – 1902 m.  buvo poetas anykštėnas   Antanas Baranauskas. Čia jis rūpinosi tikėjimo reikalais, vertė į lietuvių kalbą Šventąjį Raštą, norėjo leisti laikraštį šio krašto tarme. Antanas Baranauskas palaidotas dešinėje  bažnyčios koplyčioje.  Šalia bazilikos 1999 m. poetas pagerbtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio paminklu.

Punskas apie tūkstantį  gyventojų turintis valsčiaus centras. Jame  nustebino neogotikinė lietuviška ornamentika dekoruota bažnyčia. Keturi šoniniai  mediniai  altoriai tarsi atkartoja pagrindinio didybę ir puošnumą. Skaityti toliau

P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje? (27)

tautines mazumos_voruta.lt

Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai?

Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir miestelių, vietovių, hidronimų pavadinimus, Lenkijos teritorijoje esančio Seinų-Punsko krašto miestelių lietuviški pavadinimus yra autentiški t. y. ankstesni, nei vėliau sukurti šiandieniniai lenkiški lietuviškų pavadinimų analogai. Ne taip istoriškai seniai, dar iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16-ąją, čia buvo tikrų tikriausia Lietuva, Skaityti toliau

G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją (32)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Regis, jau atėjo laikai, kai už mus, tarsi už nesuganytas kiaules bažnyčioje nuolat atsiprašinės lenkiškos elegancijos siekiantys bendraveisliai. Štai ir ponas L. Linkevičius, naujai iškeptas užsienio reikalų ministras, turėjęs atstovauti Lietuvą, savo istorinio vizito Lenkijoje metu prisiminė nelaimingą 2010m. balandžio 8-tą dieną, kai neraliuotas Lietuvos Seimas, atvykus velioniui Lenkijos prezidentui, „nesugebėjo”  įteisinti lenkiškos rašybos. Susigėdęs ministras negerai pasijuto, kad lenkai gali pagalvoti, jog jis atstovauja ne valstybę, o tvartą, todėl tuoj pat už tą mūsų ribotumą ir nemandagumą atsiprašė. Kaip mūsų ūkio atstovui tai buvo labai elegantiškas, todėl nebūdingas žingsnis, kuris maloniai nustebino lietuvių piemenis Lenkijoje. Tikraisiais žmonėmis siekiantys tapti lietuviai jau turės šiokį tokį pavyzdį, kaip reikia elgtis. Skaityti toliau

A.Uzdila. Lietuvos lenkų problema – lenkybės ekspansijos problema (11)

Uzdila Algis

Katažyna Koženiovska (Katarzyna Korzeniowska), kalbėdama apie III Lenkijos Respublikos planuojamą politiką Rytuose, teigia, kad kelis amžius Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje lenkų kultūra buvo atrakcinga ir įvyko ten lenkų kalbos ir kultūros ekspansija į etnines lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių sferas. Ir Rytų Europos gyventojai labiausiai tuomet lenkėjo, kada per carines įstaigas imta varyti rusifikacijos politiką. Tai vykę dėl dviejų priežasčių: 1. aukšto lenkų kultūros visuomeninio statuso tų žmonių, kurie jai atstovavo (lenkiškojo gaivalo dominavimas Bažnyčioje turi čia ypatingos reikšmės); 2. jos civilizacinių vertybių, konfrontuojant jas su rusybe. Skaityti toliau