Žymos archyvas: lietuviška knyga

Pirmosios knygos, kurios prijaukina, – lietuvių autorių kūriniai sužavi viso pasaulio vaikus (1)

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Net ir tie, kurie sakosi knygų neskaitantys arba joms nerandantys laiko, veikiausiai prisimena savo pirmąją savarankiškai perskaitytą knygą. O gal net ir knygą, kurią vartė dar nė nemokėdami skaityti arba tą istoriją, kurią vakarais prieš miegą skaitydavo tėvai. Knygos, kurios atvėrė naujus pasaulius, įtraukė į nuotykius, pateikė atsakymus į tuo metu rūpėjusius klausimus ir leido atrasti tikrą skaitymo malonumą atmintyje išlieka ilgam. O prisiminimai apie jas – sušildo ir grąžina pasitikėjimą pasauliu.

Apie tai, kodėl knyga vis dar geriausia dovana, ir kaip lietuvių autorių kūrybą vaikams atranda visas pasaulis,  pasakoja kūrėjai, leidėjai ir specialistai. Skaityti toliau

J. Saboliaus filmo „Po 450 metų. Mažvydas“ peržiūra M.Mažvydo bibliotekoje (0)

Filmas apie Mazvydo knygaRugsėjo 8 d. 12 val. M . Mažvydo nacionalinės bibliotekos „Kino klubas“ (Kino salė, V a.) kviečia kartu minėti Tarptautinę raštingumo dieną. Šią dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie puoselėjo raštingumą pasaulyje, ir visi mokytojai, kurie dabar moko kitus. Tokiai ypatingai progai pasirinktas išskirtinis filmas. Tai prieš 20 metų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) sukurtas dokumentinis filmas apie Martyną Mažvydą. „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit, ir tatai skaitydami permanykit“, – šiais M. Mažvydo parašytais žodžiais prasideda LRT prodiuserio, režisieriaus Juozo Saboliaus filmas „Po 450 metų. Mažvydas“. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (4)

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą,  mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau

Skaitymo šventė „Lietuva skaito!“ pakvies atversti knygą ir skaityti kartu (video, programa) (0)

Lietuva skaito-logoGegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, spaustuvininkai ir knygynų darbuotojai kviečia ruoštis skaitymo šventei „Lietuva skaito!“ ir skaityti kartu lietuvišką knygą.

Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 35-iuose skirtinguose Lietuvos ir užsienio miestuose: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Daugiau nei 60 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių lauks įvairaus amžiaus dalyvių ir skaitytojų.

Gegužės 7 d. knygynai, bibliotekos, kino teatrai, parkai ir kavinės atvers duris susitikimams su mylimais autoriais ir kūrėjais.

Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu:  nors  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į  Vilniaus universiteto biblioteką,  nors „Metai“ šiandien  milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius –  Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau

Dingusiu laikytas J. Bretkūno „Postilės“ egzempliorius surastas Jerevane (4)

Jono Bretkūno „Postilė“ ( Karaliaučius, 1951) | ktu.lt nuotr.

Žurnalo „Intelligent Life“ žurnalistė Ieva Rekštytė padėjo Lietuvos mokslininkams surasti XVI a. išleistos Jono Bretkūno „Postilės“ egzempliorių.

Praėjusią vasarą viešėdama Armėnijos sostinėje Jerevane žurnaluose IQ ir „Intelligent Life“ dirbanti I. Rekštytė seniausioje ir didžiausioje senovinių rankraščių bibliotekoje pasaulyje Matenadarane pamatė 1591 m. Karaliaučiuje išleistą J. Bretkūno „Postilę“. Žurnalistė nutarė pasidomėti, kaip ji atsidūrė Armėnijoje. Lietuvoje susisiekus su J. Bretkūno darbus tyrinėjusia filologe habil. dr. Ona Aleknavičienė, paaiškėjo, kad šis „Postilės“ egzempliorius po Antrojo pasaulinio karo laikytas dingusiu. Skaityti toliau

Druskininkuose susitiks lietuvių literatūros vertėjai iš 15 šalių (0)

tkpc nuotr.Spalio 1–3 d. Druskininkuose vyks tradicinis lietuvių literatūros vertėjų seminaras, į kurį kas dvejus metus suvažiuoja vertėjai, savo profesinę veiklą susieję su lietuvių literatūra ir jos sklaida savose šalyse. Šiemet į seminaro darbų sūkurį įsitrauks 27 vertėjai net iš penkiolikos šalių.

Didžioji dalis svečių – aukštos kvalifikacijos vertėjai profesionalai, gerai išmanantys Lietuvos kultūrinį, istorinį ir visuomeninį kontekstą, o ir mūsų grožinės literatūros pasaulyje nesijaučiantys svetimi. Dėl jų pastangų ir kruopštaus darbo įvairiomis kalbomis pasaulyje kasmet išleidžiama po keliolika lietuvių autorių knygų. Skaityti toliau

Tomas Mrazauskas Leipcige pelnė prestižinį tarptautinio knygos meno konkurso apdovanojimą (0)

Tomas Mrazauskas Leipcige

Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas tapo kasmet rengiamo „Gražiausių knygų“ iš viso pasaulio konkurso laureatu. Leipcigo knygų mugėje jis buvo apdovanotas už Margaritos Matulytės knygos „Nihil obstat. Lietuvos fotografija sovietmečiu“ apipavidalinimą.

Jaunosios kartos knygos dailininkui įteiktas pagyrimo raštas už ypatingus pasiekimus knygos mene, o „Nihil obstat“ pripažinta viena iš keturiolikos geriausiai apipavidalintų knygų pasaulyje. Šiame konkurse lietuviška knyga apdovanojama pirmą kartą. Skaityti toliau