Žymos archyvas: lietuvininkai

Klaipėdos etnokultūros centre vyks paskaita apie lietuvininkių delmonus (0)

Lietuvininkių delmonai | etnocentras.lt nuotr.

Vasario 19 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre vyks projekto „Mažosios Lietuvos amatystė“  paskaita „Lietuvininkių delmonai“.  Ją skaitys etnologijos  mokslų daktarė Elena Matulionienė. Ši paskaita – įvadas į praktinius delmonų siuvinėjimo užsiėmimus, kurie Etnokultūros centre prasidės vasario 20 d.

Klaipėdos krašto gyventojos lietuvininkės kaip tradicinės aprangos priedą dėvėjo prie juosmens parištą spalvingą išorinę kišenę smulkiems daiktams nešiotis. Ši aprangos detalė dažniausiai vadinta delmonu, rečiau – daumonu, kišene, taše, krapšte ir kt.  Skaityti toliau

Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis (1)

Tilzes aktas

Lapkričio 16 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Istorinio Tilžės akto šimtmečio minėjimas“. Renginys skirtas paminėti 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Tilžės aktą. Konferencijoje sveikinimo žodį tars Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o renginio dalyviai pristatys istorinio Tilžės akto esmę, įpareigojimus.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, Skaityti toliau

Tilžės akto 100-mečiui vyks teatralizuotos folkloro programos (0)

etnocentras.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą.  Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ (1)

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 20 d., 17.30 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), bus atidaryta nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“. Renginyje dalyvaus A. Stanevičius, E. Barauskienė, J. Stubraitė, lietuvininkų bendrijos nariai. Klaipėdos krašto dainas atliks Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai).

Parodoje matysite Mažosios Lietuvos paveldo objektus, bažnyčias, jų griuvėsius, kapines ir pačius lietuvininkus bei jų papročius. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia susipažinti su krašto tautiniais drabužiais (2)

„Žvejytės“ drabužiai, XX a. I pusė | MLIM nuotr.

Tarptautinės muziejų dienos proga gegužės Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėdo) buvo atidaryta nauja ekspozicija „Nuo gintarinio verpstuko smagračio iki tautinio kostiumo“ skirta Tautinių drabužių metams.

Proginės ekspozicijos pristatymas prasidėjo nuo eksponatų istorijų: „Ko nepamato muziejaus lankytojai“. Susipažinta ir pakalbėta su Anna Gelžyte-Juzaitiene iš Klišių kaimo, klaipėdietėmis Eugenija Rimkute-Seselskiene ir Asta Kosaite-Strumiliene, Birute Kasiulyte-Serviene iš Rusnės, kurių dėka nauja ekspozicija pasipildė vertingais eksponatais. Kad muziejaus Skaityti toliau

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

Pas kalvį Vilių (1)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

„Kviečiu visiems drauge pajausti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose, atgaivinti ir pažinti mūsų protėvių paliktus turtus. Pasiklausę įrašų ar pagal natas pabandysime sudainuoti Pamario krašte L. Rėzos surinktas ir kitas lietuvių liaudies išsaugotas dainas. Renkamės pas Darių Vilių. Jaukiai gurkšnodami arbatą pasimėgausime prasmingu vakaru…“

Šeštadienį, vasario 18 d., Darius Vilius vilkytiškius kvietė į dainų vakarą – pabūti, pabendrauti, „išdainuoti tamsumus“. Kvietė praleisti vakarą jo namuose – be svaigalų, be pykčio, su daina ir darna. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai? (0)

draugija Birute_mlimuziejus.lt

Šiemet suėjo 130 metų nuo pirmosios kultūrinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutės“  įsisteigimo (1885 m.) ir 120 metų nuo Vydūno įkurtos ir vadovautos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veiklos pradžios (1895 m.). Šias sukaktis primindami skelbiame tų draugijų teatrinei veiklai skirtą V. Bagdonavičiaus straipsnį.

Lietuviškasis mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvavo keturis dešimtmečius – nuo 1895 m. pradžios iki 1935 m. pradžios. Tiesa, nuo 1923 m. Lietuvai priklaususiame Klaipėdos Skaityti toliau

„Kuršių ainiai“ kviečia į teatralizuotą folkloro programą „Vėjų marės, medaus upės“ (0)

Kursiu ainiai programos plakatasGegužės 23 d. 18 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70, Mažoji teatro salė) Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ kviečia į naują teatralizuotą Pamario krašto folkloro programą „Vėjų marės, medaus upės“.

Gyvename „ant pakrašti žemės“, kur vanduo ir vėjas, žuvys ir milžinai žmogui gyvenimą sukūrė. Čia medaus upės teka, žalčiai vandeniu laimę siunčia, vėjai „svodbas“ kelia, o žmonės žuvų išgalvotas giesmes gieda. Skaityti toliau

Teodoro Lepnerio knygos „Prūsų lietuvis“ (1690) pristatymas Berlyne (1)

Teodoras Lepneris „Prūsų lietuvis“Lapkričio 21 d. 19 val. Lietuvos Respublikos ambasadoje (Charitestr. 9, 10117 Berlynas) Berlyne vyks dvikalbio leidinio: Teodoro Lepnerio „Prūsų lietuvis“ (1690), parengto Lietuvos istorijos institute pagal Berlyno Valstybinėje bibliotekoje saugomą rankraštį, pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos rengėja ir vertėja Vilija Gerulaitienė.

Tai Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje renginys, bendradarbiaujant su Vokietijos kultūros forumu Rytų Europai ir Lietuvos istorijos institutu. Skaityti toliau

Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte (12)

Karaliaučiaus krašto mokytojai

Karaliaučiaus kraštas – tai lietuviškojo žodžio lopšys. Tai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, pirmosios lietuviškos knygos, išleistos 1547 metais, autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio  tėviškė, tai…

Kas dabar rūpinasi lietuvišku žodžiu ir protėvių atminties išsaugojimu? Kai šį klausimą pateikiame, visada prieš akis iškyla Žmogus, pasipuošęs sidabro spalvos plaukais, visada vejamas vienos minties: kaip išlaikyti tai, kas sukurta ir eiti pirmyn. Tas Žmogus – tai buvęs Įsruties (Černiachovsko) kolegijos direktorius Aleksas Bartnikas, dabar Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių kalbos mokytojų Skaityti toliau

Muziejuje – fotografijų paroda ,,Dingęs kraštas“ (0)

V.Jankausko nuotr.

Balandžio 12 d. 18 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks fotografo Virgilijaus Jankausko parodos ,,Dingęs kraštas“ atidarymas.

Parodoje pristatomi Virgilijaus Jankausko darbai, kuriuose užfiksuoti vaizdai iš vietų, kur kažkada buvo Mažoji Lietuva ir ten gyveno lietuviai, save vadinę lietuvininkais. Šiuo metu tas kraštas priklauso Kaliningrado (Karaliaučiaus) sričiai (Rusija).

2011 m. vykusios ekspedicijos metu parodos autorius kartu su bendraminčiais bandė ieškoti Mažosios Lietuvos pėdsakų Skaityti toliau

Etninės kultūros plėtros atspalviai (2)

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos rajone susijungia ir persipina dviejų Lietuvos etnografinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – istorijos ir kultūros palikimas. Todėl rajono Kultūros skyriui ir kultūros įstaigoms tenka plušėti dvigubai: atstovauti abiejų regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – etninės kultūros globos tarybose. Nuo 2005 m. veikiantis Dovilų etninės kultūros centras puoselėja tiek žemaitiškąją, tiek lietuvninkų kultūrą, tačiau labiau kreipiamas dėmesys į Mažosios Lietuvos nematerialiojo paveldo išsaugojimą ir propagavimą, nes šios kultūros židinių rajone labai mažai išlikę. 2011 m. pabaigoje savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2012–2014 m. programą. Skaityti toliau