Žymos archyvas: lietuviai

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (29)

J.Lauciute_propatria.lt

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių suvažiavimo dalyviai kieminės Panevėžio krašte (0)

Bistrampolio dvaro rūmai

Liepos 3–5 dienomis Panevėžio rajone, Bistrampolio dvare, vyks kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas „Pasimokyti, dalintis patirtimi ir sužinoti“. Suvažiavime dalyvaus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, lietuvių bendruomenių atstovai. Numatoma į renginį atvyks 50 dalyvių.

Suvažiavimo darbotvarkėje PLB XV valdybos veiklos aptarimas, prioritetai ir projektai 2017–2018 metams, lituanistinis švietimas, Brexit pasekmės ir pilietybės išlaikymas, naujos sudėties LR Seimo ir PLB Skaityti toliau

V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (18)

vytautas-sinica-ausra.pl-nuotr.

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau

Žymūs Lietuvos atlikėjai buriasi – liepos 6-ąją taps „Tautiškos giesmės“ šaukliais (0)

Tautiska giesmeLiepos 6-ąją, Lietuvos Valstybės dieną, lygiai 21 val., nuo šimto piliakalnių skambėsiančiai „Tautiškai giesmei“ toną užduos žymūs Lietuvos atlikėjai, nusprendę tapti kurio nors piliakalnio „Tautiškos giesmės“ šaukliais. Šiuo simboliniu veiksmu jie visi drauge duos pradžią ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei.

 „Aš gimiau okupuotoje, vėliau gyvenau nepriklausomybę atgavusioje šalyje, o dabar gyvenu Lietuvoje, kuri yra garbinga vakarų pasaulio valstybė bei ori tarptautinių organizacijų narė. Visą mūsų šalies transformaciją išgyvenau asmeniškai ir mačiau savo akimis tuos svarbius istorinius įvykius. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės (5)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai, III, Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2003, p. 94–101.

Šie rajonai po karo buvo gerokai atmiešti naujai atsikėlusiais gyventojais. Tų atsikėlėlių pavardės čia nebus liečiamos. Kalbėsime tik apie senųjų gyventojų pavardes.

Pirmiausia konstatuotina, kad jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių pavardžių, tik labiau aplenkintos ir apskritai suslavintos. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Čikagos lietuviai nepasiduoda nykimo nuotaikoms (1)

Kas ta Amerika? Juokingai nuteikčiau, jeigu pradėčiau girtis daug matęs ir girdėjęs. Per trečią pagal dydį JAV miestą, jos Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Patarimai sportuojantiems vasarą (0)

Šiltuoju metų laiku kur kas smagiau sportuoti, tačiau kaip užsiimti fizine veikla, kai lauke spigina saulė? Lietuviai labiau pripratę prie vėsesnio klimato, tad aukšta temperatūra ir netinkamai pasirinkta aktyvi veikla gali sukelti sveikatos problemų. Sportuojantiems vasarą pataria  „Birutė Efektas“ ekspertas, „MyHero!“ treneris Alanas Dzeranovas.

 – Ar sportavimo intensyvumas turi būti keičiamas pagal oro temperatūrą? Skaityti toliau

Nuo birželio 11 d. Ukrainos piliečiams įsigaliojo bevizis režimas į Šengeno erdvės šalis (7)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Birželio 11 d. įsigalioja bevizis režimas Ukrainos piliečiams į Šengeno erdvės valstybes. Nuo šios dienos visi Ukrainos piliečiai, įskaitant gyvenančius laikinai okupuotų Krymo ir rytų Ukrainos sričių teritorijose, turintys biometrinius pasus, gali be vizų keliauti į 26 ES šalis (išskyrus Didžiąją Britaniją ir Airiją) bei 4 asocijuotas Šengeno erdvės valstybes (Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją) trumpalaikėms (iki 90 dienų trukmės 180 dienų laikotarpyje) kelionėms, skirtoms verslo reikalų, turizmo, šeimos, kultūros, sporto renginiams, trumpoms studijoms, mokymams, gydymuisi ar panašiais tikslais. 

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuviški veido atpažinimo algoritmai yra vieni geriausių pasaulyje (video) (0)

veidu atpazinimas.mokslosriuba.lt

Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.

Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. Skaityti toliau

Bus įteikti konkurso „Kolumbas LT 2017“ nugalėtojų apdovanojimai (0)

ZurnalistuBirželio 2 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo 15 val. vyks renginys skirtas Kelionių ir pramogų klubo dešimtmečiui paminėti. 15–17 val. kino salėje, V a., bus demonstruojami du filmai. 17.30 –19.30 val. konferencijų salėje, V a., iškilmingai apdovanojami Lietuvos aktyviausių keliautojų konkurso „Kolumbas LT 2017“ nugalėtojai.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubas įkurtas 2007 metais. Per dešimtmetį suorganizuoti net 368 renginiai, Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų tyrimai padės tobulinti kosmetiką ir skalbiklius (0)

Mokslu-Akademija-logoParduotuvių lentynose pasirodo vis naujų, efektyvesnių kosmetikos ir buitinės chemijos priemonių, sukurtų ar patobulintų remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais.

Kosmetikos pramonė yra viena sričių, kurioje gali būti taikomi Vilniaus universiteto Biochemijos instituto mokslininkų, profesorių Valdemaro Razumo ir Gintaro Valinčiaus tyrimų rezultatai. Mokslininkai nagrinėja 2D- ir 3D- struktūrų biopanašias savitvarkes sistemas, tiria jų sintezę, savybes, aiškinasi, kaip šias sistemas taikyti praktiškai.

„Vienas mūsų tyrimų objektų – askorbo rūgšties palmitatas. Tai cheminis junginys, kuris naudojamas kosmetikos priemonėse odai balinti. Skaityti toliau

Kaune – M. R. Tūbelytės-Kulman tapybos paroda „Kelias į namus“ (0)

Rengėjų nuotr.

Gegužės 25 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune bus atidaryta lietuvių išeivijos menininkės Marijos Rimos Tūbelytės-Kulman (Kuhlmann) (1923–2014) retrospektyvinė paroda „Kelias į namus“. Dailininkės kūrybinis kelias ir tapybos darbai Lietuvoje bus pristatyti pirmą kartą.

Net 66 tapybos darbus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo jos sūnus Peteris Kulmanas (Kuhlmann), į parodos atidarymą atvykstantis iš Jungtinių Valstijų. Lietuvių išeivijos dailininkė, rašytoja ir poetė Marija Rima Tūbelytė-Kuhlmann yra dar menkai pažįstama Lietuvos visuomenei. 1923 m. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Ar lietuviai – kanibalai? (video) (4)

Kauno Hanza dienos | kaunas.kasvyksta.lt nuotr.

Praeitą savaitgaly Kaune praūžė miesto šventė – Hanzos dienos, Kauno miesto šventė, dar vadinama ir Kauno miesto gimimo diena. Šventė graži, reikalinga ir su ja kaip ir viskas gerai. Tik šią šventę vadinti miesto gimimo diena yra kažkoks akibrokštas, netgi galima sakyti, kad tai kruvino nusikaltimo žmoniškumui, įvykdyto prieš 650 metų, neigimas ir dangstymas.

Tada, kaip žinoma, galvažudžiai kryžiuočiai nušlavė nuo žemės paviršiaus  Kauno pilį, visa miestą Skaityti toliau

Folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“ puoselėja vertybes ateities kartoms (0)

Skamba skamba kankliai 2017_lrp.lt

Gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino seniausios šalyje folkloro šventės „Skamba skamba kankliai“ dalyvius, rengėjus ir svečius.

„Jau keturiasdešimt penktą kartą Vilniaus senamiesčio gatvėse ir aikštėse aidi, skamba, vingiuoja liaudies muzika, dainos ir šokiai. Tai – festivalio „Skamba skamba kankliai“ dovanos visiems Lietuvos žmonėms“, – rašoma šventę globojančios Prezidentės sveikinime. Skaityti toliau

J. Putinas. Asmenybė ar auka ? (9)

Jonas Putinas | Asmeninė nuotr.

Nuvilnijo 50/50 triukšmelis. Nepasisekęs bandymas sutramdyt žiniasklaidą dingo iš pirmų puslapių. Įstatymas numirė mažai kieno ir paskaitytas. Gal buvo geras, gal blogas, nežinia, bet parlamentarės pasiūlymą matyti per pusę gerų ir blogų naujienų priešininkai negailestingai sutaršė.

Ar labai dideli ir neįgyvendinami buvo jos norai? Pasidairius po Pasaulį, galima sakyti, kad siekiai buvo realūs, netgi kuklūs. Į rytus nuo mūsų žiniasklaida apie savo šalį ir vidinius reikalus skleidžia tik geras naujienas. Ten negatyvi informacija liečia Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

N. Goštautaitė Midtun. Nori mažiau geriančios Lietuvos – esi radikalas, talibanas ir truputį kanibalas (6)

Nijolė Goštautaitė-Midtun | asmeninė nuotr.

Viešojoje erdvėje jungtinės pajėgos šviečia tautą ir politikus, tvirtindamos, kad lietuvis laisvas ne miške, kaip rodėsi klasikams, bet tik tada, kai gali netrukdomas išgerti. Norėtųsi įvairesnių tiriamosios žurnalistikos straipsnių apie alkoholio kontrolės politiką, bet ir šįkart alkoholio pramonei palankių žiniasklaidos atstovų ir politikų choras renkasi patogų emocijas žadinantį komentaro žanrą. Čia nebūtinas objektyvumas ar profesionalumas, pakanka asmeninės nuomonės. Lengva šaipytis, išreikšti asmeninę neapykantą. Nereikia šaltinių, nereikia deklaruoti interesų. Kas perka, kiek sumoka, dėžutėse ar paskolomis. Ir kvalifikacijos nereikia. Skaityti toliau

„Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“ (0)

Sigitas Narbutas | Rengėjų nuotr.

Gegužės 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks šios bibliotekos direktoriaus doc. dr. Sigito Narbuto vieša paskaita „Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“.

Lektorius pristatys LDK raštiją, kuri suformavo Pranciškų Skoriną – vertėją, leidėją, poetą ir religinių raštų rengėją. Bus pasakojama apie LDK rankraštinių knygų savitumą, taip pat Rusėniškosios Biblijos amžininkes – pirmąsias Lietuvos autorių parengtas ir užsienyje išspausdintas knygas. Pasirėmus tokiais kontekstais, atskleidžiamas Rusėniškosios Biblijos savitumas. Skaityti toliau

D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“ (39)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Kartą sūnus, būdamas gal kokių septynerių metų, išėjo į kiemą pažaisti, nešinas tokiu storu ilgu saldainiu su įdaru. O po kelių minučių sugrįžo be saldainio ir sako:

– Tėti, duok man dar vieną saldainį.
– O tai ką – aną jau suvalgei?!
– Ne, atidaviau draugams.
– Su draugais gražu pasidalinti…
– Ne, aš jiems visą atidaviau. Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

Užsienio lituanistinės mokyklos „Draugystės tiltą“ šiemet statys Hamburge (0)

Rengėjų nuotr.

Šiemet birželio 9-11 dienomis pirmą kartą Europos lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“ vėliava plėvesuos Vokietijos mieste Hamburge. Į uostamiestį renginio dalyviai sugužės iš 11 šalių – Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Austrijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos, o taip pat ir iš Vokietijos.

Kai prieš 12 metų Švedijos lietuviai nusprendė suburti į vieną vietą šalyje įsikūrusias lituanistines mokyklas, jų mokytojus, vaikus ir jų tėvus, nesitikėjo, kad vieną dieną renginys išaugs į sąskrydį, kuris ties tiltus per Europą ir sieks net kitą Atlanto pusę. Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Arminas Lydeka – lietuviai etiketą išmano geriau už rusus ar amerikiečius (video) (0)

Arminas Lydeka | Alkas.lt nuotr.

Etiketo ir protokolo žinovas Arminas Lydeka teigė, jog lietuvių etiketo suvokimas pastaruoju metu pasikeitė, bet mums dar toli iki šiuolaikinių Europos monarchijų.

Užtat esame labiau pažengę etiketo srityje už Rusiją ir Ameriką. A. Lydeka pabrėžė, koks svarbus yra pasisveikinimas – balsu pirmiausiai turi sveikintis pagal rangą žemesnis asmuo, o ranką tiesti – aukštesnio rango. Moteris turėtų tiesti pirma ranką vyrui,

jeigu jie užima vienodas pareigybes. Ar derėtų laikytis etiketo ir romantiškų pasimatymų metu, ar Lietuvos moterys turi pajautimą, kaip rengtis, Skaityti toliau

Du „Lietuvos teatrų pavasario – Kaunas 2017“ apdovanojimai keliauja į Vilniaus mažąjį teatrą (0)

Elžbieta Latėnaitė | Asmeninė nuotr.

39-oji šventė „Lietuvos teatrų pavasaris – Kaunas 2017“ paskelbė nugalėtojus. Spektaklis „Bedalis ir labdarys“ gavo net du apdovanojimus: režisierė Gabrielė Tuminaitė įvertinta už teatrinės formos originalumą, o aktorė Elžbieta Latėnaitė – už geriausią moters vaidmenį.

Jaunojo menininko prizas atiteko režisierei Olgai Lapinai už spektaklį „Bėgikas“, už spektaklio „Identify“ vizualų sprendimą prizas skirtas autorei, režisierei Ievai Stundžytei (teatras „Atviras ratas“), už geriausią vyro vaidmenį spektaklyje „Gyvūnas KuKū“ apdovanotas aktorius Arūnas Sakalauskas (LNDT). Žiūrovų nuomone geriausias spektaklis – Anželikos Cholinos šokio teatro „Otelas“. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys (video) (1)

Seimo ir PLB bendruomenės komisija.lrs.lt nuotr

„Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Išreiškusi mintį, kad bendra veikla turėtų būti skiriama lietuvių bendruomenių visame pasaulyje sutelkimui, pažymėjo, jog turime skatinti pasaulio lietuvių aktyvų, Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Lietuviai ir žydai – mes nežudėme (video) (2)

Laima Brazauskaitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Aktoriaus, rašytojo ir žurnalisto Arkadijaus Vinokuro šeimą tiesiogiai palietė holokausto tragedija. A. Vinokuras, teigė, kad iki šiol skaudu ir pikta prisiminti šią tragediją, bet nereikia kaltinti visų lietuvių, nes buvo ir tokių, kurie gelbėjo žydų tautybės žmones. Apie tai žurnalistas šiais metais išleido knygą „Mes nežudėme“.

Žurnalistui yra tekę tarnauti Izraelio gynybos pajėgose. A. Vinokuras teigia, kad Lietuvos jaunimas kariuomenėje nėra apmokomas specialiai žudyti, bet kol nors kažkur bus diktatūra ar korupcija – tol vyks karai ir naikinimas. Plačiau apie tai žiūrėkite laidoje „Jaunimo balsas“ su Laima Brazauskaite ir aktoriumi, rašytoju, žurnalistu Arkadijumi Vinokuru.
Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

Seimo TS-LKD frakcija siūlo leisti ES ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams turėti dvigubą pilietybę (17)

pasas

Balandžio 7 d. Seimo frakcijų seniūnai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis bei Seimo nariai iš įvairių frakcijų teikia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma išplėsti ratą asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę. Teikiamu projektu, po kuriuo pasirašė daugiau nei 100 Seimo narių, nustatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos (ES) ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę. Skaityti toliau

Šauktinis Lukas: O ką Jūs padarėte dėl savo šalies? (2)

Lukas Sidaravičius | KAM nuotr.

„Visada kažkas atrodo neįmanoma tol, kol tu to nepadarai.“ Nelsonas Mandela

Artėjant pirmiesiems 2017 m. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių išvykimams į dalinius apie šiuos ir kitus aktualius klausimus šauktiniams pasakoja Lukas Sidaravičius. Jis, baigęs studijas aukštojoje mokykloje, pasirinko šauktinio savanorio kelią Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje. Savanorį kalbino vyr. srž. Aušra Barkauskienė ir specialistė eil. Agnė Boreikaitė

– Lukai, papasakok trumpai apie save: ką veiki šiuo metu, kokie tavolaisvalaikio pomėgiai? Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau