Žymos archyvas: lietuviai

Z. Zinkevičius. Suvalkų ir Augustavo krašto pavardės. Polonizacijos apybraiža (6)

Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas

2009 m. birželio mėnesį Lietuvių kalbos instituto darbuotojas Kazys Garšva autoriaus dėmesį atkreipė į telefono abonentų knygas, kuriose esama daugybė pavardžių ir jos lengvai lokalizuojamos. Jis parūpino neseniai Lenkijoje išleistą telefono abonentų knygą, pavadintą „Suvalkai. Individualūs klientai… telefonų knyga“ (SUWALKI klienci indiwidualni… książka telefoniczna…).  Ačiū kolegai Kaziui! Knygoje nuo 25 iki 104 puslapių yra penkiomis skiltimis (didelis knygos formatas!) smulkiu šriftu glaustai pateikta daugybė pavardžių, abėcėlės tvarka suskirstytų pagal gyvenvietes. Tos pavardės ir buvo panaudotos lingvistinei analizei. Skaityti toliau

V. Bubnys: Be tautiškumo mes sergame (15)

Vytautas Bubnys | respublika.lt nuotr.

Šiandien minima Tarptautinė tautos diena. Ar Tautos diena išlaikiusi aktualumą šiame globalizmo idėjų laike? – klausėme rašytojo, prozininko, dramaturgo Vytauto Bubnio.

– Esame nusiritę giliai į Tautos nykimo duobę. Daug ką esame praradę. Reiktų daug pagalvoti apie pastaruosius dešimtmečius – kažkada žmones trėmė prievarta, o kas šiais laikais žmones ištremia iš Lietuvos, jau atgavus nepriklausomybę? Daugelis pakėlė galvas ir išskrido į Vakarus ieškoti geresnio gyvenimo. Suprantu, atsiveria vartai ir norisi labai daug ką pamatyti, sužinoti, pabendrauti, – tai labai gražu, kita vertus, Tautos dalies praradimas kasmet vis auga. Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos) (18)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Rusijos ir Baltarusijos sričių. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės (2)

Aukuras ant Rambyno | wikipedija.org

Martynas Jankus ir Vydūnas – pačios iškiliausios figūros XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje. Tiek vienas, tiek kitas nuveikė stebėtinai daug, paliko bene ryškiausiai įsimenamus įvaizdžius tiek amžininkų, tiek jaunesnės kartos žmonių, juos dar mačiusiųjų, atmintyje. Galima sakyti, abu tiek anuomet buvo, tiek dabar tebėra vos ne legendinės asmenybės.

Konkrečios jų veikimo sferos susisieja tik iš dalies, didžiąja dalimi tas veikimas kiekvieno buvo kitoks, nors ir orientuotas į tą patį bendrąjį tikslą – lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą savame krašte. Skaityti toliau

J. Litvinaitė. Žurnalistų ir geografų ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ vyko Užpaliuose (0)

Žurnalistų ir geografų ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ Užpaliuose | rengėjų nuotr.

„Kol nebuvome paskelbti Mažąja kultūros sostine, šitiek svečių sulaukdavome gal tik per atlaidus. Dabar gi beveik kiekvieną savaitgalį pas mus kažkas vyksta“, – džiaugdamasis kultūriniu pagyvėjimu Užpaliuose įspūdžiais dalinasi vietinis klebonas Jonas Bučelis. Vaišinamės užpaliečių gamybos vaišėmis – firminis varškės sūris, vietinės meistrės kepti pyragėliai, aplinkinių laukų žolelių arbata. Ir kalbamės – apie bendruomenę, šventes, kultūrą ir Lietuvą. Trumpas atokvėpis tarp gausybės šventinių renginių. Vienas iš jų – ekspedicijos „Brydė per pasaulį“ pristatymas. Skaityti toliau

Punske atidengtas paminklas Lietuvos lakūnams: Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (video) (6)

Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Šiemet, 2018 m. liepos 15-17 dieną minimos Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ir žūties 85 – osios metinės. Prieš 85 metus S. Darius ir S. Girėnas nešė žinią visam pasauliui apie Lietuvą, siekdami suburti visą lietuvių tautą kovai, naujam gyvenimui. Lakūnai ketino lėktuvu „Lituanica“ perskristi Atlantą ir grįžti į gimtąją Lietuvą. Deja, lietuvių pilotuojamas lėktuvas nepasiekė Kauno aerodromo. Skrydį jie pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną, tačiau lakūnams nepavyko pasiekti kelionės tikslo. Liepos 17 dieną lėktuvas nukrito Vokietijoje.

Šiemet, liepos 6 d. Punske, Žygimanto III ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, buvo Skaityti toliau

Prezidentė vetavo įstatymo pataisas, lengvinančias pilietybės referendumo sąlygas (2)

Viktoras Pranckietis ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai grąžino Seimui Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamos pilietybės referendumo sąlygos ir gerokai nuleidžiama sprendimui priimti reikalingų rinkėjų balsų kartelė.

Prezidentė palaiko dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ keičia ekspedicijos kryptį: šiemet vyks į Kazachstaną (8)

Misija Sibiras-pas A.Sakalauska_archyvo nuotr

Birželio pabaigoje paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako „Misija Sibiras’18“ dalyviams  išduoti vizas, sukėlė ginčų bangą viešojoje erdvėje. Padėčiai nepasikeitus, projekto rengėjai teigia, jog šiemet abi ekspedicijų komandas išlydės atlikti savo užduoties politinių kalinių laidojimo vietose Kazachstane.  

„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Skaityti toliau

Prasidėjo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, didelių idėjų ir geros muzikos šventė (3)

Pasaulio lietuviai | pljs.lt nuotr.

Liepos 6 d. prasidėjo ketvirtasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Harmony parke, Prienų rajone vykstanti šventė tęsis iki pat sekmadienio. Susitikimo metu bus kalbamasi aktualiausiomis verslo, mokslo, politikos ir kultūros temomis ir garsiai su geriausiais lietuviškos muzikos atlikėjais švęnčiamas Lietuvos šimtmetis. Šventėje dalyvauja daugiau nei 3 000 dalyvių iš 40 šalių.

Politikos diskusijų programa kvies pažvelgti į mūsų šalies ateitį. Su kunigu Antanu Saulaičiu, režisiere Dalia Ibelhauptaite ir ministru Virginijumi Sinkevičiumi bus kalbamasi, kaip Lietuva atrodys dar po 100 metų; diskutuojama, kodėl lietuviai taip nemėgsta Seimo prekės ženklo; Skaityti toliau

Šimtmečio Dainų šventė kviečia visą tautą švęsti laisvę (0)

Lietuvos dainų šventės Dainų diena | LNKC nuotr.

„Dainų šventė – magišką trauką turintis kultūros reiškinys, kuris apjungia Lietuvą ir viso pasaulio lietuvius. Jubiliejinės 20-oios Dainų šventės kūrėjai ir dalyviai tapo pagrindiniu ir didžiausiu mūsų valstybės šimtmečio paminėjimo kultūros įvykio varikliu. Dainų šventės iniciatoriai, kaip ir kiekvieną kartą su didele pagarba ir meile tradicijoms, mūsų kultūrai kuria vis kitokią, nepakartojamą reginį“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.

Birželio 30 – liepos 6 dienomis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtos Dainų šventės „Vardan tos…“ metu vyks net penkiolika renginių. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video) (21)

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Birželio sukilimui atminti (3)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

„Vienybė težydi“ – didelėmis baltomis raidėmis-kaladėlėmis šviečia užrašas Vilniuje prie Neries. Paskutiniai himno žodžiai, lyg malda-užkeikimas-priesakas… Ne šiaip sau, „vardan tos“. Sunkiausiai įvykdomas paliepimas, Kudirkos ir kitų to meto šviesuolių giliausias troškimas. Ko jau ko, o vienybės šioje tautoje šiandien nė su žiburiu neieškok. Veikiau priešingai – apkalbos, išmoningos patyčios, kandi kritika, pagieža, nepasitikėjimas, net neapykanta, gausiai liejama visai nepažįstamiems savo tautiečiams, nesivaržant reiškiama įnirtingai maigant klavišus, rečiau – iš padilbų gyvai. Skaityti toliau

Kai pritrūksta žodžių, gruzinas KTU studentas deklamuoja lietuvišką poeziją (0)

Avtandilas Arabuli | ktu.lt nuotr.

„Mano šalis gruziniškai vadinama Sakartvelo. Taip pat ji dabar vadinama ir Lietuvoje“, – pokalbio pradžioje primena Avtandilas Arabuli iš Gruzijos. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas puikiai kalba lietuviškai, o kai pritrūksta žodžių – pradeda deklamuoti poeziją. Lietuviškai, žinoma.

Dar pirmame bakalauro studijų kurse Gruzijos technikos universitete Avtandilas pradėjo lankyti lietuvių kalbos ir kultūros paskaitas, kuriose sužinojo ir apie galimybę pratęsti studijas magistrantūroje Lietuvoje.

Skaityti toliau

V. Vyšniauskienė: Jei atvirai – baisoka dėl sūnaus (2)

Vytautas Vyšniauskas | Stasio Žumbio nuotr.

Nereikia nė Rusijos, informacinis karas vyksta ir mūsų valstybės viduje, sako pedagogė Viliujeta Vyšniauskienė: sisteminiai propagandistai muša į vienus vartus, o kitaminčiai yra nepageidaujami nei televizijoje, nei didesnėje žiniasklaidos dalyje ir jų laisvas žodis pasiekia tik mažą auditoriją. Jos 24 metų sūnus Vytautas pasinaudojo jam suteikta Seimo tribūna ir drąsiai išsakė tiesą apie valstybės būklę Sąjūdžio 30-mečio minėjime. Jo kalba, nuvainikuojanti „globalios Lietuvos“ kliedesį, ko gero, visuomenei padarė didesnį įspūdį nei metinis prezidentės pranešimas; ne veltui ji buvo puolama nuo išsigimstančio konservatizmo atstovų iki jiems atitariančio Seimo pirmininko. Skaityti toliau

V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video) (14)

Vida Marija Čigriejienė | lrs.lt nuotr.

Skelbiame buvusios Seimo narės tremtinės Vidos Marijos Čigriejienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės ir Seimo nariai, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi čia susirinkusieji,

savo pasisakymą norėčiau pradėti Jono Basanavičiaus žodžiais: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities“. Šiandien šie žodžiai yra ypač prasmingi. Skaityti toliau

Lietuviai kuria lazerį, padėsiantį kovoti su vėžiu (0)

„Integrated Optics“ komanda | verslilietuva.lt nuotr.

Jau šeštus metus skaičiuojantis mažų lazerių startuolis „Integrated Optics“ planuoja netrukus savo produktų spektrą padidinti trečdaliu, o rudenį žada pristatyti naują projektą, kurio tikslas – kurti lazerį, padėsiantį nustatyti, kaip vaistai veikia vėžio ląsteles. Apie šią naujieną startuolio vadovas Evaldas Pabrėža kalbės rugsėjo 26-27 d. Vilniuje vyksiančiame didžiausiame Baltijos šalyse gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“.

Sėkmingai besivystančio startuolio „Integrated Optics“, kuris prieš šešerius metus sudalyvavęs „Life Sciences Baltics“ organizuotoje startuolių mokymų programoje Skaityti toliau

Smalsius japonus traukia Lietuvos kaimas (0)

Japonijos ambasadorius Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centre | Kauno ra.j sav. nuotr.

Netrukus japonų turistai turės daugiau galimybių pasižvalgyti po pakaunės miestelius, kaimo turizmo sodybas, susipažinti su senaisiais amatais, pasimėgauti gamtos ramybe, paragauti lietuviško skilandžio, naminės giros – Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras jiems baigia rengti specialų maršrutą.

Kol kas didžioji dalis japonų Lietuvoje žino vieną objektą – buvusią legendinio ambasadoriaus Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) rezidenciją Kaune, Vaižganto gatvėje. Čia jie atvyksta dažniausiai tik pusdieniui. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje bus minimos 70-osios antrųjų masinių trėmimų metinės (0)

Renginys trenties minėjimas_lnb.ltLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia į renginį, skirtą 70-osioms antrųjų masinių trėmimų metinėms.

10 val. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaityklojeEglės Gudonytės pokalbis su jaunesnio amžiaus vaikais: trumpai pristatomi sovietmečio lietuvių tremties faktai, demonstruojamos šeimos nuotraukos iš gyvenimo tremtyje, skaitomos ištraukos iš knygos „Karta nuo Sibiro“, pasakojama apie šių laikų kelionę į Sibirą su mama tremtine, rodomos nuotraukos, vaizdo įrašai.

11 val. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje – Eglės Gudonytės susitikimas su vyresnio amžiaus vaikais: pasakojimas apie šių dienų Skaityti toliau

K. Buračiauskas. Apie sausrą ir gyvenimą seniau (2)

zeme_zum.lt

Labai raikia lietaus. Neturėsim vandenio, kap tep dzovis, o ne lis. Pirenėjų kalnai nepralaidza debesų iš Ispanijos, ba tynajus jau viskas mirksta, o pas mus sausra. Vė bėda. Pernai pas mus lijo perdėm, o tynajus tadu Ispanijoj išvien dzovino. Tep misnu, kad numušc kap nor kalnų viršūnes, tai nesulaikytų debesų ir jiej lietaus ir mumiem atneštų, ir jiem, kap raikėt. O tep tai vieniem dzovina, kiciem mirkina.

Pora sykių palynojo, alia kap sakoma – tai ašara jūroj, nieko neraiškia. Nedzygsta sėklos seniai pasėtos ar pasodzytos, javai šap tep žaliuoja, susėmė žieminis javas ir vasarojus sudzygo ir auga, kur čėsu pasėta, kol žamė drėgna da buvo. Alia kožnas bijojos anksci sėc, nor vertėjo. Skaityti toliau

Birželio 14-ąją tremtinių ir politinių kalinių pavardės bus garsiai ištariamos net 10-yje Lietuvos miestų (0)

Akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“| youtube.com nuotr.

Šiemet, birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, projektas „Misija Sibiras“ užsibrėžė tikslą pagerbti 105 000 tremtinių ir politinių kalinių atminimą jau tradicine tapusioje atminties akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“ bei Visuotinės tylos minutės metu. Šią dieną tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai garsiai bus ištariami net 10-yje Lietuvos miestų, o Visuotinė tylos minutė sujungs lietuvius visame pasaulyje.

Gedulo ir vilties diena prasideda 11 val. 59 min. vykstančia Visuotine tylos minute, jos metu visi kviečiami sustoti, prisiminti tremtinių ir politinių kalinių istorijas bei likimus, ir tokiu būdu pagerbti negrįžusiųjų Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video) (16)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau

Lietuviškų pėdsakų Gruzijoje žemėlapis kviečia tyrinėti šimtametę draugystę (0)

Gruzijos žemėlapis | urm.lt nuotr.

Gegužės 26 dieną Gruzijai pasitinkant valstybės šimtmetį Lietuvos ambasada Tbilisyje pristato specialų žemėlapį, kuriame pažymėti su Lietuva vienaip ar kitaip susiję objektai šioje Pietų Kaukazo šalyje.

„Lietuviai Gruziją atrado jau seniai, tą liudija ir tai, kad prieš šimtmetį čia atidaryta pirmoji Lietuvos atstovybė Kaukaze, buvo susibūrusi aktyvi lietuvių bendruomenė. Čia gyveno arba keliavo garsūs lietuviai – Petras Vileišis, Antanas Vienuolis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Gruzija paliko pėdsaką jų darbuose ir kūryboje, o jų atminimas liko gyvas čia, toli nuo namų. Šiandien iš naujo galime atrasti vietas, kurios liudija mūsų šimtametę draugystę“, – sako Lietuvos ambasadorius Giedrius Puodžiūnas. Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

R. Adomaitis: Sąžinės praradimas nėra lengvai išgydomas (6)

Regimantas Adomaitis | respublika.lt nuotr.

– Kas labiausiai įsiminė iš tų dienų, kai susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė? Kaip jūs atėjote į Sąjūdį?

– Aš niekur nėjau. Mane išrinko – net nežinau kas mane pasiūlė, kai Mokslų akademijoje birželio 3 dieną buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Man tik paskui draugai paskambino ir pasakė, ar žinai, kad esi išrinktas į iniciatyvinę grupę – nenustebk, jei tave kvies kokiam nors veiksmui. Žinoma, išrinkimas į šią grupę atitiko visas mano vidines intencijas. Skaityti toliau

G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“ (44)

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr.

1905 m. liepos mėnesį Jonas Basanavičius po 25 metų gyvenimo Bulgarijoje grįžo į Lietuvą ir iš karto pradėjo kovoti dėl lietuviškų pamaldų Lietuvos bažnyčiose. Jau 1905 metais ir buvo įsteigta „Sąjunga grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiai Lietuvoje“. Į steigiamąjį minėtos sąjungos komitetą įėjo Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Ambraziejus, Jonas Kriaučiūnas, Mečislovas Davainis-Silvestravičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Petras Vileišis ir kiti. J. Basanavičius buvo išrinktas šios sąjungos pirmininku. J. Basanavičius pradėjo rengti laišką popiežiui apie lietuvių kalbos padėtį Lietuvos bažnyčiose ir jau 1906 m. gegužės 23 d. jis buvo išsiųstas popiežiui Pijui XX gegužės 25 d. dar 72 egzemplioriai išsiųsti Europos ir pasaulio kardinolams vyskupams. Skaityti toliau

Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją (10)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

Skelbiami 100 lietuvių, pateksiančių ant proginio pašto ženklų bloko (3)

Rūta Meilutytė | 4oooooo.lt nuotr.

Vieni žmonės svajoja patekti ant žurnalo viršelio, o kitų veidai puošia pašto ženklus. Iki šiol Lietuvoje ant pašto ženklų atsidurdavo tik istorinės asmenybės, bet laikai keičiasi. Jau šių metų birželį Lietuvos paštas išleis pirmąjį pašto ženklų bloką, ant kurio bus įamžinta 100 dabarties žmonių, kurie savo darbais telkia lietuvius visame pasaulyje.  Šiandien galutinai paaiškėjo, kas tie 100 laimingųjų.

Proginiame pašto ženkle, pavadinimu „Pasaulio Lietuva“ bus įamžinti tokie visame pasaulyje garsūs lietuviai kaip menininkas Jonas Mekas, plaukikė Rūta Meilutytė, dailininkas Samuelis Bakas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas Robertas Šileris, Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: Trispalvė ir Tautiška giesmė – sėkmės raktas Lietuvai išlikti (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Balandžio 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija lankėsi Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje. Komisijos nariai pasidžiaugė, kad šios mokyklos absolventai nesirenka emigracijos kelio: pusė licėjaus abiturientų renkasi savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kita pusė – karininko, policininko ar teisininko profesijas.

„Mes dirbame tol, kol plevėsuoja vėliava,“ – sako mokyklos direktorė Ingrida Levickienė. Išties graži tradicija! Kiekvieną pirmadienį, prieš pamokas, kadetai renkasi mokyklos kieme ir, giedodami Tautišką giesmę, Skaityti toliau