Žymos archyvas: lietuviai

R. Kamuntavičius. Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada (48)

Rūstis Kamuntavičius | VDU nuotr.

Liepos 6-ąją tradiciškai minima Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur…

Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą Skaityti toliau

Lietuviai vis dar įtariai žiūri vieni į kitus, tačiau jau didžiuojasi savo valstybe (0)

Lietuviai vis dar įtariai žiūri vieni į kitus, tačiau jau didžiuojasi savo valstybe | Pixabay nuotr.

Dar niekada Lietuvoje nebuvo tiek savo šalimi besididžiuojančių gyventojų, kiek yra dabar. Aštuoni iš dešimties Lietuvoje gyvenančių žmonių didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. Tokio visuomenės sutelktumo ir vienybės mūsų šalyje nebuvo per visą paskutinį dešimtmetį, rodo tyrimai. Tačiau kartu vis dar esame įtarūs ir nepatiklūs – vieni kitais nenorime pasikliauti.

Pasak „Žmogaus studijų centro“ vadovo psichologo dr. Gintaro Chomentausko, liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo diena – yra gera proga įvertinti, kiek daug esame pasiekę kurdami valstybę ir vienydami čia gyvenančius žmones bendrai šalies gerovei. Skaityti toliau

Seime vyks paroda, skirta žymaus suomių tautosakininko, Lietuvos bičiulio A.R. Niemio 150-osioms gimimo metinėms (0)

Profesorius Augustas Robertas Niemis | rengėjų nuotr.

Liepos 9 d., antradienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) Seimo narys, parodos iniciatorius Viktoras Rinkevičius atvers parodą, skirtą Helsinkio universiteto profesoriaus, tautosakininko Augusto Roberto Niemio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginyje dalyvaus profesorius Stasys Skrodenis, ilgus metus tyrinėjęs A. R. Niemio gyvenimą ir mokslinę veiklą, Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas ir Suomijos ambasadorius Lietuvoje Kristeris Michelsonas (Christer Michelsson).

2019 m. liepos 25 d. sukanka 150 metų, kai gimė Lietuvos bičiulis, Helsinkio universiteto profesorius, XX a. pradžioje Biržų krašte rinkęs tautosaką, Augustas Robertas Niemis (Aukusti Robert Niemi).

Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių metais – rūpestis dėl užsienio lietuvių archyvų išsaugojimo (0)

Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas Antanas Čibiras ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė | lnb.lt nuotr.

Birželio 26 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas Antanas Čibiras. Susitikime su Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene svečias pristatė bendruomenės veiklos kryptis, ypatingą dėmesį kreipdamas į Australijos lietuvių dokumentinio paveldo išsaugojimo problematiką. A. Čibiras sakė, kad buvo ir lieka labai svarbi bendruomenės misija ir pastangos vienyti įvairių kartų skirtingu metu į Australiją emigravusius lietuvius ir jų palikuonis, Skaityti toliau

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai (52)

Mykolas Biržiška ir jo „Vilniaus Golgota“ | respublika.lt nuotr.

Nešvarios kortos politikų rankovėse

Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo domitės?“… Gerai pamaišytu rusų-lenkų kalbų „kokteiliu“ išreiškę savo susižavėjimą jo nuostabiu Gdansku, sulaukėme netikėto klausimo. Skaityti toliau

Draugystė su latviais: kartu atidarė sieną, bet į svečius „su špygele nenuvažiuosi“ (0)

Latvių ir lietuvių draugystė | V. Bičiūnaitės, asmeninių ir Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro archyvų nuotr.

Apie stiprią draugystę sakoma – vandeniu neperliejama. Buvo metas, kai Latviją ir Lietuvą skyrė pasienio punktai, muitinės postai.

Saviveiklininkų kolektyvams, vykstantiems vieniems pas kitus, tekdavo pasirūpinti, kad pasienyje neįstrigtų dėl biurokratinių nesklandumų. 2004 m. gegužės pirmąjį savaitgalį dvi dienas žengėme su orkestrais, vėliavomis, laužais, parodomis, koncertais pasienio postuose – įstojome Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą (3)

1918 m. M. Šalčius Japonijoje (pirmas iš dešinės) | Voruta.lt nuotr.

Gegužės 26-ąją sukako 79-eri metai, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. Neseniai, gegužės 17 d., Prienuose įvyko konferencija, kurios pavadinimas parinktas pagal kažkada laiškuose artimiesiems parašytus žodžiu „Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą“. Joje buvo skaitytas humanitarinių mokslų daktaro, prof. Benedikto Šetkaus pranešimas apie M. Šalčiaus gyvenimą ir veiklą. Skaityti toliau

Indijos garbės konsulas: joga padeda priartėti prie Indijos kultūros (0)

Indijos garbės konsulas Rainderis Kumaras Čaudaris (Rajinder Kumar Chaudhary) | Rengėjų nuotr.

Birželio 20-ąją Tarptautinė jogos diena Lietuvoje bus švenčiama jau 5 kartą. Pasak Indijos garbės konsulo Rainderis Kumaras Čaudaris (Rajinder Kumar Chaudhary), pamažu papročiu tampantis renginys kasmet suburia vis daugiau entuziastų, kurie domisi ne tik fizinės bei dvasinės jogos kultūros jėga, bet ir visa Indijos kultūra. Daugiau apie šios šventės svarbą, lietuvių ir indų sąsajas bei asmeninį santykį su joga interviu pasakoja konsulas.

– Lietuvoje esate jau daugiau nei 20 metų, su kokiais pagrindiniais iššūkiais Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje bus atidaryta paroda „Pasaulio lietuviai“ (1)

Trakų Salos pilyje – parodos „Pasaulio lietuviai“ atidarymas | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Gegužės 17 d., penktadienį, 16.30 val., Trakų Salos pilyje vyks parodos „Pasaulio lietuviai“ atidarymas. Renginį, skirtą Pasaulio lietuvių metams paminėti, rengia Trakų istorijos muziejus.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. birželio 14 d. sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė, 2019-uosius paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Lietuviai yra viena iš tų mažų istorinių tautų, kurios išeiviai gausiomis bangomis išsibarstė po visą pasaulį. Skaityti toliau

Tarptautinio studentų verslumo tyrimo rezultatai: kokią vietą užima Lietuva? (1)

Studentai verslumas._ Jono Petronio nuotr1

Lietuvos studentai bando pradėti nuosavus verslus ir patys susikurti sau darbo vietas. Tačiau siekiant tikro šalies ekonominio proveržio ir norint išvengti protų nutekėjimo į užsienį, svarbu ugdyti verslumo kompetencijas, palaikyti bendradarbiavimą ir tobulinti jau esamas įmones, teigia ekspertai, komentuodami tyrimo GUESSS rezultatus. GUESSS – pasaulinis studentų karjeros ir verslumo tendencijų tyrimas, kuriame buvo apklausta per 209 tūkst. studentų 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje tyrimą organizavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas (VDU ŽŪA BPF) su partneriais. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Plembergas – vaikystės žemė (0)

gowild.lt nuotr.

Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…

Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia  gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau

M. Petrikaitė-Mažeikienė. Prisiminimai iš prarastos Lietuvos (5)

Žymioji tautosakos pateikėja iš Gervėčių krašto Marija Mažeikienė 2011-ieji. | A. Baltėno nuotr.

Ištraukos iš Gervėčių krašto šviesuolės Marijos Petrikaitės-Mažeikienės, g. 1923, prisiminimų rinkinio: Maniutės sąsiuviniai. Sudarytoja Saulė Matulevičienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. Skliaustuose nurodyti puslapiai.

Pradėsiu nuo mūsų prosenelio Mykolo Petriko, gyvenusio dar baudžiavos laikais, kaip tadu sakydavo – ponščiznos čėsai. Tais laikais kaimo žmonės buvo neraštingi, nemokėjo ir nesuprato kitų kalbų, tik savo gimtąją lietuvišką kalbą. Mūsų prosenelis Mykolas Petrikas Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

Balstogėje atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos skyriaus veikla (1)

Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus valdyba | punskas.pl nuotr.

Š. m. balandžio 12 d. Balstogėje įvyko mieste gyvenančių lietuvių susitikimas, kurio metu atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus veikla.

1957 metais įkurta Lietuvių visuomeninė kultūros draugija, kuri vėliau, 1992 m. (besikeičiant santvarkai) pervadinta Lenkijos lietuvių draugija. Įvairiais draugijos veiklos laikotarpiais organizacijos skyriai veikė įvairiuose Lenkijos miestuose, tame tarpe ir Balstogėje. Pagal išlikusius šaltinius LLD skyrius Balstogėje įkurtas 1963 metais. Tačiau ilgainiui jo veikla nutrūko. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviškos žemės, nutolusios iki Marso (9)

Žygis į Vilnių 1939 m. | Lietuvos žurnalistų draugijos nuotr.

Maskva širsta, kai Baltijos šalys rusiškąjį stalinistinį bolševizmą prilygina vokiškajam hitleriniam nacionalsocializmui. Anot Kremliaus, Stalinas vadavo, statė ir dovanojo, o Hitleris pavergė, griovė ir atėmė.

Rusijos istorikai kartoja iš propagandinio hitlerininkų laikraštėlio ištrauktą citatą, kad „Lietuva turėjo ištirpti kaip vandens lašas ant įkaitusio akmens“, tačiau nutyli mėgstamą praeities sovietų kompartijos vadų posakį „Lietuva išliks, bet be lietuvių“. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Smegenų plovimo akcija: Imk dvi pilietybes už vieno balso kainą! (39)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 2 d. Lietuvoje prasidėjo 230 tūkst. Eur kainuosianti referendumo dėl dvigubos pilietybės viešinimo kampanija, kurios metu žmonės bus agituojami per visas žiniasklaidos priemones. Tiesa, Vyriausybės kanceliarijoje teigiama, jog žmonės neva nebus agituojami, kaip balsuoti. Tiesiog jie žinos, kad gegužės 12-ąją teks atsakyti į referendumo klausimą – „ar sutinkate leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias euroatlantinės integracijos kriterijus?“.

Ieško naudos sau Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ekologiškame Dubajaus rajone galima rasti ir lietuvių (video) (1)

„Mokslo sriuba“: ekologiškame Dubajaus rajone galima rasti ir lietuvių | LRT nuotr.

Besilankydama Dubajuje, LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ komanda sutiko čia jau kurį laiką gyvenimą kuriančius Lietuvius.

Laidos komanda į Dubajų vyko filmuoti reportažo apie baigiamą statyti itin modernų, aplinkosaugos ir tvarumo idėjų įkvėptą rajoną „The Sustainable City“.

„Ketinome pakalbinti šio rajono gyventojus, o kai sužinojome, kad čia gyvena lietuvė, Skaityti toliau

O. Voverienė. Žodžiai yra sėkla, iš kurios išauga amžinybės daigai. (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva, atbundanti iš naujo!
Čia laiko vingiuos gęstančių miražų,
Vėl uždegiau viltis Tėvynės labui.
Ties kryžkelių pilkais smūtkeliais
Atgims Tikėjimas, Tiesa ir Meilė
(Nežinomas poetas)

1933 metų naktį iš liepos 16 į 17-ąją lietuviai lakūnai Steponas Darius Jucevičius ir Stasys Girėnas-Gurskis perskrido Atlantą. Nors jie gimtosios Lietuvos nepasiekė, žuvo Soldino miške, jų didvyriškas skrydis amžiams įrašė Lietuvos vardą į pasaulio aviacijos istoriją ir jų širdžių tiltu sujungė Lietuvą ir Ameriką. Tas širdžių Skaityti toliau

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie Lietuvos lenkų rinkimines problemas (20)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 20 šalies žiniasklaida paskelbė, kad Valdemaras Tomaševskis Lietuvos prezidento rinkimams surinko 30 000 parašų. Per 10 jų rinkimo dienų! Tądien feisbuke parašiau, kad tokią sėkmę greičiausiai nulėmė prievartinis lenkiškų mokyklų mokinių tėvų mobilizavimas „bendram reikalui“.

Žinomas blogeris Aleksandras Radčenka tai patvirtino, savo publicistikoje tą „bendrą reikalą“ įvardijęs, kaip tautinių mažumų mokyklų priverstinį dalyvavimą lenkų partijos LLRA akcijose, o mokinių tėvams skiriant savo mokesčius tai pačiai partijai bei  pasirašinėjant V.Tomaševskio naudai. Skaityti toliau

Teismas atmetė reikalavimą keisti Generolo Vėtros veiklos Antrojo Pasaulinio karo metais įvertinimą (11)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui? (12)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.

Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas

Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas (5)

Prof. Augustinas Idzelis 2017.04.16 su žmona Regina Klivlende | T. Beržinskienės nuotr.

Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.

Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau

„Persų muzikos ir sutartinių gija“ (video) (0)

„Persų muzikos ir sutartinių gija“ | Rengėjų nuotr.

Kovo 7 d., Juodkrantėje, 18 val., L. Rėzos kultūros centre, seminaru „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“, prasideda persiškos muzikos žygis per Lietuvą kartu su svečiu iš Irano, dainininku grojančiu dafu (didelis vidurinių rytų būgnas) Hamidrezu Ojagiu (Hamidreza Ojaghi).

Kovo 8 d., 18 val., Klaipėdos etnokultūros centre vyks seminaras „Irano ritmai ir tradicija“. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (IV) (0)

3-iosios brigados kuopos vadas Bury su vietiniais vaikais laiko kelio nuorodą į kpt. J. V. Eibergo sodybą Asciukiškių dvare. J. V. Eibergas buvo visų AK derybų su vokiečiais dalyvis | „Voruta“ nuotr.

Trečia dalis ČIA.

Pirmąja nacių auka turėjo tapti LVR Kauno pulko 310-ojo btl. 2-oji kuopa. SS įsakymu ji privalėjo atlikti tikrą žygdarbį – užimti Turgelius, vadinamosios lenkų „Turgelių respublikos“ sostinę. 1944 m. vasario 18 d., penktadienį, Asciukiškių dvare (lenk. Ościukowszczyzna, dabar išnykęs) tarp Turgelių ir Tabariškių įsikūrusiame Vermachto karių rekonvalescencijos (sveikimo) centre kapitonas J. V. Eibergas perdavė 3-iajai ir 6-ajai brigadoms ginklų bei amunicijos90. Skaityti toliau

D. Stancikas. Lietuva yra čia (14)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos televizija (LRT) baigia transliaciją iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo 70-mečio minėjimo Minaičiuose ir paleidžia reklamą. Balerina išsuka po pasaulį nuvilnijančią trispalvę, nuskamba žodžiai: „Lietuva yra visur, kur gyvena lietuviai. Pasaulio lietuvių metai.“

Lietuva yra visur?

O kur tuomet Anglija, Airija, Vokietija? Kokiai „lietuvai“ pasaulio lietuviai moka Skaityti toliau

V. Vareikis: Prūsų likimas lietuviams yra nuolatinis priminimas (2)

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Žvejų rūmuose skambės Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Spektakliui artėjant, pakalbintas Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis. Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo.

„Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“ Skaityti toliau

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku (4)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 22 d., Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios Lenkijos Ministru Pirmininku Mateušu Moravieckius (Mateusz Morawiecki).

Susitikime aptartas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, dvišalių ryšių stiprinimas ekonomikos ir energetikos srityse.

Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri interesai dėl naujojo daugiamečio Bendrijos biudžeto. Abi Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu (nuotraukos, video) (7)

Dalia Grybauskaitė ir Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 21 d. Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda. Šalies vadovė Lenkijoje lankosi su dviejų dienų valstybiniu vizitu, kurio tikslas įtvirtinti pastarųjų 10 metų pasiekimus, įvertinti nuveiktus darbus ir nubrėžti gaires ateities bendradarbiavimui. Vizitas sutampa su simboline data – šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus.

Pasak Prezidentės, istoriniais ryšiais susietos lietuvių ir lenkų tautos jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Kur Perkūnas griaudžia smarkiausiai? (0)

Elektrėnų marios - istorinė Perkūnkiemio erdvė | R. Kraujalio nuotr.

Lietuviai apie Perkūną žino daug įvairių sakmių, tačiau konkrečių vietų, kur Dievaitis griaudė ir dundėjo – tik keletas dešimčių. Juo didesnę nuostabą kelia pasakojimai apie lietuvių kariuomenės pagalbininką Perkūną, kuriuos prieš gerą dešimtmetį Elektrėnų apylinkėse surinko etnologė Ona Šakienė.

Elektrėnų šiluminė elektrinė buvo pastatyta Perkūnkiemio kaimo vietoje, taigi minėti padavimai aiškina pavadinimą, piešia Perkūno portretą ir mėgina atsakyti į klausimą kas palaidotas senovės laikų pilkapiuose. Skaityti toliau