Žymos archyvas: lietuviai

Kaune – M. R. Tūbelytės-Kulman tapybos paroda „Kelias į namus“ (0)

Rengėjų nuotr.

Gegužės 25 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune bus atidaryta lietuvių išeivijos menininkės Marijos Rimos Tūbelytės-Kulman (Kuhlmann) (1923–2014) retrospektyvinė paroda „Kelias į namus“. Dailininkės kūrybinis kelias ir tapybos darbai Lietuvoje bus pristatyti pirmą kartą.

Net 66 tapybos darbus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo jos sūnus Peteris Kulmanas (Kuhlmann), į parodos atidarymą atvykstantis iš Jungtinių Valstijų. Lietuvių išeivijos dailininkė, rašytoja ir poetė Marija Rima Tūbelytė-Kuhlmann yra dar menkai pažįstama Lietuvos visuomenei. 1923 m. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Ar lietuviai – kanibalai? (video) (4)

Kauno Hanza dienos | kaunas.kasvyksta.lt nuotr.

Praeitą savaitgaly Kaune praūžė miesto šventė – Hanzos dienos, Kauno miesto šventė, dar vadinama ir Kauno miesto gimimo diena. Šventė graži, reikalinga ir su ja kaip ir viskas gerai. Tik šią šventę vadinti miesto gimimo diena yra kažkoks akibrokštas, netgi galima sakyti, kad tai kruvino nusikaltimo žmoniškumui, įvykdyto prieš 650 metų, neigimas ir dangstymas.

Tada, kaip žinoma, galvažudžiai kryžiuočiai nušlavė nuo žemės paviršiaus  Kauno pilį, visa miestą Skaityti toliau

Folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“ puoselėja vertybes ateities kartoms (0)

Skamba skamba kankliai 2017_lrp.lt

Gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino seniausios šalyje folkloro šventės „Skamba skamba kankliai“ dalyvius, rengėjus ir svečius.

„Jau keturiasdešimt penktą kartą Vilniaus senamiesčio gatvėse ir aikštėse aidi, skamba, vingiuoja liaudies muzika, dainos ir šokiai. Tai – festivalio „Skamba skamba kankliai“ dovanos visiems Lietuvos žmonėms“, – rašoma šventę globojančios Prezidentės sveikinime. Skaityti toliau

J. Putinas. Asmenybė ar auka ? (9)

Jonas Putinas | Asmeninė nuotr.

Nuvilnijo 50/50 triukšmelis. Nepasisekęs bandymas sutramdyt žiniasklaidą dingo iš pirmų puslapių. Įstatymas numirė mažai kieno ir paskaitytas. Gal buvo geras, gal blogas, nežinia, bet parlamentarės pasiūlymą matyti per pusę gerų ir blogų naujienų priešininkai negailestingai sutaršė.

Ar labai dideli ir neįgyvendinami buvo jos norai? Pasidairius po Pasaulį, galima sakyti, kad siekiai buvo realūs, netgi kuklūs. Į rytus nuo mūsų žiniasklaida apie savo šalį ir vidinius reikalus skleidžia tik geras naujienas. Ten negatyvi informacija liečia Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

N. Goštautaitė Midtun. Nori mažiau geriančios Lietuvos – esi radikalas, talibanas ir truputį kanibalas (6)

Nijolė Goštautaitė-Midtun | asmeninė nuotr.

Viešojoje erdvėje jungtinės pajėgos šviečia tautą ir politikus, tvirtindamos, kad lietuvis laisvas ne miške, kaip rodėsi klasikams, bet tik tada, kai gali netrukdomas išgerti. Norėtųsi įvairesnių tiriamosios žurnalistikos straipsnių apie alkoholio kontrolės politiką, bet ir šįkart alkoholio pramonei palankių žiniasklaidos atstovų ir politikų choras renkasi patogų emocijas žadinantį komentaro žanrą. Čia nebūtinas objektyvumas ar profesionalumas, pakanka asmeninės nuomonės. Lengva šaipytis, išreikšti asmeninę neapykantą. Nereikia šaltinių, nereikia deklaruoti interesų. Kas perka, kiek sumoka, dėžutėse ar paskolomis. Ir kvalifikacijos nereikia. Skaityti toliau

„Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“ (0)

Sigitas Narbutas | Rengėjų nuotr.

Gegužės 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks šios bibliotekos direktoriaus doc. dr. Sigito Narbuto vieša paskaita „Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“.

Lektorius pristatys LDK raštiją, kuri suformavo Pranciškų Skoriną – vertėją, leidėją, poetą ir religinių raštų rengėją. Bus pasakojama apie LDK rankraštinių knygų savitumą, taip pat Rusėniškosios Biblijos amžininkes – pirmąsias Lietuvos autorių parengtas ir užsienyje išspausdintas knygas. Pasirėmus tokiais kontekstais, atskleidžiamas Rusėniškosios Biblijos savitumas. Skaityti toliau

D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“ (39)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Kartą sūnus, būdamas gal kokių septynerių metų, išėjo į kiemą pažaisti, nešinas tokiu storu ilgu saldainiu su įdaru. O po kelių minučių sugrįžo be saldainio ir sako:

– Tėti, duok man dar vieną saldainį.
– O tai ką – aną jau suvalgei?!
– Ne, atidaviau draugams.
– Su draugais gražu pasidalinti…
– Ne, aš jiems visą atidaviau. Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

Užsienio lituanistinės mokyklos „Draugystės tiltą“ šiemet statys Hamburge (0)

Rengėjų nuotr.

Šiemet birželio 9-11 dienomis pirmą kartą Europos lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“ vėliava plėvesuos Vokietijos mieste Hamburge. Į uostamiestį renginio dalyviai sugužės iš 11 šalių – Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Austrijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos, o taip pat ir iš Vokietijos.

Kai prieš 12 metų Švedijos lietuviai nusprendė suburti į vieną vietą šalyje įsikūrusias lituanistines mokyklas, jų mokytojus, vaikus ir jų tėvus, nesitikėjo, kad vieną dieną renginys išaugs į sąskrydį, kuris ties tiltus per Europą ir sieks net kitą Atlanto pusę. Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Arminas Lydeka – lietuviai etiketą išmano geriau už rusus ar amerikiečius (video) (0)

Arminas Lydeka | Alkas.lt nuotr.

Etiketo ir protokolo žinovas Arminas Lydeka teigė, jog lietuvių etiketo suvokimas pastaruoju metu pasikeitė, bet mums dar toli iki šiuolaikinių Europos monarchijų.

Užtat esame labiau pažengę etiketo srityje už Rusiją ir Ameriką. A. Lydeka pabrėžė, koks svarbus yra pasisveikinimas – balsu pirmiausiai turi sveikintis pagal rangą žemesnis asmuo, o ranką tiesti – aukštesnio rango. Moteris turėtų tiesti pirma ranką vyrui,

jeigu jie užima vienodas pareigybes. Ar derėtų laikytis etiketo ir romantiškų pasimatymų metu, ar Lietuvos moterys turi pajautimą, kaip rengtis, Skaityti toliau

Du „Lietuvos teatrų pavasario – Kaunas 2017“ apdovanojimai keliauja į Vilniaus mažąjį teatrą (0)

Elžbieta Latėnaitė | Asmeninė nuotr.

39-oji šventė „Lietuvos teatrų pavasaris – Kaunas 2017“ paskelbė nugalėtojus. Spektaklis „Bedalis ir labdarys“ gavo net du apdovanojimus: režisierė Gabrielė Tuminaitė įvertinta už teatrinės formos originalumą, o aktorė Elžbieta Latėnaitė – už geriausią moters vaidmenį.

Jaunojo menininko prizas atiteko režisierei Olgai Lapinai už spektaklį „Bėgikas“, už spektaklio „Identify“ vizualų sprendimą prizas skirtas autorei, režisierei Ievai Stundžytei (teatras „Atviras ratas“), už geriausią vyro vaidmenį spektaklyje „Gyvūnas KuKū“ apdovanotas aktorius Arūnas Sakalauskas (LNDT). Žiūrovų nuomone geriausias spektaklis – Anželikos Cholinos šokio teatro „Otelas“. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys (video) (1)

Seimo ir PLB bendruomenės komisija.lrs.lt nuotr

„Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Išreiškusi mintį, kad bendra veikla turėtų būti skiriama lietuvių bendruomenių visame pasaulyje sutelkimui, pažymėjo, jog turime skatinti pasaulio lietuvių aktyvų, Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Lietuviai ir žydai – mes nežudėme (video) (2)

Laima Brazauskaitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Aktoriaus, rašytojo ir žurnalisto Arkadijaus Vinokuro šeimą tiesiogiai palietė holokausto tragedija. A. Vinokuras, teigė, kad iki šiol skaudu ir pikta prisiminti šią tragediją, bet nereikia kaltinti visų lietuvių, nes buvo ir tokių, kurie gelbėjo žydų tautybės žmones. Apie tai žurnalistas šiais metais išleido knygą „Mes nežudėme“.

Žurnalistui yra tekę tarnauti Izraelio gynybos pajėgose. A. Vinokuras teigia, kad Lietuvos jaunimas kariuomenėje nėra apmokomas specialiai žudyti, bet kol nors kažkur bus diktatūra ar korupcija – tol vyks karai ir naikinimas. Plačiau apie tai žiūrėkite laidoje „Jaunimo balsas“ su Laima Brazauskaite ir aktoriumi, rašytoju, žurnalistu Arkadijumi Vinokuru.
Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

Seimo TS-LKD frakcija siūlo leisti ES ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams turėti dvigubą pilietybę (17)

pasas

Balandžio 7 d. Seimo frakcijų seniūnai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis bei Seimo nariai iš įvairių frakcijų teikia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma išplėsti ratą asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę. Teikiamu projektu, po kuriuo pasirašė daugiau nei 100 Seimo narių, nustatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos (ES) ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę. Skaityti toliau

Šauktinis Lukas: O ką Jūs padarėte dėl savo šalies? (2)

Lukas Sidaravičius | KAM nuotr.

„Visada kažkas atrodo neįmanoma tol, kol tu to nepadarai.“ Nelsonas Mandela

Artėjant pirmiesiems 2017 m. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių išvykimams į dalinius apie šiuos ir kitus aktualius klausimus šauktiniams pasakoja Lukas Sidaravičius. Jis, baigęs studijas aukštojoje mokykloje, pasirinko šauktinio savanorio kelią Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje. Savanorį kalbino vyr. srž. Aušra Barkauskienė ir specialistė eil. Agnė Boreikaitė

– Lukai, papasakok trumpai apie save: ką veiki šiuo metu, kokie tavolaisvalaikio pomėgiai? Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (11)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta A. Anušausko knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ (0)

„Versus aureus“ nuotr.

Kovo 29 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33, Kaunas) vyks „Versus aureus“ leidyklos išleistos dr. Arvydo Anušausko naujausios knygos „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.

Priešintis ar žūti, išduoti ir išlikti – ne kartą Lietuvos valstybės piliečiai stovėjo prieš tokius pasirinkimus. Didvyriai mus įkvepia, o apie išdavikus stengiamės nekalbėti. Tačiau kiekvieno išdaviko tyli svajonė – likti nepastebėtam, nuošalyje, saugiai. Paprastai jie neatgailauja, nejaučia sąžinės graužimo bei stengiasi save pateikti iš geresnės pusės. Todėl šiandien ir reikia kalbėti apie markuliškus nesipriešinimo okupantui teiginius, nes būtent išdavysčių aukos, kovoję ir žuvę yra mūsų tikrieji herojai ar įkvėpimo šaltinis. Skaityti toliau

A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma (17)

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

Lietuviai – laimingiausi tarp Baltijos šalių, rodo tyrimas (1)

dazzlingsmilesdental.com nuotr.

Kasmetiniame nuo 2012 metų sudaromame Pasaulio laimės laimės indekse Lietuva šiemet užėmė 52 vietą. Kaip rodo Jungtinių Tautų remiamas tyrimas, lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už latvius, estus ir baltarusius, tačiau nusileido lenkams bei rusams.

Latvija teko 54, Estija – 66, Baltarusija – 67 vieta.

Lenkija Pasaulio laimės indekse – 46 vieta, Rusija – 49. Skaityti toliau

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų (7)

Ricardas Stulpinas. Stasio Zumbio nuotr.

Architektas Ričardas Stulpinas greičiausiai yra vienas iš tų, kurie prasilenkia su laiku. Ne tik savo kūrybiniais, bet ir žmogiškais principais – sąžiningumu, patikimumu ir ištikimybe, – tiesiog padorumu, kuris vis labiau nyksta iš šiandienės gyvensenos. Kai 1993 metų gegužės 14 dieną, šią dieną jis atsimena kaip kiti gimtadienį, Vyriausybė pasirašė „mirties nuosprendį“ jo idėjai išsaugoti dvarus kaip ūkinius vienetus – po atkaklaus dešimtmečio juos tyrinėjant bei inventorizuojant – ir praktiškai sunaikino visą jo paties ir jo komandos darbą, jam buvo paaiškinta, kad taip daryti yra per anksti. Skaityti toliau

Čikagos lituanistinė mokykla švenčia 25-metį (video) (0)

Cikagos lituanistinei mokyklai 25_cikagoslituanistinemokykla.org

Čikagos lituanistinė mokykla šį savaitgalį švenčia 25 metų įkūrimo šventę. Ta proga mokyklos bendruomenę pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Per dvidešimt penkerius mokyklos gyvavimo metus į jos veiklos metraštį įrašėte daug prasmingų darbų. Visuomet nuosekliai ir atsakingai puoselėjate lituanistinio švietimo tradicijas Amerikoje, čia auga jaunoji karta, ištikima savo lietuviškai kilmei,“, – sakoma ministrės sveikinime. Skaityti toliau

Seime vyks diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“ (13)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 8 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Seimo nario Žygimanto Pavilionio pastangomis rengiama diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“.

Renginio rengėjų teigimu, Lietuvos piliečiai užsienyje vis dažniau atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir renkasi kitos valstybės pilietybę. Pasak renginio rengėjų, tai yra ypatingai svarbu po 2016 m. Jungtinės Karalystės, kurioje šiandien gyvena šimtai tūkstančių lietuvių, referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Skaityti toliau

Lietuviškų ženklų paieškos Šveicarijos kultūroje (0)

Sveicarija_LNB_plakatasKovo 3 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) atrijuje vyks fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas, o 17 val. prasidės Jūratės Kaspersen (Caspersen) paskaita Konferencijų salėje (V a.). Numatoma renginio trukmė – 2 val.

Biblioteka tęsia paskaitų, kuriose nagrinėjami lietuviški ženklai Vakarų šalių istorijoje ir kultūrose, ciklą. Šįkart bus kalbama apie lietuviškus atspindžius Šveicarijos kultūroje. Paskaitą skaitys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Kaspersen.

Skaityti toliau