Žymos archyvas: lietuviai

Vasario 16-osios šimtmečio eisena su deglais (9)

Vasario 16-osios eitynės | T. Jakučio nuotr.

Vasario 16 d., 18:00–20:00 val., Vilniuje, vyks vasario 16-osios šimtmečio eisena su deglais.

Lemtingąją 1918 metų, vasario 16-tosios, dieną Lietuvos valstybė buvo atkurta etninės tautos pagrindu, tačiau šiandien, Lietuvos valdantieji atsisako identiteto politikos.

Eitynių rengėjai mano, jog būti lietuviu yra pasirinkimas, visai kaip rinktis prekę prekybos centre. Prieš šimtmetį, taip pat buvo tokių, kurie ieškojo užuovėjos pas stipresnius, manydami, jog lietuvių tauta neverta turėti savo valstybingumą. Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

Europiečiai kovoja už save, nusivylę lietuviai emigruoja (6)

Mokytojų streikas | penki.tv stop kadras

Slovėnijos profsąjungos vakar pradėjo pirmąjį streiką iš numatytų protesto akcijų, reikalaudamos padidinti atlyginimus viešajame sektoriuje, kadangi turtingiausia buvusios Jugoslavijos šalis iki šiol smarkiai atsilieka nuo ES algų vidurkio. Galbūt ir Lietuvos profsąjungos nuspręs pradėti realią kovą už normalius savo šalies viešojo sektoriaus atlyginimus? O kol kas mūsų žmonės tik ramiai evakuojasi iš šalies… Skaityti toliau

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija (21)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Prisimenant  atkaklias Lietuvos „grietinėlės“ kovas už santykių gerinimą, taip šventvagiškai manyti yra pagrindo. Skaityti toliau

Valstybės 100-mečiui atgimsta moderni J. Marcinkevičiaus drama „Mindaugas” (2)

Karalius MIndaugas ir jo žmona Morta | Dailininkės Janinos Malinauskaitės tapyba

Vasario 15-ąją, Lietuvos šimtmečio išvakarėse, junginė kūrėjų komanda kviečia į šiuolaikiškai atgimusią vieno garsiausių šalies poetų Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių dramą „Mindaugas“. Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją atskleidžia jaunos kartos režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės suburta komanda, interpretuojanti jau klasika tapusį J. Marcinkevičiaus kūrinį. Naujajame dramos „Mindaugas“ pastatyme susipins modernus šokis, vizualios projekcijos ir šiuolaikinė muzika.

„Šis „Mindaugas“ – išskirtinis. Aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais (1968). Skaityti toliau

G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką (160)

Tadas Kosciuska | Wikipedija.org nuotr.

Lietuviai labai dažnai pamiršta tuos, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę, tą  liudija ir Lietuvos savanorių kapų paieškos Antakalnio kapuose. Nuo jų palaidojimo dar nepraėjo ir šimtas metų, o mes apie juos nieko nežinome. Sovietinė Lietuvos valdžia naikino visa, kas buvo susiję su Lietuvos valstybingumu.

Dar blogiau yra su kovojusių prieš carizmą kapais: Kosciuškos, 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių. Labai dažnai asmenis, kilusius iš etnografinės Lietuvos, mes labai lengvai priskiriame kitoms tautoms – prieš jų valią. Štai Adomo Mickevičiaus atvejis: jis skelbėsi esąs lietuvis, rašė apie Lietuvą, nei vienos dienos negyveno Lenkijoje, o visuose šaltiniuose pristatomas kaip lenkų poetas. Skaityti toliau

Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys (3)

Vokietijos-istorijos-inst.itutas_mokslolietuva.lt

Šių metų gruodžio mėn. Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys.

Pagrindiniai instituto tikslai – mokslinių tyrinėjimų vykdymas, Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimas, bendros mokslinės veiklos koordinavimas, konferencijų, seminarų bei paskaitų organizavimas. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: Lietuvos istorija bei lietuvių, vokiečių, žydų ir lenkų santykių istorija bendrame Europos kontekste. Nuo ateinančių metų pavasario šio instituto Skaityti toliau

Kaimyninės Lietuvos ir Latvijos savivaldybės vykdys bendrą turizmo projektą (0)

bendradarbiavimas_birzu sav. foto

Gruodžio pradžioje Joniškyje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl tarptautinio turizmo projekto „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje!“ vykdymo 2018 metais. Sutartį pasirašė Latvijos (Bauskė, Iecava, Rundalė, Vecumnieki) ir Lietuvos (Biržai, Pasvalys, Pakruojis, Joniškis) savivaldybės.

Bendradarbiavimo sutarties tikslas – skatinti turizmo objektų, renginių ir paslaugų plėtrą bendradarbiavimo partnerių teritorijose. Svarbiausi projekto uždaviniai – padrąsinti gyventojus keliauti ir atrasti kaimynų siūlomus turizmo objektus ir paslaugas, skatinti verslo ir turizmo plėtrą, organizuoti bendrą projekto akciją. Skaityti toliau

Seime rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“ (programa, video) (2)

pasaulio lietuviai_facebook.com nuotr.

Gruodžio 4 d., pirmadienį, 9 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“. Ši konferencija rengiama siekiant inicijuoti diskusijas lietuvių tapatybės klausimais. Kas šiandien yra lietuvis? Kas sieja Lietuvos piliečius su valstybe ir valstybės užimama teritorija? Ar tai yra tik geografinė sąvoka, ar tėvynė? Šie klausimai kol kas lieka be atsakymo.

Konferencijos dalyviai sieks aptarti problemas, susijusias su lietuviškos tapatybės dabartine būkle. Pranešimus skaitys profesoriai Alvydas Jokubaitis, Gintautas Mažeikis, Alvydas Nikžentaitis ir Vytautas Rubavičius. Skaityti toliau

Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“ (6)

Žiemgalių gentis I-IV a. | LNKC nuotr.

Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.

Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.

Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

Į Lietuvą atkeliavo Latvijos sveikinimas valstybingumo 100-mečio proga! (video) (1)

Latvijos sveikinimas – filmas | lv.mfa.lt nuotr.

Lapkričio 8 dieną Rygoje, Nacionalinėje bibliotekoje, Latvijos institutas pristatė Baltijos šimtmečio kelio videofilmą – Latvijos žmonių sveikinimą, kurį simbolizuoja per rankas ir valstybių sienas keliaujantis tortas – lietuviams, estams ir suomiams, artėjančio valstybingumo Šimtmečio ir Baltijos kelio proga.

Instituto direktorė Aiva Rozenberga įteikė filmą (iš medžio išdrožtuose USB raktuose) Lietuvos, Estijos ir Suomijos ambasadoriams Rygoje ir žmonėms, dalyvavusiems kuriant filmą. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Įžanga

 „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie  rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą,  kaip naudingus pamokymus  jauniems,  pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau

Punske pastatyta varpinė Lietuvos 100-mečiui (video) (0)

Seinų krašto drožėjas Zenonas Knyza | punskas.pl nuotr.

2018 m. vasario 16 d. viso pasaulio lietuviai švęsime 100-ąjį Lietuvos gimtadienį. Lietuvai svarbus kiekvienas sąmoningas lietuvis, kur jis begyventų. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso jos dabartis ir ateitis. Lietuvos laimėjimai teįkvepia mus kurti jos ateitį, didžiuotis ja, būti svarbiais jos gyvenimo dalyviais.

 2017 m. lapkričio 8 d. Punsko savivaldybės pastangomis Punsko parapijos senosiose kapinėse buvo pastatyta varpinė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui. Šį monumentą planuojama atidengti ir pašventinti 2018 m. vasario 16 d. Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją? (47)

Wikipedia.org nuotr.

Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.

  1. Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
  2. Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą. Skaityti toliau

Tyrimas: lietuviai nemoka tinkamai prižiūrėti batų – 3 patarimai jiems (0)

pavasario-bateliu-tendencijos-56e807fc61b33

97 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad batai būtų švarūs, nuvalyti ir tvarkingi, rodo avalynės tinklo „Deichmann Lietuva“ užsakymu atliktas pristatomasis visuomenės nuomonės tyrimas. Tačiau didžioji dalis apklaustųjų avalyne rūpinasi netinkamai: pagrindine batų priežiūros priemone vis dar nurodo batų tepalą (75 proc.) ir tik 30 proc. batus impregnuoja.

„Deichmann Lietuva“ regiono pardavimų vadovė Inga Paulauskienė teigia, kad Lietuvoje, lyginant su tokiomis šalimis kaip Vokietija, vis dar per mažai dėmesio skiriama avalynės priežiūrai. Šiandien mūsų visuomenėje vyrauja iš senų laikų likęs požiūris, kad batų tepalas – tai pagrindinė batų Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (54)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Atrasti Lietuvą japonus skatina ne tik kokybiški, bet ir dar neregėti gaminiai (0)

ZUM.lt nuotr.

Lietuvos žinomumas Japonijoje per pastaruosius trejus metus yra labai išaugęs, kaip ir Japonijos bei mūsų šalies verslo atstovų susidomėjimas. „Lietuvos ir Japonijos ryšiai mums yra labai svarbūs, todėl džiaugiamės dažnėjančiais susitikimais su Jūsų šalies atstovais“, – sakė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius kartu su Žemės ūkio ministerijos kanclere Dalia Miniataite priėmęs garbius svečius – Japonijos Hiratsuka miesto mero Katsuhiro Ochiai vadovaujamą delegaciją.  Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (9)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau

D. Stancikas. Mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo (9)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

 

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai? Skaityti toliau

R. Navickas. Ką sužino tolerantiško lietuviško portalo skaitytojai? (11)

teroristai_dailymail.co.uk

Londono metro teroristai-sprogdintojai – „vaikai-pabėgėliai“ iš Sirijos bei Irako! Tolerantiškasis portalas 15min bando tai nutylėti.

Prieš porą dienų Londono metro vagone nugriaudėjo sprogimas. Kilo masinė panika, apdegė ir buvo sužeista virš dvidešimties keleivių.

Britų policija operatyviai nustatė ir suėmė du įtariamuosius teroristus sprogdintojus. Ir britų ir Lietuvos spauda apie tai nedelsiant informavo skaitytojus – įvykis juk svarbus, o Londone ir lietuvių gausiai gyvenama. Skaityti toliau

Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai (0)

destytojas.studentai1_smm.lt

Su valstybės parama šiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaitys daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos geriausių užsienio universitetų dėstytojų.

Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbs dėstytojai iš 36 šalių. 19 atvyksiančių dėstytojų yra lietuviai ar lietuvių kilmės užsieniečiai, dirbantys užsienio aukštosiose mokyklose. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuviai ir lenkai: sugyvenimo idėjų jovalas Birštone (37)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai  atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.

Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Skaityti toliau

Vasarą šiek tiek sumažėjo emigracija (0)

Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad vasarą emigracija nežymiai sumažėjo, o į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių skaičius išaugo.

Pernai per tris vasaros mėnesius iš šalies išvažiavo 15 047 žmonės, šiemet – 14 424 asmenys.

Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst., o per pirmus aštuonis šių metų mėnesius – beveik 24 tūkst. gyventojų.

Tuo metu atvyko į Lietuvą 8 932 imigrantai. Pernai vasarą gyventi į Lietuvą atvyko 5 957 Skaityti toliau

V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame (4)

Vytautas Bubnys. Irmanto Sidareviciaus nuotr.

Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.

Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau

Palangoje bus švenčiama Baltų vienybės diena (0)

Palanga.lt nuotr.

Baltų vienybės diena – tradicinė šventė, kurios tikslas yra populiarinti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, rugsėjo 23 d. visus neabejingus baltų kalboms, kultūrai bei papročiams sukvies į Palangą.

Iki tarpvalstybiniu lygiu minimos šventės likus mėnesiui, kurorto kultūros darbuotojams rūpesčių netrūksta – nors šventinė programa jau parengta, vis dėlto, kaip teigė Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, Skaityti toliau

Rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“ (0)

Diskusija. Lietuviska tapatybe pasaulyje_lnb.ltRugpjūčio 24 d. 17 val.  Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“. Visi, ką domina lietuviškumo globaliame pasaulyje padėtis, kviečiami dalyvauti ieškant atsakymų į klausimus: Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai. Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (34)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

Premjeras pasveikino Punsko lietuvius: išlaikydami ir puoselėdami lietuvybę esate pavyzdys visiems (7)

Ministras pirmininkas lankėsi Punske per Žolines | lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 15 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Punske Lenkijoje, kur su vietos lietuvių bendruomene aptarė jai aktualius klausimus bei paminėjo valstybinę šventę – Žolinę.

Premjeras, susitikęs su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais, pažymėjo, kad jų bendruomeninė veikla yra kertinė saugant tautinį tapatumą užsienyje.

„Nuoširdžiai vertiname Lenkijos lietuvių indėlį ir veiklas puoselėjant lietuvybę, pristatant ir garsinant Lietuvą už jos ribų. Skaityti toliau