Žymos archyvas: lietuviai

V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas (2)

Prof. Augustinas Idzelis 2017.04.16 su žmona Regina Klivlende | T. Beržinskienės nuotr.

Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.

Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau

„Persų muzikos ir sutartinių gija“ (video) (0)

„Persų muzikos ir sutartinių gija“ | Rengėjų nuotr.

Kovo 7 d., Juodkrantėje, 18 val., L. Rėzos kultūros centre, seminaru „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“, prasideda persiškos muzikos žygis per Lietuvą kartu su svečiu iš Irano, dainininku grojančiu dafu (didelis vidurinių rytų būgnas) Hamidrezu Ojagiu (Hamidreza Ojaghi).

Kovo 8 d., 18 val., Klaipėdos etnokultūros centre vyks seminaras „Irano ritmai ir tradicija“. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai. IV dalis (0)

3-iosios brigados kuopos vadas Bury su vietiniais vaikais laiko kelio nuorodą į kpt. J. V. Eibergo sodybą Asciukiškių dvare. J. V. Eibergas buvo visų AK derybų su vokiečiais dalyvis | „Voruta“ nuotr.

Trečia dalis ČIA.

Pirmąja nacių auka turėjo tapti LVR Kauno pulko 310-ojo btl. 2-oji kuopa. SS įsakymu ji privalėjo atlikti tikrą žygdarbį – užimti Turgelius, vadinamosios lenkų „Turgelių respublikos“ sostinę. 1944 m. vasario 18 d., penktadienį, Asciukiškių dvare (lenk. Ościukowszczyzna, dabar išnykęs) tarp Turgelių ir Tabariškių įsikūrusiame Vermachto karių rekonvalescencijos (sveikimo) centre kapitonas J. V. Eibergas perdavė 3-iajai ir 6-ajai brigadoms ginklų bei amunicijos90. Skaityti toliau

D. Stancikas. Lietuva yra čia (14)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos televizija (LRT) baigia transliaciją iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo 70-mečio minėjimo Minaičiuose ir paleidžia reklamą. Balerina išsuka po pasaulį nuvilnijančią trispalvę, nuskamba žodžiai: „Lietuva yra visur, kur gyvena lietuviai. Pasaulio lietuvių metai.“

Lietuva yra visur?

O kur tuomet Anglija, Airija, Vokietija? Kokiai „lietuvai“ pasaulio lietuviai moka Skaityti toliau

V. Vareikis: Prūsų likimas lietuviams yra nuolatinis priminimas (2)

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Žvejų rūmuose skambės Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Spektakliui artėjant, pakalbintas Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis. Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo.

„Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“ Skaityti toliau

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku (4)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 22 d., Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios Lenkijos Ministru Pirmininku Mateušu Moravieckius (Mateusz Morawiecki).

Susitikime aptartas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, dvišalių ryšių stiprinimas ekonomikos ir energetikos srityse.

Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri interesai dėl naujojo daugiamečio Bendrijos biudžeto. Abi Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu (nuotraukos, video) (7)

Dalia Grybauskaitė ir Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 21 d. Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda. Šalies vadovė Lenkijoje lankosi su dviejų dienų valstybiniu vizitu, kurio tikslas įtvirtinti pastarųjų 10 metų pasiekimus, įvertinti nuveiktus darbus ir nubrėžti gaires ateities bendradarbiavimui. Vizitas sutampa su simboline data – šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus.

Pasak Prezidentės, istoriniais ryšiais susietos lietuvių ir lenkų tautos jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Kur Perkūnas griaudžia smarkiausiai? (0)

Elektrėnų marios - istorinė Perkūnkiemio erdvė | R. Kraujalio nuotr.

Lietuviai apie Perkūną žino daug įvairių sakmių, tačiau konkrečių vietų, kur Dievaitis griaudė ir dundėjo – tik keletas dešimčių. Juo didesnę nuostabą kelia pasakojimai apie lietuvių kariuomenės pagalbininką Perkūną, kuriuos prieš gerą dešimtmetį Elektrėnų apylinkėse surinko etnologė Ona Šakienė.

Elektrėnų šiluminė elektrinė buvo pastatyta Perkūnkiemio kaimo vietoje, taigi minėti padavimai aiškina pavadinimą, piešia Perkūno portretą ir mėgina atsakyti į klausimą kas palaidotas senovės laikų pilkapiuose. Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga (11)

Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Brangieji,

atkurtoji mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį savo ilgaamžėje istorijoje. Švęskime Vasario 16-ąją, kaip išsivadavimo ir laisvės šventę!

Ši data kupina pasididžiavimo visais patriotais, kovojusiais dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri buvo ir idėja, ir aukščiausias tikslas, pripildytas begalinės meilės Tėvynei.

To paties tikslo vedami prieš septyniasdešimt metų partizanai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Išdidžios tautos balsas okupacijos ir teroro sąlygomis iš partizanų bunkerio ragino nepasiduoti, neišsižadėti savo valstybės ir teisės gyventi laisviems.

Skaityti toliau

Mariaus Jakulio Jasono paramos fondo atidaryme – kvietimas kartu kurti Lietuvą (0)

Marius Jakulis Jasonas | MJJ fondo nuotr.

Vasario 15 d. iškilmingos popietės metu oficialiai pristatytas vieno didžiausių privačių investuotojų Lietuvoje Mariaus Jakulio Jasono (M.J. Jason) paramos fondas (MJJ fondas).

3,5 milijonų EUR vertės fondas finansiškai rems įvairių sričių mokslininkus, atvykstančius į Lietuvą tęsti mokslinį darbą ir dalintis žiniomis su lietuvių studentais, investuos į naujas grįžtančių ar atvykstančių verslininkų įmones ir teiks stipendijas talentingų Lietuvos studentų magistro studijoms geriausiuose pasaulio universitetuose. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: Pasaulio lietuvių metai – puiki proga vienytis (1)

Pasaulio lietuvių bendruomenė | Seimo kanceliarijos nuotr.

Vasario 14 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija aptarė įsibėgėjančius Pasaulio lietuvių metus, Vyriausybės patvirtintą Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 m. planą, kuriame numatyti 95 renginiai Lietuvoje ir užsienyje. Pasitarime akcentuota, kad vienas svarbiausių pasaulio lietuviams metų renginių yra jubiliejinis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuris vyks lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute. Simpoziumo siekis – stiprinti Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų, Skaityti toliau

R. Šarknickas. Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją? Neleisime! (4)

tautos-namai-profsajungu-rumai-vilnius.lt

Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją. Tokią išvadą galima daryti perskaičius Vilniaus savivaldybės paruoštas naujas viešojo konkurso sąlygas dėl architektūrinės idėjos pirkimo. Ir nesiseka vis tiems mūsų Tautos kūrėjams: Jonui Basanavičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Kaziui Griniui ir kitoms istorinėms Lietuvos asmenybėms. Mūsų valstybė laukė Tautos namų daug dešimtmečių – visą šimtmetį.

Tauro kalno teritorija yra glaudžiai susijusi su istorine Tautos namų idėja, Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (III) (2)

1944 m. vasario 19 d. Svyrių vokiečių žandarmerijos vado ltn. Šmidto (Schmidt) įsakymo, draudžiančio atakuoti akovcus, vertimas | LCVA, f. 1399, ap. 1, b. 100, l. 4 nuotr.

Antra dalis: ČIA.

Pradžia Nr. 11 (853)

SD teigimu, ji lenkus apginklavo kovai su sovietų partizanais. 1944 m. pradžioje jų buvo nedaug. Nedideli būriai, kuriuos sudarė daugiausia NKVD–NKGB diversantai, iš nacių nelaisvės pabėgę žydai bei raudonarmiečiai, kariniu požiūriu buvo menka jėga. Jie telkėsi Rūdninkų girioje ir kovoti Skaityti toliau

Lietuviai jau skina pirmuosius bendradarbiavimo vaisius su Europos kosmoso agentūra (3)

Lietuviai jau skina pirmuosius bendradarbiavimo vaisius su Europos kosmoso agentūra | MITA nuotr.

Kovo 20 d., Rygoje vyks Baltijos valstybių verslo kontaktų mugė kosmoso tema, į kurią kviečiami visi susidomėję ir norintys dalyvauti EKA programose iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Lietuva siekia narystės Europos kosmoso agentūroje (EKA). Šiuo metu vykdomas šalies pasirengimo įstoti į šią organizaciją planas – Europos bendradarbiaujančios valstybės planas (angl. k. PECS). Ar Lietuva taps pilnaverte, ar asocijuota nare, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Lietuvos verslas ir mokslas jau skina pirmuosius bendradarbiavimo vaisius, Skaityti toliau

Vasario 16-osios Aktas grįžo į Signatarų namus (0)

Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 1 d. į Vilniuje esančius Signatarų namus sugrįžo prof. Liudo Mažylio rastas istorinis dokumentas – 1918 metų vasario 16 dienos Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Istorinis dokumentas rodomas tose pačiose Signatarų namų patalpose, kuriose ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuviai yra laimingesni už latvius ir estus (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lietuviai yra laimingesni už latvius ir estus | LRT nuotr.

Laimė už kilometro, o nelaimė visada už pečių. Kvailiai laimės ieško, o gudrūs laimę kala. Rūpindamiesi kitų laime, surandame ir savąją – sako lietuvių liaudies patarlės. O ką sako moksliniai tyrimai?

Ar tikrai laimingumo lygis yra užprogramuotas genetiškai? Kiek laimingesnius mus daro sportas? O tėvystė ir motinystė? Šioje „Mokslo sriubos“ laidoje atsakymus pateikia Vilniaus universiteto psichologas doc. dr. Antanas Kairys. Skaityti toliau

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (46)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   

Susivilioję lenkiškais blizgučiais Skaityti toliau

Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video) (3)

Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.

Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas. Skaityti toliau

Biržuose pristatoma paroda „Valstybės simboliai – vėliava, herbas, himnas“ (2)

Vėliavos | birzumuziejus.lt nuotr.

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ iki metų pabaigos dar galima suspėti aplankyti  paroda, kurioje pristatomi Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas.

Švęsdami  Atkurtos Lietuvos Respublikos 100-metį, Biržų muziejaus 90-metį bei besidžiaugdami pilietiškais biržiečiais, kurie šiomis progomis pradžiugino Muziejų ypatingomis dovanomis, atspindinčiomis Atkurtos Lietuvos laikmetį ir Biržus jame, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kam skamba M.K.Oginskio Polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“? (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lietuvių žemės ūkio inteligentijos  likimo klausimu

Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą  „Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“  sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa (1879 – 1955), dukart (1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos  Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Skaityti toliau

A. Juščienė. Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas (0)

Duona su grūdais | sc.bns.lt nuotr.

Pradėjome susikaupimo ir rimties laikotarpį – Adventą. Tai laikas, skirtas apmąstymams, įvertinti per metus nuveiktus darbus. Rodos, mums, Adventas yra įprastas ir kiekvienais metais pasikartojantis. Tačiau būta ir kitokių Advento laikotarpio išgyvenimų bei patirčių.

Tikriausiai buvę tremtiniai sutiks, kad tremtyje Adventas, galima sakyti, tęsėsi ištisus metus, nes žmonės kiekvieną dieną laukė šviesios vilties ir naujo gyvenimo pradžios. Įdomu, ar tremtiniai patyrę netektis, praradimus, bei gyvendami nuolatiniame sielvarte ir skausme, laikėsi senovės papročių? Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laikas advokatauti Lietuvai (30)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

(…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius.

Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl vadinamųjų mažumų.

Nors rusai tada Lietuvoje buvo didžiausia mažumos grupė, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, kažkas nustatė, kad „reprezentacinė“ Lietuvos Skaityti toliau

Milijonai ne emigrantų sugrąžinimui, o kalboms apie tai (2)

Emigracija | S. Žumbio nuotr.

Emigracija – viena iš pastarųjų dešimtmečių Lietuvos „rykščių“. Žmonės, ieškodami darbo, geresnio gyvenimo ar tiesiog teisybės, šimtais palieka šalį. Per nepriklausomybės laikotarpį, gimtinę paliko daugiau negu 700 tūkst. mūsų šalies piliečių. Labai tikėtina, kad didžioji jų dalis, nepaisant valdžios kalbų apie emigrantų sugrąžinimui skirtas programas, į Lietuvą nebegrįš. Ar visgi yra būdų, kaip susigrąžinti išvykusiuosius? Ir kaip šią problemą sprendžia kitos šalys?

Estai grįžta

Remiantis Estijos ambasados pateikta informacija, Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (I) (15)

Bėgimo „Vilkų takais“ reklama | A.Verkelio asmen. archyvo nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo masinių sporto renginių banga. Žmonės noriai dalyvauja įvairiuose bėgimuose, pėsčiųjų, slidininkų žygiuose. Dažnas renginys skiriamas svarbiems Lietuvos istorijos faktams paminėti ir ugdo žmonių pasaulėžiūrą bei teigiamai veikia nuotaiką. Vyksta bėgimai Sausio 13-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo, Medininkų žudynių datoms paminėti. Iš renginių gausos neišsiskyrė pernai vasario 26-ąją Vingio parke surengtas bėgimas „Vilkų takais“, skirtas Pamirštiesiems kariams atminti. Jį organizavo Lenkijos Respublikos ambasada ir Vilniaus lenkų patriotinis jaunimas drauge su partneriu – Lietuvos kariuomene. Skaityti toliau

Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Tumo kodeksas: Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas.

Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniaus kino teatre „Multikino“ vyks dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera.

Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus. Skaityti toliau

Vilniuje bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui (1)

Paminklas J. Basanavičiui Vilniuje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Lapkričio 23 d., 18 val. Vilniuje aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją (Aušros Vartų g. 5) bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui, jo 167-ojo gimtadienio proga.

Renginyje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir skulptūros autorius Gediminas Piekuras.

Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (II) (11)

Alkas.lt koliažas

Tęsinys, 1 dalis čia

2. Į kartuves su sava virve… Valio!

Apie tariamus seimūnų sunkumus kartu su „broliais“ lenkais anksčiau minėti Gegužės 3- ąją ir spalio 20-ąją, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Plečkaitis savo straipsnyje tinklalapyje („15 min.“, 2017 03 05) aiškina: „ …1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija (…) yra svarbus abiejų valstybių europinės reikšmės istorijos ir kultūros paveldas (…). Lenkijoje gegužės 3 d. nacionaline švente paskelbta nuo 1919 m. (…) Lietuvoje įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą priešinosi įvairių partijų tautininkai (…). Galiausiai 2008 m. Seimo nario Emanuelio Zingerio iniciatyva, Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys (2)

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, Skaityti toliau