Žymos archyvas: lietuviai

Justino Marcinkevičiaus apvienyti (1)

Aktorius Regimantas Adomaitis | S. Žumbio nuotr.

Spalio 11 d. Vilniaus mažajame teatre vyko ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginys – susitikimas su šviesaus atminimo Just.Marcinkevičiaus amžininkais – režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu ir rašytoju, dramaturgu Pranu Treiniu. Poeto vardas minėtas teatro epochos, laužiusios ledus į Sąjūdį ir Atgimimą, kontekste.

Renginio sumanytoja teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbėjo: nors gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, Skaityti toliau

Bus bandoma susigrąžinti protus – į Lietuvą atvyks 13 aukšto lygio mokslininkų, 11 jų – lietuviai (2)

Startavo protų susigrąžinimo programa – į Lietuvą atvyks 13 aukšto lygio mokslininkų, 11 jų – lietuviai | A. Žuko nuotr.

13 tarptautinio lygio mokslininkų kitų metų pradžioje atvyks į Lietuvos universitetus ir mokslo institutus įgyvendinti pažangiausius mokslo projektus. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą pakvietė į Lietuvą atvykti aukšto lygio mokslininkus iš kitų šalių, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir vykdyti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo darbus.

„Stiprinant Lietuvos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo kokybę ir tarptautiškumą ši mokslininkų susigrąžinimo programa ypač reikšminga. Skaityti toliau

Lietuviai diktuoja lazerių madas (0)

Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.

Neseniai Barselonoje vykusioje aštuntojoje pasaulinėje konferencijoje „Europhoton“ ir vėl daug dėmesio buvo skirta naujam metodui, vadinamam skaidulinių lazerių ateitimi. Jis atveria galimybes gaminti ultratrumpų impulsų skaidulinius lazerius labai pigiai ir greitai. Metodą sukūrė Lietuvos mokslininkai.

Užkariaujant pasaulį Skaityti toliau

A. Adamkovičiaus knyga „Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“ (0)

Aleksandro Adamkovičiaus knyga „Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“ | Voruta.lt nuotr.

Pristatome naujausią  Aleksandro Adamkovičiaus knygą  „Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“ [1] skirtą šioje Gudijos Vitebsko srities vietovėje kažkada gyvenusiems ir savo pėdsaką palikusiems lietuviams.

Knygos autorius daktaras Aleksandras Adamkovičius pats yra gimę Zorkoje (Vitebsko sritis). Jis 1994 metais baigė Zorkos vidurinę mokyklą. 1994-1999 m. studijavo Polocko valstybiniame universitete. Vėliau atvyko gyventi į Lietuvą.  2002–2008 metais Vilniaus Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas (12)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Veikiausiai nelemtas sutapimas, kad prieš  ateinantį penktadienį ir šeštadienį  numatytas Adolfo Ramanausko – Vanago valstybines laidotuves  vėl pakilo nauja, gal net devintoji banga dėl  Jono Noreikos – generolo Vėtros. Lietuvos žydų bendruomenėje pasigirdo pasipiktinusių balsų boikotuoti iškilmes. Jau vien dėl tokių minčių Aleksandras Slavinas aname pasaulyje yra laimingas – jis savo pasiekė.

Slavinas, KGB pulkininkas, pokario NKVD Lietuvoje kontražvalgybos vadovas, kurio taikinių sąraše buvo lietuvių  rezistencijos, Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba (17)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą

Skaityti toliau

Garsus Kalifornijos universitetas padės lietuvių startuoliui žengti į JAV prekybos rinką (1)

Mokslinis projektas. Startuolis STOVENDO | skaitykit.lt nuotr.

Šiandien, rugsėjo 26 d. prekyboje vis svarbesnis tampa multikanališkumas: el. prekybos gigantai „eBay“, „Amazon“ bei „Google“ stato savo fizines parduotuves, o fizinių parduotuvių tinklai vis daugiau investuoja į internetines parduotuves. Lietuviai „NFQ Technologies“, reaguodami į naujausias tendencijas, pradėjo vystyti daugiakanalės prekybos procesų analizei ir valdymui skirtą startuolį STOVENDO. Startuolio aktualumas atkreipė ir prestižinio Kalifornijos universiteto „Anderson School of Management“ dėmesį – jo nariai jau pradėjo ruošti bendrovės ėjimo į JAV rinką strategiją. Skaityti toliau

San Sebastiano renginys šiltai sutinka lietuvius – atveriamos platesnės galimybės bendradarbiavimui kine (0)

Kadras iš K. Banio filmo „Risčia“ | Lietuvos kino centro nuotr.

Rugsėjo 21 d. Ispanijoje, prasidėjo 66-asis San Sebastiano tarptautinis kino renginys, kuriame  pristatomi ne tik bendros gamybos su Lietuva filmai, bet ir dalyvauja didžiulė delegacija. Kitaip nei anksčiau, šiemet kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos delegacijos branduolys vyksta kalbėti apie dar tik gaminamus kino projektus ir plėsti bendradarbiavimo galimybes su Lotynų Amerikos ir Europos šalių profesionalais.

Tokia šalių kino gamybos partnerystę skatinanti industrijos programa Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovams Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių (42)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos Dižvadonis Andrejs Broks | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš atvykstant į Lietuvą Romos Katalikų Bažnyčios vadovui Popiežiui Pranciškui, Senojo baltų tikėjimo tęsėjai išplatino jam skirtą sveikinimo laišką. Šį laišką pasirašė Lietuvos ir Latvijos senojo baltų tikėjimo religinių bendrijų vadovai: Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos (Latvijas Dievturu sadraudze) Dižvaldonis Andrejs Broks.

„Džiaugiamės galėdami Jūsų prakilnybę pasveikinti mūsų protėvių žemėje istorinę Baltų vienybės dieną. Linkime  malonių įspūdžių bei visokeriopos sėkmės ir Dievo palaimos šioje viešnagėje“, – rašoma laiške. Skaityti toliau

Į Rietavą susirinks Europos paveldo dienų renginio dalyviai (0)

Rietave Europos paveldo dienos | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 21 d.  į Rietavą susirinks Europos paveldo dienų renginio dalyviai. Rietave per Europos paveldo dienas šiemet: plaikstysis vėliavos, skambės iškilmingos kalbos, bus ir rimtų mokslinių pranešimų ir šokių, be to, bus galima apžiūrėti visus muziejaus ir puikaus rudenėjančio parko kampelius. Skambės muzika ir skimbčios arbatos puodeliai – viskas taip, kaip ir turi būti didikų dvare. Bus pasiūlyta įdomių užsiėmimų visą penktadienį, nes kunigaikščių Oginskių paveldas į renginius sukviečia ir lietuvius, ir kaimynus baltarusius. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

,,Brydė per pasaulį 2018“: Lietuvos ir lietuvybės supratimo beieškant (1)

Havajų universitete | V. Davydovo nuotr.

2018 m. vasarą Lietuvos Žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubas bei Lietuvos Geografų draugija surengė lituanistinę ekspediciją ,,Brydė per pasaulį 2018“. Misija – skleisti žinią apie Lietuvą ir lietuvius, gebančius išsaugoti savo kultūrą ir lietuvišką tapatybę išeivijoje. Vienas iš tikslų – susitikus su užsienio lietuvių bendruomenėmis, aptarti galimybes bendradarbiauti, sprendžiant iškylančias problemas, ieškant būdų dirbti Lietuvos labui. Ekspediciją įkvėpė dvi iškilios Lietuvos tarpukario asmenybės, aktyvūs išeivijos veikėjai – Kazys Pakštas ir Kazys Bradūnas. Ekspedicijos globėja – Elena Bradūnaitė Aglinskienė. Skaityti toliau

Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatys knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“ (14)

dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, A. Micevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Konferencijų salėje vyks susitikimas su Sąjūdžio pradininku, rašytoju, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Jis pristatys savo naujausią knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“.

„Tėvynės tuštėjimo metas“ – knyga takoskyra, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Joje sudėtos esė rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį. Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Suvalkų ir Augustavo krašto pavardės. Polonizacijos apybraiža (II) (4)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Kadangi pavardžių formavimosi laikais Lietuvos valstybinių įstaigų rašomoji kalba buvo vadinamoji kanceliarinė slavų kalba, o vėliau (oficialiai nuo 1697 m.) – lenkų kalba, tai dokumentuose asmenvardžiai būdavo pateikiami su slaviška fonetika ir morfologija. Tai palyginti gerai ištirta ir aprašyta.

Mums dabar svarbiausia iškelti tai, kad Lietuvos valstybėje buvo įprasta dokumentuose žmogų įvardyti patronimais (tėvavardžiais), padarytais su slaviškomis priesagomis -ovič, -evič. Taigi, pavyzdžiui, Jonas Petraitis (taip vadintas Petro sūnus) virsdavo Jan Petrovič, Antanas Daugutaitis (t. y. Daugučio sūnus) – Anton Dovgutovič ir t. t. Skaityti toliau

Lietuviai virtualioje realybėje atkūrė nepakartojamą Rygos gyvenimą prieš 100-metį (video) (1)

Lietuviai virtualioje realybėje atkūrė unikalią Rygą prieš 100 metų | „Nonsense.tv“ nuotr.

Vakar Rygoje pristatyta lietuvių sukurta naujovė – virtualioje realybėje (VR) atkurtas Latvijos sostinės gyvenimas prieš šimtmetį. „Riga Time Jump“ pavadintą minutės trukmės vaizdą galima stebėti bet kuriame išmaniajame įrenginyje arba Domo katedros aikštėje specialiai įrengtu teleskopu.

Lietuviškas sprendimas – tarp pirmųjų pasaulyje

Lietuviškos įmonės „Nonsense.tv“ sukurtas sprendimas tapo vienu pirmųjų pasaulyje Skaityti toliau

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui (3)

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. | Nuotr. autorius nežinomas. LCVA

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra toks nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas.

Skaitydamas kai kuriuos mūsų istorikų, dirbančių net valstybiniuose institutuose ar universitetuose, tekstus, negali suprasti, Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Suvalkų ir Augustavo krašto pavardės. Polonizacijos apybraiža (I) (6)

Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas

2009 m. birželio mėnesį Lietuvių kalbos instituto darbuotojas Kazys Garšva autoriaus dėmesį atkreipė į telefono abonentų knygas, kuriose esama daugybė pavardžių ir jos lengvai lokalizuojamos. Jis parūpino neseniai Lenkijoje išleistą telefono abonentų knygą, pavadintą „Suvalkai. Individualūs klientai… telefonų knyga“ (SUWALKI klienci indiwidualni… książka telefoniczna…).  Ačiū kolegai Kaziui! Knygoje nuo 25 iki 104 puslapių yra penkiomis skiltimis (didelis knygos formatas!) smulkiu šriftu glaustai pateikta daugybė pavardžių, abėcėlės tvarka suskirstytų pagal gyvenvietes. Tos pavardės ir buvo panaudotos lingvistinei analizei. Skaityti toliau

V. Bubnys: Be tautiškumo mes sergame (15)

Vytautas Bubnys | respublika.lt nuotr.

Šiandien minima Tarptautinė tautos diena. Ar Tautos diena išlaikiusi aktualumą šiame globalizmo idėjų laike? – klausėme rašytojo, prozininko, dramaturgo Vytauto Bubnio.

– Esame nusiritę giliai į Tautos nykimo duobę. Daug ką esame praradę. Reiktų daug pagalvoti apie pastaruosius dešimtmečius – kažkada žmones trėmė prievarta, o kas šiais laikais žmones ištremia iš Lietuvos, jau atgavus nepriklausomybę? Daugelis pakėlė galvas ir išskrido į Vakarus ieškoti geresnio gyvenimo. Suprantu, atsiveria vartai ir norisi labai daug ką pamatyti, sužinoti, pabendrauti, – tai labai gražu, kita vertus, Tautos dalies praradimas kasmet vis auga. Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos) (18)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Rusijos ir Baltarusijos sričių. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės (2)

Aukuras ant Rambyno | wikipedija.org

Martynas Jankus ir Vydūnas – pačios iškiliausios figūros XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje. Tiek vienas, tiek kitas nuveikė stebėtinai daug, paliko bene ryškiausiai įsimenamus įvaizdžius tiek amžininkų, tiek jaunesnės kartos žmonių, juos dar mačiusiųjų, atmintyje. Galima sakyti, abu tiek anuomet buvo, tiek dabar tebėra vos ne legendinės asmenybės.

Konkrečios jų veikimo sferos susisieja tik iš dalies, didžiąja dalimi tas veikimas kiekvieno buvo kitoks, nors ir orientuotas į tą patį bendrąjį tikslą – lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą savame krašte. Skaityti toliau

J. Litvinaitė. Žurnalistų ir geografų ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ vyko Užpaliuose (0)

Žurnalistų ir geografų ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ Užpaliuose | rengėjų nuotr.

„Kol nebuvome paskelbti Mažąja kultūros sostine, šitiek svečių sulaukdavome gal tik per atlaidus. Dabar gi beveik kiekvieną savaitgalį pas mus kažkas vyksta“, – džiaugdamasis kultūriniu pagyvėjimu Užpaliuose įspūdžiais dalinasi vietinis klebonas Jonas Bučelis. Vaišinamės užpaliečių gamybos vaišėmis – firminis varškės sūris, vietinės meistrės kepti pyragėliai, aplinkinių laukų žolelių arbata. Ir kalbamės – apie bendruomenę, šventes, kultūrą ir Lietuvą. Trumpas atokvėpis tarp gausybės šventinių renginių. Vienas iš jų – ekspedicijos „Brydė per pasaulį“ pristatymas. Skaityti toliau

Punske atidengtas paminklas Lietuvos lakūnams: Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (video) (6)

Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Šiemet, 2018 m. liepos 15-17 dieną minimos Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ir žūties 85 – osios metinės. Prieš 85 metus S. Darius ir S. Girėnas nešė žinią visam pasauliui apie Lietuvą, siekdami suburti visą lietuvių tautą kovai, naujam gyvenimui. Lakūnai ketino lėktuvu „Lituanica“ perskristi Atlantą ir grįžti į gimtąją Lietuvą. Deja, lietuvių pilotuojamas lėktuvas nepasiekė Kauno aerodromo. Skrydį jie pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną, tačiau lakūnams nepavyko pasiekti kelionės tikslo. Liepos 17 dieną lėktuvas nukrito Vokietijoje.

Šiemet, liepos 6 d. Punske, Žygimanto III ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, buvo Skaityti toliau

Prezidentė vetavo įstatymo pataisas, lengvinančias pilietybės referendumo sąlygas (2)

Viktoras Pranckietis ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai grąžino Seimui Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamos pilietybės referendumo sąlygos ir gerokai nuleidžiama sprendimui priimti reikalingų rinkėjų balsų kartelė.

Prezidentė palaiko dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ keičia ekspedicijos kryptį: šiemet vyks į Kazachstaną (8)

Misija Sibiras-pas A.Sakalauska_archyvo nuotr

Birželio pabaigoje paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako „Misija Sibiras’18“ dalyviams  išduoti vizas, sukėlė ginčų bangą viešojoje erdvėje. Padėčiai nepasikeitus, projekto rengėjai teigia, jog šiemet abi ekspedicijų komandas išlydės atlikti savo užduoties politinių kalinių laidojimo vietose Kazachstane.  

„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Skaityti toliau

Prasidėjo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, didelių idėjų ir geros muzikos šventė (3)

Pasaulio lietuviai | pljs.lt nuotr.

Liepos 6 d. prasidėjo ketvirtasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Harmony parke, Prienų rajone vykstanti šventė tęsis iki pat sekmadienio. Susitikimo metu bus kalbamasi aktualiausiomis verslo, mokslo, politikos ir kultūros temomis ir garsiai su geriausiais lietuviškos muzikos atlikėjais švęnčiamas Lietuvos šimtmetis. Šventėje dalyvauja daugiau nei 3 000 dalyvių iš 40 šalių.

Politikos diskusijų programa kvies pažvelgti į mūsų šalies ateitį. Su kunigu Antanu Saulaičiu, režisiere Dalia Ibelhauptaite ir ministru Virginijumi Sinkevičiumi bus kalbamasi, kaip Lietuva atrodys dar po 100 metų; diskutuojama, kodėl lietuviai taip nemėgsta Seimo prekės ženklo; Skaityti toliau

Šimtmečio Dainų šventė kviečia visą tautą švęsti laisvę (0)

Lietuvos dainų šventės Dainų diena | LNKC nuotr.

„Dainų šventė – magišką trauką turintis kultūros reiškinys, kuris apjungia Lietuvą ir viso pasaulio lietuvius. Jubiliejinės 20-oios Dainų šventės kūrėjai ir dalyviai tapo pagrindiniu ir didžiausiu mūsų valstybės šimtmečio paminėjimo kultūros įvykio varikliu. Dainų šventės iniciatoriai, kaip ir kiekvieną kartą su didele pagarba ir meile tradicijoms, mūsų kultūrai kuria vis kitokią, nepakartojamą reginį“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.

Birželio 30 – liepos 6 dienomis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtos Dainų šventės „Vardan tos…“ metu vyks net penkiolika renginių. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video) (21)

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Birželio sukilimui atminti (3)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

„Vienybė težydi“ – didelėmis baltomis raidėmis-kaladėlėmis šviečia užrašas Vilniuje prie Neries. Paskutiniai himno žodžiai, lyg malda-užkeikimas-priesakas… Ne šiaip sau, „vardan tos“. Sunkiausiai įvykdomas paliepimas, Kudirkos ir kitų to meto šviesuolių giliausias troškimas. Ko jau ko, o vienybės šioje tautoje šiandien nė su žiburiu neieškok. Veikiau priešingai – apkalbos, išmoningos patyčios, kandi kritika, pagieža, nepasitikėjimas, net neapykanta, gausiai liejama visai nepažįstamiems savo tautiečiams, nesivaržant reiškiama įnirtingai maigant klavišus, rečiau – iš padilbų gyvai. Skaityti toliau

Kai pritrūksta žodžių, gruzinas KTU studentas deklamuoja lietuvišką poeziją (0)

Avtandilas Arabuli | ktu.lt nuotr.

„Mano šalis gruziniškai vadinama Sakartvelo. Taip pat ji dabar vadinama ir Lietuvoje“, – pokalbio pradžioje primena Avtandilas Arabuli iš Gruzijos. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas puikiai kalba lietuviškai, o kai pritrūksta žodžių – pradeda deklamuoti poeziją. Lietuviškai, žinoma.

Dar pirmame bakalauro studijų kurse Gruzijos technikos universitete Avtandilas pradėjo lankyti lietuvių kalbos ir kultūros paskaitas, kuriose sužinojo ir apie galimybę pratęsti studijas magistrantūroje Lietuvoje.

Skaityti toliau