Žymos archyvas: lietuviai

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai.

Tokia yra Ąžuolyno, pavadinto Tautos Atgimimo vardu, kasdienybė. Ir visai kitokia ji švenčių metu. Skaityti toliau

Į Lietuvą atkeliavo Latvijos sveikinimas valstybingumo 100-mečio proga! (video) (1)

Latvijos sveikinimas – filmas | lv.mfa.lt nuotr.

Lapkričio 8 dieną Rygoje, Nacionalinėje bibliotekoje, Latvijos institutas pristatė Baltijos šimtmečio kelio videofilmą – Latvijos žmonių sveikinimą, kurį simbolizuoja per rankas ir valstybių sienas keliaujantis tortas – lietuviams, estams ir suomiams, artėjančio valstybingumo Šimtmečio ir Baltijos kelio proga.

Instituto direktorė Aiva Rozenberga įteikė filmą (iš medžio išdrožtuose USB raktuose) Lietuvos, Estijos ir Suomijos ambasadoriams Rygoje ir žmonėms, dalyvavusiems kuriant filmą. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Įžanga

 „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie  rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą,  kaip naudingus pamokymus  jauniems,  pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau

Punske pastatyta varpinė Lietuvos 100-mečiui (video) (0)

Seinų krašto drožėjas Zenonas Knyza | punskas.pl nuotr.

2018 m. vasario 16 d. viso pasaulio lietuviai švęsime 100-ąjį Lietuvos gimtadienį. Lietuvai svarbus kiekvienas sąmoningas lietuvis, kur jis begyventų. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso jos dabartis ir ateitis. Lietuvos laimėjimai teįkvepia mus kurti jos ateitį, didžiuotis ja, būti svarbiais jos gyvenimo dalyviais.

 2017 m. lapkričio 8 d. Punsko savivaldybės pastangomis Punsko parapijos senosiose kapinėse buvo pastatyta varpinė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui. Šį monumentą planuojama atidengti ir pašventinti 2018 m. vasario 16 d. Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją? (47)

Wikipedia.org nuotr.

Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.

  1. Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
  2. Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą. Skaityti toliau

Tyrimas: lietuviai nemoka tinkamai prižiūrėti batų – 3 patarimai jiems (0)

pavasario-bateliu-tendencijos-56e807fc61b33

97 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad batai būtų švarūs, nuvalyti ir tvarkingi, rodo avalynės tinklo „Deichmann Lietuva“ užsakymu atliktas pristatomasis visuomenės nuomonės tyrimas. Tačiau didžioji dalis apklaustųjų avalyne rūpinasi netinkamai: pagrindine batų priežiūros priemone vis dar nurodo batų tepalą (75 proc.) ir tik 30 proc. batus impregnuoja.

„Deichmann Lietuva“ regiono pardavimų vadovė Inga Paulauskienė teigia, kad Lietuvoje, lyginant su tokiomis šalimis kaip Vokietija, vis dar per mažai dėmesio skiriama avalynės priežiūrai. Šiandien mūsų visuomenėje vyrauja iš senų laikų likęs požiūris, kad batų tepalas – tai pagrindinė batų Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (53)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Atrasti Lietuvą japonus skatina ne tik kokybiški, bet ir dar neregėti gaminiai (0)

ZUM.lt nuotr.

Lietuvos žinomumas Japonijoje per pastaruosius trejus metus yra labai išaugęs, kaip ir Japonijos bei mūsų šalies verslo atstovų susidomėjimas. „Lietuvos ir Japonijos ryšiai mums yra labai svarbūs, todėl džiaugiamės dažnėjančiais susitikimais su Jūsų šalies atstovais“, – sakė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius kartu su Žemės ūkio ministerijos kanclere Dalia Miniataite priėmęs garbius svečius – Japonijos Hiratsuka miesto mero Katsuhiro Ochiai vadovaujamą delegaciją.  Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (8)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau

D. Stancikas. Mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo (9)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

 

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai? Skaityti toliau

R. Navickas. Ką sužino tolerantiško lietuviško portalo skaitytojai? (11)

teroristai_dailymail.co.uk

Londono metro teroristai-sprogdintojai – „vaikai-pabėgėliai“ iš Sirijos bei Irako! Tolerantiškasis portalas 15min bando tai nutylėti.

Prieš porą dienų Londono metro vagone nugriaudėjo sprogimas. Kilo masinė panika, apdegė ir buvo sužeista virš dvidešimties keleivių.

Britų policija operatyviai nustatė ir suėmė du įtariamuosius teroristus sprogdintojus. Ir britų ir Lietuvos spauda apie tai nedelsiant informavo skaitytojus – įvykis juk svarbus, o Londone ir lietuvių gausiai gyvenama. Skaityti toliau

Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai (0)

destytojas.studentai1_smm.lt

Su valstybės parama šiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaitys daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos geriausių užsienio universitetų dėstytojų.

Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbs dėstytojai iš 36 šalių. 19 atvyksiančių dėstytojų yra lietuviai ar lietuvių kilmės užsieniečiai, dirbantys užsienio aukštosiose mokyklose. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuviai ir lenkai: sugyvenimo idėjų jovalas Birštone (37)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai  atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.

Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Skaityti toliau

Vasarą šiek tiek sumažėjo emigracija (0)

Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad vasarą emigracija nežymiai sumažėjo, o į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių skaičius išaugo.

Pernai per tris vasaros mėnesius iš šalies išvažiavo 15 047 žmonės, šiemet – 14 424 asmenys.

Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst., o per pirmus aštuonis šių metų mėnesius – beveik 24 tūkst. gyventojų.

Tuo metu atvyko į Lietuvą 8 932 imigrantai. Pernai vasarą gyventi į Lietuvą atvyko 5 957 Skaityti toliau

V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame (4)

Vytautas Bubnys. Irmanto Sidareviciaus nuotr.

Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.

Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau

Palangoje bus švenčiama Baltų vienybės diena (0)

Palanga.lt nuotr.

Baltų vienybės diena – tradicinė šventė, kurios tikslas yra populiarinti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, rugsėjo 23 d. visus neabejingus baltų kalboms, kultūrai bei papročiams sukvies į Palangą.

Iki tarpvalstybiniu lygiu minimos šventės likus mėnesiui, kurorto kultūros darbuotojams rūpesčių netrūksta – nors šventinė programa jau parengta, vis dėlto, kaip teigė Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, Skaityti toliau

Rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“ (0)

Diskusija. Lietuviska tapatybe pasaulyje_lnb.ltRugpjūčio 24 d. 17 val.  Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“. Visi, ką domina lietuviškumo globaliame pasaulyje padėtis, kviečiami dalyvauti ieškant atsakymų į klausimus: Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai. Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (34)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

Premjeras pasveikino Punsko lietuvius: išlaikydami ir puoselėdami lietuvybę esate pavyzdys visiems (7)

Ministras pirmininkas lankėsi Punske per Žolines | lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 15 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Punske Lenkijoje, kur su vietos lietuvių bendruomene aptarė jai aktualius klausimus bei paminėjo valstybinę šventę – Žolinę.

Premjeras, susitikęs su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais, pažymėjo, kad jų bendruomeninė veikla yra kertinė saugant tautinį tapatumą užsienyje.

„Nuoširdžiai vertiname Lenkijos lietuvių indėlį ir veiklas puoselėjant lietuvybę, pristatant ir garsinant Lietuvą už jos ribų. Skaityti toliau

Pasaulio jaunimo sklandymo čempionate ir esant prastomis oro sąlygomis lietuviai skrenda gerai (0)

Sklandytuvai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 9 d. buvo septintoji Pasaulio jaunimo sklandymo čempionato diena, kurios metu sklandytojai įveikė 305,19 km standartinėje ir 266,61 km klubinėje klasėse. Tiesa, didžioji dalis sklandytojų dėl sunkių oro sąlygų aerodrome nefinišavo, o buvo priversti leistis aikštelėse (laisvuose žemės plotuose). Aikštelėse sklandytuvai priverstinai leidžiasi, kai sklandytojai neberanda kylančių oro srovių, kitaip vadinamų termikais.

Septintąją čempionato dieną standartinėje klasėje pirmą vietą užemė du pilotai surinkę vienodą taškų skaičių: lietuvis Joris Vainius ir čekas Davidas Machas, antroje vietoje liko vokietis Bjornas Skaityti toliau

B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas (12)

Birutė Mackonytė (1928-2017) | R. Averkienės nuotr.

Eidama 89-uosius metus, liepos 26 dieną, anapilin iškeliavo iškili visuomenės veikėja, žurnalistė, redaktorė, rašytoja, senoji vilnietė Birutė Mackonytė (1928–2017). Kai kuriuose portaluose pasirodžiusiame nekrologe plačiau aprašytas jos kaip rašytojos ir žurnalistės kūrybinis kelias, netgi meilės istorijos. Prieš du metus paprašęs pokalbio, B. Mackonytės ieškojau dėl kito, mažiau aptariamo jos gyvenimo tarpsnio – vaikystės prieškario Vilniuje.

B. Mackonytė buvo vieno aktyviausio prieškario Vilniaus lietuvių bendruomenės veikėjo ir rašytojo Rapolo Mackonio dukra. Dėl silpstančios sveikatos ilga serija pokalbių buvo trumpi, fragmentiški, tačiau kartu gyvi ir nuoširdūs. Skaityti toliau

Pasaulio jaunimo sklandymo čempionate po keturių sklandymo dienų priekyje du Lietuvos atstovai (nuotraukos) (0)

Sklandytuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 6 d. Pasaulio jaunimo sklandymo čempionate peržengta minimali 4 pratimų riba, reikalinga varžyboms įskaityti. Tiesa, peržengta ji tik standartinėje klasėje. Klubinėje klasėje sklandytojai kilo į orą, tačiau nei vienas iš dalyvių neįvykdė dienos normatyvo ir rezultatai nebuvo skaičiuojami.

Ketvirtąją čempionato dieną dėl prastų oro sąlygų sklandytojams buvo duotos užduotys skrieti zonomis. Pirmosios vietos nugalėtojas standartinėje klasėje įveikė 147.05 km. atstumą.

Ketvirtą sklandymo varžybų dieną pirmąją ir antrąją vietas standartinėje klasėje pelnė Skaityti toliau

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau

L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva (8)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Kada dar SSRS okupacijos sąlygomis vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu – be įsipareigojimo atstatyti Lietuvos nepriklausomybę iš rinkėjų gavome įpareigojimą ir atstatyti tai, kas okupantų buvo sunaikinta – policiją, kariuomenę, karinį laivyną, diplomatines tarnybas ir visa, kas reikalinga nepriklausomos valstybės gyvenime, o įtvirtinant nepriklausomybę pastatyti tai, ko Lietuva dėl okupacijų negalėjo padaryti.

Tame tarpe ir meninėmis priemonėmis atkuriant ar sukuriant naujus nepriklausomos valstybės simbolius bei teisinėmis priemonėmis užtikrinti, Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Korėjoje gimsta lietuvių bendruomenė (video) (5)

Severija Maldutytė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Korėjoje lietuvių nėra daug. Apie 20 gyvena nuolat, apie aštuoniasdešimt laikinai. Skaičius, atrodytų, nedidelis, kad Korėjos lietuviai imtų burtis į bendruomenę. Bendruomenę, kuri padėtu jiems dažniau susitikti, neužmiršti lietuvių kalbos, pagalvoti ir padirbėti Lietuvos labui.

Nes šiandien korėjiečiai apie Lietuvą žino labai nedaug? O kaip apskritai lietuvis jaučiasi Korėjoje?

Apie tai Seule Audrys Antanaitis kalbino Korėjos lietuvaitę Severiją Maldutytę. Filmavo Aleksas Karpovas. Skaityti toliau

Lietuviai didžiuojasi tautiniais rūbais, bet dėvi juos per retai (1)

Nemunietes_ktu.lt„Tautiniai rūbai – tai galimybė prisiliesti prie lietuviškų šaknų“, – sako Sigitas Šliažas, ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblio „Nemunas“ narys, politikas, visuomenės veikėjas, primindamas, kad siekiant populiarinti tautinius rūbus ir įprasminti juos valstybinėse šventėse, Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais.

Kauno miesto savivaldybėje ne vienerius metus dirbęs S. Šliažas sako, kad jo pažintis su tautiniais rūbais prasidėjo dar prieš narystę KTU tautinio meno ansamblyje. O pagarba ir šilti jausmai tautiniams drabužiams, Skaityti toliau

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (32)

J.Lauciute_propatria.lt

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių suvažiavimo dalyviai kieminės Panevėžio krašte (0)

Bistrampolio dvaro rūmai

Liepos 3–5 dienomis Panevėžio rajone, Bistrampolio dvare, vyks kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas „Pasimokyti, dalintis patirtimi ir sužinoti“. Suvažiavime dalyvaus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, lietuvių bendruomenių atstovai. Numatoma į renginį atvyks 50 dalyvių.

Suvažiavimo darbotvarkėje PLB XV valdybos veiklos aptarimas, prioritetai ir projektai 2017–2018 metams, lituanistinis švietimas, Brexit pasekmės ir pilietybės išlaikymas, naujos sudėties LR Seimo ir PLB Skaityti toliau

V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (18)

vytautas-sinica-ausra.pl-nuotr.

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau