Žymos archyvas: Lietuva-Lenkija

Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai (27)

Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos  vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio Skaityti toliau

G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? (27)

Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? | Alkas.lt muliažas

Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau

A. Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra (45)

marszwidowdanski.blogspot.lt nuotr.

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

  1. Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei Skaityti toliau

Seimas raginamas priimti 69 000 piliečių parašais pateiktą nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektą (10)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalba

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, prašydami priimti TALKOS prieš du metus inicijuotą ir 69 000 šalies piliečių parašais Seimui pateiktą įstatymo projektą. Pagal TALKOS siūlymą, vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose galėtų būti rašomi tik papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. TALKA taip pat primena, jog šį projektą savo viešais parašais palaiko virš 150 šalies kultūros, mokslo, meno atstovų, rezistentų, valstybės kūrėjų ir kitų žinomų asmenų, kvietusių pasirašyti TALKOS projektą.

Rašte pagrindinėms nacionalinės valdžios institucijoms TALKOS atstovai taip pat išdėsto Skaityti toliau

„TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba (10)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui,Lietuvos Respublikos Vyriausybei

DĖL ASMENVARDŽIŲ RAŠYMO PASUOSE NEVALSTYBINE KALBA

Viešojoje erdvėje pasirodė Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei adresuotas žinomų asmenų raginimas („Ragina pagaliau sutvarkyti asmenvardžių rašybą“, bernardinai.lt, 2017-03-13) priimti įstatymų pataisas, kuriomis būtų įteisintas asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba Lietuvos Respublikos piliečių pasuose. Reaguodama į šį pareiškimą, piliečių TALKOS už valstybinę kalbą iniciatyvinė grupė jaučia pareigą jį gavusioms Skaityti toliau

G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (31)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės (15)

1919 m. Lietuvos valstybė visiškai galėjo  pasikliauti  tik  savo kariais  savanoriais | Archyvinė nuotr.

Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.

Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje? (pirmadienio mintys) (video) (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius…

O juk yra svarbesnių dalykų…

Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje. Ne, šį kartą jis neatgailavo ir neatsiprašinėjo lenkų už prastus santykius su kaimynine šalimi, kaip jis tai darė 2013 m. vasaryje ar kaip kažkada A.M. Brazauskas virkavo Jeruzalėje. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie kainų kilimą ir gyvenimo gerėjimą bei Lietuvos ir Lenkijos santykius (video) (1)

Tomas Baranauskas | penki.lt nuotr.

Paradoksas: kainos kyla, o gyvenimas gerėja? Apie tai laidoje pasakoja Statistikos departamento direktore Vilija Lapėniene ir Lietuvos  laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai: kieno pusėje kamuoliukas? Apie tai mintimis dalinasi istorikas Tomas Baranauskas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas: LLRA negali būti dialogo tarpininke tarp Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų bendrijos (20)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sasio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas atviru laišku kreipėsi į Lenkijos valdančiosios „Įstatymo ir teisingumo“ (Prawo i Sprawiedliwość) partijos pirmininką Jaroslavą Kačinskį (Jarosław Kaczyński).

L. Kaščiūnas atvirame laiške teigia skatinąs ir palaikąs bendrą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą ir bandymą atgrasyti Kremlių nuo galimo puolimo. Tačiau pareiški, kad Lietuvos ir Lenkijos bendrystės galimybes menkina Lietuvos lenkų rinkiminė akcija (LLRA), kuri, pasak jo, daug metų vykdo sistemingą Rusijos režimui naudingą politiką ir kuria dirbtinį pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (I) (24)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar pasikartos „lietuvių nacionalizmo“ skandalai? (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 21 d, Lenkijos Senatas (aukštieji parlamento rūmai) Lenkijos Seimui pateikė įstatymo projektą „Dėl įstatymo, draudžiančio komunizmo ar kitos totalitarinės santvarkos propagandos draudimo…“  pakeitimo.

Naujajame įstatyme rašoma: „Kita totalitarine santvarka laikoma fašizmas, vokiečių nacizmas, ukrainiečių ir lietuvių nacionalizmas (negi tai santvarka?), prūsų, rusų ir vokiečių militarizmas“. Propaganda gali būti laikomi organizacijų – mokyklų, vaikų darželių (!), ligoninių (!), kultūros įstaigų pavadinimai, taip pat paminklai, skirti asmenims, įvykiams, datoms, Skaityti toliau

Pasaulinio konflikto ženklai vis ryškesni (0)

Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ pasakoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

–  Lenkija, regis, ketina priimti įstatymą, kuris „lietuviškąjį nacionalizmą“ prilygintų šalyje draudžiamoms totalitarinėms ideologijoms – nacizmui ir komunizmui. O juk mūsų valdžia visą laiką aiškino, kad lenkai yra mūsų „strateginiai partneriai“. Ar tai reiškia, kad „partnerystė“ baigėsi? Skaityti toliau

A. Lapinskas. Siūlymai dėl pavardžių rašybos nei į tvorą, nei į mietą (27)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Siekdama pagerinti mūsų šalies santykius su Lenkija, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė naują būdą nelietuviškų pavardžių rašymui asmens dokumentuose. Pagrindiniame paso puslapyje rašyti užsieniečių ir lenkais save laikančių Vilnijos gyventojų pavardes: iš pradžių valstybine kalba, o po pasvirojo brūkšnelio taip, kaip paso savininkas pageidauja, bet registruose būtų galima vartoti tik lietuviškąjį variantą“. 

Tokius siūlymus dabartiniai valdantieji (tiksliau vienas jų įtakingas patarėjas) skelbė ir anksčiau, dar nebūdami valdžioje,  dabar Skaityti toliau

R. Tracevskis. Lietuva savo suvereniteto Lenkijai perduoti neprivalo (17)

Rokas Tracevskis | A. Buckutės nuotr.

Saulius Skvernelis pareiškė, jog sieks, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų labiau kaimyniški. Tai yra gerai. Tik, perkraunant santykius, naujajai Vyriausybei svarbu žinoti, kad Lietuva savo suvereniteto Lenkijai neperdavė ir perduoti neprivalo, t. y. tik Lietuvos politikams, ne Lenkijos, spręsti dėl tokių dalykų kaip įrašai pasuose (Lietuvos pasuose, ne Lenkijos) ir švietimo reikalai (Lietuvoje, ne Lenkijoje). 

Jei kas nors ką nors kažkada kažkokiam lenkui kažkur kažką ne pagal savo kompetenciją privačiai pažadėjo, tai yra tik tų pažadų davėjų problema. Be to, tie Lietuvos žadėtojai savo Skaityti toliau

A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę (10)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvos intelektualų įsteigtas „Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas“  už J. Giedroyco tradicijų puoselėjimą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose 2016 metais apdovanojo buvusį Lenkijos ambasadorių Vilniuje Janą Vidackį (Jan Wdacki). Taip pat apdovanota ilgametė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner (Malgorzata Kasner) ir Radvilos Juodojo palikuonis Motiejus Radzivilas (Maciej Radziwill), prisidėjęs prie Lietuvos ir Lenkijos ryšių stiprinimo.

Kodėl J.Vidackis? Matyt, dėl to, apie ką dar 2012 metais rašiau straipsnyje „J. Vidackio mintys – kelias į santarvę“. Jame teigiau, kad jis „vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (20)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: Č.Okinčicas: Šiandien lietuvių ir lenkų santykių negrįskime tarpukario istorija… (video) (12)

Česlavas Okinčicas | penki.lt nuotr.

Šiame „Aktualiame interviu“ politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas  kalbasi su Nepriklausomybės akto signataru, advokatu Česlavu Okinčicu neseniai savo 60 metų sukakties proga  lenkų ir lietuvių kalbomis išleidusiu autobiografinę knygą „Vilniaus autoritetas. Pasakojimas apie laisvą Lietuvą“.

Šiame interviu aptariamos jos pasirodymo aplinkybės, bet politikas pasisako ir apie visą pasaulį sukrėtusius teroro išpuolius Paryžiuje, taip pat aptaria Skaityti toliau

Ž. Makauskienė: Paritetas tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių – netinkama formulė (31)

Živilė Makauskienė | propatria.lt nuotr.

Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje daug kalbama ir žinoma apie Lietuvos lenkų tautinę bendruomenę, jos problemas ir aktualijas. To negalima pasakyti apie kitapus sienos, daugiausiai etninėse žemėse Seinų-Punsko krašte gyvenančius Lenkijos lietuvius. Lietuvos politikai ir žiniasklaida juos prisimena dažniausiai tik kai prireikia palyginti jiems ir Lietuvos lenkams suteiktas kalbines teises. Palyginti nedidelė ir pastaruoju metu greitai nykstanti Lenkijos lietuvių bendruomenė per visą XX amžių išsaugojo kalbą, tapatumą ir ryšį su Lietuva. Apie tautiečių už 1920 metais nustatytos sienos gyvenimą kalbamės su Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėja, žurnaliste Živile Makauskiene. Mūsų pašnekovė – buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija? (33)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visiškai sutinku: mažos tautos dažniau negaluoja fobijomis, kad jas pasiglemš didžiosios, jos išnyks, kaip kažkada išnyko, sakykime, prūsai. Bet visiškai suprantu ir tuos, kurie visaip priešinasi tokiai ateičiai, dažnai ir radikaliais būdais.

Žinoma, čia kalbu apie lietuvius ir visus gyvenančius Lietuvoje. Nagrinėdami iš Rytų kylančias potencialias grėsmes, mes tarsi užmiršome, kad deklaruojamų kaimyniškų santykių fone ne mažesnė nuolatinė grėsmė tvyro iš kitos pusės, su kuria buvome susidėję šimtmečius, ir tas bendras sugyvenimas baigėsi dalies Lietuvos okupacija. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Bendradarbiauti būtina, tačiau ne Lietuvos lenkų reikalų sąskaita (9)

Alkas.lt koliažas

Labai norėčiau, kad buvusio Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus lūkesčiai dėl naujai išrinkto Lenkijos prezidento naujos politikos kaimynų atžvilgiu išsipildytų. A. Kubilius jau ne kartą ragino Lenkiją mažiau kalbėti apie Pilsudskį, o daugiau apie „iPhone“. Kitaip sakant, norėtų, kad Lenkija nebūtų pamokslautoja, bet regiono lyderė, kuri aplink save burtų silpnesnes kaimynes ir taip mažintų Rusijos norą laikyti jas „artimu užsieniu“. Pasak jo, tokią politiką vykdė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczyński). Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo nuoširdžiais ir draugiškais Lietuvos santykiais su kaimyne Lenkija. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti? (7)

J. Pilsudskis su Aleksandra ir vaikais | wikimedia.org nuotr.

Vilnijos žemė pagimdžiusi ir priglaudusi daug žymių nelietuviškos arba pusiau lietuviškos prigimties žmonių. Vieni jų paliko Lietuvos valstybę ir tautą šlovinančių pėdsakų, kiti – abejotiną ir ginčytiną atminimą, treti gi – na, geriau jų vardo neminėti…

Taip, Lietuvos vardą garsino arba teršė daugybė veikėjų. Pavyzdžiui, pagrįstai didžiuojamės Lietuvos lenku, tauriu bajoru ir teisės mokslininku Mykolu Riomeriu, pabrėžusiu savo lenkišką kilmę, bet sakiusiu, jog „savo Tėvyne laikiau Lietuvą“; lenkų ir lietuvių architektu ir skulptoriumi Antanu Vivulskiu (lenk. Antoni Wiwulski), tarnavusiu abiem tautoms, nors panorusiu,

Skaityti toliau

Lietuvos prezidentė Lenkijoje minės Antrojo pasaulinio karo pabaigą (0)

komorovskis-grybauskaite-lrp-lt-K100

Gegužės 7 d., ketvirtadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė  išyks į Gdanską, kur su kitais Europos šalių lyderiais dalyvaus Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginiuose. Šiemet pasaulis mini 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.

Prezidentė lankysis Vesterplatėje, kur 1939 metais vyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis Europoje. Lietuvos vadovė padės gėlių prie paminklo, skirto Vesterplatės pakrantės gynėjams atminti.

Skaityti toliau

V. Sinica: Lietuvai reikėtų imtis aktyvių veiksmų… (8)

Alkas.lt koliažas

Skelbiame portalo slaptai.lt vyr. redaktoriaus Gintaro Visocko interviu su Vytautu Sinica.

– Atidžiai perskaičiau Jūsų paskutiniuosius straipsnius, kuriuose gvildenate Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Omenyje turiu publikacijas „Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją“ ir „Vardan koloradų reikalavimų visuomenę kvailina net signatarai“.

Pritariame Jūsų pozicijai. Didžiausia nesąmonė – džiūgauti neva Lietuvą praturtinančiais lenkiškosios okupacijos ir polonizacijos padariniais. Tačiau Lietuvoje vis tik daugoka politikų, žurnalistų, istorikų, kurie, Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V) (2)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA.

Okupantų nužymėtomis ribomis…

Kovo 11–osios Lietuva atkurta su sienomis, kurias buvo nužymėjusi okupantė TSRS, paskelbus sieną su taip pat socializmą „kuriančia“ Lenkija, kaip TSRS valstybinė siena.       

2013 m. lapkričio 5d. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbta, kad “padėtas taškas oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją”. Pavyzdžiui, portalas „Delfi“ paskelbė: “ Istorinį dokumentą pasirašė abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV) (7)

algimantas-liekis

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA.

Nuo Liublino akto pasirašymo Lietuva, kaip savarankiška valstybė, formaliai nustojo egzistavusi. Ir Europos, ir pasaulio žemėlapiuose ji bežymėta tik kaip Lenkijos dalis, nes pagal Liublino aktą bendra valstybė turėjo būti vadinama tik Lenkijos karalyste.

Liublino unija buvo tarsi repeticija, pavyzdys J. Stalinui, 1940 m. vasarą įjungiant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes į SSRS „tautų šeimą“.

Po Liublino unijos LDK palaipsniui prarado savarankiškumą. Nors dar savo kariuomenę išlaikė, skelbė karus ir taiką rusams, švedams ir kt. Tuo tarpu seimuose, senatuose Lietuvos ir Lenkijos atstovai dažnai gindavo tik savo šalių interesus. Skaityti toliau