Žymos archyvas: Lietuva-Lenkija

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos (21)

2018 05 03 07:13

1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.

Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau →

G. Šapoka. „Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda (video) (25)

2018 03 17 15:16

„Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda | Alkas.lt koliažas

2014 metais Jo Ekscelencijai Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui rašiau laišką „Dėl netinkamos lenkų tautybės kunigų veiklos Lietuvoje“, kur aprašiau faktus kaip lenkų tautybės kunigai tęsia Lietuvoje savo antilietuvišką veiklą, naudodamiesi tikinčiųjų religiniais jausmais, laiko pamaldas už Lietuvos okupantą Pilsudskį ir Armijos Krajovos kovotojus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta komisija konstatavo, kad Armijos Krajovos partizanai ruošėsi atplėšti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos ir kėsinosi į Lietuvos žemių vientisumą, žudė nekaltus Lietuvos gyventojus lietuvius. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. V. Biržiška: Okupacijos žaizdos neužgyja niekada… (14)

2018 03 14 11:14

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gal būsiu netaktiškas rašinėtojas, bet pastarojo meto Lenkijos vadovų vizitai į Lietuvą ir Lietuvos – į Varšuvą, tėra gerų kaimyninių santykių imitacija. Žinoma, kontaktai visada geriau negu atvira priešprieša. Pavyzdžiui, viltingai nuteikia net Šiaurės Korėjos lyderio žadamas susitikimas su JAV prezidentu. Nors neįtikėtina, kad amžini priešai staiga pasidarys puikiais bičiuliais…

Tokiuose vizituose ima ir pralenda oficialių atstovų mintys, kad nereikia kvaršinti sau galvos dėl buvusių istorinių konfliktų, bet būtina kurti mūsų šalių ateitį ant dabartinės platformos. Spekuliuojama ir Skaityti toliau →

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

2018 03 13 12:00

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau →

I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai (9)

2018 03 09 22:58

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?

Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau →

L. Kasčiūnas, A. Komaras. G. Palucko socialdemokratų Tautinių mažumų įstatymas – meškos paslauga Lietuvai ir tautinėms bendrijoms (23)

2018 03 08 11:40

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Seimo socialdemokratų frakcija įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama pagerinti tautinių bendrijų padėtį ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Tačiau, panagrinėjus įstatymą atidžiau, pasidaro akivaizdu, kad tai tik eilinis bandymas torpeduoti gerėjančius Lietuvos-Lenkijos santykius bei nieko iš esmės nesprendžiančių ir prie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų gerovės neprisidedančių deklaracijų rinkinys.

Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, Tautinių mažumų įstatymu neva siekiama Skaityti toliau →

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

2018 02 24 07:44

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau →

G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką (161)

2017 12 23 13:00

Lietuviai labai dažnai pamiršta tuos, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę, tą liudija ir Lietuvos savanorių kapų paieškos Antakalnio kapuose. Nuo jų palaidojimo dar nepraėjo ir šimtas metų, o mes apie juos nieko nežinome. Sovietinė Lietuvos valdžia naikino visa, kas buvo susiję su Lietuvos valstybingumu.

Dar blogiau yra su kovojusių prieš carizmą kapais: Kosciuškos, 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių. Labai dažnai asmenis, kilusius iš etnografinės Lietuvos, mes labai lengvai priskiriame kitoms tautoms – prieš jų valią. Štai Adomo Mickevičiaus atvejis: jis skelbėsi esąs lietuvis, rašė apie Lietuvą, nei vienos dienos negyveno Lenkijoje, o visuose šaltiniuose pristatomas kaip lenkų poetas. Skaityti toliau →

A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas (45)

2017 12 15 19:04

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai ir jos valstybingumui, o dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos okupacijos siūlyta vos ne vienos rusų humoristinės laidos personažo žodžiais – suprasti ir atleisti.

Adamas Michnikas: „Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus“ Skaityti toliau →

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

2017 12 05 01:23

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Ar lenkai nori išmokti lietuviškai? (49)

2017 10 30 22:31

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Lietuvoje 2013 metais gyveno 154 tautybių gyventojai. Greičiausiai tiek pat tautybių esti ir dabar. 2017 m. iš pagrindinių tautybių lietuvių priskaičiuota 2476,2 tūkst., rusų – 131,0 tūkst., lenkų – 159,5 tūkst. 2017 m. rugsėjo pradžioje Lietuvoje veikė 1056 mokyklos lietuvių mokomaja kalba, 56 – rusų, 76 – lenkų.

Dar yra mokykla baltarusių mokomaja kalba, dalis dalykų čia mokoma lietuvių kalba, o žydų Šolomo Aleichemo gimnazijoje viskas vyksta lietuvių kalba. Beje, mokyklos vizija yra „ugdyti asmenybę, kuri būtų visapusiškai integruota į Lietuvos socialinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą“. Kilni vizija, pagarba mokyklos direktoriui! Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Keiksmai Lietuvai diskusijoje prieš Kremliaus propagandą (35)

2017 10 16 14:46

Lenkų diskusijų klube, kuris dar yra pasivadinęs „platforma, kurioje gimsta naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“ spalio 11 įvyko tarptautinė diskusija: „Lietuva ir Lenkija kartu prieš Kremliaus propagandą“. Čia pat dar paaiškinta: „Diskutuosime temomis, kuriose Lenkija ir Lietuva iš esmės sutaria“.

Kaip tik šis paaiškinimas nuteikė tam tikram optimizmui, nes jokia paslaptis, kad lig šiol lietuvių ir lenkų ginčai (taip pat ir Lenkų diskusijų klube) dažnai išvirsdavo į diskutantų kaltinimus Lietuvai dėl esą Lietuvos lenkų diskriminavimo. Skaityti toliau →

G. Karosas. Interesas – Lietuva: dvispalvė magija (35)

2017 10 09 21:30

Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?

Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę Skaityti toliau →

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

2017 10 09 00:05

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau →

Vilniaus sąjūdis kelia klausimą dėl Lenkijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo (tiesioginė transliacija) (14)

2017 09 26 07:52

Į Lietuvą atvyksta Lenkijos Seimo Maršalka Marekas Kuchčinskis su palyda | Wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 26 d., antradienį, į Lietuvos Respublikos Seimą su darbo reikalais atvyksta Lenkijos Seimo Maršalkos (Seimo pirmininko) Mareko Kuchčinskio (Marek Kuchciński) su palyda.

Rugsėjo 25 d., Lenkijos Seimo Maršalkos M. Kuchčinskio atsilankymo Vilniuje išvakarėse Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išplatino pareiškimą kuriame išriškė palaikymą Lenkijos siekiams, kad Vokietija atlygintų žalą kuri buvo padaryta Lenkijai antrojo pasaulinio karo metu. Skaityti toliau →

V. Landsbergis. Lenkijos problemos – mūsų problemos (170)

2017 08 18 01:43

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Lenkų tarptautinė politika: tarp didybės manijos ir trumparegiškumo (44)

2017 07 09 00:21

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydło) pareiškė, jog Lenkija atsisako dalyvauti Briuselio beprotybėje. Drauge su Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos atstovais Lenkijos vyriausybės vadovė atmeta savižudišką Europos Sąjungos metropolijų – Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno – politiką, užsileidžiant agresyviais ir asocialiais imigrantais. Maža to, Lenkija – viena iš retų šalių (drauge su Rumunija), kuri tolygiai suvokia Europos Sąjungos ir Rusijos grėsmes.

Atrodytų, geriausias orientyras Lietuvai. Juolab kad tiek valstiečių, tiek konservatorių Skaityti toliau →

Programavimas suartino Lietuvos ir Lenkijos jaunimą (0)

2017 06 07 19:30

Programavimas suartino Lietuvos ir Lenkijos jaunimą | Rengėjų nuotr.

Vienos savaitės stažuotė Lenkijoje dešimties mokinių ir dviejų mokytojų delegacijai iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro tapo naudinga mokymosi patirtimi: nuo kultūrinių mainų iki sudėtingų praktinių programavimo bei programinio robotų valdymo užsiėmimų.

Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo finansuoto projekto „Lenkija ir Lietuva – dvi kultūros, bendra programavimo kalba“ metu Lenkijos Rybniko mieste įsikūrusioje profesinėje mokykloje (Zespół Szkół Technicznych) Skaityti toliau →

R. Maceikianecas. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos (25)

2017 05 31 15:40

Ryšardas Maceikianecas | Asmeninė nuotr.

– Na, liaukitės, Jūsų malonybe… bjauru klausyti! (Lionginas Podbipienta – Henriko Sienkevičiaus romano „Ugnimi ir kalaviju“ herojus).

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Pšemyslavo Žuravskio vel Grajevskio (Przemysław Žurawski vel Grajewski) straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy“).

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį be galo demagogišką rašinį, apie kurį informaciją pateikė Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją (15)

2017 05 21 15:26

Lenkijos Respublikos ambasadorius Jaroslavas Čiubinskis (Jaroslaw Czubinski), prisistatydamas darbui Vilniuje, tai buvo 2013 liepą, kalbėjo: „Lietuvos lenkai per jiems atstovaujančią politinę partiją, kurios nariai dirba ir Seime, ir Vyriausybėje, turi visas galias spręsti jiems aktualius klausimus… šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai GERI, užsienio reikalų ministrai [Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) ir Linas Linkevičius] palaiko tiesioginį ryšį, tačiau paprastiems gyventojams reikėtų labiau domėtis kaimynais“.

Tų pat metų rudenį ambasadorius susitikęs su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene Skaityti toliau →

D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“ (41)

2017 05 14 08:07

Kartą sūnus, būdamas gal kokių septynerių metų, išėjo į kiemą pažaisti, nešinas tokiu storu ilgu saldainiu su įdaru. O po kelių minučių sugrįžo be saldainio ir sako:

– Tėti, duok man dar vieną saldainį.
– O tai ką – aną jau suvalgei?!
– Ne, atidaviau draugams.
– Su draugais gražu pasidalinti…
– Ne, aš jiems visą atidaviau. Skaityti toliau →

G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija (18)

2017 05 02 22:00

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema.

Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos idėjų, mano manymu, kertinio atskaitos taško harmoningam visuomenės sugyvenimui, plėtros prasmingumu, kviečiu padiskutuoti. Skaityti toliau →

V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė? (23)

2017 04 19 12:31

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau →

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

2017 04 19 11:32

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau →

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

2017 04 10 10:59

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau →

Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai (28)

2017 03 24 14:21

Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio Skaityti toliau →

G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? (28)

2017 03 21 11:54

Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? | Alkas.lt muliažas

Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau →

A. Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra (45)

2017 03 18 18:50

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei Skaityti toliau →

Seimas raginamas priimti 69 000 piliečių parašais pateiktą nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektą (10)

2017 03 17 13:45

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, prašydami priimti TALKOS prieš du metus inicijuotą ir 69 000 šalies piliečių parašais Seimui pateiktą įstatymo projektą. Pagal TALKOS siūlymą, vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose galėtų būti rašomi tik papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. TALKA taip pat primena, jog šį projektą savo viešais parašais palaiko virš 150 šalies kultūros, mokslo, meno atstovų, rezistentų, valstybės kūrėjų ir kitų žinomų asmenų, kvietusių pasirašyti TALKOS projektą.

Rašte pagrindinėms nacionalinės valdžios institucijoms TALKOS atstovai taip pat išdėsto Skaityti toliau →

„TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba (11)

2017 03 17 11:00

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui,Lietuvos Respublikos Vyriausybei

DĖL ASMENVARDŽIŲ RAŠYMO PASUOSE NEVALSTYBINE KALBA

Viešojoje erdvėje pasirodė Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei adresuotas žinomų asmenų raginimas („Ragina pagaliau sutvarkyti asmenvardžių rašybą“, bernardinai.lt, 2017-03-13) priimti įstatymų pataisas, kuriomis būtų įteisintas asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba Lietuvos Respublikos piliečių pasuose. Reaguodama į šį pareiškimą, piliečių TALKOS už valstybinę kalbą iniciatyvinė grupė jaučia pareigą jį gavusioms Skaityti toliau →

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės