Žymos archyvas: Lietuva-Lenkija

M. Kundrotas. Lenkų tarptautinė politika: tarp didybės manijos ir trumparegiškumo (44)

2017 07 09 00:21
Alkas.lt koliažas

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydło) pareiškė, jog Lenkija atsisako dalyvauti Briuselio beprotybėje. Drauge su Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos atstovais Lenkijos vyriausybės vadovė atmeta savižudišką Europos Sąjungos metropolijų – Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno – politiką, užsileidžiant agresyviais ir asocialiais imigrantais. Maža to, Lenkija – viena iš retų šalių (drauge su Rumunija), kuri tolygiai suvokia Europos Sąjungos ir Rusijos grėsmes.

Atrodytų, geriausias orientyras Lietuvai. Juolab kad tiek valstiečių, tiek konservatorių Skaityti toliau →

Programavimas suartino Lietuvos ir Lenkijos jaunimą (0)

2017 06 07 19:30
Programavimas suartino Lietuvos ir Lenkijos jaunimą | Rengėjų nuotr.

Vienos savaitės stažuotė Lenkijoje dešimties mokinių ir dviejų mokytojų delegacijai iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro tapo naudinga mokymosi patirtimi: nuo kultūrinių mainų iki sudėtingų praktinių programavimo bei programinio robotų valdymo užsiėmimų.

Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo finansuoto projekto „Lenkija ir Lietuva – dvi kultūros, bendra programavimo kalba“ metu Lenkijos Rybniko mieste įsikūrusioje profesinėje mokykloje (Zespół Szkół Technicznych) Skaityti toliau →

R. Maceikianecas. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos (25)

2017 05 31 15:40
Ryšardas Maceikianecas | Asmeninė nuotr.

– Na, liaukitės, Jūsų malonybe… bjauru klausyti!  (Lionginas Podbipienta – Henriko Sienkevičiaus romano „Ugnimi ir kalaviju“ herojus).

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Pšemyslavo Žuravskio vel Grajevskio (Przemysław Žurawski vel Grajewski) straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy“).

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį be galo demagogišką rašinį, apie kurį informaciją pateikė Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją (15)

2017 05 21 15:26
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos Respublikos ambasadorius Jaroslavas Čiubinskis (Jaroslaw Czubinski), prisistatydamas darbui Vilniuje, tai buvo 2013 liepą, kalbėjo: „Lietuvos lenkai per jiems atstovaujančią politinę partiją, kurios nariai dirba ir Seime, ir Vyriausybėje, turi visas galias spręsti jiems aktualius klausimus… šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai GERI, užsienio reikalų ministrai [Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) ir Linas Linkevičius] palaiko tiesioginį ryšį, tačiau paprastiems gyventojams reikėtų labiau domėtis kaimynais“. 

Tų pat metų rudenį ambasadorius susitikęs su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene Skaityti toliau →

D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“ (39)

2017 05 14 08:07
Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Kartą sūnus, būdamas gal kokių septynerių metų, išėjo į kiemą pažaisti, nešinas tokiu storu ilgu saldainiu su įdaru. O po kelių minučių sugrįžo be saldainio ir sako:

– Tėti, duok man dar vieną saldainį.
– O tai ką – aną jau suvalgei?!
– Ne, atidaviau draugams.
– Su draugais gražu pasidalinti…
– Ne, aš jiems visą atidaviau. Skaityti toliau →

G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija (16)

2017 05 02 22:00
Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema.

Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos idėjų, mano manymu, kertinio atskaitos taško harmoningam visuomenės sugyvenimui, plėtros prasmingumu, kviečiu padiskutuoti. Skaityti toliau →

V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė? (23)

2017 04 19 12:31
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau →

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

2017 04 19 11:32
Alkas.lt koliažas

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau →

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

2017 04 10 10:59
Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau →

Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai (28)

2017 03 24 14:21
Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos  vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio Skaityti toliau →

G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? (28)

2017 03 21 11:54
Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? | Alkas.lt muliažas

Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau →

A. Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra (45)

2017 03 18 18:50
marszwidowdanski.blogspot.lt nuotr.

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

  1. Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei Skaityti toliau →

Seimas raginamas priimti 69 000 piliečių parašais pateiktą nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektą (10)

2017 03 17 13:45
talka-uz-lietuvos-valstybine-kalba

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, prašydami priimti TALKOS prieš du metus inicijuotą ir 69 000 šalies piliečių parašais Seimui pateiktą įstatymo projektą. Pagal TALKOS siūlymą, vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose galėtų būti rašomi tik papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. TALKA taip pat primena, jog šį projektą savo viešais parašais palaiko virš 150 šalies kultūros, mokslo, meno atstovų, rezistentų, valstybės kūrėjų ir kitų žinomų asmenų, kvietusių pasirašyti TALKOS projektą.

Rašte pagrindinėms nacionalinės valdžios institucijoms TALKOS atstovai taip pat išdėsto Skaityti toliau →

„TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba (11)

2017 03 17 11:00
Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui,Lietuvos Respublikos Vyriausybei

DĖL ASMENVARDŽIŲ RAŠYMO PASUOSE NEVALSTYBINE KALBA

Viešojoje erdvėje pasirodė Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei adresuotas žinomų asmenų raginimas („Ragina pagaliau sutvarkyti asmenvardžių rašybą“, bernardinai.lt, 2017-03-13) priimti įstatymų pataisas, kuriomis būtų įteisintas asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba Lietuvos Respublikos piliečių pasuose. Reaguodama į šį pareiškimą, piliečių TALKOS už valstybinę kalbą iniciatyvinė grupė jaučia pareigą jį gavusioms Skaityti toliau →

G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (32)

2017 03 06 20:22
Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau →

A. Aleksandravičius. Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės (15)

2017 02 18 00:18
1919 m. Lietuvos valstybė visiškai galėjo  pasikliauti  tik  savo kariais  savanoriais | Archyvinė nuotr.

Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video) (0)

2017 02 07 22:58
Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.

Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją? Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje? (pirmadienio mintys) (video) (14)

2017 02 06 07:00
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius…

O juk yra svarbesnių dalykų…

Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje. Ne, šį kartą jis neatgailavo ir neatsiprašinėjo lenkų už prastus santykius su kaimynine šalimi, kaip jis tai darė 2013 m. vasaryje ar kaip kažkada A.M. Brazauskas virkavo Jeruzalėje. Skaityti toliau →

„Savaitės pjūvis“ apie kainų kilimą ir gyvenimo gerėjimą bei Lietuvos ir Lenkijos santykius (video) (1)

2017 02 04 19:30
Tomas Baranauskas | penki.lt nuotr.

Paradoksas: kainos kyla, o gyvenimas gerėja? Apie tai laidoje pasakoja Statistikos departamento direktore Vilija Lapėniene ir Lietuvos  laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai: kieno pusėje kamuoliukas? Apie tai mintimis dalinasi istorikas Tomas Baranauskas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau →

L. Kasčiūnas: LLRA negali būti dialogo tarpininke tarp Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų bendrijos (20)

2017 01 24 23:08
Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sasio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas atviru laišku kreipėsi į Lenkijos valdančiosios „Įstatymo ir teisingumo“ (Prawo i Sprawiedliwość) partijos pirmininką Jaroslavą Kačinskį (Jarosław Kaczyński).

L. Kaščiūnas atvirame laiške teigia skatinąs ir palaikąs bendrą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą ir bandymą atgrasyti Kremlių nuo galimo puolimo. Tačiau pareiški, kad Lietuvos ir Lenkijos bendrystės galimybes menkina Lietuvos lenkų rinkiminė akcija (LLRA), kuri, pasak jo, daug metų vykdo sistemingą Rusijos režimui naudingą politiką ir kuria dirbtinį pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Skaityti toliau →

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (24)

2017 01 21 07:00
Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau →

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

2017 01 19 20:17
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau →

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

2017 01 11 16:03
Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Ar pasikartos „lietuvių nacionalizmo“ skandalai? (35)

2016 12 20 22:07
Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 21 d, Lenkijos Senatas (aukštieji parlamento rūmai) Lenkijos Seimui pateikė įstatymo projektą „Dėl įstatymo, draudžiančio komunizmo ar kitos totalitarinės santvarkos propagandos draudimo…“  pakeitimo.

Naujajame įstatyme rašoma: „Kita totalitarine santvarka laikoma fašizmas, vokiečių nacizmas, ukrainiečių ir lietuvių nacionalizmas (negi tai santvarka?), prūsų, rusų ir vokiečių militarizmas“. Propaganda gali būti laikomi organizacijų – mokyklų, vaikų darželių (!), ligoninių (!), kultūros įstaigų pavadinimai, taip pat paminklai, skirti asmenims, įvykiams, datoms, Skaityti toliau →

Pasaulinio konflikto ženklai vis ryškesni (0)

2016 12 18 20:00
Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ pasakoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

–  Lenkija, regis, ketina priimti įstatymą, kuris „lietuviškąjį nacionalizmą“ prilygintų šalyje draudžiamoms totalitarinėms ideologijoms – nacizmui ir komunizmui. O juk mūsų valdžia visą laiką aiškino, kad lenkai yra mūsų „strateginiai partneriai“. Ar tai reiškia, kad „partnerystė“ baigėsi? Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Siūlymai dėl pavardžių rašybos nei į tvorą, nei į mietą (29)

2016 12 12 11:44
Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Siekdama pagerinti mūsų šalies santykius su Lenkija, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė naują būdą nelietuviškų pavardžių rašymui asmens dokumentuose. Pagrindiniame paso puslapyje rašyti užsieniečių ir lenkais save laikančių Vilnijos gyventojų pavardes: iš pradžių valstybine kalba, o po pasvirojo brūkšnelio taip, kaip paso savininkas pageidauja, bet registruose būtų galima vartoti tik lietuviškąjį variantą“. 

Tokius siūlymus dabartiniai valdantieji (tiksliau vienas jų įtakingas patarėjas) skelbė ir anksčiau, dar nebūdami valdžioje,  dabar Skaityti toliau →

R. Tracevskis. Lietuva savo suvereniteto Lenkijai perduoti neprivalo (17)

2016 12 07 14:04
Rokas Tracevskis | A. Buckutės nuotr.

Saulius Skvernelis pareiškė, jog sieks, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų labiau kaimyniški. Tai yra gerai. Tik, perkraunant santykius, naujajai Vyriausybei svarbu žinoti, kad Lietuva savo suvereniteto Lenkijai neperdavė ir perduoti neprivalo, t. y. tik Lietuvos politikams, ne Lenkijos, spręsti dėl tokių dalykų kaip įrašai pasuose (Lietuvos pasuose, ne Lenkijos) ir švietimo reikalai (Lietuvoje, ne Lenkijoje). 

Jei kas nors ką nors kažkada kažkokiam lenkui kažkur kažką ne pagal savo kompetenciją privačiai pažadėjo, tai yra tik tų pažadų davėjų problema. Be to, tie Lietuvos žadėtojai savo Skaityti toliau →

A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę (10)

2016 09 10 10:20
Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvos intelektualų įsteigtas „Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas“  už J. Giedroyco tradicijų puoselėjimą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose 2016 metais apdovanojo buvusį Lenkijos ambasadorių Vilniuje Janą Vidackį (Jan Wdacki). Taip pat apdovanota ilgametė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner (Malgorzata Kasner) ir Radvilos Juodojo palikuonis Motiejus Radzivilas (Maciej Radziwill), prisidėjęs prie Lietuvos ir Lenkijos ryšių stiprinimo.

Kodėl J.Vidackis? Matyt, dėl to, apie ką dar 2012 metais rašiau straipsnyje „J. Vidackio mintys – kelias į santarvę“. Jame teigiau, kad jis „vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

2016 08 18 16:18
Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau →

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (20)

2016 04 04 15:57
Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau →