Žymos archyvas: lieta

M. Valančiaus kūrinių skaitymas subūrė moksleivius (nuotraukos) (0)

Apdovanojimo akimirka | rengėjų nuotrauka.

Jau antrus metus „Lietos” labdaros fondas kartu su „Vilnijos“ draugija ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis vykdo švietimo projektą „Motiejaus Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte”. Jo tikslas – įamžinti M. Valančiaus atminimą ir puoselėti jo sumanymus.Šiais metais vyko trys skaitymų ratai, kurių metu moksleiviai aplankė M. Valančiaus gimtinę ir kitas šalies istorines vietas.

I-ajame projekto rate moksleiviai rinkosi Šalčininkų rajono Dieveniškėse prie ąžuolinio koplytstulio, kuris M.Valančiaus garbei Skaityti toliau

L.Petkevičiūtė. Išlikome, nes tebeturime Žemę (II) (39)

G.Litvino nuotr.

Ilgainiui, jau devynioliktame amžiuje, šalia LIETOS radosi ir kita, SĄJŪDŽIO sąvoka – kaip noras ir galia priešintis, gintis, kaip priešingybė sąstingiui. Toks pasipriešinimas, sąjūdis kilo per 1831, 1863 sukilimus, toks nepaprastas sąjūdis ir pakilimas apėmė lietuvius po 1918 metų, paskelbus Nepriklausomybę. Žmonės aukojosi, dirbo, plušo iš paskutiniųjų. Mokytesni važiavo į kaimus mokytojais, veiklesni kūrė valstybę esmiškai lygiame lauke – iš gryno nieko, pakaitinto vien širdies karščiu ir tėvynės meile.

Pagarbą kelia toji ugnis, tas pasišventimas ir ryžtas, įveikę visus nepriteklius, lyg pupų pėdus nuvartę kalnus bėdų ir sunkumų. Skaityti toliau

L.Petkevičiūtė. Išlikome, nes tebeturime Žemę (I) (35)

baltaiKalba pasakyta žemės gynėjų suvažiavime Kaune 2013 rugpjūčio 24 d.

Mįslė: Šventa buvo, yra ir bus, bet danguje niekuomet nebus. Kas? (Žemė)

Esame LIETUVIAI.
Kas skamba tame žodyje? Kas jame slypi? Susikaupkime. Įtempkime ausis – ir išgirsime šniokščiant jūrą, almant didžiules upes, ošiant neaprėpiamas girias…

Mūsų protėvių, baltų ir prabaltų genčių vandenynas kadaise tyvuliavo nuo Uralo iki Labos (dabartinės Elbės), Skaityti toliau

A.Petraitytė. Iš pastogės į Lietuvą žvelgiant (4)

A.Petraitytė, V.Braziūno nuotr.

Šiemetėje Vilniaus Knygų mugėje įsigijau dvi knygas, jausdama poreikį abiejų autoriams, tokiems skirtingiems – profesorei Viktorijai Daujotytei ir signatarui Algirdui Patackui – paliudyti savo pagarbą.

A. Patacko „Pastogės Lietuvą“*– aistringą, egzistencišką – spėjau praryti, nors tai gana storas tomas, į kurį surinkti jau publikuoti (žurnale „Naujasis Židinys- Aidai“, tinklapyje bernardinai.lt ir kt.) straipsniai (ne tik publicistika, bet ir studijos), įvairiomis progomis pasakytos kalbos, vienas kitas „stalčiuje“ užsigulėjęs tekstukas bei ypatingą „archyvinės autentikos“ kvapsnį turintis baigiamasis skirsnis – pogrindinių leidinių faksimilės: Skaityti toliau