Žymos archyvas: Lidija Veličkaitė

L. Veličkaitė. Lietuvos laisvės kovų atmintį būtina išsaugoti ateities kartoms (nuotraukos) (0)

Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos atkurti rūmai | LLK nuotr.

„Nors tarptautinė būklė buvo dar labai miglota, Lietuvos ateitis labai neaiški, Lietuvos Taryba, susirinkusi 1918 m. vasario 16 d. posėdžio Vilniuje, ryžosi pasirašyti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Aktą, kuris taptų kertiniu akmeniu nepriklausomos Lietuvos valstybės.“ – rašo istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė knygoje „Lietuvos istorija“.

Autorė pabrėžia sunkią to laikotarpio Lietuvos būklę: „Vokietijoje vyko revoliucija, kaizeris Vilhelmas II pašalintas, o mūsų krašte okupacinę valdžią perėmė vokiečių kareivių taryba. Atvirai veikė komunistai – agitavo mitinguose, laukė ateinant bolševikų iš Rusijos. Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Angelė Nelsienė – nepailstanti kovotoja už Baltijos valstybių nepriklausomybę ir saugumą (0)

JAV kongresmenas iš Šiaurės Karolinos Markas Volkeris (Mark Walker) ir Angelė Nelsienė Vilniuje, Vašingtono aikštėje | asmeninė nuotr.

Viena žymiausių Lietuvai ir jos nepriklausomybei nusipelniusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti politikė ir visuomenės veikėja Angelė Barkauskaitė-Nelsienė, nuo 1990 m. apie pusę metų praleidžia Lietuvoje. Šiais nerimastingais, visą pasaulį jaudinančiais JAV naujojo prezidento rinkimų 2016 metais, A. Nelsienė, būdama Lietuvoje, įdėmiai ją sekė. Iš keliamų į JAV prezidentus kandidatų – Hilary Klinton (Hillary Clinton) ir Donaldo Trampo (Donald Trump) – Angelė Nelsienė pirmenybę teikė Donaldui Trampui. Jam laimėjus, ji kiek galėdama visiems aiškino JAV esančią padėtį, kodėl žmonės pasirinko Donaldą Trampą.  Skaityti toliau

L.Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai (18)

Kairėje sėdi Jūratė Statkutė de Rosalis, dešinėje - dokumentinio filmo apie ją autorius ir režisierius Stasys Petkus | Aidas.lt, Ž.Petkaus nuotr.

Viskas prasidėjo Venesueloje, atsitiktinai. Mišrioje šeimoje su vaikais visada kalbėjau lietuviškai.

„Mama, kodėl, kai tėtis tau kalba ispaniškai, tu supranti, o kai aš taip kalbu, tu sakai, kad nesupranti?“

Aiškindavau, kad kiekviena mama su savo vaikais turi kalbėtis savo gimtąja kalba. Jų buvo penki berniokai – Luisas, Jonas, Šarūnas, Rimas ir Saulius. Ispanų ir lietuvių kalbų sandarą namuose vaikai išsprendė sujungdami panašumus, kas dažnai mane prajuokindavo, kol pastebėjau, kad kai kurių panašumų nebuvo galima paaiškinti bendrais indoeuropiečių kalbų duomenimis,“ – rašo savo knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ Skaityti toliau

Liaudies medicinos išmintis Aukštadvario krašte (2)

Atsakingasis redaktorius Andrius Biziulevičius pasakoja knygos „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935-1939 metais" atsiradimo istoriją. | G.Kaltenio nuotr.

„Mūsų liaudyje glūdi dideli medicinos lobiai, kurie charakterizuoja tautos sąmonę“ – taip 1948 m., bebaigdamas studijuoti Vilniaus universiteto medicinos fakultete, rašė būsimas medicinos mokslų daktaras (1966 m.), o vėliau įgijęs profesoriaus laipsnį (1971 m.) Stasys Biziulevičius (1919–2004). Jis pažymi, kad kitos šalys yra surinkusios liaudies medicinos išmintį, o pas mus Lietuvoje stebimi tik pirmieji žingsniai. Jis tiki, kad jo paties surinkta ir susisteminta liaudies medicinos medžiaga bus indėlis į tautos praeities pažinimo įamžinimą. O rinko jis ją Aukštadvario krašte dar būdamas 16–20 metų amžiaus. Skaityti toliau

Lietuva užsieniečio požiūriu (1)

Režisierius Jonas OhmanasLietuvos moterų lyga (LML), tęsdama apskritojo stalo diskusijas tautiškumo tema, aštuntame renginyje spalio mėnesį susitiko su švedų žurnalistu, režisieriumi, pastaruoju metu gyvenančiu Lietuvoje, Jonu Ohmanu. Susitikimo tikslas – pasikalbėti ir padiskutuoti, kaip Lietuva atrodo užsieniečio akimis.

Pristatydama svečią, LML pirmininkė prof. Ona Voverienė pagyrė jį už puikiai išmoktą lietuvių kalbą ir įsigilinimą į Lietuvos politiką. Skaityti toliau