Žymos archyvas: Libertas Klimka

„Saulė sodą sodino…“ apie Kuršmarių vėtrunges ir senovės lietuvių peilius (video) (0)

Kuršmarių vėtrunges | rengėjų nuotr.

Nauja laida „Saulė sodą sodino…“ pasakoja apie tradicinių amatų meistrą Vaidotą Bliūdžių iš Švėkšnos, atnaujinantį ir kuriantį vėtrunges, o po savaitės pasirodysianti dar viena laida pristatys peiliadirbį Vykintą Motuzą iš Andrioniškio,  gaivinantį paprotinę lietuvių peiliadirbystę.

Tradicinių amatų meistro Vaidoto Bliūdžiaus Dailidžių dirbtuvėje atnaujinami senoviniai medžio dirbiniai, raižomi stoginių žirgeliai ir daugeliui mūsų jau pamirštos paskirties mediniai namų apyvokos daiktai. Dailidės proseneliai ir iš motinos, ir iš tėvo giminės buvo Skaityti toliau

T. Gutauskas: Esu dėkingas likimui už galimybę sukurti šį memorialą (3)

Pagerbimo vieta visiems partizanams atminti | A. Jendovickio nuotr.

Rugsėjo 20 d. Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti skirtą memorialą, kuriame įamžinta 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti neišaiškintą Laisvės kovų istoriją. Memorialo autorius Tadas Gutauskas džiaugiasi, jog pavyko sukurti simbolį, kuris padės drąsiai kalbėti apie mūsų tautos didvyrius.

– Kaip ir kada gimė sumanymas sukurti memorialą Lietuvos partizanams atminti? Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Išsaugokime Pilaitės Nadruvos parką! (0)

Koncertuoja Tautinės raiškos sambūris | A. Šarlauskienės nuotr.

Vienas iš vėliausiai statytų Vilniaus miesto rajonų – Pilaitė, esantis į vakarus nuo miesto centro. Rajone telkšo trys ežerėliai – Gilužio, Balčio ir Salotės. Vienintelė vieta susirinkti Pilaitės gyventojams – Nadruvos parko slėnis, esantis rajono pakraštyje. Šį parką prižiūri ir tvarko šalia įsikūrę gyventojai, kiekvienais metais skirdami savo lėšų. Tačiau visada atsiranda žmogystų, kuriems, kas žmonėms vertinga, turi išdraskyti, suardyti, ar kitaip sunaikinti. Taip kėsinamasi ir į Pilaitės gyventojams brangią vietą – Nadruvos parką. Skaityti toliau

Kokias legendas ir amžių slepia daugiakamienis Raganos uosis? (0)

Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Plungės rajone, Platelių dvaro parke auga daugiau kaip 200 metų skaičiuojantis storiausias Lietuvoje uosis – Raganos uosis. Per tiek metų septyniakamienis medis neteko dviejų savo kamienų – šie nulūžo per audras – tačiau išsaugojo ne vieną legendą, kodėl jam buvo suteiktas toks vardas.

Pasak Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Kuprelytės, vargu, ar kas šiandien galėtų tiksliai pasakyti, kokia yra Raganos uosio vardo kilmė. Skaityti toliau

Ypatingos duonos galios: kuo tikėjo mūsų senoliai? (0)

Ypatingos duonos galios: kuo tikėjo mūsų senoliai? | „Vilniaus duonos“ nuotr.

Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes?

Duonos kepimas buvo prilyginamas pasaulio sutvėrimui. Pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus tris dienas trunkantis ruginės duonos ruošimas laikytas šventa apeiga. Etnologas profesorius Libertas Klimka pastebi, kad šiuo labai svarbiu ir garbingu darbu užsiimti galėjo tik namų šeimininkė, kepaliukai buvo puošiami kryželiu, o iškeptą duoną raikydavo tik tėvas arba Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ linki „gyvo žalio“ (2)

Zaluma-3

Rengiant laidas apie senąsias baltų šventes, iškyla begalė klausimų ir dėl jų pavadinimų, ir dėl turinio, kuris slypi po pavadinimais, ir jų pasklidimo po Lietuvą vietų bei laiko, nes kalendorių buvo ir yra įvairių, pvz., Mėnulio, Saulės, Žemdirbių ir kitų. Naujausiose laidose papasakosime apie Jurginių šventę, turinčią net keletą pavadinimų, ir „Žemdirbių kalendorių“ bei pakviesime į Jorės šventę – parodysime, kaip ji buvo švenčiama ant Pyplių piliakalnio praėjusiais metais.

Jurginės seniau buvo vadinamos kitaip – Pergrubrinėmis, Perkūninėmis. Skaityti toliau

Šviesą išvydo V. Daraškevičiaus naujoji nuotraukų knyga „Saulės ratu“ (nuotraukos) (2)

Vytautas Daraškevičius | Valstietis.lt nuotr.

Vasario 7 d.17.30 val. Vilniuje, Mokytojų namų Baltojoje salėje bus pirmą kartą visuomenei pristatyta etnofotografo, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų knyga „Saulės ratu“. Knygos pristatyme dalyvaus pats jos autorius, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, etnologas prof. Libertas Klimka, Alkas.lt vyr. redaktorius, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, mitologas Dainius Razauskas ir kiti.

Knygoje „Saulės ratu“ atspindimos visos metų bėgyje Lietuvoje švenčiamos kalendorinės šventės. Joje skelbiamos nuotraukos Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo neeilinį XVII a. Vilniuje sukurtą stalinį laikrodį (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir visos Lietuvos kultūros paveldo nacionalinius rinkinius papildė įspūdinga Kalifornijoje (JAV) gyvenančio lietuvių išeivijos teisininko, visuomenininko ir dosnaus mecenato Donato Janutos dovanota muziejinė vertybė – žinomo ir nagingo laikrodžių meistro Johano (Hanso) Klaseno (Johannes (Hans) Klassen) 1638 m. Vilniuje sukurtas stalinis laikrodis.

Laikrodžių meistras J. (H.) Klasenas yra gyvenęs ir dirbęs Vilniuje apie 1638–1655 metus. Skaityti toliau

Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį? (3)

Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su artimaisiais apie tai, kokio paskutinio atsisveikinimo norėtume, dažniausia tiesiog neegzistuoja.

Psichologė Laura Rimkutė pastebi, kad šiuolaikinių žmonių nekalbėjimas apie mirtį glaudžiai susijęs su noru rinktis lengvesnį kelią – daugelis linkę užsimerkti prieš tuos dalykus, kurių bijo. Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlo pereiti prie mokymo valstybine lietuvių kalba visose Lietuvos mokyklose (8)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.

Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ L. Klimka – apie medžių mitinius įvaizdžius senovės lietuvių pasaulėvaizdyje (video) (0)

Etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius L. Klimka | T. Razmaus nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka. Jis papasakos apie populiariausių mūsų šalyje medžių mitinius įvaizdžius: kokia ąžuolo reikšmė pagoniškuose kultuose, ką simbolizuoja liepa ir ką liaudyje vadino „vynas žaliasai“, kodėl uosio aklumas siejamas su teisybe ir kokią vietą senovės lietuvių tikėjime užėmė šermukšnis. Kodėl senovės lietuviai gerbė medžius? Ir kokius? Skaityti toliau

K. Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda tęsia kelionę (1)

Kazimieras Simonavičius (1600-apie 1651) | Wikipedia.org nuotr.

Sausio 23 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų parodos atidarymas. Dalyvaus LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, etnologas ir mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka.

Europoje garsus XVII a., artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras Kazimieras Simonavičius (apie 1600–po 1651) Lietuvoje, nepakankamai gerai pažįstamas. 1650 m., Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis magnae artilleriae Skaityti toliau

R. Švedienė. Naujųjų metų šventė – antrosios Kūčios? (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Būtini vaidinimo veikėjai – Senieji metai – sulinkę, suvargę, o Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje. Skaityti toliau

TV laida „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ toliau kviečia gilintis į tautinės kultūros versmes (video) (1)

Dalia Bernotaite-Beliauskiene | Laidos stop kadras

Kaip jau įprasta, šį sekmadienį 9 val. Balticum TV eteryje buvo rodoma laida „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“. Ji supažindino ne tik su unikalia paroda Radvilų rūmuose, bet ir su Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugykla bei jos vedėja Dalia Bernotaite-Beliauskiene, lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros tyrinėtoja bei puoselėtoja. 

Laidoje sužinome, kokie yra tradiciniai lietuvių drabužiai, kokie regioniniai savitumai atsiskleidžia jų spalvose, deriniuose, puošyboje ir – apie svastikos simbolį. Laida per Balticum TV bus kartojama 26 d. (pirmadienį) 13.35 val. ir 28 d. (trečiadienį) Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Alyvų žydėjimo šventė Žiemos gatvėje (nuotraukos) (0)

Alyvų žydėjimo šventė | P. Šimkavičiaus nuotr.

Tas svaiginantis alyvų kvapas daugelį nuskraidina į mielus vaikystės ir jaunystės laikus, atminties požemiuose atgaivina pirmą kartą paragauto alyvų nektaro skonį, suvalgytą penkialapį žiedelį – lauktos šilumos, jausmų atgimimo ir meilės simbolį. Labai šiltai apie Alyvų žydėjimo šventę rašė jos organizatoriai Vitalija ir Vitalius Stepuliai: „Kai buvusiame Vilniaus priemiesčio rajone, Lyglaukiuose, pražysta alyvų savašynas, atgyja vaikystės prisiminimai apie tą svaiginantį žiedų potvynį ir kyla noras dalintis tuo su draugais. Alyvų žydėjimo šventes puošia draugų, dailininkų, rašytojų, alpinistų, poezijos ir ąžuolų mylėtojų dvasios turtai“. Skaityti toliau

L. Klimka. Apie „Rokiškia lunginyčias“ (video, nuotraukos) (0)

„Gastautos“ DVD ir langinių fotoalbumo sutiktuvės | Rengėjų nuotr.

Gegužės mėnuo plačiai atvėrė mūsų namų langus į gamtą, – džiugina švelniausiomis žalumos spalvomis, svaigina kvapais. Ir koks puikus pavasaris Lietuvoje, koks mielas mūsų kraštas! Gegužę įvyksta daugiausia pokyčių gamtinėje aplinkoje, tad ir dažno tautiečio nuotaikos tokios, – teigiančios, kad viskas rytoj vis tik bus geriau ir gražiau…

O gyvenimą dar papuošia gausūs pavasariniai kultūros renginiai. Gegužės 19-ąją Rokiškio krašto muziejaus nakties renginyje pasidžiaugta gražiais pastarųjų metų kultūrinės veiklos vaisiais. Juos apibendrino reikšmingi folklorinės tradicijos Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Pasodinta Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė (nuotraukos) (0)

Renginio vedėjas aktorius Egidijus Stancikas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Balandžio 29 d. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne Jono Basanavičiaus gimtinėje Ąžuolyno dienos sueigoje Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitės sodinimą vainikavo dzūkai, pasodinę ketvirtą dvidešimt penkių ąžuolų guotą.

Ši giraitė pradėta sodinti2014 m. balandžio 26 d., švenčiant Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį. Pirmąjį ąžuolų guotą pasodino sūduviai, toliau kiekvienų metų balandžio paskutinį šeštadienį tęsė – aukštaičiai, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos atstovai. Labai vaizdžiai Atkurtos Lietuvos Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Zinas Kazėnas-Zika pristatė dekoratyvią erdvinę instaliaciją „Gelmės“ (nuotraukos) (0)

Klasiokai aktorius Regimantas Adomaitis bei kūrėjas ir menininkas Zinas Kazėnas-Zika | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 10 d. popietę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Zinas Kazėnas-Zika pristatė dekoratyvią erdvinę instaliaciją „Gelmės“, kurios pagrindą sudaro abstrakčios fotografijos ir ornamentikos technika marginti cilindrai, tapyba ant medžio pliauskų, paveikslai, eskizai ir piešinių pagrindu sukurti vaizdo opusai. Pastarieji, kaip savotiški kūrybos katalogai, ne tik pristato konkrečius kūrinius, bet ir atspindi pačią autoriaus kūrybos esmę.

Renginį vedė žurnalistas, fotografas, renginių vedėjas Juozas Šalkauskas, šia proga pasipuošęs vienu iš gausios savo kolekcijos kaklaraiščiu, ant kurio vaizduojami senoviniai fotoaparatai. Pradžioje nuskambėjo prancūzų rašytojo Anatolio Franso ir danų rašytojo Skaityti toliau

R. Švedienė. Senis Kalėda nedalijo daiktinių dovanų (1)

Mūsų Kalėda. 2003 m. Nuotrauka iš VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ archyvo.

Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Yra nuomonių, esą pavadinimas Kalėdų Senis laikytinas bendrinei kalbai neteiktinu hibridu. Žinoma, dabar jau retas kas pasakys, kad tai  Senelis šaltis. 

Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Skaityti toliau

Kviečia Motiejui Valančiui skirtas etninės kultūros vakaras (0)

Motiejus Valančius | varniai-museum.lt nuotr.

Lapkričio 16 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) įvyks Etninės kultūros vakaras Į tautos tapatybę Motiejaus Valančiaus pramintu taku.

Vakaras skirtas didžiojo liaudies švietėjo 215-ųjų gimimo metinėms paminėti.  Apie Motiejaus Valančiaus nuopelnus lietuvių kultūrai kalbės prof. Libertas Klimka. Dr. Elvyda Lazauskaitė primins rašytinio palikimo svarbą liaudies menui pažinti ir supažindins su advokato dr. Jauniaus Gumbio surinktų dailės kūrinių paroda Surinkta ir išsaugota. Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie liepos mėnesio šventes, pavadinimą, medį (3)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Vakar, liepos pirmą dieną, – buvo Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką galima rasti apie šį pavadinimą pavarčius „Lietuvių kalbos žodyną”?

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad liepos mėnesį yra tik viena valstybinė šventė – liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios liepos dienos: 15-oji – Žalgirio mūšio diena, paskutinis mėnesio sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena. Skaityti toliau

Atidaroma paroda, skirta Stasio Šalkauskio 130-osioms gimimo metinėms (0)

Stasys Šalkauskis | MAB.lt nuotr.

Gegužės 23 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks parodos, skirtos Stasio Šalkauskio jubiliejui, atidarymas ir jubiliejaus išvakarėse išleistų knygų pristatymas.

Renginyje kalbės dr. Julius Šalkauskas, prof. Libertas Klimka, prof. Kęstutis Makariūnas, doc. Algirdas Šukys, žurnalistas Vladas Motiejūnas, Ritonė Šalkauskienė, prof. Arūnas Sverdiolas. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Parodoje eksponuojamas gausus Stasio Šalkauskio mokslinis palikimas bei įvairią veiklą atspindintys dokumentai bei nuotraukos. Iš įdomesnių Bibliotekoje saugomų dokumentų verta paminėti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus S. Šalkauskio raštą Jo Skaityti toliau

Vilniečiai pagerbs M.Valančiaus atminimą (6)

„Vysk. M.Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte“ | rengėjų nuotr.

Vasario 23 d. 18 val. Vilnius įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks renginys „Vysk. M.Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte“ skirtas  paminėti vyskupo Motiejaus Valančiaus 215 metų gimimo sukaktį.

Pranešimus skaitys: etnologas prof. dr. Libertas Klimka „M.Valančius – etnokultūros puoselėtojas”; Lietuvos knygnešio draugijos pirmininkė Irena Kubilienė „M.Valančius ir knygnešystė”.

Bus rodomas S. Arnašiaus filmas „Vysk. M.Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte”. Renginio dalyvius liaudies muzikos garsais džiugins Vitalijos Brazaitienės vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba prieš Užgavėnes pristatė leidinio „Etninė kultūra“ 9-tąjį numerį (nuotraukos) (1)

EKGT prieš Užgavėnes pristatė leidinio „Etninė kultūra“ 9-tąjį numerį  | EKGT nuotr.

2016 m. vasario 4 d., nesenai atnaujintoje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6 ) įvyko pirmas viešas Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) informacinio leidinio „Etninė kultūra“ 9-tojo numerio pristatymas.

Diskusijoje ir leidinio pristatyme pasisakė leidinio redkolegijos nariai, autoriai, pašnekovai: prof. dr. Daiva Vyčinienė, prof. dr. Libertas Klimka, Milda Ričkutė, Virginijus Jocys, Rimantas Micka ir kt., Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, miesto bendruomenių, kraštiečių draugijų ir klubų atstovai. Renginio dalyvius bibliotekos administracijos vardu pasveikino skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Tautvilė Jurgelevičienė. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos) (2)

Lietuvos-etnografiniai-regionai-kaisiadorieciams-lt-nuotr

Gruodžio pradžioje etnokultūrininkai iš visų Lietuvos kampelių susirinkę Vilniaus miesto Rotušėje atšventė dvi šventes – Etnografinių regionų metų uždarymą ir Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) 15-tas sukaktuves. Buvo prisimintos Etninės kultūros globos tarybos ištakos: dabartinis pirmininkas Virginijus Jocys papasakojo apie savo pirmtakus – pirmąjį EKGT pirmininką doc. dr. Rimantą Astrauską, bei po jo EKGT vadovavusius – doc. dr. Krescencijų Stoškų, prof. dr. Libertą Klimką, pirmąją EKGT administracijos vadovę Virginiją Kondratienę.

Itin daug pagarbos nusipelnė praėjusios kadencijos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Skaityti toliau

Iš kur atkeliauja Kalėdų Senelis? (0)

Etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius L. Klimka | T. Razmaus nuotr.

Kūčios ir šv. Kalėdos – gražiausios žiemos šventės ir dideliam, ir mažam. Tai naujų vilčių, ateities siekių ir svajonių išsakymo metas. Šiuo laikotarpiu vaikus lanko Kalėdų Senelis, su kuriuo susitinkama šventinių renginių metu. Kalėdų Senelis, įsmukęs židinio kaminu vidun, mažuosius aplanko naktį miegančius, sudeda dovanėles po eglute ar į kojines, pakabintas prie lovelių. Jis, į roges pasikinkęs devyniaragių elnių, atskrieja iš tolimosios šalčio šalies Laplandijos.

Skaityti toliau

Filmas „Semme“ atvyks į Šiaulius (video) (0)

Krivis Jonas Trinkūnas | semme.lt nuotr.

Rugsėjo 24 d. 18 val. Šiaulių universiteto bibliotekoje (Vytauto g. 84) Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kviečia pamatyti filmą „Semme“ bei susitikti su filmo režisieriumi Ernestu Samsonu ir kūrybine grupe

„Semme” (prūsiškai „žemė”) – tai pilnametražis meninės dokumentikos kino filmas apie Lietuvos etnokultūrą. Jame atskleidžiamos gamtos, tautodailės ir tikėjimo temos, daug dėmesio skiriant baltiškajam paveldui. Filmo veikėjai – aktyvūs šių idėjų skleidėjai ir puoselėtojai. Filme rodoma šių žmonių veikla ir atskleidžiami jų alternatyvūs požiūriai į tradicijas bei kultūrą. Skaityti toliau

Žvaigždės ir kava (0)

Skydo žvaigždynas Jano Hevelijaus atlase

Mūsų krašto mokslo istorija pagrįstai didžiuojasi senąja Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, įkurta 1753 m. Gera įranga, o ir atliktų darbų reikšmingumu tik nedaugelis Europos astronomijos centrų praeityje galėjo ją lenkti. Observatorijos pastatas – vertingas architektūros ir mokslo istorijos paminklas, senamiesčio puošmena. Statytas buvo dviem etapais; pirmojo architektas – garsus tiksliųjų mokslų profesorius Tomas Žebrauskas (1714–1758). Kiek vėliau observatorijos direktorius Martynas Počobutas (1728–1810) pastatydino Naująją observatoriją – priestatą vidiniame universiteto kiemelyje, anksčiau vadintame Vaistinės vardu. Darbai buvo užbaigti 1788 m., vadovaujant architektui Martynui Knakfusui (1740–1821). Skaityti toliau

Pirmoji kelionė dangaus skliautu: navigacinės žvaigždės (1)

Sietynas

Navigare necesse est
(„Plaukioti – būtina“. Plutarchas, I–II a.)

Astronomijos gimimą sąlygojo dvi būtinybės: archajiškosios žmonių bendruomenės darbams reikėjo kalendoriaus, o jos keliautojams – metodų orientuotis sausumos bei jūrų platybėse. Tad tikėtina, kad žmogus pirmiausia pažino tas žvaigždes, kurios padėdavo jam nustatyti metų sezonų pradžią arba surasti pasaulio šalis. Kad geriau įsidėmėtų, suteikė joms vardus, apipynė legendomis ir mitais. Ir dabar įdomu pažintį su žvaigždėtuoju dangumi pradėti nuo navigacinių žvaigždžių, tarsi pakartojant žmonijos civilizacijos raidos kelią. Skaityti toliau

Rengiama konferencija apie pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorių Marceliną Šikšnį (0)

Siksnys Marcelinas_lt.wikipedija.org

Gegužės 14 dieną 18 valandą Vilniaus rotušėje Didžiojoje salėje rengiama konferencija,  skirta ilgamečiam gimnazijos direktoriui, Vilniaus lietuvių visuomenės  veikėjui, matematikos vadovėlių autoriui  ir rašytojui Marcelinui  Šikšniui (1874-1970) paminėti.  Apie tuo metu vienintelę Lenkijos okupuotame Vilniuje veikusią lietuvišką  gimnaziją, kuriai 1922-1939 metais vadovavo M. Šikšnys, konferencijoje įžvalgomis ir atsiminimais dalinsis mokslininkai ir įvykių amžininkai. Skaityti toliau