Žymos archyvas: Leonas Litvinavičius

L. Litvinavičius. Kodėl vilkai pjauna avis? (4)

Vilkas | V. Augustino nuotr.

Gamta, dievas ar dievai sukūrė viską, tame tarpe ir žmones, reikiamoje vietoje. Viskas tarp gyvosios gamtos narių – žmonių, medžių, gyvūnų – susiję tarpusavyje. Santykiai buvo pagrįsti abipuse pagarba, tenkinant visų rūšių poreikius išgyventi. Darnos labui susikūrė religija, kitaip – gyvenimo būdas. Taip žmonėms buvo lengviau palaikyti darną, dalį atsakomybės perkėlus dievams, deivėms ir įvairiems jų pagalbininkams. Visa ši santykių sistema susikūrė konkrečioje geografinėje vietoje ir puikiai veikė. Kol žmogus laikė save jos dalimi. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Turiu svajonę – Vilniaus meru tapti (7)

Zemaite-www.vilnius-tourism.lt-nuotr

Kiekvieną kartą, eidamas Gedimino prospektu Vilniuje, matau paminklą rašytojai Žemaitei. Sėdi ji sau, rymo, o kiek kančios sukėlė jos kūryba vaikystėje. Privalomai reikėjo vos ne mintinai išmokti jos kūrinį „Marti“. Tad skaičiau, skaičiau, nors kūrinys ir nepatiko. Tikra kankynė.

Turiu gerą draugą, vardu Izidorius, jis man gyvenime daug pataria ir padeda. Istorikas, eruditas, sakė, baigęs pačią Aukščiausiąją SSSR mokyklą, ten studijavo tskp ar kokią tai panašią istoriją, dar lenininę filosofiją ir Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Nutikimas prie Šventojo Daubų ąžuolo (9)

Šventasis Daubų ąžuolas | L. Litvinavičiaus nuotr.

Vieną darbo dieną, kai pavargau dirbti, nutariau aplankyti senolį Šventąjį Daubų ąžuolą, esantį Vilniaus rajone, netoli Dūkštų, Neries regioniniame parke, šalia Buivydų piliakalnio.

Oras buvo nuostabus, darbo laikas, todėl šiek tiek nustebau, radęs automobilį stovėjimo aikštelėje prie Buivydų piliakalnio. Pagalvojau, kad aš ne vienas toks.

Dar nepriėjęs iki ąžuolo, užuodžiau degančios cigaretės tvaiką, o priartėjęs, pamačiau keturių jaunuolių kompaniją. Du augaloti vaikinai ir dvi dailios merginos, Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Dėl dvigubos pilietybės (50)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja gegužės 12-oji diena, kai rinksime naująjį prezidentą ir balsuosime referendume dėl dvigubos pilietybės suteikimo užsieniuose gyvenantiems tautiečiams.

Dėl prezidento kandidatūros jokios dvejonės nėra, reikia išrinkti nepriklausantį šiai bukai sistemai asmenį. O štai dėl dvigubos pilietybės ilgai negalėjau apsispręsti. Galvojau, kad laikmetis toks atėjo, kai beveik visas pasaulis atviras, gal ir verta suteikti dvigubą pilietybę, bet vienas nesenas įvykis padėjo apsispręsti. Bet apie viską iš eilės. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Panieka (nuotraukos, video) (5)

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.

Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.

Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Ar lietuviai – kanibalai? (video) (4)

Kauno Hanza dienos | kaunas.kasvyksta.lt nuotr.

Praeitą savaitgaly Kaune praūžė miesto šventė – Hanzos dienos, Kauno miesto šventė, dar vadinama ir Kauno miesto gimimo diena. Šventė graži, reikalinga ir su ja kaip ir viskas gerai. Tik šią šventę vadinti miesto gimimo diena yra kažkoks akibrokštas, netgi galima sakyti, kad tai kruvino nusikaltimo žmoniškumui, įvykdyto prieš 650 metų, neigimas ir dangstymas.

Tada, kaip žinoma, galvažudžiai kryžiuočiai nušlavė nuo žemės paviršiaus  Kauno pilį, visa miestą Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Nemylime mes nieko (16)

„Geležinis vilkas“ „Metalo Forma“ skulptūros dalis | lithaz.org nuotr.

Nemylime mes savo istorijos. Nors gyvename savo žemėje gal 7 tūkstančius ar daugiau metų, bet visam pasauliui atkakliai tvirtiname, kad mums tik 1000 metų, nes tada mūsų protėviai nudaužė kažkokį įsibrovėlį. Tai kokią datą mes čia minime? Išvis kokias sukaktis švenčia mūsų miestai ir miesteliai, kai mini datas, pažymėtas užkariautojų kronikose? Reikėtų, kad tokias datas nustatytų archeologai, juk nesunku tą padaryti, ir greičiausiai švenčiama būtų daug senesnės sukaktys.

Beje, jei jau minime tūkstantmetį, tai pagrindinis minėjimo  akcentas turėtų būti tų karžygių, kurie sutvarkė įsibrovėlius, pagerbimas. Juk jie yra mūsų protėviai, jie gynė savo žemę, laisvę, tikėjimą, papročius ir Skaityti toliau