Žymos archyvas: lenkų tauta

A. Patackas. Lietuvos lenkai, ir kur jūs nueisite paskui tuos, su Georgijaus juostelėmis atlape? (12)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vardų ir pavardžių, tautinių mažumų įstatymo epopėja, tenkinant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ultimatumus bei užgaidas, atrodo, neturi galo. Pažvelkime į šias peripetijas plačiau, iš istorinės plotmės. Visi suprantame, kad šios pretenzijos yra politinio pobūdžio, o vardai ir pavardės yra tik pretekstas. Jo esmė – dar kartą, eilinį, pažeminti lietuvių tautos orumą pačiu skaudžiausiu būdu – per kalbą ir rašybą, priversti paklusti, šitaip demonstruojant didelės valstybės jėgą, nesibodinčią ir šantažo. Tik keista, kad už tai ryžtasi sumokėti tokią brangią kainą. – Turiu omeny LLRA vadovybę, kurios rankomis tai Skaityti toliau

M.M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija? (video) (136)

Mariušas Maksas Kolionko | wikipedia.org nuotr.

Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam „strateginiam partneriui“ užliūliuoti.

Priešingai, nei teigia Lenkijos politikai, „kresų“ idėją gaivina ne tik gausa įvairiausių lenkų patriotinių organizacijų, bet ir pati Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Iš biudžeto finansuojamas Lenkijos TV kanalas Skaityti toliau

Pristatoma G.Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“ (4)

G.Šapokos knygos „Vilniaus klausimas 1918–1922 Liudininkų akimis“ viršelis

Birželio 20 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Lietuvos Sąjūdžio salėje bus   pristatoma Gintauto Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“.

Gintauto Šapokos sudarytoje knygoje surinkti tarpukario Lietuvos laikraščių ir žurnalų straipsniai apie generolo L. Želigovskio užgrobtą Vilnių ir to pasekmes. Knygoje sudėti žymiausi to meto publicistų Vytauto Bičiūno, Juozo Purickio, Viktoro ir Mykolo Biržiškų, Andriaus Randomonio, V. Tautvydo ir G. Rutenbergo tekstai. Dr. Algimantas Liekis pateikė istorinę lietuvių ir lenkų tautų sąveikos analizę. Pabrėžtinas šio veikalo aktualumas ir šiais laikais, kai vis dar keliamas Vilniaus klausimas.

Knygos sudarytojas Gintautas Šapoka (g. 1948 m.) yra garsiojo Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos, „Lietuvos istorijos“ autoriaus ir redaktoriaus, giminaitis – pusbrolio sūnus. Jis, baigęs žemės ūkio ekonomikos mokslus, daug metų dirbo ekonomistu. Pastaruosius 15 metų ūkininkavo. Dabar pensininkas. Istorikas mėgėjas jau išleido tris knygas: „Mūsų giminė“ (2005) Skaityti toliau