Žymos archyvas: lenkų okupantai

Mirė garsi Punsko krašto lietuvybės puoselėtoja audėja ir dainininkė Anelė Maksimavičienė (video) (3)

Anelė Maksimavičienė | youtube.com stop kadras

Gruodžio 29 d. mirė 105-uosius metus einanti seniausia Punsko krašto gyventoja, Ožkinių kaimo audėja ir dainininkė Anelė Maksimavičienė. Velionė į paskutinę kelionę buvo palydėta šiandien – paskutinę 2018-ųjų metų dieną.

A. Maksimavičienė sulaukusi itin garbingo amžiaus buvo nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių Punsko krašto liaudies dainininkių, nepaprasta Punsko krašto istorijos lobių žinovė. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I) (66)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė dr. Algimanto Liekio 6-iatomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145-uoju gimtadieniu, 100 – ečiu prezidentavimo ir 75 – ečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“,III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV- Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui! Skaitytojų dėmesiui pateikiame šių knygų autoriaus pamąstymus, remiantis pirmojo Prezidento darbais ir raštais, dėl mūsų Tautos praeities. Autorius ieško atsakymo į klausimą – kas trukdo mūsų laikų lietuviams Skaityti toliau

Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio (0)

Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. užgęso 99-uosius metus einančio kraštotyrininko, tautosakos rinkėjo, lietuvybės puoselėtojo lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojo Antano Bielinio gyvybė.

A. Bielinis gimė 1918 m. vasario 18 d. Švenčionių rajone, Tverečiaus parapijoje, Dietkauščinos kaimelyje.  Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir naikinant lietuvybę Antano tėvas Jonas Bielinis siekęs, kad kaimo žmonės išlaikytų lietuvybę 1923 m. kaime įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą. Joje trejus metus mokės dvi  J. Bielinio dukros ir kiti kaimo vaikai. Vėliau seserys lietuviško rašto išmokė ir savo jaunesnį brolį Antanėlį, okupantų valdžios priverstą baigti 5 lenkiškos pradžios mokyklos skyrius. Skaityti toliau

Gedimino kalne iškilmingai pagerbta Lietuvos vėliava (nuotraukos) (2)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirmąją Naujųjų 2016-ųjų metų dieną Vilniuje vėl paminėta Lietuvos vėliavos dieną. Šią dieną pagerbiamas svarbiausias laisvos Lietuvos ženklas – Lietuvos trispalvė valstybinė vėliava. Prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų iškeliamos Lietuvos vėliavos, o ant Gedimino kalno vyksta vėliavos pakeitimo iškilmės.

Pirmą kartą Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Iškelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, Skaityti toliau

Giedraičiuose bus paminėtos pergalingų mūšių prieš lenkų okupantus 95-osios metinės (10)

Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams žuvusiems ties Giedraičiais kovoje su lenkų okupantais | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 20 d. Giedraičių miestelyje (Molėtų r.) įvyks Lietuvos kariuomenės ir mūšio ties Giedraičiais ir Širvintomis 95-ųjų metinių minėjimas.

8 val. Giedraičių gimnazijoje prasidės žygio dainos ir rikiuotės konkursas. Gimnazijos bendruomenė žygiuos prie demarkacinės linijos Kraujalaidžių kaime.

13 val. Prie Nepriklausomybės paminklo bus pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę.

13.30 val. Bendruomenės salėje Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijoje gimnazistai atliks literatūrinę–muzikinę kompoziciją „Lietuvos vyrai į vainą jojo“. Koncertuos Giedraičių krašto folkloro grupė „Giedra“. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites (9)

1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

75-eri mus skiria nuo tos datos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę. Prie jos vairo stojo okupantų atsiųsti vykdytojai, dažniausiai lietuviškomis pavardėmis, tačiau prižiūrimi sovietinių prižiūrėtojų. Kai kurie valdžios vyrai dėjo į kojas, kiti buvo suimti ir sušaudyti, pateko į lagerius, treti susigūžę laukė atėjūnų malonės ir santvarkos pasikeitimo. Buvo dar vieni – jie nesiliovė kovoję…

Tokia istorinė tikrovė. Gali ja tikėti ar ne, vienus aukštinti, kitus smerkti, tačiau nereikia užmiršti, kad tai buvo sudėtingas laikmetis, kuris patikrino visos tautos, jos išrinktųjų ir kiekvieno jos atstovo brandą. Skaityti toliau

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom (2)

Birute-Fedaraviciene

Skaitytojams pristatome antrąjį pokalbį apie XX a. Vilniaus istoriją iš ciklo „Vilniaus Golgota“. Kovo 4 dieną šimto metų jubiliejų švenčianti Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Šimtametės gyvenimas kupinas ne tik pažinčių su tokiais žmonėmis kaip Jonas Basanavičius, bet ir žygdarbių savo ir kitoms tautoms – 1995 metais ji apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. Galiausiai 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Šie nuopelnai, nors tą nelengva suprasti, yra už tarnybą dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius. Skaityti toliau

R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas (28)

vidurine-Lietuva

1920 spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė vadovaujama Lenkijos generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Republika Litwy Środkowej), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d.

Vidurio Lietuvos Respublikos istorija Lietuvoje ir Lenkijoje yra paversta istorijos klastote.

Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs Lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas teigdamas Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90 (1)

Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko karininkai užėmus Giedraičius.1920 m. lapkričio 22 d.

Suvalkų sutarties ir Vilniaus krašto okupacijos 90-metis

2010 m. gegužės 25 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) tarybai buvo pristatyta, o rugsėjo 1 d. lankytojams duris atvėrė Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vedėjos Dalės Naujalienės ir vyriausiųjų muziejininkų Mariaus Pečiulio, Andriaus Pūkio ir Andriejaus Stoliarovo parengta kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90“.

Parodoje nušviečiami Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės bei abiejų valstybių teritoriniai Skaityti toliau