Žymos archyvas: lenkų okupacija

G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija (16)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema.

Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos idėjų, mano manymu, kertinio atskaitos taško harmoningam visuomenės sugyvenimui, plėtros prasmingumu, kviečiu padiskutuoti. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

G. Songaila. Okupacinės valdžios sprendimai nesukuria teisės dovanoti Lenkijai Pranciškonų vienuolyną (28)

Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsisprs V. Šapoka | Alkas.lt koliažas.

Kovo 28 d. Alkas.lt redakciją pasiekė neoficiali žinia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras  Vilius Šapoka savo stalčiuje laiko jau pasirašytą įsakymą  „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ (2017 kovo 13 d., Nr. 1k-98).

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“. Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsispirs V. Šapoka. O, kad šie siekiai Skaityti toliau

Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai (28)

Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos  vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? (28)

Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? | Alkas.lt muliažas

Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau

S. Skvernelis nusprendė Lenkijos ordinui atiduoti Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje (46)

S. Skvernelis nusprendė Lenkijos ordinui atiduoti Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje | Alkas.lt koliažas

Kovo 13 d. Vyriausybės pasitarime buvo nutarta atiduoti šiuo metu valstybės įmonės Turto banko patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą (5 pastatus) Vilniuje, Pranciškonų g. 1, Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui. Pagal nutarimo formuluotę, Gdansko provincijos jurisdikcijoje esančių lenkų pranciškonų grupei „atkuriamos“ nuosavybės teisės į Vilniuje esantį vienuolyną.

Šios nuosavybės teisės įgytos, kai okupacinis Lenkijos režimas 1938 metais šį pastatų kompleksą perdavė Lenkijos pranciškonų konventualų nuosavybėn. Saulius Skvernelis ir kultūros ministrė Lina Ruokytė Jonson (Jonsson) šiuo sprendimu įtvirtino okupacijos padarinius.  Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (24)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)

lyda-gedimino-pilis_nezin-dailininkas-1874_wikimedia-org

Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.

Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau

Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio (0)

Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. užgęso 99-uosius metus einančio kraštotyrininko, tautosakos rinkėjo, lietuvybės puoselėtojo lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojo Antano Bielinio gyvybė.

A. Bielinis gimė 1918 m. vasario 18 d. Švenčionių rajone, Tverečiaus parapijoje, Dietkauščinos kaimelyje.  Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir naikinant lietuvybę Antano tėvas Jonas Bielinis siekęs, kad kaimo žmonės išlaikytų lietuvybę 1923 m. kaime įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą. Joje trejus metus mokės dvi  J. Bielinio dukros ir kiti kaimo vaikai. Vėliau seserys lietuviško rašto išmokė ir savo jaunesnį brolį Antanėlį, okupantų valdžios priverstą baigti 5 lenkiškos pradžios mokyklos skyrius. Skaityti toliau

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį (36)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Istorinę atmintį, moralines, emocines ir dvasines tautos dominantes saugantys nacionaliniai simboliai spinduliuoja pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą formuojantį, individus į tautą telkiantį, nacionalinį sąmoningumą ir prigimtines kultūrines šaknis palaikantį lauką, sergstintį tautą nuo išsivaikščiojimo ir ištirpimo pasaulio mišrainėje.

Šiandien, kai sistemingai niekinami bei naikinami lietuvių tautos dvasinę teritoriją sergintys simboliai, apie jų svarbą ir būtinybę juos ginti kalbamės su žinomu mitologu, mokslų daktaru Dainiumi RAZAUSKU. Skaityti toliau

K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)

Prof. Kęstutis Makariūnas | propatria.lt nuotr.

Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui

1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.

Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.

Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau

N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ (7)

Straipsnis buvo skelbtas 2009 m.

Vilniaus atgavimas_ J.Miezlaiskio nuotr

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Nepriklausomybę gynė savanoriai

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Skaityti toliau

L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai (33)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Mokytojų pasiųsti Vilniuje mokiniai stovėjo gatvėje prie Aušros Vartų. Žurnalistės paklaustas, ko jaunuolis čia stovi, lietuviškai kalbėti nepanoro. Žinomas istorikas per televiziją aiškina, kad tas, kas nemoka lenkiškai, yra kaimietis. Jis pablogėjusiais Lenkijos – Lietuvos vadovybių santykiais kaltina buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, esą kam tas nenusileido savo lenkiškam kolegai, neigusiam Vilniaus okupaciją. Girdi, vieno istorinio fakto vertinimai gali būti skirtingi ir istorijoje tai normalu. Taip, bet visų pirma reikia pažiūrėti, kokie faktai skirtingai vertinami ir kas juos vertina.

Vilniaus okupacijos klausimas ypač po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos Skaityti toliau

Rengiama konferencija apie pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorių Marceliną Šikšnį (0)

Siksnys Marcelinas_lt.wikipedija.org

Gegužės 14 dieną 18 valandą Vilniaus rotušėje Didžiojoje salėje rengiama konferencija,  skirta ilgamečiam gimnazijos direktoriui, Vilniaus lietuvių visuomenės  veikėjui, matematikos vadovėlių autoriui  ir rašytojui Marcelinui  Šikšniui (1874-1970) paminėti.  Apie tuo metu vienintelę Lenkijos okupuotame Vilniuje veikusią lietuvišką  gimnaziją, kuriai 1922-1939 metais vadovavo M. Šikšnys, konferencijoje įžvalgomis ir atsiminimais dalinsis mokslininkai ir įvykių amžininkai. Skaityti toliau

V. Šiaudinis: Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai (0)

Valentas Šiaudinis | asmeninė nuotr.

Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį straipsnį ir išleidęs kelias gimtojo krašto gyvenimą Lenkijos ir sovietinės okupacijos metais nušviečiančias knygas. Apie jo paties ir vaikystės prisiminimus ir surinktą istorinę medžiagą naujoje pokalbių ciklo „Vilniaus Golgota“ dalyje kalbamės su pačiu ponu Valentu. Skaityti toliau

S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920) (5)

Sigitas Jegelevičius | T. Vyšniausko nuotr.

Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu.

Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos sąjungos klausimas [Buldurių konferencija arba Rygos konferencija – Estijos, Latvijos, Skaityti toliau

Vilnius – valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75 metus (nuotraukos, video) (0)

konferencija-seime-vilniaus-atgavimas-lrs.lt-a.petruleviciaus-nuotr

Minint 75-ąsias Vilniaus grįžimo Lietuvai metines Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“. Konferenciją inicijavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Algirdas Patackas, Vida Marija Čigriejienė, kartu su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva, šios draugijos pirmininko pavaduotoja Nijole Balčiūniene. Surengti padėjo Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo Komunikacijos departamento Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų (16)

delfi.lt nuotr.

Yra šventų dalykų, kurių dergti neleidžia sąžinė, pilietiškumas ir paprasčiausias padorumas. Tačiau Baltijos kelias, kurio 25-metį neseniai džiugiai ir su nostalgija pažymėjome, kai kam kelia šleikštulį, ir, kaip metinių išvakarėse rašė vienas restoranų patiekalais permaitintas kolega, tą unikalų Baltijos vienybės pasireiškimą laikas pamiršti. „Nors ir nežmoniškai, kad tik kitoniškai“, – apie tokius orakulus sako garsi patarlė.

Atvirkščiai: Baltijos kelio idėją, kaip ir jo himną „Bunda jau Baltija“, reikia nuolat stimuliuoti, nes to reikalauja naujas laikmetis, išauginęs seniai tūnojusią Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra? (36)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kaip prieš gerą mėnesį straipsnyje tarsi klausiau „Ar mums reikalinga diktatūra?“ (ir tai buvo toli gražu ne retorinis klausimas), komentatoriai pasidalijo daugmaž po lygiai: pusė jų Lietuvoje pasigedo tvirtos rankos, o kita pusė teigė, kad diktatūrinis režimas tik sunaikintų demokratiją.

Bet artėjančios 1926 m. perversmo metinės dar kartą inspiravo autoritarizmo temą, ypač kai šios diktatūrinio valstybės valdymo formos pasekėjų, pasižyminčių perdėtu politiniu ir administraciniu aktyvumu arba grasinamai iškėlusių parodomąjį pirštą, atsiranda ir šiandien, net nerodant pirštais į kaimynus. Skaityti toliau

Tautinis jaunimas kviečia paminėti Vilniaus atgavimo 74-ąsias metines (video) (9)

Vilniaus išvadavimas, 1939 m. spalio 28 d.

Spalio 28 d., 19 val., ant Tauro kalno Vilniuje Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) rengia Vilniaus atgavimo šventinį minėjimą, kuriame kviečia dalyvauti visus norinčius ir mylinčius Vilnių ir Lietuvą žmones.

Minėjime skambės patriotinės dainos, aidės uždegančios kalbos, liepsnos Gedimino stulpai, plaks degančios širdys ir degs daugybė deglų…

Prieš 74-erius metus 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Lenkijos okupuotą Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos.

Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę. Skaityti toliau

Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo (11)

Iš kairės: Kazimieras Garšva, B. Žemaitienė-Raginytė, Nijolė Balčiūnienė | A.Virvičienės nuotr.

Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus 1282 Lietuvos gyventojų parašus, kuriais jie pritaria Reikalavimui ginti Lietuvos respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą. Su B. Žemaitiene-Raginyte susitiko ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Birutė Žemaitienė-Raginytė parašus rinko VU Chemijos fakultete, Dizaino kolegijoje, VGTU Ekonomikos fakultete, Edukologijos universiteto istorijos ir lietuvių kalbos fakultetuose, gatvėse, prie parduotuvių bei bažnyčių. Skaityti toliau

A. Andriušaitis. Ar naujoji valdžia pasiduos Maskvos diriguojamai Lenkijai? (30)

Alkas.lt nuotr.

Klausimas retorinis. Nes naujoji valdžia yra promaskvietiška. Tai nedviprasmiškai rodo daugybė jos daromų ar numatomų daryti žingsnių. Dauguma Lietuvos piliečių net nesuvoks, į kokį žaidimą jie yra įvelti, ir kas yra šio žaidimo užsakovas.

Maskva pagal geriausias šimtametes tradicijas žaidžia plataus masto geopolitinį žaidimą prie Baltijos. Ji jau suprato, kad raktas į šį regioną yra Lenkijoje. Didžiausią ir įtakingiausią iš Baltijos šalių – Lietuvą – su Lenkija sieja pilna šešėlių istorinė praeitis. Lenkija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o kartu ir didžiausia postkomunistinė šalis, kurioje KGB (ir jos lenkiškoji pavaldi organizacija) turėjo plačiausią ir įtakingiausią agentūrinį tinklą. Skaityti toliau

Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis! (6)

1925–1926 metais „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas.

Sausio 31 d. minint lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklos 100-metį Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengta šioms neeilinėms sukaktuvėms  paminėti skirta konferencija.

Tą pačią dieną Vilniaus Naujajame arsenale buvo atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje rodomos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios nuotraukos, senieji plakatai, raštai, senųjų vilniečių išsaugotos įvairios istorinės vertybės, istorinė draugijos vėliava bei rodomas istorinę medžiagą papildantis švietėjiškas filmas apie draugijos veiklą.

Konferencijoje aptarta „Ryto“ draugijos istorija ir nūdiena Skaityti toliau

Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą (24)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas, kurioje  pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados

Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?

Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau

V.Astas. Ar Vilnius dar mūsų? (5)

Po paskutiniųjų Vilniaus savivaldybės rinkimų, kuriuose lenkų-rusų aljansas gavo penktadalį vietų savivaldybės taryboje ir įeina į valdančiąją koaliciją, šis klausimas ne toks jau juokingas. Bet šįkart kreipkime savo klausiantį žvilgsnį ne į sostinę, o į aplinkines žemes, į Vilniją, tiksliau, į pietrytinę jos dalį.

Seniai, o gal ir niekada per pastaruosius dvidešimt metų nebuvo tiek žiniasklaidos, visuomenės ir valdžios dėmesio pietryčių Lietuvai, lietuviams joje ir Lietuvos lenkams. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (II) (10)

Vilniaus okupacija | Alkas.lt nuotr.

1920 m. spalio 8 d. apie 16 val. lenkų kariuomenė forsavo Merkio upę, bet prie Jašiūnų agresoriams smarkiai pasipriešino 1-ojo pėstininkų pulko karininkų J.Vidugirio ir J.Andrašūno vadovaujami batalionai. Bet ilgai neatlaikę keliariopai gausesnio priešo puolimo, lietuviai traukėsi ir spalio 9 d. apie 15-16 val. lenkų daliniai pradėjo veržtis į senąją Lietuvos sostinę Vilnių.

Ar lietuviai galėjo atsilaikyti prieš lenkus? Vilnių puolė 64 lenkų pėstininkų kuopos ir apie 936 raitininkai. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl.

Taigi tada, 1920 m. vasaros pabaigoje, po pergalės prieš Raudonąją armiją, lenkų dievukui J.Pilsudskiui atrodė, kad tokia sutartis reikalinga, kad pateisintų savo planus – okupuoti Vilnių, Skaityti toliau