Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: lenkų mažuma

Lietuvos diplomato R. Kačinsko atsakymas Lenkijai: Vilnius pasirengęs ginti Varšuvą (9)

Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą – tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį, rugsėjo 27 dieną, paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktoriaus, buvusio gynybos ministro Jano Paryso pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Jo teigimu, lenkų padėtis Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje, todėl būtų sunku įtikinti lenkų karis ginti Lietuvą agresijos atveju.

Šias pastabas Lietuvos diplomatai pavadino įžeidžiančiomis, jas sukritikavo ir Lenkijos spauda, o kai kurie žurnalistai paragino atsiprašyti lietuvių. Skaityti toliau

A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę (10)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvos intelektualų įsteigtas „Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas“  už J. Giedroyco tradicijų puoselėjimą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose 2016 metais apdovanojo buvusį Lenkijos ambasadorių Vilniuje Janą Vidackį (Jan Wdacki). Taip pat apdovanota ilgametė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner (Malgorzata Kasner) ir Radvilos Juodojo palikuonis Motiejus Radzivilas (Maciej Radziwill), prisidėjęs prie Lietuvos ir Lenkijos ryšių stiprinimo.

Kodėl J.Vidackis? Matyt, dėl to, apie ką dar 2012 metais rašiau straipsnyje „J. Vidackio mintys – kelias į santarvę“. Jame teigiau, kad jis „vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos Skaityti toliau

V. Sinica: Asmenvardžių rašyba nėra opiausia Lietuvos lenkų problema (13)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lietuvos viešojoje erdvėje ir toliau vyksta diskusijos apie tai, ar leisti kitataučiams piliečiams rašyti savo asmenvardžius kita kalba, o, jei leisti, tai kaip ir kur. Dauguma piliečių sutinka, kad sprendimas būtinas, nes besitęsiantys ginčai skaldo ir poliarizuoja visuomenę. Tačiau nesutariama dėl sprendimo būdų.

Štai susibūręs judėjimas „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo, kad kitataučių asmenvardžiai ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis būtų rašomi ne pirmajame, o antrajame paso puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Apie šio siūlymo argumentus kalbėjomės su vienu iš „Talkos“ iniciatorių, politologu Vytautu Sinica. Skaityti toliau

Streikuoja kai kurios tautinių mažumų mokyklos (1)

Moksleiviai | mokyklaelma.lt nuotr.

Rugsėjo 2 d., palaikomi  nacionalistinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  (LLRA), kai kurių lenkiškose mokyklose besimokančių vaikų tėvai neleidžia savo atžalų į mokyklas ir vietoje pamokų veda juos į mišias Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje.

„Nepaisant nesuskaičiuojamų protesto akcijų ir prieš 60 tūkst. gyventojų, pasirašiusių prieš Švietimo įstatymo pakeitimus, valią 2011 m. kovo 17 d. įsigaliojo pakeistas įstatymas. Politizuotos pataisos buvo priimtos skubotai, nors švietimo sistema buvo visiškai nepasiruošusi įgyvendinti teisės akto pakeitimus. Lietuvių valstybinės kalbos brandos Skaityti toliau

A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu (13)

Skaitytojai jau bus pastebėję, kad didžiausia XX a. karų auka ir narsiausia kovojanti valstybė Europoje mums pristatoma Lenkija. Neseniai – (2011 m. – vert. past.) balandžio 13 d. – laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“ Lenkijos kančioms atminti ir JAV rūpesčiui šia „neteisybės auka“ skyrė pirmuosius savo puslapius.

Reaguojant į tą interviu, „Dienos“ bloguose pasirodė straipsnis „Alenas Polas – latvių atminties saugotojas“. Straipsnio turinys sukėlė nemažos skaitytojų dalies pasipiktinimo audrą, siūlant kitiems laikyti straipsnį melų jovalu. Skaityti toliau

K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos (16)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti pietryčių Lietuvos teritorinės autonomijos bei jos polonizacijos įstatymo projektą, vadinamą Tautinių mažumų įstatymu, ir Lietuvių kalbos abėcėlės keitimo įstatymą, vadinamą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymu. Už jų svarstymą balsavo dauguma Seimo narių, prisiekusių saugoti Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą.

Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius, pristatydamas teritorinės autonomijos projektą, melavo, kad Lietuvoje „integracija suprantama kaip asimiliacija“, esą lenkų tautinę bendriją kažkas „nori principingai asimiliuoti“, Skaityti toliau

A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus? (16)

dr. Audronė Veilentienė | Alkas.lt, A.Vaškevičiaus nuotr.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija išgąsdino Lietuvos politikus ir visuomenę bei privertė suprasti, kokia trapi yra nepriklausomybė. Šiandien stebime, kaip V. Putino agresijai pritaria per 70 procentų Rusijos piliečių, vienbalsiai atsistoję ploja Dūmos deputatai, žymūs kultūros ir meno atstovai, universitetų vadovai išreiškia pritarimą imperialistinei politikai. Tai atsitiko todėl, kad Sovietų Sąjunga subyrėjo staiga, nebuvo atgailauta, nebuvo įvertinta agresyvi imperialistinė politika, Rusijos žmonės tam nebuvo psichologiškai pasiruošę, liko nostalgija buvusiai „didybei“.

Į valdžią atėjęs buvęs kagėbistas V. Putinas, kaip kadaise A. Hitleris, juto tautos nusivylimą prarasta galia ir palaipsniui pradėjo skatinti rusų tautą siekti revanšo. Skaityti toliau

K. Koženiovska. Lenkų kultūros buvimas Rytuose (35)

Alkas.lt redakcijos pratarmė

Kol Lietuvos politikai, politologai ir apžvalgininkai vis dar spėlioja, kodėl Lenkija pastaraisiais metais rodo Lietuvai išskirtinį nedraugiškumą primesdama nepagrįstus kaltinimus tariama Lietuvos lenkų tautinės mažumos diskriminacija ir kitomis nebūtomis nuodėmėmis, kai tuo tarpu kaimyninei Latvijai kažkodėl jokių pretenzijų neturi, Lenkijos politologai jau seniai vykdo mokslininkų parengtą į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių teritorijų repolonizacijos strategiją. Nors pirmiausiai ši strategija yra nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo  ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ Skaityti toliau

D. Grybauskaitė Europos Parlamente davė deramą atkirtį Lietuvą juodinusiam Tomaševskiui (video) (48)

D.Grybauskaitė Europos Parlamente davė deramą atkirtį Lietuvą juodinusiam Tomaševskiui | europarl.europa.eu nuotr.

Sausio 14 d. Strasbūre, pristatant Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai rezultatus, radikalumu pastaruoju metu jau peraugančiu į separatizmą garsėjančios  politinės partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis vėl ėmėsi juodinti Lietuvą.

V. Tomaševiskis EP posėdyje dalyvaujant Lietuvos Prezidentei EP nariams skundė Lietuvą esą dėl „drakonioškų“ baudų skirtų Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui Boleslavui Daškevičiui už lenkiškų gatvių pavadinimų lenteles, kurių savivaldybė nevykdydama teismų sprendimų nenukabina jau 5-eris metus. Skaityti toliau

Per V.Landsbergio kalbą, LLRA frakcijos nariai paliko iškilmingą Seimo posėdį (23)

T.Vinicko (DELFI) nuotr.

Šiandien, sausio 13 dieną, kalbant Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui,  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija iškilmingo Seimo posėdžio metu paliko salę.

„Valdemaro Tomaševskio provokacija – iškilmingame Seimo posėdyje pradėjus kalbėti V. Landsbergiui, salę demonstratyviai, praeidami pro tribūną, paliko visa Lenkų rikimų akcijos frakcija. Manau, kad tai didžiulė jų klaida“ , – pareiškė buvusi krašto apsaugos ministrė“ – socialiniame tinkle „Facebook“ viešai pasipiktino Rasa Juknevičienė. Skaityti toliau

D. Grybauskaitė apie Tautinių mažumų įstatymą: tai būtų tiesioginis Konstitucijos pažeidimas (37)

Dalia Grybauskaitė | Alkas.lt nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Seimas pažeistų Konstituciją, jei priimtų Tautinių mažumų įstatymą, kuris būti paremtas iki 1992 metų galiojusiais teisės aktais.

„Jeigu pasitvirtintų, kad mėginama grįžti į laikotarpį, kai šie klausimai buvo reglamentuojami įvairiais posovietiniais reglamentais dar iki 1992 metų Lietuvos Konstitucijos, manyčiau, kad tai būtų beprecedentinis žingsnis. Tai būtų tiesioginis Konstitucijos pažeidimas ir mėginimas grąžinti į posovietinę erdvę, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos (7)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Pirmosiomis liepos dienomis, Varšuvoje pristatytas solidus Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentas „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2012“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2012), apžvelgia padėtį trisdešimt trijose pasaulio šalyse, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias. Lietuvos atveju žinias teikė Lietuvos lenkų sąjunga.

Prisipažinsiu, kad lygiai ta pačia tema – apie analogišką 2009 m. Lenkijos URM dokumentą jau rašiau DELFI. Savo straipsnį tuomet pavadinau „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“, o įžanginėje pastraipoje pratęsiau: Skaityti toliau

N. Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji (18)

N.Balčiūnienės nuotr.

Sąjūdžio pirmeiviai, signatarai, menininkai, tautines vertybes puoselėjantis jaunimas ir  visi neabejingi Lietuvos likimui patriotai, kaip Sąjūdžio laikais, pakilo į kovą už Lietuvos nacionalinio atgimimo vertybių išsaugojimą ir kviečia balandžio 28 d., sekmadienį, 14 val. prie LR Seimo  į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.  Atėjo laikas parodyti valdantiesiems kad Tautai dar yra svarbi jos kalba, valstybė, teritorinis vientisumas. Garsiai pasakykime, kad lietuviai nesutinka būti diskriminuojami  savo Tėvynėje.

Jau parengti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau LLRA) pareigūnų projektai  ir Lietuva palaipsniui taps kaimyninės šalies dalimi su lenkiškais gatvių užrašais, miestų ir vietovardžių pavadinimais, Skaityti toliau

K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą (17)

dr. Kazimieras Garšva | J.Vaiškūno nuotr.

Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbos dalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų dalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbos tvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbą pasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką Stanislavą Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nė vieno kalbininko nebereikia.

Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia ir iki gyvos galvos Skaityti toliau

L. V. Medelis. Beveik rimtai: Kur gyvena tomašiukai? Veseluvkoj! (10)

Linas V.Medelis | asmeninė nuo

Aleliuja! Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas gerokai prieš Velykas paskelbė džiaugsmingą žinią, kad po ketverių metų pertraukos darbą vėl atnaujina tarpparlamentinė Lietuvos–Lenkijos asamblėja. Pagaliau! Džiaugsmas yra beribis į plotį ir ilgas į ilgį.

Dar pernai gegužę mūsų Seimo narių grupė susitikime su Lenkijos seimūnais Belovežo girios lenkiškoje dalyje bandė tartis dėl parlamentinio forumo darbo atnaujinimo, mat lenkai tikriausiai pamiršo, kad tokį renginį organizuoti seniai dera jiems. Tada delegacijos vadovas liberalcentristas Jonas Liesys sakė, kad santykiai nutrūko dėl santykių nutrūkimo ir aukštos įtampos dėl įtemptų problemų, kurių turi Lietuva. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos Respublika dabar šoks pagal lenkų nacionalistų dūdelę? (audio) (59)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Dar nespėjęs apsiplunksnuoti kaip Kultūros viceministras, arogantiškas nacionalistinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys Edvardas Trusevičius (Edward Trusewicz) niekieno neprašytas paskubėjo išgarsinti savo užduotis: „įteisinti užrašus dviem kalbomis ir nelietuviškų pavardžių rašymą“, – rašo Delfi.lt.

E.Trusevičius  sau išsikėlė tikslą parengti naują Nacionalinių mažumų įstatymą, kuriuo būtų įteisinti dabar Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiantys lenkiški užrašai, taip pat nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose ne valstybine kalba. Skaityti toliau

L.Kaščiūnas: Laikas pradėti konstruktyvų dialogą (26)

Laurynas Kaščiūnas

Anot politikos mokslų daktaro Lauryno Kasčiūno, Lietuva su Lenkija turi panašią NATO, ES viziją, panašią energetikos politikos viziją, ir tuo reikia užpildyti dvišalę darbotvarkę. Ne tuo, kas buvo per pastaruosius ketverius metus ant politikų darbo stalo. Tai turi suprasti ir Lenkija, ir Lietuva. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas įsitikinęs, kad Lenkija tai jau suprato, tik jai nebuvo kaip atsitraukti iš savo pozicijų, nes buvo įsivariusi į kampą. O po rinkimų yra gera proga peržiūrėti visa ir pradėti konstruktyvų dialogą. Skaityti toliau

Lenkai šaukiasi tarptautinių stebėtojų Lietuvos Seimo rinkimams (9)

Rinkimai | efoto.lt Tado nuotr.

Liepos 25 d. Demokratinių institutų ir žmogaus teisių stebėjimo biuras (DIŽTB) išplatino pareiškimą, jog Lietuvos Seimo rinkimų įstatymo pataisos pažeidžia lenkų mažumos interesus ir todėl rudenį vyksiančius parlamento rinkimus turėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija.

Varšuvoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija teigia, kad Lietuvos lenkai jaučiasi diskriminuojami. Skaityti toliau

Ambasadoriaus laiškas „The Economist“: lenkų mažuma Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas (6)

DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Oskaras Jusys savaitraščio „The Economist“ redakcijai atsiųstame laiške pabrėžė, kad lenkų mažuma Lietuvoje nėra diskriminuojama, o švietimo srityje mokytis lenkų kalba sudarytos išskirtinai geros sąlygos.

Reaguodamas į savaitraščio neseniai paskelbtą straipsnį apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius, diplomatas teigė, kad galimybės mokytis lenkų kalba Lietuvoje yra geresnes nei bet kur kitur. 

„Vertėtų pažymėti, kad mokymasis visose stadijose, nuo darželio iki universiteto, lenkų mažumai Lietuvoje galimas jų gimtąja kalba. Tai yra unikalu Europoje. Balstogės universiteto filialas Lietuvos sostinėje Vilniuje yra vienintelis lenkų aukštojo mokslo institutas užsienyje“, – Skaityti toliau

V.Radikaitė-Žukienė. Kaip mes šventėme Vasario 16-tąją Šalčininkuose (10)

Mes esame Lietuva

Pamenu, prieš keletą metų grupė jaunuolių per Nepriklausomybės dieną nuvyko į Švenčionių rajone esančią J. Pilsudskio tėviškę ir ten iškėlė Trispalvę. Pagalvojau tada: gaila, kad manęs ten nebuvo. Tad pakviesta vykti  į Šalčininkus, išvažiavau ilgai nemąstydama.

Kaip žinia, tądien į Šalčininkus vyko ir Lenkijos prezidentas. Deja, iš šono žiūrint atrodė, kad ne Lietuvos Nepriklausomybės dienos švęsti, o išklausyti vietinių lenkų apie lietuvių jiems daromas Skaityti toliau

K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai (96)

Kazimieras Garšva

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje […] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525). Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų.

Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius. Skaityti toliau

J.Vidackis. Dėl ko jaučiame nuoskaudą Vilniui (7)

prof. Jan Vidacki (Jan Widacki)Blogiausia, kad tie lietuviai baisiai lietuvina Lietuvą. Šneka lietuviškai, rašo lietuviškai, gatves vadina lietuviškai, tyčia, kad lenkas jaustųsi ten svetimas.

Prieš pat rinkimus ministras Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) nusprendė padovanoti dviejų šimtų keliasdešimt litų premiją tiems Vilniaus krašto tėvams, kurie leis savo atžalas į lenkiškos, o ne lietuviškos mokyklos pirmąją klasę. Skaityti toliau

Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą (25)

Lenkų protesto mitingas Varšuvoje |   Agencja Gazeta, R.Kovalevskio nuotr.Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius išdavė leidimą rugsėjo 2 d. Vilniuje S.Daukanto aikštėje Naujuoju švietimo įstatymu nepatenkintiems Lietuvos lenkams – Jolantai Gulbinovič, Jolantai Šostko ir Pavelui Karpovičiui – prie prezidentūros surengti protesto mitingą.

Nors leidimo prašę asmenys reikalavo leisti tūkstančio žmonių mitingą, tačiau leidimas buvo išduotas 600 asmenų susibūrimui.

Lenkų tautinės mažumos atstovai sieks įtikinti šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad naujasis Švietimo įstatymas diskriminuoja lenkakalbius moksleivius Skaityti toliau

G.Visockas. Mes ne iš tų, kurie įstengs pasipriešinti (7)

Gintaras Visockas | G.Šalygos nuotr.

Negalima nuolat kartoti neigiamos informacijos. Laikraštis paskelbė pasakojimą apie kokią nors blogybę, o mes puolame ją kartoti, perduoti iš lūpų į lūpas (…). Mes tarsi pamirštame, jog žodžio galia daug kartų didesnė, nei mums atrodo. Su žodžiais reikia elgtis atsargiai, kaip ir su ginklu, ugnimi ar peiliu. Peilį galima panaudoti ir gydymui, ir žudymui (…). Mūsų viena iš didžiausių klaidų: kritikuodami draugą, partnerį ar oponentą manome, kad jį įtakojame teisinga linkme. O iš tiesų kritika atsisuka prieš mus pačius. Kritikos žodžių negatyvas pirmiausiai kerta tiems, kurie juos ištaria, o ne tiems, kuriems jie taikomi. Kai liejame pyktį, pirmąja auka tampame mes pats… Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai? (6)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Švietimo ir mokslo ministerijos internete rugpjūčio 2 dieną pasirodė ministerijos pranešimas dėl taikomų nuolaidų per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams. Jame aiškinama, kad 2011 – 2012 mokslo metais visų Lietuvos mokyklų, taigi ir tautinių mažumų, vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Taip pat primenama, kad 2013 m. naują lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikys visų Lietuvos mokyklų abiturientai – dabartiniai vienuoliktokai. Skaityti toliau

Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo (7)

www.delfi.lt

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“ išplatino kreipimąsi, kuriuo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pedagogai raginami nepaisyti Švietimo įstatymo nuostatų ir moksleivius auklėti pagal senąją tvarką.

Kaip skelbia Lenkijos naujienų agentūra PAP, lenkų mokytojų draugija „kviečia tęsti mokymą pagal praktikoje jau patikrintas taisykles iš ankstesnio įstatymo“. „Macierz Szkolna“ taip pat ragina „konstruktyviai priešintis“ Švietimo įstatymui. Skaityti toliau

G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai? (20)

Gintaras Songaila, lrs.lt nuotr.

Po Europos Teisingumo teismo spendimo, kuriame atmestos pretenzijos Lietuvai dėl jos piliečių vardų ir pavardžių rašymo valstybine kalba, dar aktualesnis tapo didesnio pasitikėjimo tarp Lietuvos ir Lenkijos atkūrimo klausimas. Tuo labiau, kad artėja 2014m., kai baigiasi Lietuvos ir Lenkijos sutarties galiojimo ir automatiško pratęsimo laikas.

Prieš mėnesį Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ buvo spausdintas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Songailos straipsnis, skirtas tikro dialogo tarp Lenkijos ir Lietuvos ieškojimui. Šis straipsnis turėjo nemažą atgarsį Lenkijos viešojoje erdvėje ir jos politikų sluoksniuose Skaityti toliau

J.Laučiūtė. Lenkai Vilnijoje: politika ir statistika (5)

Jūratė Laučiūtė, www.delfi.lt

© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)Lenkų rinkimų akcijos sėkmė Vilniuje daug kam buvo lyg šaltas dušas viduržiemyje. Mėginimai analizuoti susiklosčiusią situaciją dažniausiai pasibaigia niurzgėjimu dėl kai kurių „didžiosios Lenkijos“ politikų kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus ir atviro Lietuvos lenkų pretenzijų Lietuvai ir lietuviams rėmimo. Kiti pabrėžia ir neeilinį Valdemaro Tomaševskio sugebėjimą suvienyti rusų ir lenkų mažumų nuoskaudas.

Politika I: XXI amžius Skaityti toliau

Lenkijos URM pareiškė esą Lietuvos švietimo įstatymas lems prievartinę lenkų asimiliaciją (5)

www.alkas.lt

Vakar kovo 23 d. Lenkijos URM išplatino oficialų pareiškimą, kuriame teigia, esą kovo kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtos Švietimo įstatymo pataisos sukėlė tiek Lietuvos lenkų mažumos tarpe, tiek ir Lenkijos visuomenėje nusivylimą ir susirūpinimą.

Lenkijos URM nusivylė priimtu Lietuvos parlamento sprendimu, kuriuo išplečiamas mokymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose. Pasak Lenkijos URM atstovo spaudai Marcino Bosackio, šis sprendimas reiškia palaipsnį lenkų mažumos švietimo sistemos Lietuvoje išardymą, Skaityti toliau

Kas svarbiausia Lietuvos lenkams (5)

Premjerai Kubilius ir Tuskas Varšuvoje, 2009 m., V.Olkusniko nuotrauka

Skelbiame Lietuvos Premjero Andriaus Kubiliaus atsakymus į  Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ (2010 11 04)  žurnalisto Jaceko Pavlickio (Pawlicki) klausimus

„Mums sunku suprasti Varšuvos kaltinimus, kad lenkų tautinė mažuma negerai traktuojama Lietuvoje“, – sako „Gazetai Wyborczai“ Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Batai Baldai