Žymos archyvas: lenkmetis

Žinomas keliautojas ir žurnalistas G. Statinis išleido istorinį romaną „Ponas Zy“ (0)

Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Alko.lt TV laidų „Kelionių kompasas“ vedėjas Gerimantas Statinis žinomas kaip keliautojas, profesionalus muzikantas ir žurnalistas, parengęs ne vieną televizijos laidą, parašęs ne vieną straipsnį ir ne vieną knygą ką tik išleido istorinį romaną apie tarpukario Vilnių – „Ponas Zy“.

Beje, 2013 m. G. Statinio šleista knyga „Gedimino Akstino viršūnė. Senojo ledkirčio istorijos“ ir dokumentinis filmas „Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis“ pelnė svariausią Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanojimą –Vinco Kudirkos premiją. Skaityti toliau

Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo (11)

Iš kairės: Kazimieras Garšva, B. Žemaitienė-Raginytė, Nijolė Balčiūnienė | A.Virvičienės nuotr.

Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus 1282 Lietuvos gyventojų parašus, kuriais jie pritaria Reikalavimui ginti Lietuvos respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą. Su B. Žemaitiene-Raginyte susitiko ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Birutė Žemaitienė-Raginytė parašus rinko VU Chemijos fakultete, Dizaino kolegijoje, VGTU Ekonomikos fakultete, Edukologijos universiteto istorijos ir lietuvių kalbos fakultetuose, gatvėse, prie parduotuvių bei bažnyčių. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė senuką ir anūką (2)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasakoja, kada tai senų senovėj buvo žmogus, jis turėjo sūnų. Tą sūnų apipačiau, pavedė namus. Kada jau tas tėvas visai paseno, apkurto, pradėjo neremt nė kojos, nė rankos. Kaip, būdavo, sėda prie sūnaus valgyt, prie marčios, jo rankos dreba, būdavo, lieja an stalo. Tada sūnus nupirko už porą skatikų molinį bliūdelį ir senį pasodino pas pečių valgyt. Tas senis, būdavo, nieko nesako, tik dūsauja. Sykį rankos sudrebėjo – išmetė tą bliūdelį ir sumušė. Kaip jau tą sumušė, sūnus pramanė jam medinį bliūdą. Ką darys senelis – valgo iš medinio ir dūsauja.

Ale buvo jau sūnaus sūnus. Vaikutis sėdėjo an žemės ir dirbo tokią skrynelę. Klausia jo tėvas:
– Kas čia bus iš tos skrynelės? Skaityti toliau

K.Stančienė. Gyvenimas „batkos“ laiku (7)

Kristina Stančienė

Pareigūnai rūsčiais veidais, įdėmiai apžiūrinėjantys automobilio saloną, naktinį dangų skrodžiančios radarų šviesos, metaline tvora aptvertas miškas greta plento, už kurio plyti svetimos valstybės teritorija… Ne, tai ne prisiminimai iš sovietmečio, kertant geležinės uždangos sienas, ir ne filmo kadrai, o tikras, dabartinis Vilniaus krašto apylinkių gyvenimas. Visų, norinčių pravažiuoti siaurutį lietuviškos žemės ruoželį, supte apsuptą Baltarusijai priklausančios teritorijos, laukia bent simbolinis patikrinimas Dieveniškių užkardoje. O prie jos artėjant, nekyla abejonių, jog atsidūrei savo šalies pakraštyje, o gal net svečiame krašte… Pirmą kartą patraukę į šį nepažįstamą kraštą, netrukus gavome žinutes iš savo mobiliojo ryšio tiekėjo, jog esame nebe Lietuvoje. Skaityti toliau