Žymos archyvas: lenkiškos mokyklos

A. Lapinskas. Lenkų konferencijoje tvyrojo nepakanta lietuvių kalbai (46)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Prieš keletą savaičių, savo straipsnyje „Ar lenkai nori išmokti lietuviškai?“ paskelbiau, kad Lietuvos lenkų vaikams lenkiškų mokyklų tenka tris kartus daugiau nei lietuvių vaikams lietuviškų, todėl maniausi, kad iš Lietuvos lenkų nacionalistų rankų išmušiu „baisios“ lenkiškų mokyklų padėties kortą. Atrodė, kad bent jau dėl jų baigsis pretenzijos ir skundai Lietuvai, Lenkijai, Europai ir pasauliui.

Priminiau, kad  10-čiai tūkstančių lietuvių vidutiniškai tenka 4,26 mokyklos, tokiam Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuviai ir lenkai: sugyvenimo idėjų jovalas Birštone (37)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai  atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.

Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema (26)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Baigiantis mokslo metams Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyrius surengė konferenciją Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“  („Polskie dziecko – w polskiej szkole“). Skyriaus pirmininkas, kartu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apžvelgė Lietuvos lenkų švietimo padėtį su vienas kitą atmetančiais vertinimais, iš vienos pusės juodą, su krūva trūkumų, bet iš kitos – baltą, su gausybe laimėjimų. Kaip sakoma, kuo norite, tuo tikėkite.

Tokių žinių adresatai yra skirtingi. Lenkijai skirti Lietuvos lenkų švietimo baisumai, o  Lietuvos lenkų auditorijai visai gera jo padėtis. Kodėl taip daroma, galėtų paaiškinti pats Tomaševskis, bet ir be paaiškinimo Skaityti toliau

A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma (17)

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)

lyda-gedimino-pilis_nezin-dailininkas-1874_wikimedia-org

Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.

Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau

Lietuvos diplomato R. Kačinsko atsakymas Lenkijai: Vilnius pasirengęs ginti Varšuvą (9)

Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą – tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį, rugsėjo 27 dieną, paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktoriaus, buvusio gynybos ministro Jano Paryso pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Jo teigimu, lenkų padėtis Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje, todėl būtų sunku įtikinti lenkų karis ginti Lietuvą agresijos atveju.

Šias pastabas Lietuvos diplomatai pavadino įžeidžiančiomis, jas sukritikavo ir Lenkijos spauda, o kai kurie žurnalistai paragino atsiprašyti lietuvių. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (4)

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą,  mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarti lenkų kalbos mokymo klausimai (2)

svietimo ir mokslo ministerija_smm.lt

Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykusiame viceministrės Genoveitos Krasauskienės susitikime su Lenkų diskusijų klubo nariais aptarti lenkų kalbos mokymo klausimai tautinių mažumų mokyklose.

Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad mokinių raštingumo  gebėjimams ugdyti trūksta šiuolaikiškų lenkų kalbos mokymo priemonių, iškilusi būtinybė atnaujinti vadovėlius. Viceministrė G. Krasauskienė pažymėjo, kad pastaraisiais metais parengtos skaitmeninės priemonės lenkų kalbai ir literatūrai mokyti vyresnėse klasėse, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse (2)

Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.

Ištraukos iš Vinco Martinkėno straipsnio „Kova dėl mokyklos 1919–1939 m.“ (Gervėčiai. Vilnius: Mintis, 1989, p. 50–56). Paryškinimai Alko redakcijos.

1920–1939 m. Vilniaus kraštą valdė Lenkija. Gindamasi nuo priverstinio asimiliavimo ir trokšdama šviestis gimtąja kalba, Vilniaus krašto lietuvių visuomenė kūrė lietuviškuose kaimuose privačias pradžios mokyklas. Lenkijos konstitucija formaliai pripažino tautinių mažumų teisę šviestis gimtąja kalba, bet administracija darė visokių kliūčių. Antai mokytojai buvo tvirtinami tik vieneriems metams, nuolat kilnojami iš vietos į vietą. O valdžios netvirtintas mokytojas neturėjo teisės dirbti. Už nelegalų mokymą teismas baudė pinigine bauda, kalėjimu arba abiem bausmėmis iš karto. Skaityti toliau

Ministrė A. Pitrėnienė atsakė į Lenkijos nacionalinio švietimo ministrės laišką (16)

A. Pitrėnenė | alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė atsakė į Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministrės Joanos Kluzik-Rostkovskos ( Joanna Kluzik-Rostkowska) laišką, kuriame ji reiškė susirūpinimą dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimo.

Ministrė A. Pitrėnienė paaiškino priežastis, kurios lemia mažėjantį mokyklų tinklą visose šalies savivaldybėse ir priminė, kad panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje.

„Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje beveik 40 proc. sumažėjo vaikų, lankančių bendrojo Skaityti toliau

J. Mackevič. Neleiskime tautinių bendrijų mokykloms tapti LLRA žaidimų įkaitais (13)

Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Beveik visų Lietuvos mokyklų abiturientai gavo brandos atestatus ir šiuo metu rimtai dėlioja tolimesnių stojimų prioritetus. Įdomu tai, kad šis periodas svarbus ne tik visiems tautinių bendrijų kalba dėstomų Lietuvos mokyklų abiturientams, bet ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderiams.

Išnaudojamos progos, kai susirenka mokyklų bendruomenės išleistuvėse ir skleidžiamos svarbiausios žinutės, kurios bent jau Šalčininkų rajone labai skamba: „Lietuvos valdžia uždaro lenkiškas mokyklas, net tas kur perpildytos“, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą (20)

A.Lapinskas | delfi.lt, Čachovskio nuotr.

Prieš porą metų, 2011-ųjų rugsėjo pirmosiomis  dienomis į Palangą susitikti su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi netikėtai  atvyko Lenkijos premjeras Donaldas  Tuskas. Atvyko „ginti“ Lietuvos lenkų nuo „baisaus“ Lietuvos švietimo  įstatymo, pagal kurį buvo numatyta suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą, o  Lietuvos istoriją ir geografiją bei patriotinio ugdymo pagrindus dėstyti  lietuviškai.

Anot Lenkijos premjero ir jam talkinančių Lietuvos lenkų organizacijų,  įstatymo nuostatos diskriminavo Lietuvos lenkus, pažeidė mokinių teises bei  lygybės principus ir tapo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pabaigos pradžia. Skaityti toliau

Laipsniškas ėjimas į lenkų autonomiją (22)

Prof. habil. dr. Bronislovas Juozas Kuzmickas |  J. Vercinkevičiaus nuotr.

Lietuva – Lenkija: nuo strateginės partnerystės iki priešpriešos

„Vorutos“ pokalbis su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos nariu, Kovo 11-osios Akto signataru, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Filosofijos katedros prof. habil. dr. Bronislovu Juozu Kuzmicku.

„Voruta“: Prieš 24-erius metus straipsnyje Teritorinė autonomija – Lietuvos valstybės skaldymas * Jūs teigėte, kad teritorinė autonomija yra Lietuvos valstybės teritorijos skaldymas. Kaip matome, šiandien tokia autonomija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose beveik egzistuoja. Skaityti toliau

R .Baškienė. Festivalis „Skamba skamba kankliai“ šiemet jau gali nebeskambėti (10)

Rasa Baškiene | asmen. archyvo nuotr.

Visos pasaulio sostinės puoselėja ir remia savo tradicines šventes, o miestai ir miesteliai rungtyniaudami didžiuojasi amžiumi, tradicijomis, legendomis ir festivaliais. Didžiuojasi, nes žino, kaip labai svarbu būti įdomiems ir pastebėtiems!

Svečiai mėgsta šventes ir festivalius, sukuriančius gerą nuotaiką mieste, tad atvykę mielai leidžia pinigus, o miestai turtėja.

Vilnių jau ne vieną dešimtį metų garsina tarptautinis folklorinis festivalis „Skamba skamba kankliai“. Pavasariui įsibėgėjant Senamiesčio aikštes ir kiemelius užtvindo muzikantai, šokėjai, Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta (15)

Bažnyčios g. ar ul. Koścełna?

Ji prasidėjo beveik su nepriklausomybės paskelbimu, kai iš žinia-sklaidos dingo kalbos skyreliai ir kalbos valandėlės. Iš pradžių atrodė, kad tai dar ne išdavystė, o tik kai kurių žmonių nesupratimas to, ką jie daro.

Rimtas išdavystės žingsnis – sumanymas svetimus vardus ir pavardes rašyti originalo kalba. Ir čia jau ne be įtakos iš šalies, nes kodėl latviai dėl svetimų vardų ir pavardžių rašymo turėjo eiti į teismą? Jie teisme laimėjo: gražiai nusistatė sritis, kur būtina rašyti originalo kalba, o kur reikia rašyti taip, kaip tariama. Skaityti toliau

N. Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji (18)

N.Balčiūnienės nuotr.

Sąjūdžio pirmeiviai, signatarai, menininkai, tautines vertybes puoselėjantis jaunimas ir  visi neabejingi Lietuvos likimui patriotai, kaip Sąjūdžio laikais, pakilo į kovą už Lietuvos nacionalinio atgimimo vertybių išsaugojimą ir kviečia balandžio 28 d., sekmadienį, 14 val. prie LR Seimo  į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.  Atėjo laikas parodyti valdantiesiems kad Tautai dar yra svarbi jos kalba, valstybė, teritorinis vientisumas. Garsiai pasakykime, kad lietuviai nesutinka būti diskriminuojami  savo Tėvynėje.

Jau parengti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau LLRA) pareigūnų projektai  ir Lietuva palaipsniui taps kaimyninės šalies dalimi su lenkiškais gatvių užrašais, miestų ir vietovardžių pavadinimais, Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas (3)

Valentinas Stundys | Moletai.lt nuotr.

Ką tik Ministro Pirmininko pavedimu sudaryta grupė paskelbė savo rekomendacijas dėl XVI Vyriausybės programos tautinių mažumų srityje nuostatų įgyvendinimo.

Šios grupės darbe dalyvavo Kultūros, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, jos vadovas – Kultūros ministerijos viceministras Eduardas Trusevičius.

Džiugu, kad grupė nepatvirtino kai kurių savo, o gal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), rekomendacijų. Vadinasi, dar turime valstybiškai atsakingai besielgiančių valstybės tarnautojų. Skaityti toliau

V.Astas. Autonomija de facto, arba, lietuvi, čiuožk (12)

ekspertai.eu nuotr.

Pradėsiu nuo antrosios dalies.

Tai buvo… patys nesunkiai atspėsit kur. Stovėjau kieme. Laukiau išeinant vyro, kurį prieš dvidešimt minučių užkalbinau kaimo gatvėje ir mudu sutarėm dėl vieno darbelio. Kai užsukau į kiemą su savo automobiliu, gal keturi vaikiukai sukurnėjo iš kiemo į trobą, be abejo, pranešdami tėvui apie nepažįstamojo, tai yra mano, atvykimą. Tačiau iš varganai atrodančios trobos išėjo ne jis, o moteris. Truputį susitaršiusi, netvirtų kojų, nors stengėsi laikytis tiesiai. Atsiprašiau, kad įsiveržiau, ir gal kiek per sudėtingomis miestietiškomis frazėmis paaiškinau jai savo vizito tikslą. Į tai ji atsakė trumpai drūtai: Skaityti toliau

Pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva (29)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva.

„Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.?

K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrais. Susipažįstame, pristatome draugijos veiklą. Pirmasis Švietimo ministras, su kuriuo susitikome kadaise, buvo H. Zabulis. Priklausau kelių nevyriausybinių organizacijų vadovybei, Vilniaus apskrities švietimo tarybai, esu Tarmių metų ekspertų grupės vadovas, o Tarmių metų renginius pagal Vyriausybės patvirtintą planą turi organizuoti ir Švietimo ir mokslo ministerija. Skaityti toliau

Be kalbos nėra tautos (3)

Lietuvos lenkų mitingas | delfi.lt, A.Solomino nuotr.

– Lietuvoje jaučiamės gerai, braliukai juk mes, paskutinės išlikusios pasaulyje giminingos tautos, – sako Lietuvos latvių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone.

Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius latvių tautybės asmenų, Vilniuje daugiau nei penki šimtai. Lietuvoje latviai daugiausia susitelkę paribio rajonuose, tačiau jų gyvenama ir Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.

Kaip aiškina Gunta Rone, Lietuvoje nėra latviškų mokyklų, nes nedaug yra to paties amžiaus vaikų. Skaityti toliau

V.Borodzičas-Smolinskis, V.Jurkonis. Lietuva ir Lenkija: pasiklydę vertime (6)

Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai šiuo metu toli gražu nėra idealūs, nors ekonominis bendradarbiavimas, priešingai – net labai geras. Suprantama, kad šis keistas santykis yra sunkus galvosūkis užsienio politikos formuotojams, tačiau dar didesnį rūpestį kelia tai, kokią įtaką ši situacija padarys ateities kartoms bei Lietuvos ir Lenkijos santykių perspektyvai. Galima teigti, kad dabar valstybių kaimynių santykiai tapo sudėtingos abiejų šalių istorijos ir gana įtemptos vidaus politikos įkaitu. Skaityti toliau

L.Tautkuvienė. Ar Seime tėra tik vienuolika Lietuvos patriotų?! (26)

Ligija Tautkuvienė | biciulyste.com nuotr.

Ketvirtadienį, kovo 15 d., Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybei perduotas 11 Seimo narių pasirašytas pareiškimas dėl kovo 17 d. išduoto leidimo Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetams mitingui ir eitynėms. „Atsitiktinai ar ne, ši data sutampa su Lenkijos Respublikos ultimatumu Lietuvai prieš 74 metus (1938 m. kovo 17 d. – red.).  Sprendžiant iš pranešimų spaudoje ir kitų
duomenų, yra realių galimybių, kad šiame renginyje gali dalyvauti ir iš Lenkijos atvyksiantys kriminaliniai elementai. Tokiu būdu mitinge gali būti sukeltos riaušės, kurios paaštrintų ir taip gana įtemptus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos, pasėtų nesantaiką tarp valstybių ir jų piliečių. Skaityti toliau

K.Garšva. Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs ultimatumą Lietuvai (7)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs prieš 74 metus Lenkijos pareikštą Lietuvai ultimatumą.Tą dieną jie rengia eitynes, mitingą ir eilinę Seimo rinkimų repeticiją, apgaudinėdami savo tautiečius, esą Lietuva nori juos „sulietuvinti“.

Vilniaus rajono savivaldybės sekretorė Renata Cytacka kalba Lietuvos lenkų vardu, kviečia „ginti lenkų švietimą“, „mūsų vaikų ateitį“ ir atšaukti Švietimo įstatymo keturis punktus:

1. Baigiamojo lietuvių kalbos egzamino kaip gimtosios ir valstybinės kalbos suvienodinimą, taip diskriminuojant pusę lietuviškose mokyklose besimokančių lenkų, kuriems reikalavimai būtų didesni. Skaityti toliau

Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau (5)

Živilė Makauskienė | propatria.lt nuotr.

Bendra lietuvių ir lenkų istorija suteikia Lietuvos lenkams ypatingą statusą, o Lenkijai – teisę kitaip nei kitas šalis traktuoti savo šiaurės kaimynę.Toks įspūdis gali kilti stebint, kas vyksta dvišaliuose santykiuose.

Prezidentui Bronislavui Komorovskiui (Bronisław Komorowski) nuvykus su vizitu į Vilnių (ir Šalčininkus) Vasario 16-osios proga viename Lenkijos televizijos kanale Varšuvos universiteto profesorius dėstė, kaip Lietuvoje skriaudžiami lenkai: esą, jie buvo išskirti iš žemės grąžinimo proceso, o lenkų žemę užgrobė lietuviai politikai, kad kas antras Vilnijos lenkas Antrojo pasaulinio karo metais žuvo nuo lietuvių rankos, kad lenkų kalba išstumiama iš bažnyčios ir kad lenkiškos mokyklos atsidūrė ties išlikimo riba. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai… (3)

Česlovas Iškauskas

Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį.

Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės.

Kita vertus, nereikia vengti priminti pačių sunkiausių Lietuvai istorijos periodų, koks buvo, pavyzdžiui, painus 1918-1922 m. ar dar platesnis laikotarpis. Gal kai kas ims tvirtinti, kad šitaip norima sukiršinti tautas ir etnines grupes, bet juk tų visiems žinomų ir primirštų faktų bei situacijos Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija? (2)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

2011 m. lapkričio 28 dieną, paskelbus Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti Lenkijos pusės atskirąjį komunikatą, net nesulaukę Lietuvos pusės pareiškimo, jam puolė pritarti gana įtakingais tapę „Lietuvos lenkiškų mokyklų tėvų atstovai“ (Przedstawiciele Rodziców Szkół Polskich na Litwie), paskelbę savąjį pritarimo Lenkijos nuomonei pareiškimą.

Apskritai, to galima buvo ir tikėtis. Lietuvos pusės analogišką dokumentą, pasirašytą viceministro Vaido Bacio ir pasirodžiusį vieną dieną vėliau, sunku nuginčyti, nes jame duota tokia išsami ekspertinė Lietuvos lenkų švietimo analizė, Skaityti toliau

Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje) (8)

Lenkinimo politika Vilnijoje : straipsniai ir dokumentai / sudarytojas Gintautas Šapoka. – Vilnius : Žaltvykslė [i.e. Žaltvykslės knygos] : Vilniaus skliautai, [2009] (Vilnius : „Arx Baltica“ spaudos namai). – 212, [2] p. – Tiražas [300] egz. – ISBN 978-9986-06-345-2.

XX amžiuje tarp dviejų kaimyninių tautų – lietuvių ir lenkų – buvo dažnai kontrfrontuota beveik visose gyvenimo srityse, pradedant kultūra, religija ir baigiant švietimu, ekonomika. O kiek dar būta karinių susidūrimų!

Susikūrus tautinėms lietuvių ir lenkų valstybėms, Lenkijos vadovai siekė ginklu sunaikinti Lietuvos valstybę. 1919 m. balandžio 19 d. Lenkijos kariuomenė pirmą kartą Skaityti toliau

R.Maceikianiecas: Vilnius ir Šalčininkai – Lietuvoje, bet tartum ne visai (7)

Ryšard Maceikianiec

„Aušra“: Lenkija kaltina Lietuvą, kad Vilnius vykdo asimiliacinę politiką lenkų atžvilgiu, kad Lietuvoje kyla jau net ne nacionalizmas, bet šovinistinės nuotaikos. Ar susiduriate su tuo?

Ryšard Maceikianiec: Ne. Lietuviai, lyginant su Lietuvos lenkais, žymiai pažengė pirmyn, ramindami nacionalistines nuotaikas. Kai Lietuvos prezidentūros pašonėje dalijamos Lenko kortos, kai tokie žmonės kaip Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – LLRA – pirmininkas, europarlamentaras – red.) kursto antilietuviškas nuotaikas ir jas palaiko, nes tai naudinga jo politiniams tikslams, Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė. Švietimo ekspertų komisijos darbo rezultatas – politikų užsakytas (3)

Lietuvos ir Lenkijos ekspertai TrakuoseLenkijos ir Lietuvos švietimo ekspertų grupės darbas apsuko ratą, kol sugrįžo į išeities tašką.

Rugsėjo 4 d. Lenkijos ir Lietuvos premjerai įkūrė ekspertų darbo grupę Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų švietimo problemoms spręsti. Ekspertai posėdžiavo 5 kartus. Stebint grupės darbą vis kildavo klausimas, koks šios komisijos tikslas, ko norima pasiekti, kam ji tarnauja. Skaityti toliau