Žymos archyvas: Lenkija

Grėsmė „Aušros“ žurnalui! (6)

Žurnalas „Aušra“ | punskas.pl nuotr.

2019 m. spalio 16 d. Lenkijos lietuvių draugija (LLD) gavo iš Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos reikalavimą sumažinti „Aušros“ leidinio parengto projekto sąnaudas keturiasdešimt penkiais tūkstančiais zlotų. To padaryti neįmanoma, nes tai yra daugiau nei 14 proc. viso „Aušros“ projekto dydžio. Ministerijos numatyta suma būtų mažesnė dvidešimčia tūkstančių zlotų už šiais metais skirtą finansavimą. Beje, daugumai redakcijos darbuotojų mokamas minimalus atlyginimas, kuriam kylant ir viskam brangstant būtų neįmanoma išleisti 24 „Aušros“ numerių. Keisti leidinio periodiškumą, kai jau surinkta prenumerata, irgi neįmanoma.

Žurnalas atsidūrė padėtyje be išeities! Skaityti toliau

Suskaičiuota, kiek baltarusių „tapo“ lenkais (7)

Tradicinio podliaško baltarusių folkloro studiją „Žemerva“ (Baltarusija) | arinuska.lt nuotr.

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nuogąstavimai dėl kaimyninių šalių pretenzijų turi rimtą pagrindą – paskaičiuota, kad per pastaruosius 11 metų 130 tūkst. baltarusių gavo vadinamąją lenko kortą. Tokią informaciją, remdamasis Lenkijos užsienio reikalų ministerija, išplatino lenkų leidinys „Rzeczpospolita“.

Pabrėžiama, kad nuo lenko kortos dalybų pradžios 2008 m. ją gavo 131 770 baltarusių. Daugiau kaip trečdalis jų – 55 tūkst. – tai padarė per pastaruosius trejus metus. Dar 5376 Baltarusijos piliečiams, išlaikiusiems Balstogėje vykusius egzaminus, dokumentas bus išduotas artimiausiu metu. Apie 1,5 tūkst. prašymų šiuo metu nagrinėjama. Skaityti toliau

Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos karių atminimą (nuotraukos) (13)

Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Seime buvo surengta Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.

Ši  asamblėja buvo skirta aptarti Lietuvos ir Lenkijos bendros istorinės atminties klausimams ir  bendrai politinei krypčiai tarptautinėse organizacijose: ES, NATO, ET ir kt.

Prieš asamblėją  jos dalyviai aplankė sovietinio totalitarizmo aukų atminimo vietas: padėjo gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, ant Sausio 13-osios aukų kapų Skaityti toliau

Seimo nariai Lietuvos istoriją bandys priderinti prie Lenkijos? (25)

Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 7-8 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos seimų nariai rinksis į tarpparlamentinę asamblėją Vilniuje.

Šioje asamblėjoje ketinama aptarti istorinės atminties ir tarptautinių santykių klausimus. Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko, istoriko Arūno Gumuliausko, Lietuvos Seimo nariai su Lenkijos politikais tarsis dėl galimybės plačiau tyrinėti tarpukario istoriją.

Bandydamas užbėgti už akių galimiems kaltinimams, jog politikai ketina kištis į istorijos Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VIII) (3)

Algimantas Liekis (1943-2019) | Alkas.lt nuotr.

Toliau spausdiname, rugpjūčio 13 d. Anapilin iškeliavusio istoriko Algimanto Liekio (1943-2019), nebaigtus skelbti rašinius.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia, 7 dalis čia.

LKP savo suvažiavime 1989 m. prieš šv. Kalėdas atsiskyrė nuo TSKP persitvarkydama į socialdemokratinio tipo partiją (tai buvo įmanoma padaryti ir tik Sąjūdžiui visokeriopai remiant), paskelbė rezoliuciją smerkiančią TSKP ir jos padarytus Skaityti toliau

Senovinė ugnies naktis kvies dar kartą prisiminti Baltijos šalių vienybę (0)

„Senovinės ugnies nakties“ šventė pajūryje | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 31 d., paskutinį šio mėnesio šeštadienį, pajūryje ties Palanga bei Šventąja nušvis laužai – kurortas tradiciškai prisijungs prie Senovinės ugnies nakties renginių, o kartu visus, neabejingus istoriniams praeities įvykiams, pakvies į Baltijos kelio laužų sąšauką.

Tradicinis renginys – Senovinės ugnies naktis – šiais metais skirta ypatingam įvykiui paminėti – trijų Baltijos valstybių rugpjūčio 23-ąją minėtam Baltijos kelio 30-mečiui. Tad tarptautinės iniciatyvos rengėjai kviečia ne tik pabūti drauge, Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VII) (3)

Algimantas Liekis (1943-2019) | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia.

11. Pagal didelių ponų valią

Lietuvos patriotus jaudina, kad švenčiant ir Vasario 16-osios 100-metį, nė viena partija, nė vienas Respublikos vadovas nepaskelbė nuostatų dėl mūsų, lietuvių Tautos, jos Skaityti toliau

L.V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva (video) (6)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika – Generolas Vėtra, yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Skaityti toliau

A. Lapinskas. Europos Taryba puola Lietuvą – ginkimės! (22)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lygiai prieš dešimtį metų parašiau straipsnį „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – apie Lenkijos užsienio reikalų ministerijos leidinį „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“, apžvelgusį padėtį trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės.

Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijų pateiktas žinias. Pasak leidinio visose apžvelgiamose šalyse lenkai gyvena normalų gyvenimą, galima sakyti, neblogai. Tačiau Lietuva pasaulyje Lenkijos vertinimu išimtis – tai lenkams baisiausia vieta žemėje. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentas G. Nausėda susitiko su Lenkijos vadovais (nuotraukos, video) (0)

dsc_8834-2400

Liepos 16 d. naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmąja lankytina užsienio šalimi pasirinkęs Lenkiją, susitikęs su šios šalies prezidentu Andžejumi Duda (Andrzeju Duda) aptarė regioninio saugumo ir gynybos prioritetus bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimus.

„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų Skaityti toliau

Prezidentas su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkiją (8)

Prezidentas su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkiją | lrp.lt nuotr.

Liepos 16 d., Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkijos Respubliką. Varšuvoje šalies vadovas susitiks su aukščiausiais Lenkijos pareigūnais: Prezidentu Andžėjumi Dūda (Andrzejumi Duda), Seimo Pirmininku Mareku Kučinskiu (Mareku Kuchcinskiu), Senato Pirmininku Stanislavu Karčevskiu (Stanislawu Karczewskiu), Ministru Pirmininku Mateušu Moravietskiu (Mateuszu Morawieckiu) ir buvusiu premjeru Jaroslavu Kačinskiu (Jaroslawu Kaczynskiu). Vizito metu Prezidentas susitiks ir su gausia lietuvių bendruomene Varšuvoje. Skaityti toliau

P. Tomaševskis: Ko galima pasimokyti iš Lenkijos aukštojo mokslo reformos? (4)

Patrikas Tomaševskis (PatrykTomaszewski) | VDU nuotr.

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią žadama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patriko Tomaševskio (Patryk Tomaszewski) teigimu, Skaityti toliau

K. Garšva. Ar Lenkija atsisakys nepagrįstų pretenzijų Lietuvai? (28)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Minime šimtmetį, kai Lenkija pradėjo rytų Lietuvos okupacijas. Dabar daugelis spėlioja, ką Varšuvoje darys penktasis Lietuvos prezidentas: ar paminės nepasiteisinusios Liublino unijos sukaktį ir gaus Lenkijos apdovanojimą (kaip V. Pranckietis), ar atsiprašys už nepakankamą paklusnumą Lenkijai (kaip anksčiau – užsienio reikalų ministras), ar pažadės pažeisti Lietuvos Konstituciją (kaip anksčiau – vienas prezidentas)?

„Lietuvos aidas“ (Nr. 25, p.5) pastebėjo, kad užmojis rinktis Varšuvą kaip pirmąjį Skaityti toliau

Seimo Pirmininko vadovaujama Seimo delegacija dalyvaus Liublino unijos 450-mečio minėjimo renginiuose Lenkijoje (8)

Viktoras Pranskietis | respublika.lt nuotr.

Rytoj, birželio 29 d., Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija išvyksta į Lenkiją, kur dalyvaus Liublino unijos 450 metų minėjimo renginiuose ir ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didžiojo kryžiaus Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui įteikimo iškilmėse.

Birželio 30 d., sekmadienį, Seimo delegacija atvyks į Liubliną, kur 10 val. dalyvaus šventosiose Mišiose Liublino arkikatedroje, padės gėlių prie Liublino unijos paminklo. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Pirmojo vizito – į Lenkiją. Ar tai pateisinama? (32)

Išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda | Alkas.lt nuotr.

Išrinktojo Lietuvos Prezidento užsienio politikos vektoriai nėra gana aiškiai išryškinti, todėl atsiranda visokiausių spėlionių. Bet tai, kad Gitanas Nausėda pirmojo vizito kaip šalies vadovas nutarė vykti į Lenkiją daugelį privertė nerimauti. Jis vyks liepos 16 d., praėjus keturioms dienoms po jo inauguracijos. Po susitikimo su Prezidentu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patikslino, kad „kontaktai su kitais tradiciniais Lietuvos partneriais visada bus išrinktojo prezidento darbotvarkėje, bet kiti užsienio vizitai kol kas nėra suderinti“. Jo nuomone, užsienio politikoje „gali būti taktinių pokyčių, niuansų“, bet strateginių posūkių tikėtis nereikėtų. Skaityti toliau

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą.

Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta Seimui ir su 30 tūkst. parašų – Prezidento kanceliarijai. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi (16)

Tarpukaris. Demarkacijos linija su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu prie Vievio | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Kiekvienas naujas Lietuvos Prezidentas vos prisaikdintas pirmojo vizito dažniausiai  vyksta į Varšuvą. Gitanas Nausėda nusiteikęs kalbėtis su Baltarusija, nepamokslaus Rusijai, tačiau iš pradžių aplankys Lenkiją. Ši šalis vadinama artimiausia, „paties Dievo duota“ Lietuvos sąjungininke, užgniaužiant nuoskaudas, kurias lietuviai per tūkstantį metų patyrė iš lenkų.

Istorijos likimo ironija Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (V) (28)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia.

8. Svetimiesiems naudingu kursu

Kai valdantieji nebeturi savo Tautos ir jos valstybės raidos įžvalgų, tokia Tauta ir valstybė jau stovi prie pražūties ribos. O slinkimą prie jos pagreitina ir mėginimai politizuoti istoriją, aiškinti ją tik saviems ar maitintojų tikslams naudinga linkme. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kunigaikščiai ar karaliai? Mirusieji žino tiesą, o kada ją sužinos gyvieji? (31)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Algimantas Bučys. Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: UAB „ALIO“. 2019, p. 568

Kaip iš tikrųjų turėtume vadinti XIII–XIV amžių Lietuvos valdovus? Nuo mokyklos suolo manėme, kad juos labai išaukštiname, vadindami didžiaisiais kunigaikščiais. Tačiau abejonių kirminas vis tiek graužė, nes kunigaikščiai yra vasalai, tad kokiems karaliams buvo pavaldūs Vytenis, Gediminas, Algirdas? Ir kodėl amžininkai – popiežiai, vokiečių pirkliai, net aršiausi priešai kryžiuočiai – vadindavo juos karaliais (rex, kionig ir pan.)? Skaityti toliau

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai (52)

Mykolas Biržiška ir jo „Vilniaus Golgota“ | respublika.lt nuotr.

Nešvarios kortos politikų rankovėse

Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo domitės?“… Gerai pamaišytu rusų-lenkų kalbų „kokteiliu“ išreiškę savo susižavėjimą jo nuostabiu Gdansku, sulaukėme netikėto klausimo. Skaityti toliau

ŠMK susitikimo su Lenkijos kolegomis dėmesio centre – tautinių mažumų švietimo klausimai (4)

Lietuvos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto susitikimas su Lenkijos atstovais | lrs.lt nuotr.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, atsakydamas į Lenkijos pusės suorganizuotą vizitą ir tęsdamas pradėtą konstruktyvų bendradarbiavimą, surengė Lenkijos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos delegacijos vizitą Lietuvoje. 2019 m. gegužės 28–31 dienomis  Vilniuje lankėsi Lenkijos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos pirmininkas Rafalas Grupinskis (Rafal Grupiński), komisijos pirmininko pavaduotojos Kristina Šumilas (Krystyna Szumilas) ir Miroslava Stachoviak-Rožecka (Mirosława Stachowiak-Różecka), komisijos narys  Tomašas Zielinskis (Tomasz Zieliński).

Susitikimo metu Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai aptarė tautinių Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra… (43)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Visai neseniai Lietuva ir Lenkija šauniai pažymėjo 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-metį. Vyko iškilmės, pasakytos entuziastingos kalbos, pokšėjo šampanas.

Tiesa, kaip įprasta, svečiai iš Varšuvos nesibodėjo priekaištauti Lietuvai dėl „trijų raidžių“, dėl tautinių problemų lėto sprendimo, Seimo narė iš lenkiškojo flango – dėl mokyklinių egzaminų lenkų kalba, pliekė Lietuvos valdžią dėl atskirų sutarties straipsnių nevykdymo. Skaityti toliau

EP pritarė Europos gynybos fondo įsteigimui (0)

Pratybų „Piktas Šernas“ metu į Šakius atskrido „juodieji sakalai“ („Warangels“) priklausantys NATO pajėgoms | kam.lt nuotr.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas (EP) pritarė naujai kuriamo Europos gynybos fondo (EGF) nuostatoms. Toks fondas numatytas 2021–2027 m. ES finansinėje programoje.

Šio fondo tikslas – skatinti technologijų naujoves ir bendradarbiavimą Europos saugumo srityje, kad ES būtų viena iš keturių didžiausių gynybos srities tyrimų ir technologijų investuotojų pasaulyje.

EP tikisi, jog fondą sudarys 11,5 mlrd. eurų 2018 m. kainomis (13 mlrd. eurų dabartinėmis Skaityti toliau

Rengiamasi įgyvendinti Konstitucijos pataisą dėl individualaus skundo (0)

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimui priėmus Konstitucijos pataisą, suteikiančią asmeniui galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), parengtas tokio skundo modelio projektas. Siūloma įteisinti konstitucinio skundo instituto modelį, pagal kurį asmuo Konstituciniame Teisme galėtų ginti pažeistas savo konstitucines teises ir laisves.

Šį Konstitucinio Teismo įstatymo pataisų projektą parengusi Teisingumo ministerija rėmėsi dar neįsigaliojusiomis Konstitucijos pataisomis ir Seimo dar 2007 m. patvirtinta Individualaus konstitucinio skundo instituto įteisinimo koncepcija.    Skaityti toliau

Į Lietuvą atvyksta Lenkijos Senato Pirmininkas (9)

Lenkijos Respublikos Senato Pirmininkas Stanislavas Karčevskis | lrs.lt nuotr.

Balandžio 24-25 dienomis Lietuvoje lankysis Lenkijos Respublikos Senato Pirmininkas Stanislavas Karčevskis (Stanislaw Karczewski) ir jo vadovaujama delegacija.

S. Karčevskis atvyksta į Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-mečio minėjimą Seime. Šia proga balandžio 25 d., ketvirtadienį, 10 val. svečias Seimo posėdyje sakys kalbą. Skaityti toliau

Nutarta Sukilimo vadų ir dalyvių pavardes rašyti trimis kalbomis (18)

Nutarta Sukilimo vadų ir dalyvių pavardes rašyti trimis kalbomis | lrv.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pirmininkavo  1863-1864 m. Sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisijos posėdžiui.

Vykdant Gedimino kalno šiaurinio šlaito tvarkybos darbus 2017 metų žiemą atrasti kapai identifikuoti kaip 1863-1864 m. Sukilimo vadų ir dalyvių, nubaustų mirties bausme Lukiškių aikštėje palaidojimai.  Rasta ir identifikuota 20 palaikų. Nerasti palaikai priskirtini Stanislovui Išorai, Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviškos žemės, nutolusios iki Marso (9)

Žygis į Vilnių 1939 m. | Lietuvos žurnalistų draugijos nuotr.

Maskva širsta, kai Baltijos šalys rusiškąjį stalinistinį bolševizmą prilygina vokiškajam hitleriniam nacionalsocializmui. Anot Kremliaus, Stalinas vadavo, statė ir dovanojo, o Hitleris pavergė, griovė ir atėmė.

Rusijos istorikai kartoja iš propagandinio hitlerininkų laikraštėlio ištrauktą citatą, kad „Lietuva turėjo ištirpti kaip vandens lašas ant įkaitusio akmens“, tačiau nutyli mėgstamą praeities sovietų kompartijos vadų posakį „Lietuva išliks, bet be lietuvių“. Skaityti toliau

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas (4)

V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Skaityti toliau

Kaune bus paminėta „Aušros“ leidyklos 25 metų sukaktis (0)

leidėjų nuotr.

Balandžio 12 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje (Laisvės al. 39) vyks „Aušros“ leidyklos  (Punskas, Lenkija) 25 metų  jubiliejui skirtas minėjimas ir naujausių knygų sutiktuvės. Dalyvaus leidyklos vyriausiasis redaktorius ir direktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Jotvingių kryžiaus ordino narys poetas Sigitas Birgelis. Renginyje bus pristatytas istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“ / (Jotvingių kraštas).

Renginį atidarys  LPKTS Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Skaityti toliau

D. Vaičiulis: Reikia eiti ten, kur sunku, nes kur lengva – gali nueiti kiekvienas (II) (1)

Studentai-gydytojai. Dainius Vaiciulis_asm.foto.

 (Tęsinys. Pradžia čia)

 Vilniuje gyvenantį gydytoją Dainių Vaičiulį iš Punsko kalbina Lida Nevulytė.

Ar sunku buvo apsispręsti, kokią specialybę rinktis? Kodėl būtent toks sprendimas?

– Studijų metais buvo įvairių minčių, viskas buvo labai įdomu, norėjosi kuo daugiau sužinoti ir išmokti. Studijuodamas mediciną supratau, kad mano specialybė tikrai bus chirurginio profilio, nes niekaip negalėjau įsivaizduoti savo kasdienio darbo be operacinio bloko.

Skaityti toliau