Žymos archyvas: Lenkija

A. Lapinskas. Lenkų ministras užsimiršo kur esąs… (25)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lietuvoje skelbiama, kad Lietuvos Lenkijos santykiuose – auksinis ruduo, tie santykiai esą šilti, kaip ir pats ruduo. O juk dar pernai Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) trankėsi perkūnais Lietuvos adresu.

„Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidos, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten gyvenančius lenkus trečios rūšies žmonėmis. Lietuvoje lenkai tiesiog yra persekiojami, neturi savo atstovų įstatymų leidybos institucijose“. Skaityti toliau

Briuselyje atvertas kelias pradėti Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su Europa (0)

Elektros tinklai | lrv.lt nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su kontinentine Europa.

Penktadienį Briuselyje pritarta techniniam Baltijos šalių sutartiems veiksmams ir uždegta žalia šviesa Lenkijos ir Baltijos šalių sistemų operatoriams teikti paraišką dėl Europinės kontinentinės elektros tinklų zonos išplėtimo. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vilniaus senamiestis parceliuojamas lenkų naudai (61)

Pacų rūmai Vilniuje, dabar Lenkijos ambasada | wikipedija.org nuotr.

Rugsėjo 13 d. sostinės senamiestyje, šv. Jonų g. 3, buvo iškilmingai atidaryti Pacų rūmai, kuriuos prieš 11 metų įsigijo Lenkija. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Šaputovičius (Jacek Czaputowicz).

Bet iš pradžių apie kitą sostinės perlą.

Iš tikrųjų Pacų rūmų kompleksai Vilniuje išsimėtę po visą sostinę. Tačiau tikras brangakmenis – klasicizmo pastatas Didžiojoje g. 7. Skaityti toliau

Medininkų pilyje – paroda „Trakai-Malborkas. Bendradarbiavimo 25-metis“ (0)

Medininkų pilyje – paroda „Trakai–Malborkas. Bendradarbiavimo 25-metis“ | trakaimuziejus.lt nuotr.

Rugsėjo 1 d., šeštadienį, Medininkų pilyje (Medininkų k., Vilniaus r.), bus atidaryta Lenkijos Malborko pilies muziejaus stendinė paroda, skirta Trakų istorijos ir Malborko pilies muziejų bendradarbiavimo 25-osioms metinėms.

„Bendradarbiaujame su keletu užsienio partnerių, bet su Malborko pilies muziejumi mus sieja itin draugiški ryšiai, − pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Malborke rengtos parodos iš Trakų muziejaus rinkinių – „Monetomis inkrustuoti sidabro dirbiniai“ ir „XVI–XX a. taupyklės“ – šio gražaus bendradarbiavimo vaisiai. 2017 metais, Skaityti toliau

Kaip pablogėję Lenkijos-Vokietijos santykiai įtraukė Europą į II Pasaulinį karą (64)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Rengėjų nuotr.

Tikroji istorija nėra politkorektiška ypač , kuomet nagrinėjami tokie skaudūs įvykiai kaip karai. Be to nėra vienos tiesos, kaip ir nėra vieno karo kaltininko. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje buvęs ilgametis JAV diplomatas, ir konsulas Krokuvoje Algis Avižienis pasakoja apie diplomatijos užkulisinius žaidimus vykusius aplink Lenkiją ir pačioje Lenkijoje II-Pasaulinio karo išvakarėse.

Kai kurie pateikiami faktai greičiausiai niekuomet nepateks į istorijos vadovėlius, nes yra labai nepatogūs ar net nepriimtini iš oficialios istoriografijos pusės. Bet tai faktai, kuriuos reikia gerai žinoti, nes jie gali padėti suprasti dabartinę tarptautinę padėtį. Skaityti toliau

„Kylam“: J. Strazdui – pasaulio čempionato auksas (video) (0)

Jurgis Strazdas | organizatorių nuotr.

Lietuvos aviamodeliuotojai ir šiemet džiugina savo pasiekimais.

Lenkijoje vykusiame Kosminių modelių pasaulio čempionate Jurgis Strazdas S6A klasėje iškovojo pirmąją vietą.

Su Jurgiu kalbamės apie raketų modelius, čempionatą ir ateities planus.

„Kylam“ komanda – Ditė Česėkaitė ir Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Baltijos jūros šalis suvienys simboliniai šimtmečio laužai (1)

„Senovinė ugnies naktis“ | ve.lt nuotr.

Rugpjūčio 25 d. 20.30 val. Baltijos jūros pakrantėje Tarptautinės iniciatyvos „Senovinė ugnies naktis“ rengėjai kviečia uždegti simbolinius vienybės ir draugystės Baltijos jūros šalių šimtmečio laužus. Idėjos sumanytojai kviečia prisiminti Lietuvos valstybingumą kūrusias ir išsaugojusias šimtmečio iškiliausias asmenybes.

Šiais metais simboliniai „Senovinės ugnies nakties – šimtmečio laužai“ Lietuvos pakrantėje skiriami šimtmečio sėkmės istorijos kūrėjams, kurie išsaugojo ir kūrė valstybingumo tradicijas, Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos) (18)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Rusijos ir Baltarusijos sričių. Skaityti toliau

V. Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės? (53)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liepos viduryje Lietuvos lenkai (tie patys puikiai integruoti, apie kuriuos kalba Mariušas Antonovičius ir Aleksandras Radčenko iš tariamai LLRA oponuojančio, o iš tiesų tą pačią dūdą pučiančio Lenkų diskusijų klubo) su Lenkijos ambasados pagalba ir Lenkijos Seimo atstovais minėjo Lietuvoje siautėjusios okupacinės kariuomenės – Armijos Krajovos – 1944 metais vykdytos Vilniaus užėmimo operacijos „Ostra Brama“ metines. Skaityti toliau

A. Juozaitis užsienio politikoje siūlo stiprinti santykius su Latvija (84)

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.

Valstybės orumo stiprinimas, Lietuvos kultūros, kalbos ir tautos išsaugojimas, santykių su Latvija plėtojimas, diplomatinio agresyvumo mažinimas bei atsargi laikysena politikos su Lenkija atžvilgiu – yra gairės, kurias savo užsienio politikos strategijoje įvardina potencialiu kandidatu dalyvauti 2019 metų Prezidento rinkimuose laikomas filosofas, vienas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis.

Aptardamas svarbiausius Lietuvos užsienio politikos aspektus, A. Juozaitis akcentuoja geopolitines ir kultūrines rizikas, šiuo metu kylančias valstybei. Jas filosofas siūlo įveikti stiprinant strateginę partnerystę su Latvija. Skaityti toliau

Punske atidengtas paminklas Lietuvos lakūnams: Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (video) (6)

Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Šiemet, 2018 m. liepos 15-17 dieną minimos Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ir žūties 85 – osios metinės. Prieš 85 metus S. Darius ir S. Girėnas nešė žinią visam pasauliui apie Lietuvą, siekdami suburti visą lietuvių tautą kovai, naujam gyvenimui. Lakūnai ketino lėktuvu „Lituanica“ perskristi Atlantą ir grįžti į gimtąją Lietuvą. Deja, lietuvių pilotuojamas lėktuvas nepasiekė Kauno aerodromo. Skrydį jie pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną, tačiau lakūnams nepavyko pasiekti kelionės tikslo. Liepos 17 dieną lėktuvas nukrito Vokietijoje.

Šiemet, liepos 6 d. Punske, Žygimanto III ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, buvo Skaityti toliau

Palangoje bus atidaryta fotografijų paroda apie Lenkiją (0)

Palanga.lt nuotr.

Liepos 10 d. , antradienį, 11 val. Palangoje A. Mončio namų-muziejaus (S. Daukanto g. 16), prieigose bus atidaryta paroda, pristatanti šiuolaikinę Lenkiją: jos miestus, svarbiausius paveldo objektus, gamtą, madą, virtuvę ir mokslą. Parodą rengia Lenkijos institutas Vilniuje.

Lietuvių kalba parengtoje bei eksponuoti lauko sąlygomis pritaikytoje parodoje – fotografijos, kuriose užfiksuoti gražūs Lenkijos vaizdai. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kodėl mes be Vyčio nenurimsim (nuotraukos) (42)

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ilgus šimtmečius Lietuva gyvavo plėšrių erelių apsuptyje. Vienas jų iš rytų atrodė ypač grėsmingas ir net dvigalvis. O tarp jų ir kitų plėšrūnų pergalingai šuoliavo Baltasis raitelis iškeltu kalaviju raudoname lauke.

Šiaip valstybės į herbus, tarsi prisimindamos totemizmo laikus, įkelia kokį nors gyvūną, pvz., Britanija – liūtą. Po Europą pasidairius išvis liūtų bene daugiausia. Matyt, valstybės taip nori pabrėžti savo galią. Tačiau mūsų Vytis tarp jų atrodo neįprastas vienišius. Tad kokia mūsų Vyčio gyvybingumo paslaptis? Skaityti toliau

Lietuva išsivaduoja iš Rusijos energetinio žiedo? (1)

Lietuva išsivaduoja iš Rusijos energetinio žiedo | lrp.lt nuotr.

Birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjus beveik 30 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, pagaliau kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.

Aukščiausio lygio politinis susitarimas leis nedelsiant pradėti sinchronizacijos darbus ir galutinai įtvirtinti regiono energetinį savarankiškumą nuo Rusijos valdomo BRELL tinklo. Skaityti toliau

Lenkijos 100-metį Lietuva švenčia kartu (5)

Prezidentė Varšuvoje | lrs.lt nuotr.

Birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidento Andžėjaus Dūdos (Andrzej Duda) kvietimu Varšuvoje dalyvauja iškilminguose Lenkijos Nepriklausomybės 100-mečio renginiuose.

Šalies vadovė istoriniuose Belvederio rūmuose pasirašė simbolinėje Nepriklausomybės knygoje ir Lenkijos Prezidentui įteikė ypatingą dovaną – herbinio koklio su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės herbais Vyčiu ir Ereliu repliką. Skaityti toliau

Prasideda didžiausios Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2018“ (video) (2)

Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2018“ | kam.lt nuotr.

Birželio 1 d. Lietuvoje prasidės didžiausios šalies istorijoje nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Dvi savaites truksiančiuose mokymuose Lietuvos ginkluotosios pajėgos tiek savarankiškai, tiek ir su NATO sąjungininkais treniruosis vykdyti plataus spektro valstybės ginkluotos gynybos operacijas.

 „Šių metų birželio mėnesį, kartu su nacionalinėmis pratybomis „Perkūno Griausmas 2018“, Lietuvoje vyks daug iš anksto planuotų ir Lietuvai bei Baltijos regionui ypatingai reikšmingų tarptautinių pratybų. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

Paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius ir atmintį, yra bevertis (0)

Pasaulio kultūros paveldo ekspertai: „paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį ir grįstas tik politiniais sumetimais, yra bevertis“ | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Gegužės 6–9 d., Lenkijos Respublika, kurios sostinė Varšuva Antrojo pasaulinio karo metu buvo beveik visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus ir atstatyta didžiulėmis vietinių pastangomis, kartu su Pasaulio paveldo centru surengė tarptautinę konferenciją dėl pasaulio paveldo atgaivinimo iššūkių. Pačių svarbiausių paveldosaugos organizacijų – Pasaulio paveldo centro ir ICOMOS – vadovai susitiko su iš viso pasaulio susirinkusiais paveldosaugos ekspertais. Visi konferencijos dalyviai vieningai akcentavo, kad paveldo atstatymas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį, nematerialias vertes ir grįstas tik politiniais sumetimais, neturi ateities. Skaityti toliau

Gegužės 8 d. KAM valdininkai pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą… (9)

Gegužės 8 d. Lietuvos KAM pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą... | kam.lt, G. Maksimovicz (G. Maksimovič nuotr.)

Gegužės 8 d. minint Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metines Lietuvos krašto apsaugos (KAM) sistemos vadovybė, kariai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse.

Panerių memoriale gėlės buvo padėtos ir prie paminklo Lietuvos vietinės rinktinės kariams atminti bei paminklo Lenkijos Armijos Krajovos ir civiliams piliečiams atminti, o Antakalnio kapinėse – prie Laisvės gynėjų memorialo bei koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse atminti. Skaityti toliau

A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje (47)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…

Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…

Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…

Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos (22)

Alkas.lt koliažas

1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.

Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau

Seimas minės Gegužės 3 d. Konstituciją. Sąjūdininkai protestuos (tiesioginė transliacija) (11)

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Gegužės 3 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, minint Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio metus, Lenkijos Respublikos nacionalinę šventę – Gegužės 3-iąją – ir 1791-ųjų m. gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines, bus surengtas  nenumatytas Seimo posėdis.

Šiame renginyje kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus (Andriy Parubiy), Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlavas Okinčicas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).

Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau

Laiko sukiojimo klausimas jau ant Europos Parlamento stalo (6)

cphpost.dk nuotr.

Europos Parlamentas yra gavęs Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos valstybių narių prašymus dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

Šiuo klausimu skelbiame Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, Užsienio reikalų komiteto nario dr. M. Puidoko pranešimą.

Pramoniniame amžiuje pirmasis įvesti vasaros laiką pasiūlė entomologas Džordžas Vernonas Hudsonas (George Vernon Hudson). Skaityti toliau

Premjeras susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku (6)

Premjeras susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos Respublikos Senato Pirmininku Stanislavu Karčevskiu | lrv.lt nuotr.

Kovo 16 d., penktadienį, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku Stanislavu Karčevskiu (Stanislaw Karczewski). Tai – jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį.

Susitikimo metu paliestos kelios abiem šalim itin svarbios temos. „Šiuo metu Lenkija trečia pagal dydį mūsų prekybos partnerė, šešta pagal investicija.

Matau visas galimybes, kad vietoje šių skaičių visus rašytume pirma“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. V. Biržiška: Okupacijos žaizdos neužgyja niekada… (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gal būsiu netaktiškas rašinėtojas, bet pastarojo meto Lenkijos vadovų vizitai į Lietuvą ir Lietuvos – į Varšuvą, tėra gerų kaimyninių santykių imitacija. Žinoma, kontaktai visada geriau negu atvira priešprieša. Pavyzdžiui, viltingai nuteikia net Šiaurės Korėjos lyderio žadamas susitikimas su JAV prezidentu. Nors neįtikėtina, kad amžini priešai staiga pasidarys puikiais bičiuliais…

Tokiuose vizituose ima ir pralenda oficialių atstovų mintys, kad nereikia kvaršinti sau galvos dėl buvusių istorinių konfliktų, bet būtina kurti mūsų šalių ateitį ant dabartinės platformos. Spekuliuojama ir Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai (9)

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?

Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tokio mažumų įstatymo nereikia (12)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Pažvelkime į naujai pateiktą Lietuvos tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696), ar tikrai mums tokio reikia? Šalia jo užmeskime akį į Latvijos ir Estijos mažumų įstatymus, jų patirtis mums būtų pamokoma. Ir galų gale paskaitykime visos Europos šios srities įstatymą, o jei tiksliau – Europos tautinių mažumų konvenciją. Ji irgi mums būtų tikrai naudinga.

Ką įsipareigoja mažumoms Lietuvos valstybė? „Užtikrinti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms teisę į savo tautinės kultūros, tradicijų, kalbos puoselėjimą, mokytis mažumos kalba ar mažumos kalbos mokyklose, viešai, žodžiu Skaityti toliau

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis iškilmingai paminėtas Varšuvoje (nuotraukos) (0)

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis iškilmingai paminėtas Varšuvoje | URM nuotr.

Vasario 28 dieną Lenkijos sostinėje Varšuvoje vyko iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginys. Lietuvos valstybinės vėliavos spalvomis apšviestoje Varšuvos filharmonijoje koncertavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Mirgos Gražinytės-Tylos.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama Lietuvos Respublikos Seimo narių delegacija, Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Marekas Kučinskis (Marek Kuchciński), kiti aukšti Lenkijos Respublikos pareigūnai, Bažnyčios hierarchai, Skaityti toliau