Žymos archyvas: Lenkija

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

Paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius ir atmintį, yra bevertis (0)

Pasaulio kultūros paveldo ekspertai: „paveldo atkūrimas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį ir grįstas tik politiniais sumetimais, yra bevertis“ | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Gegužės 6–9 d., Lenkijos Respublika, kurios sostinė Varšuva Antrojo pasaulinio karo metu buvo beveik visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus ir atstatyta didžiulėmis vietinių pastangomis, kartu su Pasaulio paveldo centru surengė tarptautinę konferenciją dėl pasaulio paveldo atgaivinimo iššūkių. Pačių svarbiausių paveldosaugos organizacijų – Pasaulio paveldo centro ir ICOMOS – vadovai susitiko su iš viso pasaulio susirinkusiais paveldosaugos ekspertais. Visi konferencijos dalyviai vieningai akcentavo, kad paveldo atstatymas, neatsižvelgiant į žmonių poreikius, atmintį, nematerialias vertes ir grįstas tik politiniais sumetimais, neturi ateities. Skaityti toliau

Gegužės 8 d. KAM valdininkai pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą… (9)

Gegužės 8 d. Lietuvos KAM pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą... | kam.lt, G. Maksimovicz (G. Maksimovič nuotr.)

Gegužės 8 d. minint Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metines Lietuvos krašto apsaugos (KAM) sistemos vadovybė, kariai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse.

Panerių memoriale gėlės buvo padėtos ir prie paminklo Lietuvos vietinės rinktinės kariams atminti bei paminklo Lenkijos Armijos Krajovos ir civiliams piliečiams atminti, o Antakalnio kapinėse – prie Laisvės gynėjų memorialo bei koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse atminti. Skaityti toliau

A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje (41)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…

Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…

Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…

Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos (21)

Alkas.lt koliažas

1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.

Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau

Seimas minės Gegužės 3 d. Konstituciją. Sąjūdininkai protestuos (tiesioginė transliacija) (11)

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Gegužės 3 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, minint Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio metus, Lenkijos Respublikos nacionalinę šventę – Gegužės 3-iąją – ir 1791-ųjų m. gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines, bus surengtas  nenumatytas Seimo posėdis.

Šiame renginyje kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus (Andriy Parubiy), Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlavas Okinčicas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).

Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau

Laiko sukiojimo klausimas jau ant Europos Parlamento stalo (6)

cphpost.dk nuotr.

Europos Parlamentas yra gavęs Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos valstybių narių prašymus dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

Šiuo klausimu skelbiame Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, Užsienio reikalų komiteto nario dr. M. Puidoko pranešimą.

Pramoniniame amžiuje pirmasis įvesti vasaros laiką pasiūlė entomologas Džordžas Vernonas Hudsonas (George Vernon Hudson). Skaityti toliau

Premjeras susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku (6)

Premjeras susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos Respublikos Senato Pirmininku Stanislavu Karčevskiu | lrv.lt nuotr.

Kovo 16 d., penktadienį, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku Stanislavu Karčevskiu (Stanislaw Karczewski). Tai – jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį.

Susitikimo metu paliestos kelios abiem šalim itin svarbios temos. „Šiuo metu Lenkija trečia pagal dydį mūsų prekybos partnerė, šešta pagal investicija.

Matau visas galimybes, kad vietoje šių skaičių visus rašytume pirma“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. V. Biržiška: Okupacijos žaizdos neužgyja niekada… (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gal būsiu netaktiškas rašinėtojas, bet pastarojo meto Lenkijos vadovų vizitai į Lietuvą ir Lietuvos – į Varšuvą, tėra gerų kaimyninių santykių imitacija. Žinoma, kontaktai visada geriau negu atvira priešprieša. Pavyzdžiui, viltingai nuteikia net Šiaurės Korėjos lyderio žadamas susitikimas su JAV prezidentu. Nors neįtikėtina, kad amžini priešai staiga pasidarys puikiais bičiuliais…

Tokiuose vizituose ima ir pralenda oficialių atstovų mintys, kad nereikia kvaršinti sau galvos dėl buvusių istorinių konfliktų, bet būtina kurti mūsų šalių ateitį ant dabartinės platformos. Spekuliuojama ir Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai (9)

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?

Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tokio mažumų įstatymo nereikia (12)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Pažvelkime į naujai pateiktą Lietuvos tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696), ar tikrai mums tokio reikia? Šalia jo užmeskime akį į Latvijos ir Estijos mažumų įstatymus, jų patirtis mums būtų pamokoma. Ir galų gale paskaitykime visos Europos šios srities įstatymą, o jei tiksliau – Europos tautinių mažumų konvenciją. Ji irgi mums būtų tikrai naudinga.

Ką įsipareigoja mažumoms Lietuvos valstybė? „Užtikrinti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms teisę į savo tautinės kultūros, tradicijų, kalbos puoselėjimą, mokytis mažumos kalba ar mažumos kalbos mokyklose, viešai, žodžiu Skaityti toliau

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis iškilmingai paminėtas Varšuvoje (nuotraukos) (0)

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis iškilmingai paminėtas Varšuvoje | URM nuotr.

Vasario 28 dieną Lenkijos sostinėje Varšuvoje vyko iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginys. Lietuvos valstybinės vėliavos spalvomis apšviestoje Varšuvos filharmonijoje koncertavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Mirgos Gražinytės-Tylos.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama Lietuvos Respublikos Seimo narių delegacija, Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Marekas Kučinskis (Marek Kuchciński), kiti aukšti Lenkijos Respublikos pareigūnai, Bažnyčios hierarchai, Skaityti toliau

A. Liekis. Kai kurie paaiškinimai prof. A. Nikžentaičiui ir jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas…“ (1 759)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Kai kurie paaiškinimai prof. Alvydui Nikžentaičiui bei jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas, arba kaip lietuvių diplomatai lenkus išmaudė“ ( 15 min. 2018 02 28)

Iš pradžių pamaniau, kad tai kokio nemokšos, nepriklausomos Lietuvos, lietuvių Tautos išdavikėlio sapaliojimai. Bet, Jūs, profesorius… O gal Jūsų vardu koks Putino gerbėjas pasinaudojo? Sunku patikėti, kad Jūs neskirtumėte „tautinės mažumos“, nuo „tautinės bendrijos“. Kadangi Lietuvoje nėra nė lopinėlio svetimtaučių etninių žemių, tame tarpe ir lenkų, tai ir jie sudaro Lietuvoje tik „tautinę Skaityti toliau

O. Strikulienė: SOS! Braunasi kalbos užmušimo įstatymas (24)

Lenkakalbių piketas Vilniuje | J. Česnavičiaus nuotr.

Į opoziciją pasitraukusi Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nutarė piliečiams parodyti, jog dar egzistuoja. Nes piliečiai jau labiau atsimena ne frakciją, bet frakcijos nario Algirdo Syso „karlomarksiškus“ ūsus ir barzdą. Lengviausia save priminti sukėlus skandalą, sumaištį, viešas diskusijas. Tad ir septyni socialdemokratai, matyt, ir patys netikėdami, kad juos palaikys Seimas, pasiūlė įstatymo pataisą. Visose šalies teritorijose, kur tautinė mažuma sudaro gyventojų trečdalį, įteisinti savivaldybėse ir valstybės įstaigose dvikalbystę. Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

D. Petkus. Ir vėl Tarybų Sąjungoje (16)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Tai yra baisiau nei Brežnevo laikų propaganda“. Taip LRT užsienio naujienų darbą yra įvertinęs prof. Alvydas Jokubaitis. Vykstant skandalui nacionaliniame kanale, dabartiniai jos lyderiai, panašu, desperatiškai bando užgniaužti paskutinius diskusijos daigus Lietuvos viešojoje erdvėje ir įtvirtinti vienos – liberaliai leftistinės linijos diktatą.

Vykintas Pugačiauskas

Reikia pažymėti, kad prof. Alvydo Jokubaičio žodžiai apie LRT užsienio naujienų kokybę turėtų labiausiai jaudinti šios srities redaktorių Vykintą Pugačiauską. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuva – Lenkija: atsargus optimizmas? (9)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, matyt, prisiklausęs Lietuvos lenkų spaudos skleidžiamų siaubo signalų apie tragišką Lietuvos lenkų švietimo būklę, dar prigąsdintas dėl neva nesprendžiamų lenkų problemų mistinio „mirties taško“, taip pat įtikintas neva nesibaigiančios lenkų kovos dėl lenkų kalbos mokymo ir tikėdamas, kad jo vizitas pagerins Lietuvos lenkų padėtį, ryžosi atvykti net trims dienoms į Vilnių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

A. Dudos sprendimas apsilankyti Lietuvoje šiaip ar taip yra drąsus politinis žingsnis. Tiesa, jo „rūpestis“ lenkų švietimu gali kelti tik šypseną, nes valstybinių lenkiškų mokyklų skaičius Lietuvoje neturi lygių pasaulyje, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

Lietuvos raitelės sėkmingai pasirodė tarptautinėse varžybose Lenkijoje (0)

Barbora Jakilaitė ir Laura Lumbytė | šventės rengėjų nuotr.

Savaitgalį Sopote (Lenkija) vyko tarptautinės dailiojo jojimo varžybos CDI3*/CDICh/CDIP/CDIY,  kuriose dalyvavo 37 raiteliai iš Lenkijos, Estijos, Liuksemburgo, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir kitų šalių – tarp jų ir Lietuvos.

CDI3* suaugusiųjų grupėje Mažojo rato rungtyje (Šv. Jurgio testas, Vidurinis I testas, Viduriniojo I testo laisvoji programa su muzika) visas tris varžybų dienas nepralenkiama buvo Sandra Sysojeva su žirgu Emememsas (M and M’s). Atitinkamai duetas surinko 67,529 proc., 67,382 proc., 68,320 proc. ir užtikrintai pralenkė savo varžovus.  Skaityti toliau

Atidaroma tarptautinė ekslibrisų paroda, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui (0)

savb.lt nuotr.

Vasario 15 d. 16.00 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje atidaroma tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ darbų paroda. Ekspoziciją sudaro 370 knygos ženklų. Juos konkursui atsiuntė 201 autorius iš 34 pasaulio šalių.

Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ paskelbtas 2017 metais. Konkurso rengėja – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka, rėmėja – Šiaulių miesto savivaldybė, partnerė – Šiaulių dailininkų organizacija. Ekslibrisų konkursas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir su šia data  susijusioms iškilioms asmenybėms įprasminti. Skaityti toliau

Ieškoma būdų, kaip pagreitinti keliones taip Vilniaus ir Varšuvos (3)

SUMIN nuotr.

Vasario 9 d. Lietuvoje besilankantis Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP S. A. prezidentas K. Maminskis (Krzysztof Mamiński) su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais aptarė abiem šalims rūpimus klausimus: greitesnes keliones traukiniu tarp Vilniaus ir Varšuvos, „Rail Baltica“ projektą, infrastruktūros plėtrą, krovinių gabenimą tarp šalių.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, susitikime ypač didelis dėmesys skirtas „Rail Baltica“ projekto plėtrai ir tarptautiniam susisiekimui – siekiama Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti patogiu geležinkelio maršrutu. Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

A. Simutis. Liberali stagnacija arba kas iš tiesų bijo pažangos? (48)

Arnas Simutis | propatria.lt nuotr

Neseniai „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lenkija planuoja įsivesti savo kriptovaliutą. „Numatoma, kad valiuta veiks blockchain technologijos pagrindu, o projektą, kurio biudžetas sudaro 12,4 mln. PLN (3 mln. Eur), globoja Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija,“ – rašo „Verslo žinios“. Panašias idėjas kelia uždaros ir netolerantiškos Šveicarijos premjeras.

Kai 2010 metais Vengrijoje rinkimus laimėjo konservatyvi Fidesz partija su Viktoru Orbanu, Europa buvo šokiruota. Kai Europą krečiančios finansinės krizės įkarštyje naujoji Vengrijos vyriausybė ėmėsi griežtesnės bankų priežiūros politikos, priimdama naująjį centrinio banko įstatymą, Skaityti toliau

S. Skvernelis pakvietė Lenkijos Vyriausybės vadovą atvykti į Lietuvą (11)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Šiandien, sausio 5 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis telefonu kalbėjosi su Lenkijos Ministru Pirmininku Mateušu Moravieckiu (Mateusz Jakub Morawiecki).

Pokalbio metu premjeras pasveikino M. Moravieckį tapus Lenkijos Vyriausybės vadovu ir nuoširdžiai palinkėjo  visokeriopos sėkmės įveikiant ateities iššūkius, dirbant  žmonių gerovei.

Vyriausybių  vadovai pasidžiaugė bendradarbiavimo raida  ir  išsakė įsitikinimą ateityje stiprinti partnerystę, Skaityti toliau

V. V. Česnulis. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai. Julius Navikas (1)

„Mūsų artojas“ | Archyvinė nuotr.

Vilniuje leistų lietuviškų laikraščių „Kelias“ ir „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėjęs Julius Navikas gimė 1854 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių). Gimtinė – Gačkiškiai, kaimas Inturkės parapijoje (Molėtų r.). Juozo ir Rozalijos Misiūnaitės sūnus. 1876–1881 m. tarnavęs rusų kariuomenėje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir dirbo Petro Vileišio žemės ūkio mašinų fabrike „Vilija“. Karo metu kartu su „Vilija“ buvo išvažiavęs į Rusiją. Kaip technikas darbavosi keliuose Rusijos miestuose. Po karo grįžo į Vilnių ir dirbo įvairiose geležies įrankių dirbtuvėse. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? (51)

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Tas požiūris neseniai dar kartą buvo suformuluotas Vilniaus Rotušėje Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske (0)

 „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske | Punsko „Aušros“ leidyklos nuotr.

Gruodžio 16 d., Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza g. 23) vyks X „Terra Jatwezenorum“ istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ istorijos paveldo metraščio (9 tomo) sutiktuvės.

Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau devintus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų „Jotvingių kraštas“. „Terra Jatwezenorum“ – tai tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, kurio leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

„Istorija mums primena praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė? (13)

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Diskutuojant apie valstybinį lietuvių kalbos statusą dažniausiai kalbama apie kitataučių piliečių asmenvardžių ir vietovardžių rašybą. Išties fundamentalus klausimas, ar bet kurios tautybės pilietis privalo mokėti valstybinę kalbą. Į šį klausimą vienintelis atsakymas – trumpas ir vienareikšmis – taip. Jei apskritai egzistuoja valstybinė kalba.

Iš tiesų daugelis kitataučių piliečių moka valstybinę kalbą, o kai kurie jų atstovai ją moka geriau, nei kai kurie etniniai lietuviai. Skaityti toliau

K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę (6)

Rytinis Gedimino pilies kalno šlaitas. 1927 m. | Lenkijos valstybinis skaitmeninis archyvo nuotr.

Neseniai rasti 1863 metų sukilimo vado Lietuvoje Zigmanto Sierakausko palaikai. Galimas daiktas, kad greta aptikti ir dar vieno sukilėlių vado Konstantino Kalinausko palaikai. Šios netikėtos radybos suteikia progą dar kartą prisiminti 1863 metų sukilimą ir aptarti jo reikšmę sukilėlių palikuonims. Ta proga Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados, Vytauto Didžiojo universiteto ir partnerių pastangomis Vilniuje ir Kaune neseniai surengta diskusija „Kas mums liko iš 1863-iųjų sukilimo idealų?“

Diskusija paliko dvejopą įspūdį. Viena vertus, beveik visi renginio dalyviai pažymėjo, kad sukilimas mums pirmiausia kalba apie laisvę ir apie kovą už šią trapią vertybę. Skaityti toliau