Žymos archyvas: Lenkija

R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“? (34)

Blogeris ZeppelinusŽlugusių imperijų patriotai ir prasimanytų tautų nacionalistai – ar gali būti keistesnis vaizdelis?

Sunku mane nustebinti, bet gerbiamam Liutaurui Ulevičiui tai pavyko. Ne veltui yra žymus viešaryšininkas bei pijaro meistras.

Ėmė gerbiamas Liutauras ir šiandien nuo pat ryto apskelbė mūsų visų Tėvynę, brangiąją Nepriklausomą Lietuvą, dėl kurios tie kovota ir galvų guldyta, kažkokiu nesusipratimu. Tskant, istorine klaida.

Anot jo, prisistačiusio „LDK nacionalistu“, kuriam „Abiejų Tautų Respublika yra lygu Lenkija“ – „…ką mes iš tiesų apgaudinėjame, vos 49 metus nepriklausomai gyvenančią Respubliką vadindami Lietuva?“ Skaityti toliau

A. Lapinskas. Keiksmai Lietuvai diskusijoje prieš Kremliaus propagandą (34)

Alkas.lt koliažas

Lenkų diskusijų klube, kuris dar yra pasivadinęs „platforma, kurioje gimsta naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“ spalio 11 įvyko tarptautinė diskusija: „Lietuva ir Lenkija kartu prieš Kremliaus propagandą“. Čia pat dar paaiškinta: „Diskutuosime temomis, kuriose Lenkija ir Lietuva iš esmės sutaria“.

Kaip tik šis paaiškinimas nuteikė tam tikram optimizmui, nes jokia paslaptis, kad lig šiol lietuvių ir lenkų ginčai (taip pat ir Lenkų diskusijų klube) dažnai išvirsdavo į diskutantų kaltinimus Lietuvai dėl esą Lietuvos lenkų diskriminavimo. Skaityti toliau

G. Karosas. Interesas – Lietuva: dvispalvė magija (33)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius  politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?

Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę Skaityti toliau

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau

Lietuvoje gamintiems kino filmams – tarptautinių renginių sėkmė (1)

Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.

Lietuva – įdomi valstybė tiems užsienio kino kūrėjams, kurie čia atvyksta ieškoti ne tik lanksčių kino gamybos darbų ir paslaugų kainų, bet ir profesionalios komandos bei patrauklių vietų. Su Lietuvoje filmuojamais kino sumanymais dirba pasaulinio garso aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kino gamybos kompanijos, jiems talkina gausus Lietuvos kino profesionalų būrys, o mūsų šalies miestų gatvės virsta įvairiausiomis pasaulio valstybėmis – Italija, Japonija, Vokietija.

Tačiau kaip Lietuvoje nufilmuotoms kino juostoms, kuriose neretai vaidina ir Lietuvos aktoriai, sekasi tarptautinėje kino rinkoje? Skaityti toliau

Kaip 4 Lenkijos premjerai apiplėšė traukinį Bezdonyse (9)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Šiandien sukanka 109 metai kuomet 1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama dabar didvyriu Lenkijoje laikomo Juzefo Pilsudskio, įvykdė traukinio apiplėšimą Bezdonių geležinkelio stotyje.

Apiplėšimo metu buvo pavogta 200 000 rublių, vežtų į valstybės iždą iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Pavogti pinigai esą turėjo būti skirti tramvajaus linijai Vilniuje tiesti, tačiau atiteko lenkų pogrindžiui. Skaityti toliau

Vilniaus sąjūdis kelia klausimą dėl Lenkijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo (tiesioginė transliacija) (14)

Į Lietuvą atvyksta Lenkijos Seimo Maršalka Marekas Kuchčinskis su palyda | Wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 26 d., antradienį, į Lietuvos Respublikos Seimą su darbo reikalais atvyksta Lenkijos Seimo Maršalkos (Seimo pirmininko) Mareko Kuchčinskio (Marek Kuchciński) su palyda.

Rugsėjo 25 d., Lenkijos Seimo Maršalkos M. Kuchčinskio atsilankymo Vilniuje išvakarėse Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išplatino pareiškimą kuriame išriškė palaikymą Lenkijos siekiams, kad Vokietija atlygintų žalą kuri buvo padaryta Lenkijai antrojo pasaulinio karo metu. Skaityti toliau

V. Sinica. Apmąstant TALKOS padėtį (23)

Alkas.lt nuotr.

Kalba, pasakyta 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengtoje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigtas judėjimas  „TALKA kalbai ir tautai“.

Ką mes padarėme? Viena vertus, TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo. Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo piliečiams pavyko pasinaudoti Skaityti toliau

A. Butkus: Rusui laikyti Latvijos istorijos egzaminą yra „širdies draskymas“ (28)

Alvydas Butkus | vdu.lt nuotr.

Latvijos parlamentas rugsėjo 21 d. atmetė šalies prezidento Raimondo Vėjuonio pasiūlymą neberegistruoti Latvijos nepiliečiams gimusių vaikų kaip nepiliečių ir suteikti jiems pilietybę automatiškai.

Prof. dr. Alvydas Butkus, VDU Letonikos centro vadovas:

– Aš labai skeptiškai žvelgiu į tokias prezidento pastangas, nes puikiai žinau, kad didelė dalis Latvijos nepiliečių paprasčiausiai patys nenori tos pilietybės dėl senų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie pensijų fondus, negąsdinant nacionalizacija (1)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Tuomet startuos derinimo su visuomene etapai“… Taip rašo 15min.lt“ apie būsimos pensijų reformos pradžią. Tačiau paties portalo žurnalistai jau dalyvauja tuose derinimuose, kitaip tariant, diskusijose, tačiau reikšdami ne visuomenės, bet tik pensijų fondų nuomonę. Kaip atsitiko ir pasirodžiusiame portalo straipsnyje „Ministerija svarstė ir pensijų fonduose sukauptų lėšų nusavinimą, bet koją kiša konstitucija“.

Žodis „nusavinimas“ paprastam žmogui dažniausiai reiškia kažkokį blogą dalyką, greičiausiai konfiskaciją, tuo labiau, jeigu tas „nusavintojas“ yra valstybė ar jos struktūra. Įdomu, kur „15min.lt“ žurnalistas atrado tą nusavinimą-konfiskaciją, nes paviešintame Skaityti toliau

Oro navigacijos paslaugų teikėjai vienija jėgas (0)

Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos oro navigacijos paslaugų teikėjai vienija jėgas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos oro navigacijos paslaugų teikėjai sutarė dirbti kartu plėtodami oro maršrutų tinklą ir skrydžių valdymo infrastruktūrą. Tai įpareigojantis Bendradarbiavimo memorandumas pasirašytas Lenkijoje.

Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikėjos „Oro navigacija“ vadovas Mindaugas Gustys, Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūros PANSA prezidentas Janušas Niedziela ir Ukrainos oro navigacijos paslaugų teikėjos UkSATSE vadovas Dmitrijus Skaityti toliau

Buvęs Europos Parlamento pirmininkas: Reikia reformuoti ES taip, kad nacionalinės vyriausybės nebetrukdytų (6)

Džani Pitela_Gianni Pittella_wikipedija.org

Buvęs Europos Parlamento (EP) pirmininkas ir dabartinis antros didžiausios politinės grupės EP – Progresyvaus socialistų ir demokratų aljanso – vadovas Džani Pitela (Gianni Pittella) portale Politico.eu paskelbtame straipsnyje pareiškė, jog Europos Sąjungai (ES) reikia kuo skubiau reformuoti savo sąrangą taip, kad nacionalinės vyriausybės nebegalėtų trukdyti ES priimamiems sprendimams.

G. Pittela pareiškė, jog tikroji ES problema yra Europos Taryba, sudaryta iš ES priklausančių valstybių vadovų, vetuojanti Europos Komisijos ir Parlamento priimamus sprendimus. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kaista Europos Sąjungos ir Lenkijos santykiai: teisės ir teisingumo klausimas (29)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos, —bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą.

Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (24)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

V. Umbrasas: JAV naikintuvai Lietuvoje – saugumo ne tik regione, bet ir visame NATO ženklas (2)

Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas: „JAV naikintuvai Lietuvoje – saugumo ne tik regione, bet ir visame NATO ženklas“ | kam.lt, A. Gedrimo nuotr.

Rugpjūčio 30 d., Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos būstinėje Šiauliuose Jungtinės Amerikos Valstijos perėmė iš Lenkijos vadovavimą NATO oro policijos užduočiai Baltijos šalyse. Keturis ateinančius mėnesius saugumą Baltijos šalių oro erdvėje JAV užtikrins su naikintuvais F-15C „Eagle“ kartu su Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos būstinėje Amaryje išdėstytais Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvais F-16 .

Oro policijos užduoties vykdytojų pasikeitimo iškilmėse dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Skaityti toliau

Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą (2)

Rugpjūčio 25 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas-Valteris Šteinmejeris (Frank Walter Steinmeier). Čia jie susitiko su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, kuriai vadovauja Vokietija, kariais. Rukloje prezidentus lydėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Skaityti toliau

Susitiko Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai (1)

Susitiko Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai | kam.lt nuotr.

Rugpjūčio 24 d., Kijeve, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su Lenkijos gynybos ministru Antoniu Macierevičiumi (Antoni Macierewicz). Ministrai aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, siekiant stiprinti NATO buvimą regione bei sutarė tęsti pasitarimus vadovavimo NATO priešakinėms pajėgoms mūsų regione klausimais.

R. Karoblis išreiškė paramą Lenkijoje veikiančių NATO Šiaurės rytų daugianacionalinio korpuso štabo

Skaityti toliau

Dž. Miotis. Musulmonai sako Europai: „Vieną dieną visa tai bus mūsų“ (24)

Džiulio Meoti | Ilfoglio.it nuotr.

Praeitą savaitę Ispanijos mieste Barselonoje įvyko dar vienas islamo teroristinis išpuolis. Kadangi ši šalis daugybę metų buvo valdoma musulmonų, ji, panašiai kaip Izraelis, yra žemė, į kurios atgavimą daugybė islamistų mano turintys teisę.

Tuo pat metu toli nuo Ispanijos pradinės mokyklos uždarinėjamos valstybės, nes vaikų skaičius populiacijoje krito iki mažiau nei 10 procentų. Vyriausybė mokyklų pastatus pavertinėja slaugos ligoninėmis, teikiančiomis pagalbą senyviems Skaityti toliau

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? (21)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Rugpjūčio 22 d., 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, 305 kab. įvyks diskusija „Lietuviška tapatybė pasaulyje“.

Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai.

Pokalbyje apie lietuviškumą pasaulyje, dalyvaus LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro Skaityti toliau

Trakuose įvyks išskirtinė multimedijos paroda apie Krokuvos istoriją (0)

Trakuose vyks išskirtinė multimedijos paroda apie Krokuvos istoriją | Rengėjų nuotr.

2017 m. rugpjūčio 18 d., 16 val., Trakų istorijos muziejuje įvyks iškilmingas parodos „Cracovia 3D – Krokuvos miesto erdvė Magdeburgo teisės laikotarpiu” atidarymas.

Parodoje bus pristatoma Krokuvos miesto 500 metų istorija: nuo XIII amžiaus vidurio – kai kunigaikštis Boleslovas V Drovusis paskelbė aktą dėl Magdeburgo teisių suteikimo Krokuvos miestui, iki XVIII amžiaus pabaigos – kai Ketverių metų Seimas priėmė Miesto teisės įstatymą ir panaikino Vokietijos teisės galiojimą Lenkijoje.

Skaityti toliau

Į pagalbą didžiosioms kuolingoms (video) (0)

didzioji-kuolinga_pauksciai.lt

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Skaityti toliau

Lietuviškoji Amerika – internetiniame žemėlapyje (0)

New Hampshire Hudson Holy Cross Lithuanian Cemetary | Rengėjų nuotr.

Jau rugsėjo mėnesį, į pačią „lietuviškiausią“ JAV dalį: šiaurės rytus, išvyksta Lietuvai svarbias vietas iš užmaršties ištraukti pasiryžusi tinklapio „Gabalėliai Lietuvos“ komanda. Jų pasiūlytas sumanymas „Tikslas: Amerika“ – vienas iš Vyriausybės kanceliarijos valstybės šimtmečiui skirto konkurso laimėtojų. Per 16 parų „Gabalėliai Lietuvos“ komanda apvažiuos 10 valstijų, fotografuos, aprašys ir sistemins jose esantį lietuvišką paveldą ir vėliau visas darbo išvadas pateiks internetinio žemėlapio pavidalu, kad kiekvienas galėtų

Skaityti toliau

B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas (12)

Birutė Mackonytė (1928-2017) | R. Averkienės nuotr.

Eidama 89-uosius metus, liepos 26 dieną, anapilin iškeliavo iškili visuomenės veikėja, žurnalistė, redaktorė, rašytoja, senoji vilnietė Birutė Mackonytė (1928–2017). Kai kuriuose portaluose pasirodžiusiame nekrologe plačiau aprašytas jos kaip rašytojos ir žurnalistės kūrybinis kelias, netgi meilės istorijos. Prieš du metus paprašęs pokalbio, B. Mackonytės ieškojau dėl kito, mažiau aptariamo jos gyvenimo tarpsnio – vaikystės prieškario Vilniuje.

B. Mackonytė buvo vieno aktyviausio prieškario Vilniaus lietuvių bendruomenės veikėjo ir rašytojo Rapolo Mackonio dukra. Dėl silpstančios sveikatos ilga serija pokalbių buvo trumpi, fragmentiški, tačiau kartu gyvi ir nuoširdūs. Skaityti toliau

Lenkijoje paminėtos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metinės (1)

urm.lt nuotr.

Liepos 16 dieną Ščecine ir Pščelinike, Lenkijoje, buvo surengtos S. Dariaus ir S. Girėno legendinio transatlantinio skrydžio 84-ųjų metinių minėjimas.

Pagerbiant pilotų atminimą aukotos Mišios Šv. Jokūbo katedroje Ščecine ir „Lituanicos“ sudužimo vietoje Pščelniko miške prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo (archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis).

Renginyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius dėkojo Ščecino lietuvių bendruomenei, Skaityti toliau

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl (58)

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl | U. Naudžiaus nuotr.

Liepos 15 d. kaip ir kasmet, minėdami vieną žymiausių Didžiosios Lietuvos pergalių, Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, buvusioje mūšio vietoje. Kovose dalyvavo per tūkstantį riterių, o su pagalbininkais ir stovyklų gyventojais inscenizacijoje buvo apie 4500 dalyvių.

Lietuvai renginyje atstovavo ir kovose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais ir viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių Skaityti toliau

V. Rubavičius. JAV prezidento „operacija“ Europoje ir jos atgarsiai (23)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas apsilankė Europoje. Džiaugsmingai buvo sutiktas Lenkijoje, pabuvojo Vokietijoje surengtame didžiųjų valstybių dvidešimtuko vadovų susitikime.

Tos jo kelionės nekantriai laukta. Jau prieš vizitą netrūko įvairiausių komentarų bei spėlionių, nes politinę europinio elito vaizduotę ypač jaudrino keletas tos kelionės „taškų“ – apsilankymas Lenkijoje ir susitikimas akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prezidento Trampo kelionė pranoko daugumos lūkesčius, tačiau komentaruose ryškėja keli dalykai, Skaityti toliau

Krokuvoje pristatyta lietuvių menininkų paroda apie Kauną (0)

Parodos atidarymas | Rengėjų nuotr.

Liepos 10 d. Krokuvos ICE Kongresų centre, 41-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu, buvo atidaryta fotografijų paroda „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” (Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement), kurios autoriai Gintaras Balčytis ir Gintaras Česonis. Tai puiki galimybė supažindinti UNESCO pasaulio paveldo specialistus, ekspertus bei visą tarptautinę bendruomenę su Kauno modernizmo architektūros vertėmis, pristatyti Lietuvos siekius pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė  Lietuvai (49)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su  Bandera jūs į Europą neįžengsite“.

Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidų, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Vokietija ir Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą tose šalyse, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lenkų tarptautinė politika: tarp didybės manijos ir trumparegiškumo (44)

Alkas.lt koliažas

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydło) pareiškė, jog Lenkija atsisako dalyvauti Briuselio beprotybėje. Drauge su Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos atstovais Lenkijos vyriausybės vadovė atmeta savižudišką Europos Sąjungos metropolijų – Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno – politiką, užsileidžiant agresyviais ir asocialiais imigrantais. Maža to, Lenkija – viena iš retų šalių (drauge su Rumunija), kuri tolygiai suvokia Europos Sąjungos ir Rusijos grėsmes.

Atrodytų, geriausias orientyras Lietuvai. Juolab kad tiek valstiečių, tiek konservatorių Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau