Žymos archyvas: Lenkija

Seimo Pirmininkas išvyko į pasaulinį žydų genocido minėjimą Izraelyje (0)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis 2018 metais lankėsi Yad Vashem muziejuje | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Sausio 22 d,, trečiadienį, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis išvyko į Jeruzalę (Izraelis). Jis ten Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos prašymu atstovaus Lietuvai penktajame pasauliniame žydų genocido (jų vadinamo holokaustu) minėjimo renginyje. Nužudytų žydų pagerbimo iškilmėse, Tautos atminimo institute (Yad Vashem), dalyvaus daugiau kaip 40 valstybių vadovai ir aukščiausi pareigūnai.

„Dalyvavimas Tarptautiniame holokausto forume ir minėjimo iškilmėse yra svarbus mūsų šaliai – Lietuva užima reikšmingą holokausto istorijos dalį. Jausdami atsakomybę turime pripažinti faktų nenuginčijamumą ir tęsti kovą su antisemitizmo blogiu“, – sakė Seimo vadovas. Skaityti toliau

S. Martinavičius. Pritariu Prezidento sprendimui nevykti į Putino draugo rengiamą minėjimą Jaruzalėje (11)

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Sausio 22–23 d. prezidentas G. Nausėda turėjo vykti suplanuoto vizito į Izraelį, dalyvauti 5-ajame pasauliniame Holokausto atminimo forume. Tačiau prezidentas persigalvojo ir į Izraelį nevyks priežastys aiškios, tai solidarumas su Lenkija, Latvija ir Estija, nes Izraelis forume suteikė žodį Putinui, kuris begėdiškai meluoja, kad dėl Lenkijos prasidėjo antrasis pasaulinis karas.

Tik primenu, kad vienas iš forumo Jeruzalėje organizatorių ir rėmėjų yra Moshe Kantoras – Kremliui artimas milijardierius ir įtakinga figūra Rusijos žydų bendruomenėje. Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas. Skaityti toliau

Prezidentas G. Nausėda žydų genocidą paminės ne Jaruzalėje, o Aušvice (23)

Gitanas Nausėda | penki.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir nusprendė nevykti į sausio 23 d. vyksiantį žydų genocido (holokausto) pasaulinį forumą Izraelyje. Žydų kankinius jis nusprendė pagerbti sausio 27 d. Aušvice Lenkijoje vyksiančiose Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo iškilmėse.

Sausio 20 d. buvo viešai skelbiama, kad G. Nausėda dalyvaus Jeruzalėje vyksiančiose iškilmėse. Dabar pranešama, kad į Jeruzalę voietoj Prezidento vyks Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkijos užsienio reikalų ministras Vilniuje vėl trenkė antausį Lietuvai (49)

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius ir Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis | Alkas.lt koliažas

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius (Jacek Czaputowicz) viešėdamas Vilniuje vėl trenkė antausį Lietuvai.

Kalbėdamas apie lenkų švietimą Lietuvoje, kur jis suformuotas nuo lenkiškų lopšelių iki lenkiško universiteto, dvigubo lenkiškų gimnazijų skaičiaus, lyginant su lietuviškomis, susilpninto lietuvių kalbos mokymo, kad nesugadintų lenkiškos tarsenos, lenkų ministras vis tiek prisikabino, kad Lietuvos valdžia nepakankamai remia lenkų švietimą. Žodžiu, absurdiškos priekabės, bet Lietuva, bent jau kai kurie įtakingi valstybė veikėjai vis tiek nulenkia galvą ir sako – viskas tuojau pat bus sutvarkyta pagal bet kokius Lenkijos pageidavimus. Skaityti toliau

EP nariai pasmerkė V. Putino bandymus pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą (8)

Molotovo-Ribentropo paktas

Sausio 15 d., Europos Parlamente (EP) buvo surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir II pasaulinį karą. Kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius.

Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių. Skaityti toliau

M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą (17)

proza.ru nuotr.

Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Mozavieckis (Mateusz Morawiecki) prieš Naujus metus griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi kurstant Antrąjį pasaulinį karą. Skelbiame šį pareiškimą.

XX a. atnešė pasauliui neįsivaizduojamas kančias ir šimtų milijonų žmonių, nužudytų vardan išsigimusių totalitarinių ideologijų mirtį. Nacizmo, fašizmo ir komunizmo mirtini padariniai mūsų kartai akivaizdūs. Akivaizdu ir tai, kas atsakingas už šiuos nusikaltimus bei kokia sąjunga pradėjo Antrąjį pasaulinį karą – didžiausias žmonijos istorijoje žudynes. Skaityti toliau

Lituanistinio švietimo mokytojo apdovanojimas bus įteiktas Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytojai Irenai Gasperavičiūtei (1)

Irena Gasperavičiūtė | punskas.pl nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečią kartą skiria apdovanojimą lituanistinio švietimo mokytojui, dirbančiam ne Lietuvoje. 2019 metų apdovanojimo laimėtoja išrinkta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytoja, viena iš šios lietuviškos mokyklos įkūrėjų Irena Gasperavičiūtė.

Irena Gasperavičiūtė, Vilniaus universiteto absolventė, visą savo profesinę veiklą paskyrė Lenkijos lietuvių mokykloms ir lietuvių bendruomenei. Baigusi filologijos studijas, Punske mokė lietuvių kalbos ir literatūros, vėliau perėjo dirbti į Seinus.

Ji yra parengusi ir išleidusi 3 lietuvių kalbos mokymo vadovėlius Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniams, kartu su bendraautoriais parengusi kitų knygų, intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, muziejais, rengia edukacines mokinių išvykas į istorines Lietuvos vietas, Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Studijų metai (III) (0)

LSMU studentai: Jurgita, Povilas ir Darius per savo mediumą. Nuotraukoje jie kartu su klasės draugu Povilu Liškausku (pirmas iš kairės) | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.  II dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

Dauguma Kovo 11-osios absolventų, būsimų medikų, studijuoti renkasi Kauną, o ne Vilnių. Jūs taip pat baigėte Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Kuo skiriasi medicinos studijos šiuose universitetuose? Ar galima pasakyti, kad kažkuris iš jų labiau rūpinasi studentais – užtikrina geresnes mokymosi sąlygas (laboratorijas, bendrabučius ir kt.), praktikas? Kas jus suviliojo į Kauną – mokykla ar pats miestas? O gal pasirinkimą nulėmė vyresnių draugų patirtis ir patarimai?

Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Rezidentūra (II) (0)

Gydytojai: Povilas Grėbliūnas, Jurgita Zubavičiūtė-Liškauskienė ir Darius Baliūnas Seinų ligoninėje | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

– Po stažuotės jūsų laukia egzaminas. Kokios žinios bus tikrinamos? Ar po egzamino prasidės jau savarankiška profesinė veikla? Kokias specialybes norėsite rinktis?   Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Stažuotė Seinų ligoninėje (I) (1)

Gydytojai: Povilas Grėbliūnas, Jurgita Zubavičiūtė-Liškauskienė ir Darius Baliūnas Seinų ligoninėje | punskas.pl nuotr.

Medicina – viena populiaresnių studijų programų tarp Kovo 11-osios licėjaus absolventų. Paskaičiavome. Tik per vieną dešimtmetį (2006-2016 metais) medicinos studijas pasirinko 16 asmenų. 2013 metais iš 28 licėjų baigusių moksleivių studijuoti mediciną pradėjo trys – Jurgita Zubavičiūtė, Darius Baliūnas ir Povilas Grėbliūnas. Dar kiti pasirinko kitas sveikatos mokslų kryptis: du farmaciją, vienas kineziterapiją ir du veterinariją. Visi 8 mokslų krimsti išvyko į Kauną – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Šiemet Jurgita, Darius ir Povilas jau diplomuoti gydytojai. Dabar jie atlieka podiplominę stažuotę Seinų ligoninėje.

Skaityti toliau

Europos Parlamentas skelbia, kad klimato padėtis yra grėsminga (3)

Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje ES turi įsipareigoti iki 2050 m. tapti neutrali klimatui, pažymi Europos Parlamentas (EP), ketvirtadienį paskelbęs grėsmingą klimato padėtį.

Prieš prasidedant gruodžio 2-13 d. Madride vyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai (COP25), ketvirtadienį EP priėmė rezoliuciją (429 balsai už, 225 prieš, 19 susilaikė), kurioje paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis Europoje bei pasaulyje yra grėsminga. Beveik 1200 jurisdikcijų 25-iose pasaulio valstybėse jau paskelbė klimato padėtį esant grėsminga.

Skaityti toliau

LMA delegacijos susitikimas su Punsko lietuvių bendruomene (2)

Lapkričio 8 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegacija –  viceprezidentas ir Žemės ūkio ir miškų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas ir Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus mokslinė sekretorė dr. Jadvyga Olechnovičienė lankėsi Punske (Lenkijos Respublika), Punsko savivaldybėje.

Ten vyko susitikimas, kuriame dalyvavo Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, pavaduotojas Jonas Vaičiulis, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis  ir  Lenkijos Respublikos lietuvių įstaigų, organizacijų bei mokyklų vadovai. Skaityti toliau

Lietuva ir Lenkija tariasi dėl bendro kultūros paveldo išsaugojimo (13)

Lietuva ir Lenkija tariasi dėl bendro kultūros paveldo išsaugojimo | Rengėjų nuotr.

Spalio 25 d., Varšuvoje, baigiasi dvi dienas vykstantis dvišalis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdis. Jame aptariamas bendradarbiavimas abiem šalims reikšmingo kultūros paveldo apsaugos, istorinės atminties išsaugojimo, muziejų, bibliotekų ir archyvų srityse. Tai jau vienuoliktasis tokio formato abiejų šalių kultūros paveldo ekspertų susitikimas.

Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdžiui pirmininkauja Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Skaityti toliau

Grėsmė „Aušros“ žurnalui! (6)

Žurnalas „Aušra“ | punskas.pl nuotr.

2019 m. spalio 16 d. Lenkijos lietuvių draugija (LLD) gavo iš Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos reikalavimą sumažinti „Aušros“ leidinio parengto projekto sąnaudas keturiasdešimt penkiais tūkstančiais zlotų. To padaryti neįmanoma, nes tai yra daugiau nei 14 proc. viso „Aušros“ projekto dydžio. Ministerijos numatyta suma būtų mažesnė dvidešimčia tūkstančių zlotų už šiais metais skirtą finansavimą. Beje, daugumai redakcijos darbuotojų mokamas minimalus atlyginimas, kuriam kylant ir viskam brangstant būtų neįmanoma išleisti 24 „Aušros“ numerių. Keisti leidinio periodiškumą, kai jau surinkta prenumerata, irgi neįmanoma.

Žurnalas atsidūrė padėtyje be išeities! Skaityti toliau

Suskaičiuota, kiek baltarusių „tapo“ lenkais (7)

Tradicinio podliaško baltarusių folkloro studiją „Žemerva“ (Baltarusija) | arinuska.lt nuotr.

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nuogąstavimai dėl kaimyninių šalių pretenzijų turi rimtą pagrindą – paskaičiuota, kad per pastaruosius 11 metų 130 tūkst. baltarusių gavo vadinamąją lenko kortą. Tokią informaciją, remdamasis Lenkijos užsienio reikalų ministerija, išplatino lenkų leidinys „Rzeczpospolita“.

Pabrėžiama, kad nuo lenko kortos dalybų pradžios 2008 m. ją gavo 131 770 baltarusių. Daugiau kaip trečdalis jų – 55 tūkst. – tai padarė per pastaruosius trejus metus. Dar 5376 Baltarusijos piliečiams, išlaikiusiems Balstogėje vykusius egzaminus, dokumentas bus išduotas artimiausiu metu. Apie 1,5 tūkst. prašymų šiuo metu nagrinėjama. Skaityti toliau

Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos karių atminimą (nuotraukos) (13)

Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Seime buvo surengta Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.

Ši  asamblėja buvo skirta aptarti Lietuvos ir Lenkijos bendros istorinės atminties klausimams ir  bendrai politinei krypčiai tarptautinėse organizacijose: ES, NATO, ET ir kt.

Prieš asamblėją  jos dalyviai aplankė sovietinio totalitarizmo aukų atminimo vietas: padėjo gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, ant Sausio 13-osios aukų kapų Skaityti toliau

Seimo nariai Lietuvos istoriją bandys priderinti prie Lenkijos? (25)

Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 7-8 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos seimų nariai rinksis į tarpparlamentinę asamblėją Vilniuje.

Šioje asamblėjoje ketinama aptarti istorinės atminties ir tarptautinių santykių klausimus. Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko, istoriko Arūno Gumuliausko, Lietuvos Seimo nariai su Lenkijos politikais tarsis dėl galimybės plačiau tyrinėti tarpukario istoriją.

Bandydamas užbėgti už akių galimiems kaltinimams, jog politikai ketina kištis į istorijos Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VIII) (3)

Algimantas Liekis (1943-2019) | Alkas.lt nuotr.

Toliau spausdiname, rugpjūčio 13 d. Anapilin iškeliavusio istoriko Algimanto Liekio (1943-2019), nebaigtus skelbti rašinius.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia, 7 dalis čia.

LKP savo suvažiavime 1989 m. prieš šv. Kalėdas atsiskyrė nuo TSKP persitvarkydama į socialdemokratinio tipo partiją (tai buvo įmanoma padaryti ir tik Sąjūdžiui visokeriopai remiant), paskelbė rezoliuciją smerkiančią TSKP ir jos padarytus Skaityti toliau

Senovinė ugnies naktis kvies dar kartą prisiminti Baltijos šalių vienybę (0)

„Senovinės ugnies nakties“ šventė pajūryje | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 31 d., paskutinį šio mėnesio šeštadienį, pajūryje ties Palanga bei Šventąja nušvis laužai – kurortas tradiciškai prisijungs prie Senovinės ugnies nakties renginių, o kartu visus, neabejingus istoriniams praeities įvykiams, pakvies į Baltijos kelio laužų sąšauką.

Tradicinis renginys – Senovinės ugnies naktis – šiais metais skirta ypatingam įvykiui paminėti – trijų Baltijos valstybių rugpjūčio 23-ąją minėtam Baltijos kelio 30-mečiui. Tad tarptautinės iniciatyvos rengėjai kviečia ne tik pabūti drauge, Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VII) (5)

Algimantas Liekis (1943-2019) | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia.

11. Pagal didelių ponų valią

Lietuvos patriotus jaudina, kad švenčiant ir Vasario 16-osios 100-metį, nė viena partija, nė vienas Respublikos vadovas nepaskelbė nuostatų dėl mūsų, lietuvių Tautos, jos Skaityti toliau

L.V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva (video) (6)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika – Generolas Vėtra, yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Skaityti toliau

A. Lapinskas. Europos Taryba puola Lietuvą – ginkimės! (22)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lygiai prieš dešimtį metų parašiau straipsnį „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – apie Lenkijos užsienio reikalų ministerijos leidinį „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“, apžvelgusį padėtį trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės.

Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijų pateiktas žinias. Pasak leidinio visose apžvelgiamose šalyse lenkai gyvena normalų gyvenimą, galima sakyti, neblogai. Tačiau Lietuva pasaulyje Lenkijos vertinimu išimtis – tai lenkams baisiausia vieta žemėje. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentas G. Nausėda susitiko su Lenkijos vadovais (nuotraukos, video) (0)

dsc_8834-2400

Liepos 16 d. naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmąja lankytina užsienio šalimi pasirinkęs Lenkiją, susitikęs su šios šalies prezidentu Andžejumi Duda (Andrzeju Duda) aptarė regioninio saugumo ir gynybos prioritetus bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimus.

„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų Skaityti toliau

Prezidentas su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkiją (8)

Prezidentas su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkiją | lrp.lt nuotr.

Liepos 16 d., Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkijos Respubliką. Varšuvoje šalies vadovas susitiks su aukščiausiais Lenkijos pareigūnais: Prezidentu Andžėjumi Dūda (Andrzejumi Duda), Seimo Pirmininku Mareku Kučinskiu (Mareku Kuchcinskiu), Senato Pirmininku Stanislavu Karčevskiu (Stanislawu Karczewskiu), Ministru Pirmininku Mateušu Moravietskiu (Mateuszu Morawieckiu) ir buvusiu premjeru Jaroslavu Kačinskiu (Jaroslawu Kaczynskiu). Vizito metu Prezidentas susitiks ir su gausia lietuvių bendruomene Varšuvoje. Skaityti toliau

P. Tomaševskis: Ko galima pasimokyti iš Lenkijos aukštojo mokslo reformos? (4)

Patrikas Tomaševskis (PatrykTomaszewski) | VDU nuotr.

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią žadama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patriko Tomaševskio (Patryk Tomaszewski) teigimu, Skaityti toliau

K. Garšva. Ar Lenkija atsisakys nepagrįstų pretenzijų Lietuvai? (28)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Minime šimtmetį, kai Lenkija pradėjo rytų Lietuvos okupacijas. Dabar daugelis spėlioja, ką Varšuvoje darys penktasis Lietuvos prezidentas: ar paminės nepasiteisinusios Liublino unijos sukaktį ir gaus Lenkijos apdovanojimą (kaip V. Pranckietis), ar atsiprašys už nepakankamą paklusnumą Lenkijai (kaip anksčiau – užsienio reikalų ministras), ar pažadės pažeisti Lietuvos Konstituciją (kaip anksčiau – vienas prezidentas)?

„Lietuvos aidas“ (Nr. 25, p.5) pastebėjo, kad užmojis rinktis Varšuvą kaip pirmąjį Skaityti toliau

Seimo Pirmininko vadovaujama Seimo delegacija dalyvaus Liublino unijos 450-mečio minėjimo renginiuose Lenkijoje (8)

Viktoras Pranskietis | respublika.lt nuotr.

Rytoj, birželio 29 d., Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija išvyksta į Lenkiją, kur dalyvaus Liublino unijos 450 metų minėjimo renginiuose ir ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didžiojo kryžiaus Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui įteikimo iškilmėse.

Birželio 30 d., sekmadienį, Seimo delegacija atvyks į Liubliną, kur 10 val. dalyvaus šventosiose Mišiose Liublino arkikatedroje, padės gėlių prie Liublino unijos paminklo. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Pirmojo vizito – į Lenkiją. Ar tai pateisinama? (32)

Išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda | Alkas.lt nuotr.

Išrinktojo Lietuvos Prezidento užsienio politikos vektoriai nėra gana aiškiai išryškinti, todėl atsiranda visokiausių spėlionių. Bet tai, kad Gitanas Nausėda pirmojo vizito kaip šalies vadovas nutarė vykti į Lenkiją daugelį privertė nerimauti. Jis vyks liepos 16 d., praėjus keturioms dienoms po jo inauguracijos. Po susitikimo su Prezidentu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patikslino, kad „kontaktai su kitais tradiciniais Lietuvos partneriais visada bus išrinktojo prezidento darbotvarkėje, bet kiti užsienio vizitai kol kas nėra suderinti“. Jo nuomone, užsienio politikoje „gali būti taktinių pokyčių, niuansų“, bet strateginių posūkių tikėtis nereikėtų. Skaityti toliau

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą.

Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta Seimui ir su 30 tūkst. parašų – Prezidento kanceliarijai. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi (16)

Tarpukaris. Demarkacijos linija su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu prie Vievio | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Kiekvienas naujas Lietuvos Prezidentas vos prisaikdintas pirmojo vizito dažniausiai  vyksta į Varšuvą. Gitanas Nausėda nusiteikęs kalbėtis su Baltarusija, nepamokslaus Rusijai, tačiau iš pradžių aplankys Lenkiją. Ši šalis vadinama artimiausia, „paties Dievo duota“ Lietuvos sąjungininke, užgniaužiant nuoskaudas, kurias lietuviai per tūkstantį metų patyrė iš lenkų.

Istorijos likimo ironija Skaityti toliau