Žymos archyvas: Lenkija

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? (26)

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Tas požiūris neseniai dar kartą buvo suformuluotas Vilniaus Rotušėje Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske (0)

 „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske | Punsko „Aušros“ leidyklos nuotr.

Gruodžio 16 d., Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza g. 23) vyks X „Terra Jatwezenorum“ istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ istorijos paveldo metraščio (9 tomo) sutiktuvės.

Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau devintus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų „Jotvingių kraštas“. „Terra Jatwezenorum“ – tai tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, kurio leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

„Istorija mums primena praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė? (11)

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Diskutuojant apie valstybinį lietuvių kalbos statusą dažniausiai kalbama apie kitataučių piliečių asmenvardžių ir vietovardžių rašybą. Išties fundamentalus klausimas, ar bet kurios tautybės pilietis privalo mokėti valstybinę kalbą. Į šį klausimą vienintelis atsakymas – trumpas ir vienareikšmis – taip. Jei apskritai egzistuoja valstybinė kalba.

Iš tiesų daugelis kitataučių piliečių moka valstybinę kalbą, o kai kurie jų atstovai ją moka geriau, nei kai kurie etniniai lietuviai. Skaityti toliau

K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę (6)

Rytinis Gedimino pilies kalno šlaitas. 1927 m. | Lenkijos valstybinis skaitmeninis archyvo nuotr.

Neseniai rasti 1863 metų sukilimo vado Lietuvoje Zigmanto Sierakausko palaikai. Galimas daiktas, kad greta aptikti ir dar vieno sukilėlių vado Konstantino Kalinausko palaikai. Šios netikėtos radybos suteikia progą dar kartą prisiminti 1863 metų sukilimą ir aptarti jo reikšmę sukilėlių palikuonims. Ta proga Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados, Vytauto Didžiojo universiteto ir partnerių pastangomis Vilniuje ir Kaune neseniai surengta diskusija „Kas mums liko iš 1863-iųjų sukilimo idealų?“ Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

Vienadienės musės lenda prie šimtmečio erelių (11)

Alkas.lt koliažas.

Iki  svarbiausio  Lietuvos valstybės atkūrimo  šimtmečio renginio – Vasario 16-osios minėjimo –  liko mažiau nei 100 dienų, tačiau jokio įsimintino paminklo jubiliejui (istorinio romano, epinio vaidybinio  filmo, monumentalios skulptūros) net nepradėta kurti. Šimtmečio padėkų „Europos Sąjungai ir savo senelei“  kampaniją pakeitė „revoliucinių idėjų Lietuvai“ konkursas,  dar tebevyksta „šimtmečio dovanų“ akcija, betrūksta  tik atsiprašymų už  „istorines lietuvių kaltes visoms kaimyninėms  tautoms“ vajaus. Užuot  iškilmingai Skaityti toliau

R. Čerškus. Pasaulio čempionė Rožė Namajūnaitė ir jos tikroji kilmė (video) (23)

Juozas Namajūnas ir Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 5 d. ryte vienas žinių portalas išsamiausiai aprašė, pasak lenkų sporto žiniasklaidos, „didžiausią 2017 metų sporto sensaciją“: „Lietuvių kilmės kovotoja šokiravo MMA pasaulį: nokautavo lenkę ir apsijuosė čempionės diržu“:

Praėjusią naktį Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje nugriaudėjo ilgai lauktas mišrių kovos menų (MMA) turnyras „UFC 217“, kuriame ryškiai sužibo lietuvių kilmės kovotojos Rose Namajunas žvaigždė. /…/  Visiška kovos autsaidere laikyta lietuvių kilmės kovotoja iš JAV savo pajėgumą įrodė ne žodžiais, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis? (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jei kam teko derinti styginį muzikos instrumentą, tas žinos: įtempsi per mažai – prastai skambės, pertempsi – nutrūks. Dažnu atveju tai galioja ir politikai, ir apskritai – žmogaus būčiai. Tiek santykiams tarp žmonių, tiek santykiams tarp idėjų.

Viena didžiausių klaidų idėjų pasaulyje – įsivaizdavimas, kad viena idėja galima paaiškinti visą žmogaus ir pasaulio būtį. Ar tai būtų individo, ar tautos, ar žmonijos, ar religijos, ar mokslo, ar tvarkos, ar vienybės, ar laisvės idėja. Kraštutinis užsiangažavimas ties viena idėja reiškia Skaityti toliau

V. Balkus. Migracija gali tapti katastrofa Lietuvai (video) (20)

Vitalijus Balkus | Asmeninė nuotr.

Pranešimas skaitytas „Tautos santalkos“ konferencijoje „Lietuvos išlikimas: geopolitinai aspektai“

Šiuo metu Lietuvoje migracijos problema labiausiai matoma per emigracijos procesus. Oficialiais duomenimis, š.m pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų, kas greičiausiai neatitinka realių skaičių, nes juose niekaip neatsispindi piliečiai nedeklaravę savo išvykimo. Tam, kad gautume realius skaičius, reikia sugretinti dirbančių, t.y. mokančių SoDros mokestį, deklaravusių savo gyvenamą vietą ir deklaravusių savo išvykimą iš Lietuvos. Taip tendencijos bus kur kas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? (15)

Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? | Youtube.com nuotr.

Tarpjūrio idėja labiausiai siejama su Lenkijos lyderio Juzefo Pilsudskio asmenybe. Jau po Pirmojo pasaulinio karo jis planavo federaciją, kurią sudarytų Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Baltarusija, Ukraina, Rumunija, Vengrija, tuometinė Čekoslovakija ir tuometinė Jugoslavija. Ši idėja turėjo priešininkų pačioje Lenkijoje – ypač iš Romano Dmovskio ir jo šalininkų – tautinių demokratų (endekų) pusės.

Lenkų endekai siekė unitarinės etninės Lenkijos valstybės, kurioje tautinės mažumos būtų sulenkintos. Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai ši federacija siejosi su Abiejų Tautų Skaityti toliau

„Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju maršrutu ruošiasi sujungti Kauną su Varšuva (0)

sumin.lt nuotr.

Kelionė iš Kauno į Varšuvą traukiniu jau kitąmet turėtų tapti realybe. „Lietuvos geležinkeliai“ su Lenkijos geležinkelių bendrove PKP iki kitų metų pradžios planuoja pasiūlyti keleiviams maršrutą, kuris leis patogiai pasiekti kaimyninės šalies sostinę.

Lenkiją ir Lietuvą šiuo metu jungia „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelio linija, kuria penkiskart per savaitę kursuoja traukinys Kaunas–Balstogė. Pakoregavus traukinių tvarkaraštį, Skaityti toliau

R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“? (130)

Blogeris ZeppelinusŽlugusių imperijų patriotai ir prasimanytų tautų nacionalistai – ar gali būti keistesnis vaizdelis?

Sunku mane nustebinti, bet gerbiamam Liutaurui Ulevičiui tai pavyko. Ne veltui yra žymus viešaryšininkas bei pijaro meistras.

Ėmė gerbiamas Liutauras ir šiandien nuo pat ryto apskelbė mūsų visų Tėvynę, brangiąją Nepriklausomą Lietuvą, dėl kurios tie kovota ir galvų guldyta, kažkokiu nesusipratimu. Tskant, istorine klaida. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Keiksmai Lietuvai diskusijoje prieš Kremliaus propagandą (35)

Alkas.lt koliažas

Lenkų diskusijų klube, kuris dar yra pasivadinęs „platforma, kurioje gimsta naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“ spalio 11 įvyko tarptautinė diskusija: „Lietuva ir Lenkija kartu prieš Kremliaus propagandą“. Čia pat dar paaiškinta: „Diskutuosime temomis, kuriose Lenkija ir Lietuva iš esmės sutaria“.

Kaip tik šis paaiškinimas nuteikė tam tikram optimizmui, nes jokia paslaptis, kad lig šiol lietuvių ir lenkų ginčai (taip pat ir Lenkų diskusijų klube) dažnai išvirsdavo į diskutantų kaltinimus Lietuvai dėl esą Lietuvos lenkų diskriminavimo. Skaityti toliau

G. Karosas. Interesas – Lietuva: dvispalvė magija (35)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius  politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?

Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę Skaityti toliau

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau

Lietuvoje gamintiems kino filmams – tarptautinių renginių sėkmė (1)

Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.

Lietuva – įdomi valstybė tiems užsienio kino kūrėjams, kurie čia atvyksta ieškoti ne tik lanksčių kino gamybos darbų ir paslaugų kainų, bet ir profesionalios komandos bei patrauklių vietų. Su Lietuvoje filmuojamais kino sumanymais dirba pasaulinio garso aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kino gamybos kompanijos, jiems talkina gausus Lietuvos kino profesionalų būrys, o mūsų šalies miestų gatvės virsta įvairiausiomis pasaulio valstybėmis – Italija, Japonija, Vokietija.

Tačiau kaip Lietuvoje nufilmuotoms kino juostoms, kuriose neretai vaidina ir Lietuvos aktoriai, sekasi tarptautinėje kino rinkoje? Skaityti toliau

Kaip 4 Lenkijos premjerai apiplėšė traukinį Bezdonyse (9)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Šiandien sukanka 109 metai kuomet 1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama dabar didvyriu Lenkijoje laikomo Juzefo Pilsudskio, įvykdė traukinio apiplėšimą Bezdonių geležinkelio stotyje.

Apiplėšimo metu buvo pavogta 200 000 rublių, vežtų į valstybės iždą iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Pavogti pinigai esą turėjo būti skirti tramvajaus linijai Vilniuje tiesti, tačiau atiteko lenkų pogrindžiui. Skaityti toliau

Vilniaus sąjūdis kelia klausimą dėl Lenkijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo (tiesioginė transliacija) (14)

Į Lietuvą atvyksta Lenkijos Seimo Maršalka Marekas Kuchčinskis su palyda | Wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 26 d., antradienį, į Lietuvos Respublikos Seimą su darbo reikalais atvyksta Lenkijos Seimo Maršalkos (Seimo pirmininko) Mareko Kuchčinskio (Marek Kuchciński) su palyda.

Rugsėjo 25 d., Lenkijos Seimo Maršalkos M. Kuchčinskio atsilankymo Vilniuje išvakarėse Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išplatino pareiškimą kuriame išriškė palaikymą Lenkijos siekiams, kad Vokietija atlygintų žalą kuri buvo padaryta Lenkijai antrojo pasaulinio karo metu. Skaityti toliau

V. Sinica. Apmąstant TALKOS padėtį (23)

Alkas.lt nuotr.

Kalba, pasakyta 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengtoje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigtas judėjimas  „TALKA kalbai ir tautai“.

Ką mes padarėme? Viena vertus, TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo. Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo piliečiams pavyko pasinaudoti Skaityti toliau

A. Butkus: Rusui laikyti Latvijos istorijos egzaminą yra „širdies draskymas“ (28)

Alvydas Butkus | vdu.lt nuotr.

Latvijos parlamentas rugsėjo 21 d. atmetė šalies prezidento Raimondo Vėjuonio pasiūlymą neberegistruoti Latvijos nepiliečiams gimusių vaikų kaip nepiliečių ir suteikti jiems pilietybę automatiškai.

Prof. dr. Alvydas Butkus, VDU Letonikos centro vadovas:

– Aš labai skeptiškai žvelgiu į tokias prezidento pastangas, nes puikiai žinau, kad didelė dalis Latvijos nepiliečių paprasčiausiai patys nenori tos pilietybės dėl senų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie pensijų fondus, negąsdinant nacionalizacija (1)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Tuomet startuos derinimo su visuomene etapai“… Taip rašo 15min.lt“ apie būsimos pensijų reformos pradžią. Tačiau paties portalo žurnalistai jau dalyvauja tuose derinimuose, kitaip tariant, diskusijose, tačiau reikšdami ne visuomenės, bet tik pensijų fondų nuomonę. Kaip atsitiko ir pasirodžiusiame portalo straipsnyje „Ministerija svarstė ir pensijų fonduose sukauptų lėšų nusavinimą, bet koją kiša konstitucija“.

Žodis „nusavinimas“ paprastam žmogui dažniausiai reiškia kažkokį blogą dalyką, greičiausiai konfiskaciją, tuo labiau, jeigu tas „nusavintojas“ yra valstybė ar jos struktūra. Įdomu, kur „15min.lt“ žurnalistas atrado tą nusavinimą-konfiskaciją, nes paviešintame Skaityti toliau

Oro navigacijos paslaugų teikėjai vienija jėgas (0)

Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos oro navigacijos paslaugų teikėjai vienija jėgas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos oro navigacijos paslaugų teikėjai sutarė dirbti kartu plėtodami oro maršrutų tinklą ir skrydžių valdymo infrastruktūrą. Tai įpareigojantis Bendradarbiavimo memorandumas pasirašytas Lenkijoje.

Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikėjos „Oro navigacija“ vadovas Mindaugas Gustys, Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūros PANSA prezidentas Janušas Niedziela ir Ukrainos oro navigacijos paslaugų teikėjos UkSATSE vadovas Dmitrijus Skaityti toliau

Buvęs Europos Parlamento pirmininkas: Reikia reformuoti ES taip, kad nacionalinės vyriausybės nebetrukdytų (6)

Džani Pitela_Gianni Pittella_wikipedija.org

Buvęs Europos Parlamento (EP) pirmininkas ir dabartinis antros didžiausios politinės grupės EP – Progresyvaus socialistų ir demokratų aljanso – vadovas Džani Pitela (Gianni Pittella) portale Politico.eu paskelbtame straipsnyje pareiškė, jog Europos Sąjungai (ES) reikia kuo skubiau reformuoti savo sąrangą taip, kad nacionalinės vyriausybės nebegalėtų trukdyti ES priimamiems sprendimams.

G. Pittela pareiškė, jog tikroji ES problema yra Europos Taryba, sudaryta iš ES priklausančių valstybių vadovų, vetuojanti Europos Komisijos ir Parlamento priimamus sprendimus. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kaista Europos Sąjungos ir Lenkijos santykiai: teisės ir teisingumo klausimas (29)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos, —bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą.

Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (26)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

V. Umbrasas: JAV naikintuvai Lietuvoje – saugumo ne tik regione, bet ir visame NATO ženklas (2)

Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas: „JAV naikintuvai Lietuvoje – saugumo ne tik regione, bet ir visame NATO ženklas“ | kam.lt, A. Gedrimo nuotr.

Rugpjūčio 30 d., Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos būstinėje Šiauliuose Jungtinės Amerikos Valstijos perėmė iš Lenkijos vadovavimą NATO oro policijos užduočiai Baltijos šalyse. Keturis ateinančius mėnesius saugumą Baltijos šalių oro erdvėje JAV užtikrins su naikintuvais F-15C „Eagle“ kartu su Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos būstinėje Amaryje išdėstytais Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvais F-16 .

Oro policijos užduoties vykdytojų pasikeitimo iškilmėse dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Skaityti toliau

Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą (2)

Rugpjūčio 25 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas-Valteris Šteinmejeris (Frank Walter Steinmeier). Čia jie susitiko su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, kuriai vadovauja Vokietija, kariais. Rukloje prezidentus lydėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Skaityti toliau

Susitiko Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai (1)

Susitiko Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai | kam.lt nuotr.

Rugpjūčio 24 d., Kijeve, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su Lenkijos gynybos ministru Antoniu Macierevičiumi (Antoni Macierewicz). Ministrai aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, siekiant stiprinti NATO buvimą regione bei sutarė tęsti pasitarimus vadovavimo NATO priešakinėms pajėgoms mūsų regione klausimais.

R. Karoblis išreiškė paramą Lenkijoje veikiančių NATO Šiaurės rytų daugianacionalinio korpuso štabo

Skaityti toliau

Dž. Miotis. Musulmonai sako Europai: „Vieną dieną visa tai bus mūsų“ (24)

Džiulio Meoti | Ilfoglio.it nuotr.

Praeitą savaitę Ispanijos mieste Barselonoje įvyko dar vienas islamo teroristinis išpuolis. Kadangi ši šalis daugybę metų buvo valdoma musulmonų, ji, panašiai kaip Izraelis, yra žemė, į kurios atgavimą daugybė islamistų mano turintys teisę.

Tuo pat metu toli nuo Ispanijos pradinės mokyklos uždarinėjamos valstybės, nes vaikų skaičius populiacijoje krito iki mažiau nei 10 procentų. Vyriausybė mokyklų pastatus pavertinėja slaugos ligoninėmis, teikiančiomis pagalbą senyviems Skaityti toliau

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? (21)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Rugpjūčio 22 d., 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, 305 kab. įvyks diskusija „Lietuviška tapatybė pasaulyje“.

Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai.

Pokalbyje apie lietuviškumą pasaulyje, dalyvaus LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro Skaityti toliau