Žymos archyvas: Lenkija-Lietuva

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (24)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

V. Landsbergis. Lenkijos problemos – mūsų problemos (169)

Vytautas Landsbergis | Penki.tv nuotr.

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau

Ž. Pavilionis: Viliuosi, kad bus atsisakyta Aušros vartus vaizduoti Lenkijos pasuose (4)

Lenkijoje surengtas plataus masto viešųjų ryšių renginys, kurį galima pavadinti teritoriniu priekaištu Lietuvai dėl Aušros vartų atvaizdo įrašymo į Lenkijos naujojo pavyzdžio piliečių pasus. Apie šį akibrokštą Lietuvai „Trakų žemė“ pakalbino  Seimo narį Žygimantą Pavilionį.

Lenkija, siekdama paminėti valstybės atkūrimo šimtmetį, išleidžia naujo tipo pasus ir leidžia žmonėms balsuoti dėl to, kokie vaizdai ar kokios su valstybingumo šimtmečiu susijusios vietos turi atsirasti tuose pasuose. Tarp 14 galimų, atsidūrė ir Skaityti toliau

A. Lapinskas. Baikime lenkams dalinti nepagrįstus pažadus (77)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Lipti ant grėblio yra dalies mūsų aistra, bet tai pagydoma“, – teigia žinomas laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, kalbėdamas, tiesa, visai kita tema, nei šiame straipsnyje, tačiau mintys apie grėblį ir aistrą tinka ir šiuo atveju.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, su teisingumo ministre Milda Vainiūte aptaręs siūlomus projektus dėl asmenvardžių rašybos pasakė, kad įstatymą Seimas turėtų priimti artėjančioje rudens sesijoje ir kad „siūlomas įstatymas atvers kelią originalias pavardes pagrindiniame paso puslapyje rašyti ir vietos lenkams“. Pasakyta tariamąja nuosaka ir būsimuoju laiku, bet šiaip ar taip, tai yra PAŽADAS, beje prieštaraujantis dviem Lietuvos teisės aktams. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė  Lietuvai (49)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su  Bandera jūs į Europą neįžengsite“.

Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidų, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Vokietija ir Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą tose šalyse, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten Skaityti toliau

Vroclavo universitete jau ketvirtąjį kartą vyks Tarptautinis Lituanistų Kongresas (8)

Vroclavo universiteto lietuvių kalbos ir kultūros studijų vadove dr. Tatjana Vologdina | Kongreso Feisbuko paskyros nuotr.

2017 metai gausūs įvairių simbolinių įvykių Lietuvai. IV Kongresui pasirinktos tris pagrindines temos:

1. Lietuvių kalbos kultūra. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Kongresas sieks atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos išskirtinumą ir jos ypatingą reikšmę

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Trojanovo mūšis – viduramžių Lietuvos kovų Lenkijoje aidas (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi didžiausią viduramžių Lietuvos pergalę kovose su Lenkija – Trojanovo mūšį. Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos viduramžiais buvo perdėm draugiški, ir, skirtingai nei su kitais kaimynais, mūšių su lenkais mes neturėjome. Su tuo nesutinka R. Dediala – kovos tarp lietuvių ir lenkų XIII–XIV a. vyko gan intensyviai, ir geriausias to įrodymas – 1294 m. birželio 10 d. Vytenio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę.

Kodėl, dar netapęs Lietuvos valdovu, Vytenis jau pasižymėjo kaip karvedys? Ką galima pasakyti apie šį iškilų kunigaikštį? Ar ne be reikalo jis paliekamas žymiojo savo įpėdinio Gedimino šešėlyje? Kokia buvo jo politika Lenkijoje? Kokiomis aplinkybėmis įvyko Trojanovo mūšis ir kokios buvo jo pasekmės? Šiuos ir kitus klausimus svarstome laidos metu. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu? (36)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.

Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento Skaityti toliau

L. Linkevičius Varšuvoje: Esame vienoje valtyje, todėl privalome laikytis išvien (2)

URM nuotr.

Sausio 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje Lenkijos užsienio reikalų ministro kvietimu, rašoma pranešime spaudai.

„Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių. Mes esame kaimynės, turinčios amžius trukusios bendros valstybės patirtį, NATO ir ES sąjungininkės. Dvišalių santykių su Lenkija plėtra yra vienas svarbiausių naujosios Vyriausybės prioritetų. Esame pasirengę atviram dialogui su Lenkija visais klausimais. Skaityti toliau

Lietuvos diplomato R. Kačinsko atsakymas Lenkijai: Vilnius pasirengęs ginti Varšuvą (9)

Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą – tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį, rugsėjo 27 dieną, paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktoriaus, buvusio gynybos ministro Jano Paryso pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Jo teigimu, lenkų padėtis Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje, todėl būtų sunku įtikinti lenkų karis ginti Lietuvą agresijos atveju.

Šias pastabas Lietuvos diplomatai pavadino įžeidžiančiomis, jas sukritikavo ir Lenkijos spauda, o kai kurie žurnalistai paragino atsiprašyti lietuvių. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

Tautininkai ragina palaikyti Lenkiją pasisakančią prieš ES diktatą (video) (20)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 15 d. 10:30 val. Seimo  spaudos konferencijų salėje įvyko Nepriklausomybės akto signataro, išrinktojo Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) pirmininko Audriaus Rudžio spaudos konferencija „Solidarumas su Europos sąjungos biurokratų puolama Lenkijos Respublika ir ES migracijos politikos grimasos“. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus LTS išrinktas vicepirmininkas ideologijai Marius Kundrotas bei Profesinės sąjungos „Solidarumas։ koordinacinės tarybos ir LTS tarybos narys Ričardas Garuolis.

Skaityti toliau

Lenkijoje vėl kyla protestai (5)

EPA nuotr.

Gruodžio 19 dieną Lenkijoje surengtos save pasivadinusios Demokratijos apsaugos komiteto masinės demonstracijos.

Didžiuosiuose Lenkijos miestuose susirinko žmonės, kurie ragino nevaržyti demokratinių laisvių bei garantuoti konstitucinio teismo nepriklausomybę, nepolitizuoti valstybinės žiniasklaidos ir valdžios institucijų.

Prie protestuojančiųjų prisidėjo ir  Londone, Briuselyje, Berlyne bei Japonijoje gyvenantys lenkai. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia (3)

LLRA protesto akcija prieš mokyklų pertvarką, 2015 06 02 d.| Alkas.lt-nuotr.

Pernai rudenį grupė jaunų Lietuvos lenkų inteligentų nusprendė įkurti Lenkų diskusijų klubą –  „platformą, kurioje gimtų naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“. Be abejo, naujų idėjų, tiksliau naujo požiūrio į lietuvių-lenkų santykius jau seniai reikėjo.

Įdomiausia, kad prelegentais pirmuosiuose klubo susitikimuose buvo ne lenkai, bet lietuviai – žymūs Lietuvos diplomatai ambasadoriai Antanas Valionis ir Remigijus Motuzas. Kaip tik tai man tuomet ir užkliuvo, nes jie tame klube nė nebandė ginti Lietuvos pozicijos, bet pūtė tą pačią lenkų propagandos dūdą: kaip Lietuvos lenkams blogai toje Lietuvoje, kaip lietuvių valdžia jais nesirūpina, Skaityti toliau

P. Gylys. Kaip Varšuva klupdo Vilnių (16)

Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos už Lietuvos Seimo sprendimus | Alkas.lt nuotrauka

Lietuva neturi tikro elito, beveik neturi galingų dvasios aristokratų. Ją valdo naujoji nomenklatūra. Egoistiška, savo interesų rate užsidariusi, nepatriotiška, baili, vasališka, instinktyviai ieškanti pono, kuriam galėtų paklusti. Neturėdama gilaus ir autentiško nacionalinių interesų suvokimo ji neturi aiškios valstybės reikalų tvarkymo strategijos nei šalies viduje, nei tarptautinėje arenoje.

Štai naujausias pavyzdys. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius susitikime su lenkiškos žiniasklaidos atstovais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad „vykdomas labai didelis SPAUDIMAS Skaityti toliau

Seimo nariai prašo Lietuvos vadovus kreiptis į Lenkijos Senato pirmininką (18)

B. Borusevičius: Na, tai iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai... | youtobe.com stopkadras

Liepos 11 d. Seimo ryšių su visuomene skyrius išplatino pranešimą, kad grupė Seimo narių šiandien kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Loreta Graužinienę ir Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir paprašė oficialiai kreiptis į Lenkijos Senato pirmininką Bogdaną Borusevičių (Bogdan Borusewcz) ir viešai patvirtinti arba paneigti savo spekuliacijas dėl Lenkijos kaip NATO narės įsipareigojimų Lietuvai vykdymo, kurios paties B. Borusevičiaus yra siejamos su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliamų dvikalbystės reikalavimų vykdymu Lietuvoje. Skaityti toliau

Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos (69)

B. Borusevičius: Na, tai  iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai... | youtobe.com stopkadras

Liepos 2 d. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewcz) susitikime su lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad Lenkija vykdo labai didelį spaudimą Lietuvai dėl lenkų gyvenančių Lietuvoje teisių.

„Stebime, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – Senato pirmininko žodžius cituoja Lietuvos lenkų radijo stotis „Znad Wilii“. Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose (10)

Lenkijoje sukurtas provokacins filmas apie Vilniaus susigražinimą | saltinis youtube.com

Stebėjau žurnalistės R. Miliūtės ir politine, ir kalbine vadinamą diskusiją dėl kitataučių pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose (LRT laida „Teisė žinoti“, 2014-04-14 d.) ir stebėjausi paprasčiausiu ir politikų, ir kalbininkų išsisukinėjimu trumpai ir aiškiai nepasakanat esmės.

Ši problema yra akivaizdžiai politizuota, bet ją, padėjus pagrindus kai kuriems lietuvių kalbą išdavusiems kalbininkams, pasinaudojusi suteikta galimybe, politizavo ne Lietuva, o mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, galbūt irgi kieno nors kurstoma. Ir toks didesnės ir galingesnės valstybės politikų elgesys jau rodo kišimąsi į mažesnės valstybės, šiuo atveju Lietuvos, vidaus reikalus, Skaityti toliau

V. Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo (8)

Alkas.lt nuotr.

Lietuva po 120 rusų carų nelaisvės metų – nacionalinės priespaudos, gimtojo žodžio draudimo, jos vardo išbraukimo iš pasaulio tautų ir valstybių tarpo, rusinimo ir lenkinimo, dėka lietuviško kaimo nepraradusio lietuvybės, išlaikiusio lietuvių kalbą, iš jo 19 amžiaus pabaigos kilusių šviesuolių, Lietuva buvo prikelta tautiniam atgimimui.

Pasinaudojusi kaimyninių imperinių valstybių tarpusavio prieštaravimais, dėl ko 1914 metais kilo pirmas pasaulinis karas besitęsiąs keturis metus nualino kariaujančias šalis. Kilusiomis revoliucijomis pasinaudojo pavergtos tautos, jų tarpe ir Lietuva. Skaityti toliau

K. Koženiovska. Lenkų kultūros buvimas Rytuose (33)

Alkas.lt redakcijos pratarmė

Kol Lietuvos politikai, politologai ir apžvalgininkai vis dar spėlioja, kodėl Lenkija pastaraisiais metais rodo Lietuvai išskirtinį nedraugiškumą primesdama nepagrįstus kaltinimus tariama Lietuvos lenkų tautinės mažumos diskriminacija ir kitomis nebūtomis nuodėmėmis, kai tuo tarpu kaimyninei Latvijai kažkodėl jokių pretenzijų neturi, Lenkijos politologai jau seniai vykdo mokslininkų parengtą į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių teritorijų repolonizacijos strategiją. Nors pirmiausiai ši strategija yra nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo  ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ Skaityti toliau

Lenkijos prezidentas apdovanojo lietuvių poetą ir vertėją T.Venclovą (2)

T.Vinicko nuotr. (DELFI)

Lenkijos Nepriklausomybės dienos proga Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronislavas Komorovskis už nepaprastus nuopelnus stiprinant tarpkultūrinį dialogą, humanizmo idėjų sklaidą ir kultūrinio Lenkijos paveldo populiarinimą Didžiojo kryžiaus ordinu apdovanojo rašytoją, vertėją, publicistą Tomą Venclovą.

Tomui Venclovai skirtas apdovanojimas yra aukščiausias ne Lenkijos Respublikos piliečiui skiriamas apdovanojimas. Skaityti toliau

G. Songaila. Lenkijos politika Lietuvoje (politiko komentaras) (audio) (18)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Pakalbėkime apie Lietuvos ir Lenkijos santykių keblumus, apie tai, kaip kai kas siekia pasinaudoti mūsų valdančiųjų papuvimu ir savigarbos stoka.

Praėjusią savaitę Lietuva ir vėl sulaukė akibrokšto iš Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio: bendrus su Lietuva energetikos ir susisiekimo projektus jis susiejo su lenkiškos asmenvardžių rašybos ir dvikalbių gatvių užrašų įvedimu Lietuvoje. Šį kartą Sikorskis pranoko net ir Putiną – pastarasis, uždarydamas Draugystės naftotiekį remontui šio sprendimo atvirai nesusiejo  su reikalavimais Lietuvai… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena (21)

Česlovas Iškauskas | A.Didžgalvio, delfi.lt nuotr.

Tiek žmonių, tiek valstybių santykiuose nuo seno egzistuoja sąvoka „ultimatumas“. Ji kilusi iš lot. ultimatum arba ultimus – paskutinis. Žodynai aiškina: ultimatumas – dokumentu arba žodžiu vienos arba kelių valstybių kitai valstybei pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų sankcijų arba atitinkamų priemonių, jeigu išsakytas reikalavimas per tam tikrą numatytą laikotarpį bus neįvykdytas.

Šis terminas naudojamas ir kitose gyvenimo srityse, tiesiog norint įvardinti reikalavimą, kuris pateikiamas su grasinimu imtis priemonių. Netgi šnekamojoje kalboje sakoma: žmona vyrui pateikė ultimatumą – negerk, kitaip skirsiuosi… Skaityti toliau

B.Komorovskis: stebėsime, ar Lietuvos žodžiai taps darbais (18)

KomorovskisLenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) į Vilnių keliauja nusiteikęs optimitiškai. Vasario 16-ąją Lietuvoje viešėsiantis Lenkijos vadovas teigia laukiantis naujo starto santykiuose su Lietuva, tačiau primena, kad Lietuvos politikai davė žodį, kurį kaip nors turės tesėti.

Duodamas interviu Lenkijos radijui, B. Komorovskis neslėpė, kad nemažos viltys siejamos ir su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) dalyvavimu koalicijoje. Sykiu Lenkijos prezidentas užsimena, kad prie valdančiųjų prisijungusi LLRA lenkų tautinės mažumos klausimus gali spręsti Lietuvos vidaus politikoje – kur kas efektyviai nei iki Seimo rinkimų. Skaityti toliau

D.Tuskas: būtume laimingiausia valstybe, jei santykiai su kitais būtų tokie kaip su Lietuva (6)

A.Butkevičius ir D.Tuskas | premier.gov.pl nuotr.

Šiandien, vasario 12 dieną, Varšuvoje (Lenkija) viešintis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su Lenkijos Vyriausybės vadovu Donaldu Tusku. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė abiem šalims svarbius ekonomikos ir energetikos klausimus bei dvišalį bendradarbiavimą.

„Būtume pačia saugiausia ir laimingiausia valstybe, jei su kitomis šalimis būtų tokie santykiai kaip su Lietuva“, – po susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjo Lenkijos premjeras D. Tuskas.

Lietuvos Ministras Pirmininkas A. Butkevičius taip pat pasidžiaugė aktyviu ekonominiu bendradarbiavimu. Skaityti toliau

A. Kubilius: „atsiprašymais“ sukuriami nepagrįsti lūkesčiai (12)

Andrius Kubilius

„Pastangos gerinti santykius su kaimynine Lenkija yra sveikintinos, bet persistengus su „atsiprašymais“ tokios pastangos gali būti sukompromituotos, taip pat ir „atsiprašymais“ sukurtų nepagrįstų lūkesčių“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, reaguodamas į užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus pasisakymus vizito Lenkijoje metu. – L.Linkevičius atsiprašė už socialdemokratus, kurie 2010 m. Seime neparėmė XV Vyriausybės pateikto pavardžių rašymo įstatymo projekto. Šia proga kyla klausimas, kodėl L.Linkevičius atsiprašė lenkų Vyriausybės, o ne mūsų XV Vyriausybės?“ Skaityti toliau

Po L.Linkevičiaus „atsiprašymo“ viešas pareiškimas visuomenei, dėl ministro atsistatydinimo (78)

L.Linkevičius ir R.Sikorskis | urm.lt nuotr.

Vakar, vasario 7 dieną, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Varšuvoje Lietuvos vardu „atsiprašė“ už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas esą „nesugebėjo“ priimti įstatymo dėl lenkiškos rašybos, kai į Lietuvą buvo atvykęs velionis Lenkijos Respublikos prezidentas Lechas Kačynskis.

„Tai didžiulė gėda. L.Kačynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Tai, kas nutiko jo vizito metu, yra liūdna. Tuomet nebuvau Seimo nariu, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija? (2)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

2011 m. lapkričio 28 dieną, paskelbus Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti Lenkijos pusės atskirąjį komunikatą, net nesulaukę Lietuvos pusės pareiškimo, jam puolė pritarti gana įtakingais tapę „Lietuvos lenkiškų mokyklų tėvų atstovai“ (Przedstawiciele Rodziców Szkół Polskich na Litwie), paskelbę savąjį pritarimo Lenkijos nuomonei pareiškimą.

Apskritai, to galima buvo ir tikėtis. Lietuvos pusės analogišką dokumentą, pasirašytą viceministro Vaido Bacio ir pasirodžiusį vieną dieną vėliau, sunku nuginčyti, nes jame duota tokia išsami ekspertinė Lietuvos lenkų švietimo analizė, Skaityti toliau