Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…
Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…
Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…
Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau
1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.
Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau
Gegužės 3 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, minint Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio metus, Lenkijos Respublikos nacionalinę šventę – Gegužės 3-iąją – ir 1791-ųjų m. gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines, bus surengtas nenumatytas Seimo posėdis.
Šiame renginyje kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus (Andriy Parubiy), Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlavas Okinčicas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir Skaityti toliau
Šiandien (2018 03 03) perskaitęs „Alke“ Jūsų laišką Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai labai apsidžiaugiau Jūsų patriotiškumu, tikru inteligentiškumu ir garbingumu, kuriuo taip trūksta daugeliui lietuvių net su aukščiausiais mokslo laipsniais, į aukščiausias valdžios kėdes atsisėdusiems; batlaižiškos, baudžiauninikiškos nuostatos tebevyrauja ir tarp Lietuvos istorikų,ypač apdovanuotojų ordinais „Už nuopelnus Lenkijai“ – daugelis jų, užuot rimtai panagrinėję lietuvių Tautos ir valstybės žūties priežastis, skuba, kaip ir sovietinės okupacijos metais įsiteikti tik svetimiesiems, Skaityti toliau
Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai
Ponas Prezidente,
Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių žinių ir kultūros. Skaityti toliau
Valstybės šimtmetis beldžiasi į Lietuvos duris. Turbūt natūralu, jog atėjus tokiai progai susimąstome apie tuos, kurie mūsų šalį sukūrė. Galvojam, kaip galėtume savo tėvus kūrėjus įamžinti ir pagerbti, stengiamės įvertinti tuos, kuriems vis dar esam nepakankamai dėkingi. Mūsų pirmtakams atsibodo būti „imperijų kampininkais“, tad jie drąsiai stojo ginti savo Tėvynės idėjų. Vis dėlto Lietuvos šimtmečio spindesy pasigirsta ir nuomonių, jog už mūsų nepriklausomybę turėtume būti dėkingi suirutėms arba kaimyninių šalių diktatoriams. Kaip yra iš tiesų? Skaityti toliau
Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai ir jos valstybingumui, o dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos okupacijos siūlyta vos ne vienos rusų humoristinės laidos personažo žodžiais – suprasti ir atleisti.
Adamas Michnikas: „Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus“ Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d., antradienį, į Lietuvos Respublikos Seimą su darbo reikalais atvyksta Lenkijos Seimo Maršalkos (Seimo pirmininko) Mareko Kuchčinskio (Marek Kuchciński) su palyda.
Rugsėjo 25 d., Lenkijos Seimo Maršalkos M. Kuchčinskio atsilankymo Vilniuje išvakarėse Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išplatino pareiškimą kuriame išriškė palaikymą Lenkijos siekiams, kad Vokietija atlygintų žalą kuri buvo padaryta Lenkijai antrojo pasaulinio karo metu. Skaityti toliau
Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.
Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau
Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.
Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau
Lenkijoje surengtas plataus masto viešųjų ryšių renginys, kurį galima pavadinti teritoriniu priekaištu Lietuvai dėl Aušros vartų atvaizdo įrašymo į Lenkijos naujojo pavyzdžio piliečių pasus. Apie šį akibrokštą Lietuvai „Trakų žemė“ pakalbino Seimo narį Žygimantą Pavilionį.
„Lenkija, siekdama paminėti valstybės atkūrimo šimtmetį, išleidžia naujo tipo pasus ir leidžia žmonėms balsuoti dėl to, kokie vaizdai ar kokios su valstybingumo šimtmečiu susijusios vietos turi atsirasti tuose pasuose. Tarp 14 galimų, atsidūrė ir Skaityti toliau
„Lipti ant grėblio yra dalies mūsų aistra, bet tai pagydoma“, – teigia žinomas laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, kalbėdamas, tiesa, visai kita tema, nei šiame straipsnyje, tačiau mintys apie grėblį ir aistrą tinka ir šiuo atveju.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, su teisingumo ministre Milda Vainiūte aptaręs siūlomus projektus dėl asmenvardžių rašybos pasakė, kad įstatymą Seimas turėtų priimti artėjančioje rudens sesijoje ir kad „siūlomas įstatymas atvers kelią originalias pavardes pagrindiniame paso puslapyje rašyti ir vietos lenkams“. Pasakyta tariamąja nuosaka ir būsimuoju laiku, bet šiaip ar taip, tai yra PAŽADAS, beje prieštaraujantis dviem Lietuvos teisės aktams. Skaityti toliau
Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su Bandera jūs į Europą neįžengsite“.
Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidų, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Vokietija ir Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą tose šalyse, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten Skaityti toliau
Gegužės 22-24 dienomis Vroclavo universitete jau ketvirtąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame bus aptarti lietuvių kalbos, kultūros, istorijos, politikos, lietuvių-lenkų santykių klausimai.
2017 metai gausūs įvairių simbolinių įvykių Lietuvai. IV Kongresui pasirinktos tris pagrindines temos:
1. Lietuvių kalbos kultūra. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Kongresas sieks atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos išskirtinumą ir jos ypatingą reikšmę
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi didžiausią viduramžių Lietuvos pergalę kovose su Lenkija – Trojanovo mūšį. Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos viduramžiais buvo perdėm draugiški, ir, skirtingai nei su kitais kaimynais, mūšių su lenkais mes neturėjome. Su tuo nesutinka R. Dediala – kovos tarp lietuvių ir lenkų XIII–XIV a. vyko gan intensyviai, ir geriausias to įrodymas – 1294 m. birželio 10 d. Vytenio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę.
Kodėl, dar netapęs Lietuvos valdovu, Vytenis jau pasižymėjo kaip karvedys? Ką galima pasakyti apie šį iškilų kunigaikštį? Ar ne be reikalo jis paliekamas žymiojo savo įpėdinio Gedimino šešėlyje? Kokia buvo jo politika Lenkijoje? Kokiomis aplinkybėmis įvyko Trojanovo mūšis ir kokios buvo jo pasekmės? Šiuos ir kitus klausimus svarstome laidos metu. Skaityti toliau
„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.
Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento Skaityti toliau
Sausio 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje Lenkijos užsienio reikalų ministro kvietimu, rašoma pranešime spaudai.
„Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių. Mes esame kaimynės, turinčios amžius trukusios bendros valstybės patirtį, NATO ir ES sąjungininkės. Dvišalių santykių su Lenkija plėtra yra vienas svarbiausių naujosios Vyriausybės prioritetų. Esame pasirengę atviram dialogui su Lenkija visais klausimais. Skaityti toliau
Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą – tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį, rugsėjo 27 dieną, paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktoriaus, buvusio gynybos ministro Jano Paryso pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Jo teigimu, lenkų padėtis Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje, todėl būtų sunku įtikinti lenkų karis ginti Lietuvą agresijos atveju.
Šias pastabas Lietuvos diplomatai pavadino įžeidžiančiomis, jas sukritikavo ir Lenkijos spauda, o kai kurie žurnalistai paragino atsiprašyti lietuvių. Skaityti toliau
Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.
Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau, Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos, skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje – daugiausia portalas L24.lt) per tris mėnesius:
2016 m. sausio 14 dieną Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau
Sausio 15 d. 10:30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Nepriklausomybės akto signataro, išrinktojo Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) pirmininko Audriaus Rudžio spaudos konferencija „Solidarumas su Europos sąjungos biurokratų puolama Lenkijos Respublika ir ES migracijos politikos grimasos“. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus LTS išrinktas vicepirmininkas ideologijai Marius Kundrotas bei Profesinės sąjungos „Solidarumas։ koordinacinės tarybos ir LTS tarybos narys Ričardas Garuolis.
Gruodžio 19 dieną Lenkijoje surengtos save pasivadinusios Demokratijos apsaugos komiteto masinės demonstracijos.
Didžiuosiuose Lenkijos miestuose susirinko žmonės, kurie ragino nevaržyti demokratinių laisvių bei garantuoti konstitucinio teismo nepriklausomybę, nepolitizuoti valstybinės žiniasklaidos ir valdžios institucijų.
Prie protestuojančiųjų prisidėjo ir Londone, Briuselyje, Berlyne bei Japonijoje gyvenantys lenkai. Skaityti toliau
Pernai rudenį grupė jaunų Lietuvos lenkų inteligentų nusprendė įkurti Lenkų diskusijų klubą – „platformą, kurioje gimtų naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“. Be abejo, naujų idėjų, tiksliau naujo požiūrio į lietuvių-lenkų santykius jau seniai reikėjo.
Įdomiausia, kad prelegentais pirmuosiuose klubo susitikimuose buvo ne lenkai, bet lietuviai – žymūs Lietuvos diplomatai ambasadoriai Antanas Valionis ir Remigijus Motuzas. Kaip tik tai man tuomet ir užkliuvo, nes jie tame klube nė nebandė ginti Lietuvos pozicijos, bet pūtė tą pačią lenkų propagandos dūdą: kaip Lietuvos lenkams blogai toje Lietuvoje, kaip lietuvių valdžia jais nesirūpina, Skaityti toliau
Lietuva neturi tikro elito, beveik neturi galingų dvasios aristokratų. Ją valdo naujoji nomenklatūra. Egoistiška, savo interesų rate užsidariusi, nepatriotiška, baili, vasališka, instinktyviai ieškanti pono, kuriam galėtų paklusti. Neturėdama gilaus ir autentiško nacionalinių interesų suvokimo ji neturi aiškios valstybės reikalų tvarkymo strategijos nei šalies viduje, nei tarptautinėje arenoje.
Štai naujausias pavyzdys. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius susitikime su lenkiškos žiniasklaidos atstovais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad „vykdomas labai didelis SPAUDIMAS Skaityti toliau
Liepos 11 d. Seimo ryšių su visuomene skyrius išplatino pranešimą, kad grupė Seimo narių šiandien kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Loreta Graužinienę ir Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir paprašė oficialiai kreiptis į Lenkijos Senato pirmininką Bogdaną Borusevičių (Bogdan Borusewcz) ir viešai patvirtinti arba paneigti savo spekuliacijas dėl Lenkijos kaip NATO narės įsipareigojimų Lietuvai vykdymo, kurios paties B. Borusevičiaus yra siejamos su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliamų dvikalbystės reikalavimų vykdymu Lietuvoje. Skaityti toliau
Liepos 2 d. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewcz) susitikime su lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad Lenkija vykdo labai didelį spaudimą Lietuvai dėl lenkų gyvenančių Lietuvoje teisių.
„Stebime, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – Senato pirmininko žodžius cituoja Lietuvos lenkų radijo stotis „Znad Wilii“. Skaityti toliau
Stebėjau žurnalistės R. Miliūtės ir politine, ir kalbine vadinamą diskusiją dėl kitataučių pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose (LRT laida „Teisė žinoti“, 2014-04-14 d.) ir stebėjausi paprasčiausiu ir politikų, ir kalbininkų išsisukinėjimu trumpai ir aiškiai nepasakanat esmės.
Ši problema yra akivaizdžiai politizuota, bet ją, padėjus pagrindus kai kuriems lietuvių kalbą išdavusiems kalbininkams, pasinaudojusi suteikta galimybe, politizavo ne Lietuva, o mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, galbūt irgi kieno nors kurstoma. Ir toks didesnės ir galingesnės valstybės politikų elgesys jau rodo kišimąsi į mažesnės valstybės, šiuo atveju Lietuvos, vidaus reikalus, Skaityti toliau
Lietuva po 120 rusų carų nelaisvės metų – nacionalinės priespaudos, gimtojo žodžio draudimo, jos vardo išbraukimo iš pasaulio tautų ir valstybių tarpo, rusinimo ir lenkinimo, dėka lietuviško kaimo nepraradusio lietuvybės, išlaikiusio lietuvių kalbą, iš jo 19 amžiaus pabaigos kilusių šviesuolių, Lietuva buvo prikelta tautiniam atgimimui.
Pasinaudojusi kaimyninių imperinių valstybių tarpusavio prieštaravimais, dėl ko 1914 metais kilo pirmas pasaulinis karas besitęsiąs keturis metus nualino kariaujančias šalis. Kilusiomis revoliucijomis pasinaudojo pavergtos tautos, jų tarpe ir Lietuva. Skaityti toliau
Alkas.lt redakcijos pratarmė
Kol Lietuvos politikai, politologai ir apžvalgininkai vis dar spėlioja, kodėl Lenkija pastaraisiais metais rodo Lietuvai išskirtinį nedraugiškumą primesdama nepagrįstus kaltinimus tariama Lietuvos lenkų tautinės mažumos diskriminacija ir kitomis nebūtomis nuodėmėmis, kai tuo tarpu kaimyninei Latvijai kažkodėl jokių pretenzijų neturi, Lenkijos politologai jau seniai vykdo mokslininkų parengtą į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių teritorijų repolonizacijos strategiją. Nors pirmiausiai ši strategija yra nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ Skaityti toliau
Lenkijos Nepriklausomybės dienos proga Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronislavas Komorovskis už nepaprastus nuopelnus stiprinant tarpkultūrinį dialogą, humanizmo idėjų sklaidą ir kultūrinio Lenkijos paveldo populiarinimą Didžiojo kryžiaus ordinu apdovanojo rašytoją, vertėją, publicistą Tomą Venclovą.
Tomui Venclovai skirtas apdovanojimas yra aukščiausias ne Lenkijos Respublikos piliečiui skiriamas apdovanojimas. Skaityti toliau
Pakalbėkime apie Lietuvos ir Lenkijos santykių keblumus, apie tai, kaip kai kas siekia pasinaudoti mūsų valdančiųjų papuvimu ir savigarbos stoka.
Praėjusią savaitę Lietuva ir vėl sulaukė akibrokšto iš Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio: bendrus su Lietuva energetikos ir susisiekimo projektus jis susiejo su lenkiškos asmenvardžių rašybos ir dvikalbių gatvių užrašų įvedimu Lietuvoje. Šį kartą Sikorskis pranoko net ir Putiną – pastarasis, uždarydamas Draugystės naftotiekį remontui šio sprendimo atvirai nesusiejo su reikalavimais Lietuvai… Skaityti toliau
