Žymos archyvas: leniškos pavardės

V. Stundys. Asmenvardžių rašymo dokumentuose keitimo siekiai – sąmoninga ir suplanuota antikonstitucinė akcija? (8)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Besitęsianti diskusija dėl asmenvardžių rašymą dokumentuose, nors visais būdais norima parodyti kalbos tradicijos gynėjų konservatyvumą, jų senamadiškumą, nėra tik skirtingos nuomonės. Visuomenės informavimo priemonėse jau kelias savaites „vyksta“ tikslinga akcija: reikia įteisinti autentišką rašymą tiek ir taip, kaip nori kiekvienas. Tačiau kur kas svarbiau, ką šiuo klausimu pasako Konstitucinis Teismas (KT) ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), t.y. tos valstybės institucijos, kurios šiuo atveju yra kompetentingiausios. Tik Konstituciniam Teismui suteikta galia aiškinti Konstituciją ir kitų teisės aktų atitiktį Jai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija įgaliota rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu. Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams (37)

Inga Baranauskienė | Asmeninė nuotr.

Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose.

Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip tik jo nevadina: Džyzos, Džesu, Iesus…

Vis dėlto Dievo sūnus, kurio originalus vardas skambėjo „Jėšu“, kažkaip iškenčia ir žaibais nesisvaido, reikalaudamas rašyti Jo vardą aramėjiškai יְשׁוּ iš dešinės į kairę. Nereikalauja net rašybos pagal skambesį… Skaityti toliau

A.Juozaitis. Lenkija kurčia (46)

Vilnijos krašte veikiantis Valdemaras Tomaševskis kartu su imperinių Lenkijos sluoksnių strategais sapnuote sapnavo, kada jų žodžiai pasieks Lenkijos prezidento ir premjero liežuvįNėra Lietuvos?

Prieš savaitę susitiko Lietuvos ir Lenkijos rašytojai. Ne visi, bet viršūnėlės, susitelkusios po tarptautine PEN centro vėliava. Pasižiūrėjo vieni kitiems į akis ir išsižiojo iš nuostabos: dvidešimt metų nesimatę. Ir toks keistas, kosminis jausmas apėmė: tuščiai praskriejo gyvenimo šmotas. Visą pasaulį visi aplakstė, egzotikų prisiuostė, o kad būtų artimiausią kaimyną pažinę? Taigi paskutinėje Skaityti toliau