Žymos archyvas: legitimacija

G.Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II) (5)

Gintaras Beresnevičius

Šventės kaip šventybiškos pajautos teritorija

Antras legitimacijos lygmuo tai tiesiog šventės. Iš dalies galime kalbėti ir apie krikščioniškas šventes, tačiau pats švenčių šventimas, nuo Kūčių, kai po staltiese tiesiami (slepiami) aukojimo pakloto šiaudai iki Vėlinių, kai tiesiog praktikuojamas protėvių kultas – modifikuotas ir Bažnyčios, ir sovietų, bet išlikęs bene šviesiausia (ne paradoksas) bendravimo su mirusiais, t. y. su protėviais švente. Laužai kapinėse miniatiūrizavosi, buvo paversti į ugneles ant kapų, bet tai ir yra aukojimo laužų miniatiūros kaip ir prėskučiai/šližikai yra protėviams aukojamo duonos kepalo miniatiūros. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I) (6)

Gintaras Beresnevičius

Skelbiame iki šiol neskelbto diskusinio religijotyrininko Gintaro Bereresnevičiaus (1961-2006) straipsnio I dalį. Šį straipsnį  jis buvo paprašytas specialiai parašyti 2003 m. numatytam išleisti leidiniui „Senieji baltų simboliai šiandien“. Leidiniui taip ir neišėjus į dienos šviesą straipsnis liko neišspausdintas, www.alkas.lt

Senovės lietuvių religija neegzistuoja ir jos neprikelsime; šią tezę esu gynęs ir toliau negaliu sakyti, kad mano nuomonė čia yra labai jau pasikeitusi. Vis dėlto gyvybingas senosios tradicijos tęsėjų judėjimas leistų kiek kitaip peržiūrėti „legitimacijos“ sampratą kaip ir dar kelias įprastines sąvokas, sakykime „tradicija“, „tąsa“ ir pan. Skaityti toliau