Žymos archyvas: ledynai

Manote, kad vandens lygis visame pasaulyje kinta tolygiai? Pasirodo, Žemės planeta „išdūrė“ visus, net ir mokslininkus (0)

vandens-lygio-kilimas_technologijos-lt

Naujas tyrimas rodo, kad nuvertinome XX amžiuje vykusį jūros lygio kilimą šiauriniame pusrutulyje, nes istoriniai įrašai kai kuriose vietose pakilimo rodmenys nuo globalaus vidurkio skyrėsi 5% – 28%.

Naudodami pradinius jūros lygio matavimus naujame klimato modelyje, tyrėjai išsiaiškino, kad jūros lygio vertinimas rėmėsi matavimais tam tikrose vietose, kurios neparodė globalaus pakilimo, o tikrąjį vaizdą pradedame regėti tik dabar. Skaityti toliau

A. Čaplikas. Karštis – tik menkas gamtos kerštas žmonijai (1)

albinas-caplikas-asmenine-nuotr

Karštis atslūgo? Neskubėkite daryti tokių išvadų. Tai – tik prasidėjusio proceso pradžia. Praėjusį savaitgalį Suvalkijoje meteorologai užfiksavo 35,5 laipsnius pagal Celsijų. Tiek oficialiai. Žinau, kad daugelis sakysite: o mano kieme termometras rodė aukštesnę temperatūrą! Kolega iš Varėnos rajono tikino, kad ne saulėkaitoje ir 1,5 m aukštyje pritvirtintas termometras (tokie temperatūros matavimo standartai) sustingo ties 36 laipsnių padala. Vis dėlto karščio Lietuvoje rekordo – 37,5 laipsnių, – kuris pasiektas 1994 m. liepos 30 dieną Zarasuose, dar neįveikėme. Tačiau neabejokite: šį rekordą pagerinsime, gal net labai greitai. Skaityti toliau

K.Zylė. Himalajai (0)

Himalajai | K.Zylės.nuotr.

I. 4150 m

Pažemėje sienos įmirkusios ir tamsiai pilkos. Tą drėgmę jauti, vos įėjęs į mažutėlį kambarį. Šalta. Saulė nebešildo – turbūt sprogo, bakstelėjusi į vieną iš kalnyno viršūnių. Lėtai kvėpuoju neregėtai skystu oru. Pasitaisau lempelę, stirksančią ant griaužiančios vilnonės kepurės. Beveik visą kambario plotą užima dviguba lova. Tarp jos ir sienos įspraustos dvi išpampusios kuprinės, dvi poros po dulkėmis spalvą saugančių batų ir du geriamo, baseino skonį primenančio vandens buteliai.

Sluoksnis po sluoksnio neriuosi iš nemaloniai drėgnos aprangos. Nuoga ir pašiurpusi apgraibomis ieškau miegojimui atrinktų drabužių. Paskubomis įsirangau į miegmaišį ir drebančiais pirštais užčiuožiu užtrauktuką Skaityti toliau

Klimato kaita: kaip vertinti prognozes? Maždaug prieš 34 mln. m. sąlygos Žemėje ėmė keistis nuo „šiltnamio“ prie „šaldytuvo“ (2)

Žemė. NASA nuotr.

Šiuo metu žmonija susirūpinusi klimato šilimu, stebimu pastaraisiais dešimtmečiais. Šis akivaizdus reiškinys imamas sieti su kitais jau ne tokiais akivaizdžiais reiškiniais, kaip žemėdrebų dažnėjimas, ugnikalnių aktyvėjimas, vėjų, liūčių ir potvynių stiprėjimas, taip pat ir pasaulio pabaigos idėja. Tačiau net ir sinoptikai nesiima numatyti orų daugiau kaip penkioms dienoms, o ką jau kalbėti apie žemėdrebas ir ugnikalnius, kurie susiję su reiškiniais, trunkančiais milijonus metų. Norint numatyti tokius reiškinius reikia žinoti jų priežastis ir dėsningumus, o tam pirmiausiai dera atsigręžti į praeitį. Skaityti toliau

Atsakymai tiems, kurie vis dar netiki, kad pasaulis šyla (0)

Globalinis klimato atšilimas jau tapo viena labiausiai linksniuojamų temų žiniasklaidoje, apie jį kalba ir sprendimus priimti bando (dažniausiai nesėkmingai) politikai, o dauguma mokslininkų sutinka, kad žmogus yra didžiausias dabartinio klimato atšilimo kaltininkas. 

Nepaisant to, daugeliui žmonių akivaizdus klimato šiltėjimas lieka kažkokiu mistiniu, tolimu reiškiniu, kuris sugalvotas mokslininkų norint atkreipt dėmesį ar tiesiog iš neturėjimo ką tirti.

Tačiau derėtų neužmiršti, kad mokslas neturi emocijų ar išankstinio nusistatymo, Skaityti toliau

Saulės aktyvumas didėja (0)

Mūsų gimtoji žvaigždė šiuo metu rodo aukščiausią aktyvumą nuo praeitų metų, kai pasibaigė jos 11 metų ciklo mažiausio aktyvumo periodas. Vienu metu astronomai buvo sunerimę, kad Žemėje prasidės mažasis ledynmetis, kuris, kaip manoma, lėmė Žemės globalinį atšalimą praeitame tūkstantmetyje. Nerimo priežastimi buvo per ilgai užsitęsęs ramusis periodas, bet dabar, kaip matome „SOHO“ kosminės observatorijos nuotraukoje, Saulė tiesiog „kunkuliuoja“. Skaityti toliau

Mokslininkai ginčijasi, kada ištirps arktinis ledas. Gal jau po 5-erių metų? (1)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Dar 2007 metais JAV profesorius Jaroslavas Maslovskis teigė, kad arktinis ledas arktinę 2013 metų vasarą visai ištirps. Tuo metu jo kolegos atmetė tokias prognozes, nes nepakankamai buvo atsižvelgta į daugelį faktorių.

Dabar mokslininkai nėra linkę keisti nuomonės, bet situaciją piešia ne ką šviesesnėm spalvom. „Anksčiau, norėdami numatyti Arkties ledyno ateitį, mes naudojom mokslinius duomenis, kurie buvo laikomi nekintančiais. Dabar naudojam sudėtingą ir tikslesnį metodą. Skaityti toliau