Žymos archyvas: Laurynas Kasčiūnas

Seime vyks apskritojo stalo pokalbis apie partizaninį karą Lietuvoje (tiesioginė transliacija) (0)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Balandžio 11 d., trečiadienį, 12 val., Konstitucijos salėje (Seimo I r.), vyks apskritojo stalo pokalbis „Partizaninio karo problematika istoriografijoje“, skirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms.

Renginio dalyviams sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas. Diskusijoje taip Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar V. Landsbergis neveidmainiauja dėl „MG Baltic“ ir L. Kaščiūno? (video) (6)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Ar gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis nesielgia veidmainiškai, pasiūlęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komitetui mesti Seimo narį Lauryną Kaščiūną iš partijos? Partija pasirinko vidurio kelią – metams sustabdė narystę partijoje.

Kaip žinia, tai įvyko Didijį penktadienį, o tai simboliškai susiję su „atpirkimo ožiu“. Taip TS-LKD pasielgė labai rituališkai, galvodami, kad atrodys skaistesni, „atsikratę nuodėmių“ ir nesusiję su „MG Baltic“, nes vieną „principingai“ paaukojo dėl Skaityti toliau

R. Navickas. MG Baltic parama: kodėl taršomi L. Kasčiūnas ir L. Kojala o kiti paramos gavėjai – ne? (10)

Alkas.lt nuotr.

Stebiu pastarųjų dienų spaudoje pučiamą skandalą dėl konservatorių bendravimo su Raimondu Kurlianskiu – ir bandau suvokti jo esmę?

Tai, kad Laurynas Kasčiūnas apklausiamas, kaip liudininkas, skandalingojo verslininko galimai korupcinės veiklos byloje yra normalu.

Jis tuo metu nebuvo joks oficialus politikas ar pan. todėl jokių pretenzijų dėl to, kad asociacijos rėmėjui paprašius nuėjo pasikalbėti su pažįstamais politikais kelti Skaityti toliau

Seimo nariai ragina V. Pranckietį ir R. Karbauskį imtis veiksmų, svarstant Lukiškių aikštės projektą (8)

Vytis | Alkas.lt, nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto Pirmininką Ramūną Karbauskį, ragindami juos kuo skubiau imtis veiksmų ir išreikšti politinę valią, svarstant Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą.

„Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai, Lietuvos laisvės kovotojai ir gynėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Skaityti toliau

Minint ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, Lietuvoje susikūrė Ukrainos Krymo draugų grupė (0)

Krymas_Leidyklos Briedis nuotr.

Minint ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, grupė Lietuvos visuomenės veikėjų, intelektualų, politikų ir žurnalistų susibūrė į Ukrainos Krymo draugų grupę.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija – šiurkštus svarbiausių tarptautinės teisės principų ir Europos saugumo sistemos pažeidimas. Europos Sąjungos ir atskirų valstybių sankcijos, pritaikytos Rusijai dėl šio veiksmo, liudija politinį tarptautinės bendruomenės apsisprendimą. Tačiau sistemingi Kremliaus bandymai ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos ir nustumti Krymo aneksijos klausimą į tarptautinės politikos paraštes skatina politikus, politikos apžvalgininkus, Skaityti toliau

Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau

L. Kasčiūnas, A. Komaras. G. Palucko socialdemokratų Tautinių mažumų įstatymas – meškos paslauga Lietuvai ir tautinėms bendrijoms (22)

Albert Komar | propatria.lt nuotr.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Seimo socialdemokratų frakcija įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama pagerinti tautinių bendrijų padėtį ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Tačiau, panagrinėjus įstatymą atidžiau, pasidaro akivaizdu, kad tai tik eilinis bandymas torpeduoti gerėjančius Lietuvos-Lenkijos santykius bei nieko iš esmės nesprendžiančių ir prie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų gerovės neprisidedančių deklaracijų rinkinys.

Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, Tautinių mažumų įstatymu neva siekiama Skaityti toliau

A. Ažubalio ir L. Kasčiūno spaudos konferencija apie migracijos politiką (tiesioginė transliacija) (0)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 5 d., pirmadienį, 10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks įvyks Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno spaudos konferencija „Migracijos politika: ar tokią turime ir ką reiktų daryti kitaip?“

Spaudos konferencijoje bus pristatyti Seimo narių parengti įstatymo projektai, kuriais siekiama migracijos tarnybos struktūrinės pertvarkos ir įgaliojimų persiskirstymo. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas siūlo deportuoti iš Lietuvos ne tik labai sunkius, bet ir sunkius nusikaltimus padariusius imigrantus (3)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 28 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas Seime registravo įstatymo pataisą (XIIIP-1743), kuria siekiama užkirsti kelią galimiems imigrantų sunkiems nusikaltimams.

Pagal šiuo metu galiojantį užsieniečių teisinės padėties įstatymą, pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga suteikiami užsieniečiui, jeigu jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Skaityti toliau

Seimo nariai prašo užtikrinti Lietuvos TV transliacijas lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje (8)

Vilniaus TV bokštas | Mokslosriuba.lt nuotr.

Sausio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis ir Paulius Saudargas kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Roką Masiulį, Lietuvos radijo ir televizijos generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių ir Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinį direktorių Remigijų Šerį, prašydami užtikrinti LRT kanalų transliavimą lietuvių gyvenamose Lenkijos vietovėse. Skaityti toliau

N. Puteikis dėl pasisakymų apie A. Matonį apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (9)

Naglis Puteikis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 15 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kartu su frakcijos nariu Laurynu Kasčiūnu kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar Seimo nario Naglio Puteikio pasisakymai nepažeidžia Seimo nario ir valstybės tarnautojo etikos reikalavimų.

2018 m. sausio 12 d. Seimo vakarinio posėdžio metu svarstant Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios Skaityti toliau

Lietuvos banko prašoma atlikti tyrimą dėl augančių kainų (0)

ekonomika.lt nuotr.

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos banko Valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydami atlikti tyrimą dėl augančių prekių ir paslaugų kainų.

Seimo narių teigimu, kylančias kainas Lietuvos gyventojai laiko viena svarbiausių bėdų. „Eurostato“ duomenimis, kainų lygis Lietuvoje 2016 m. sudarė 62,9 nuoš. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Pavyzdžiui, avalynės ir drabužių kainos Lietuvoje yra netgi vidutiniškai didesnės nei ES vidurkis. Taip pat Lietuvos gyventojai maisto gaminiams vidutiniškai išleidžia kiek Skaityti toliau

Siūloma įstatymu įtvirtinti Vyčio simbolį Lietuvos sostinės Lukiškių aikštėje (9)

Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. Seime posėdžiavusi Seimo Valstybės istorinės atminties komisija (VIAK) svarstė visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ prašymą išnagrinėti Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro rengto Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo konkurso teisėtumą ir pripažinti šio konkurso rezultatus niekiniais.

„Talkos“ kreipimąsi VIAK posėdyje pristatęs šio judėjimo tarybos pirmininkas Gintaras Karosas sakė: Skaityti toliau

Seimo narys prašo keisti nacionalinio kino finansavimo nuostatas (0)

ziurovai_kaunas.lt

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonson siūlydamas tam tikrais atvejais atsisakyti nuostatos, kad maksimalus valstybės finansavimas vienam filmui gali siekti ne daugiau kaip 725 000 eurų. Taip pat rašte siūloma keisti ekspertų komisijos sudėtį, įtraukiant į ją platintojus ir rodytojus.

„Nacionalinis kinas – tai kultūros platforma, kuria paprasčiausia pasiekti šalies gyventojus. Tačiau lietuviškam kinui, šiandien užimančiam 19,5 proc. rinkos (žiūrovų skaičius atėjusių į lietuviškus filmus)

Skaityti toliau

Siūloma galutinai atsisveikinti su komunistiniais simboliais (video) (4)

Spaudos konferencija | O. Posaškovos nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo projektą, siūlydami eiti pastaraisiais metais Ukrainos ir Lenkijos pramintu keliu ir „išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių“. Šis įstatymo projektas buvo pristatytas gruodžio 4 d. vykusioje spaudos konferencijoje.

Lietuvos viešojoje erdvėje nuolat iškyla diskusijos dėl gatvių ar mokyklų pavadinimų, miestų aikštėse tebestovinčių paminklų, skirtų su komunistine ideologija ar sovietinės okupacijos režimu susijusiems veikėjams, Skaityti toliau

Grupė Seimo narių prašo įgyvendinti piliečių ir Seimo valią Lukiškių aikštėje įamžinti Vyčio monumentą (4)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 30 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Valstybinės istorinės atminties komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydami, kad būtų imtasi veiksmų siekiant piliečių ir Seimo valia Lukiškių aikštėje įamžinti valstybinei aikštei tinkamą Vyčio monumentą.

L. Kasčiūno teigimu, rengiant Lukiškių aikštės paminklo konkursą buvo paminta Seimo valia ir daugumos piliečių išreikšta nuomonė dėl jiems priimtino monumento: tiek visuomenė reprezentatyviose apklausose, Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministrės „rūpesčiu“ Lietuvos autorių literatūra stumiama į pašalius (12)

Lietuvių kalbos brandos egzamino užduotys | smm.lt

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės lapkričio 15 d. pasirašyto įsakymo, kuriame pažeidžiant visas formalias svarstymo procedūras patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai savo turiniu yra iš esmės žalingi valstybinės lietuvių kalbos ir literatūros mokymui.

Pagal galiojusią tvarką, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikantiems abiturientams buvo pateikiamas sąrašas autorių, Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

Konservatoriai siūlo minimalią mėnesio algą sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (0)

socmin.lt nuotr

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį siūlydami susieti minimalią mėnesio algą (MMA) su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VMDU).
Konservatorių lyderio G. Landsbergio teigimu, vienas iš instrumentų mažinant skurdą ir socialinę atskirtį MMA didinimas. Šiuo metu MMA yra 380 eurų ir sudaro 46 proc. nuo dabartinio VMDU, kuris siekia 830 eurų. Skaityti toliau

Seimo nariai kreipėsi į V. Pranckietį dėl ignoruojamos Seimo valios Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą (6)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Šeši Seimo nariai ketvirtadienį, spalio 12 d., kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį klausdami, kodėl vykstantis Lukiškių aikštės memorialo konkursas ignoruoja dar pavasarį seimo išreikštą valią aikštėje įamžinti Vytį, ir kviesdami Seimo Pirmininką imtis veiksmų, kad ji būtų išgirsta. Kreipimąsi pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Žygimantas Pavilionis ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, Švietimo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Skaityti toliau

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų (1)

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų | pixabay nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai – Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys ir Žygimantas Pavilionis, pirmadienį įregistravo valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kurių tikslas – užtikrinti teisingą ir orią paramą pensinio amžiaus motinoms, kurios užaugino ir tinkamai išauklėjo 4 ar daugiau vaikų.

L. Kasčiūno teigimu, pensinio amžiaus šalies gyventojų socialinė padėtis yra pasiekusi pavojingai žemą lygį, taip pat negarantuojanti oraus gyvenimo Skaityti toliau

Vidaus reikalų ministras raginamas stiprinti migracijos politiką (3)

Audronis Ažubalis | urm.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipiasi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, ragindami neskubinti neapgalvotos ir nepasvertos Migracijos departamento reformos, galinčios atnešti neigiamų pasekmių valstybės nacionaliniam saugumui. Parlamentarai pažymi, kad migracijos keliami iššūkiai tiek globaliu, tiek Europos mastu šiandien yra vieni aktualiausių ir reikalaujantys išskirtinio dėmesio.

Visose Europos Sąjungos valstybėse migracijos politiką kuruojančios struktūros veikia kaip atskiros institucijos, o dalyje jų veikia net atskiros migracijos politikos ministerijos. Skaityti toliau

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

Siūloma kartu su Ukraina nedalyvauti Rusijoje vyksiančiame Tarpparlamentinės Sąjungos visuotiniame susirinkime (24)

Siūloma kartu su Ukraina atsisakyti dalyvauti Rusijoje vyksiančiame Tarpparlamentinės Sąjungos visuotiniame susirinkime | V. Skaraičio nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į šiuo metu Ukrainoje viešintį Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, ragindami prisijungti prie Ukrainos Aukščiausiosios Rados sumanymo nedalyvauti Tarpparlamentinės Sąjungos visuotiniame susirinkime Sankt Peterburge, o sutaupytas lėšas skirti transatlantiniam bendradarbiavimui stiprinti.

2017 m. spalio 14–18 dienomis Sankt Peterburge, Rusijoje, vyks 137-oji Tarpparlamentinės Sąjungos (angl. Inter-Parliamentary Union (IPU)) visuotinis Skaityti toliau

Siekiama mažinti rusiškų kūrinių kiekį Lietuvos TV ir radijuje (0)

Siekiama mažinti rusiškų kūrinių kiekį Lietuvos TV ir radijuje | Pixabay.com nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai – Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis siūlo numatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, rodomos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais.

Kernagio teigimu, šiuo siūlymu siekiama sumažinti rusiškos kūrybos įtaką Lietuvos televizinei ir informacinei erdvei bei šalį labiau kreipti į ES kultūrinę, informacinę ir kalbinę erdvę. Taigi siūloma nustatyti, kad radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į Skaityti toliau

Ar tiltas per Baltosios Ančios upę netaps pratybų „Zapad 2017“ dalimi? (5)

Baltoji Ancia_upe_wikipedija.org

Seimo nariai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl naujo tilto per Baltosios Ančios upę, susirūpinę, kad naujas tiltas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali tapti grėsme Lietuvos saugumui, ypač Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ kontekste.

Prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu per Baltosios Ančios upę, Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Sventijansko kaime, ties siena su Baltarusija, buvo pastatytas naujas tiltas. Skaityti toliau

Konservatoriams sukėlė įtarimų R. Budbergytės vyro įdarbinimas (3)

Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką Virginijų Kanapinską dėl galimai neskaidraus Rolando Galvėno paskyrimo Turto banko Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovu.

Pasak Seimo narių, viešojoje erdvėje pasirodžiusios aplinkybės leidžia įtarti, kad R. Budbergytė eidama finansų ministro pareigas galbūt galėjo daryti įtaką Turto banko atrankos komisijai, kuri neskubėjo ir delsė priimti sprendimą dėl Turto Skaityti toliau

Raginama nutraukti su Rusija sietinų informacinių technologijų naudojimą valstybinėse įstaigose (2)

Pixabay.com nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Lietuvoje naudojamų su Rusijos žvalgyba sietinų informacinių technologijų.

Seimo nariai prašo įvertinti, koks yra rusiškų informacinių technologijų ir programinės įrangos naudojimo valstybės institucijose, įstaigose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse ir kritinės infrastruktūros objektų valdyme mastas? Taip pat klausiama, ar renkantis reikiamą programinę įrangą, saugos sistemas Skaityti toliau

L. Kasčiūnas. Ką žada valdžios planuojami mokestiniai sprendimai šeimoms? (6)

Kasciunu seima_asmenine nuotr

Daugiavaikė Kasčiūnų šeima nusprendė pasiskaičiuoti ką mums žada valdžios planuojami mokestiniai sprendimai šeimos politikos srityje: viena vertus, „vaiko pinigų“ didinimas, antra vertus, papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (už kiekvieną vaiką po 200 eurų) panaikinimas.

Dabartinė Kasčiūnų šeimos situacija:

Vaiko pinigai – 4 vaikai (nuo 2 m. iki 18 m.) po 15 eur = 60 eurų; Skaityti toliau