Žymos archyvas: Laurynas Kasčiūnas

Seimo nariai kreipėsi į V. Pranckietį dėl ignoruojamos Seimo valios Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą (6)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Šeši Seimo nariai ketvirtadienį, spalio 12 d., kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį klausdami, kodėl vykstantis Lukiškių aikštės memorialo konkursas ignoruoja dar pavasarį seimo išreikštą valią aikštėje įamžinti Vytį, ir kviesdami Seimo Pirmininką imtis veiksmų, kad ji būtų išgirsta. Kreipimąsi pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Žygimantas Pavilionis ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, Švietimo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Skaityti toliau

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų (1)

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų | pixabay nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai – Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys ir Žygimantas Pavilionis, pirmadienį įregistravo valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kurių tikslas – užtikrinti teisingą ir orią paramą pensinio amžiaus motinoms, kurios užaugino ir tinkamai išauklėjo 4 ar daugiau vaikų.

L. Kasčiūno teigimu, pensinio amžiaus šalies gyventojų socialinė padėtis yra pasiekusi pavojingai žemą lygį, taip pat negarantuojanti oraus gyvenimo Skaityti toliau

Vidaus reikalų ministras raginamas stiprinti migracijos politiką (3)

Audronis Ažubalis | urm.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipiasi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, ragindami neskubinti neapgalvotos ir nepasvertos Migracijos departamento reformos, galinčios atnešti neigiamų pasekmių valstybės nacionaliniam saugumui. Parlamentarai pažymi, kad migracijos keliami iššūkiai tiek globaliu, tiek Europos mastu šiandien yra vieni aktualiausių ir reikalaujantys išskirtinio dėmesio.

Visose Europos Sąjungos valstybėse migracijos politiką kuruojančios struktūros veikia kaip atskiros institucijos, o dalyje jų veikia net atskiros migracijos politikos ministerijos. Skaityti toliau

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

Siūloma kartu su Ukraina nedalyvauti Rusijoje vyksiančiame Tarpparlamentinės Sąjungos visuotiniame susirinkime (24)

Siūloma kartu su Ukraina atsisakyti dalyvauti Rusijoje vyksiančiame Tarpparlamentinės Sąjungos visuotiniame susirinkime | V. Skaraičio nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į šiuo metu Ukrainoje viešintį Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, ragindami prisijungti prie Ukrainos Aukščiausiosios Rados sumanymo nedalyvauti Tarpparlamentinės Sąjungos visuotiniame susirinkime Sankt Peterburge, o sutaupytas lėšas skirti transatlantiniam bendradarbiavimui stiprinti.

2017 m. spalio 14–18 dienomis Sankt Peterburge, Rusijoje, vyks 137-oji Tarpparlamentinės Sąjungos (angl. Inter-Parliamentary Union (IPU)) visuotinis Skaityti toliau

Siekiama mažinti rusiškų kūrinių kiekį Lietuvos TV ir radijuje (0)

Siekiama mažinti rusiškų kūrinių kiekį Lietuvos TV ir radijuje | Pixabay.com nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai – Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis siūlo numatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, rodomos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais.

Kernagio teigimu, šiuo siūlymu siekiama sumažinti rusiškos kūrybos įtaką Lietuvos televizinei ir informacinei erdvei bei šalį labiau kreipti į ES kultūrinę, informacinę ir kalbinę erdvę. Taigi siūloma nustatyti, kad radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į Skaityti toliau

Ar tiltas per Baltosios Ančios upę netaps pratybų „Zapad 2017“ dalimi? (5)

Baltoji Ancia_upe_wikipedija.org

Seimo nariai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl naujo tilto per Baltosios Ančios upę, susirūpinę, kad naujas tiltas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali tapti grėsme Lietuvos saugumui, ypač Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ kontekste.

Prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu per Baltosios Ančios upę, Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Sventijansko kaime, ties siena su Baltarusija, buvo pastatytas naujas tiltas. Skaityti toliau

Konservatoriams sukėlė įtarimų R. Budbergytės vyro įdarbinimas (3)

Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką Virginijų Kanapinską dėl galimai neskaidraus Rolando Galvėno paskyrimo Turto banko Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovu.

Pasak Seimo narių, viešojoje erdvėje pasirodžiusios aplinkybės leidžia įtarti, kad R. Budbergytė eidama finansų ministro pareigas galbūt galėjo daryti įtaką Turto banko atrankos komisijai, kuri neskubėjo ir delsė priimti sprendimą dėl Turto Skaityti toliau

Raginama nutraukti su Rusija sietinų informacinių technologijų naudojimą valstybinėse įstaigose (2)

Pixabay.com nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Lietuvoje naudojamų su Rusijos žvalgyba sietinų informacinių technologijų.

Seimo nariai prašo įvertinti, koks yra rusiškų informacinių technologijų ir programinės įrangos naudojimo valstybės institucijose, įstaigose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse ir kritinės infrastruktūros objektų valdyme mastas? Taip pat klausiama, ar renkantis reikiamą programinę įrangą, saugos sistemas Skaityti toliau

L. Kasčiūnas. Ką žada valdžios planuojami mokestiniai sprendimai šeimoms? (6)

Kasciunu seima_asmenine nuotr

Daugiavaikė Kasčiūnų šeima nusprendė pasiskaičiuoti ką mums žada valdžios planuojami mokestiniai sprendimai šeimos politikos srityje: viena vertus, „vaiko pinigų“ didinimas, antra vertus, papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (už kiekvieną vaiką po 200 eurų) panaikinimas.

Dabartinė Kasčiūnų šeimos situacija:

Vaiko pinigai – 4 vaikai (nuo 2 m. iki 18 m.) po 15 eur = 60 eurų; Skaityti toliau

ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje garsiai nuskambėjo Lietuvos vardas (video) (0)

Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje spaudos konferencija | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Liepos 10 d. Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinėje Asamblėjoje spaudos konferencijoje buvo ne tik aptarti pagrindiniai Asamblėjoje nagrinėti klausimai, bet ir skirtas dėmesys akibrokštu Lietuvai tapusiam įvykiui, kai vieno iš Švedijos parlamentarų iniciatyva iš Asamblėjos darbotvarkės išbraukta mūsų šalies parlamentarų rezoliucija, kritikuojanti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybas.

Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Virginijus Sinkevičius spaudos konferencijoje teigė, kad tokio

Skaityti toliau

Siūloma griežčiau kontroliuoti kino teatruose rodomų filmų turinį (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę Jonson (Jonsson), atkreipdami dėmesį į informacinio karo požymius Lietuvoje transliuojamoje kino produkcijoje.

Seimo nariai primygtinai ragina peržiūrėti Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos funkcijas ir įvertinti, ar nebūtų efektyviau Skaityti toliau

TS-LKD siūlo mokesčių sistemos pertvarką (video) (1)

Huffingtonpost.com nuotr.

Gegužės 26 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas Spaudos konferencijoje Seime pristatė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kurių tikslas, anot Seimo narių, užtikrinti didesnį mokesčių sistemos progresyvumą ir mažinti pajamų nelygybę, kuri yra viena didžiausių Europoje Sąjungoje.

Pasak Seimo narių, daugumos šalies gyventojų socialinė padėtis pasiekė pavojingai žemą Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose (9)

VLKK posėdis: D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.  VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu  (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba. Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą didinti papildomą NPD už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (0)

smm.lt, A.Žuko nuotr.

Balandžio 27 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pristatytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-576), kuriomis siūloma padidinti šiuo metu taikomą papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 200 iki 300 eurų už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie 17-osios Vyriausybės 2016 m. veiklos ataskaitą (video) (0)

Laurynas Kaščiūnas | Penki.lt nuotr.

Šioje apžvalginėje laidoje aptariame vieną svarbią temą – 17-osios Vyriausybės 2016 m. veiklos ataskaitą, kurią balandžio 18 d. Seimui pateikė Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Diskutuoja įvairių frakcijų Seimo nariai.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Konservatoriai kreipėsi į ministrą dėl užsieniečių teisinės padėties griežtinimo (0)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Paulius Saudargas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, prašydami taisyti įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties ir įvertinti šio įstatymo keliamas rizikas.

„Kreipėmės į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną su prašymu įvertinti šio įstatymo kylančias rizikas: dėl nelygiavertės konkurencijos su trečiosios šalies piliečiais galimai mažės už tokius pat darbus mokamas atlyginimas Lietuvos Respublikos piliečiams; dėl nemokamų su darbo santykiais susijusių mokesčių, tačiau sveikatos sutrikdymo atveju Skaityti toliau

Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą (9)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Kovo 16 d. grupė konservatorių Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams ir atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Skaityti toliau

Seime rengiama diskusija „ES ateities scenarijai: kuris palankiausias Lietuvai?“ (1)

es-veliaveles_lrkm.lt

Kovo 20 d., 13 val., Baltijos Asamblėjos salėje (Seimo III rūmai) vyks parlamentinės grupės „Už tautų Europą“ organizuojama diskusija „ES ateities scenarijai: kuris palankiausias Lietuvai?“.

Renginyje bus diskutuojama apie kovo pradžioje Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean Claude Juncker) pateiktus penkis galimus ES ateities scenarijus. Skaityti toliau

Seime įsteigta nauja „Mykolo Romerio“ laikinoji grupė (3)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seime įkurta Seimo narių laikinoji „Mykolo Romerio“ grupė, kurios pirmininku išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis. Prie šios grupės taip pat prisijungė TS-LKD nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma.

A. Ažubalio teigimu, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių santarvė gali būti pasiekta tik per bendrą, M. Romerio puikiai nusakytą Tėvynės suvokimą, todėl ši, lietuvių ir lenkų  tautoms svarbi asmenybė Skaityti toliau

Kauno J. Grušo meno gimnazijoje vyko vertingos istorijos popietės (0)

Klausomasi politologo, LR Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasakojimo apie tarpukario Lietuvos geopolitinę padėtį ir jos diplomatijos vingius | E. Paškauskienės nuotr.

Vasaris pražysta trispalvėmis vėliavomis, žiedais, prisiminimais vartant istorijos puslapius, gilinantis į valstybingumo paslaptis. Istorinė atmintis – versmė, kuri įkvepia prasmingai gyventi ir kurti ateitį.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje vasario 14 dieną vyko istorijos pamoka, kurios metu I – III-ųjų klasių gimnazistai susitiko su gerbiamu svečiu, istoriku Zigmu Tamakausku, žiūrėjo filmą apie Prezidentą Aleksandrą Stulginskį.

Svečias įtaigiai pasakojo apie sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi aplinkybes, valstybės pagrindų įtvirtinimą, tarpukario prezidentų vaidmenį Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje? (pirmadienio mintys) (video) (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius…

O juk yra svarbesnių dalykų…

Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje. Ne, šį kartą jis neatgailavo ir neatsiprašinėjo lenkų už prastus santykius su kaimynine šalimi, kaip jis tai darė 2013 m. vasaryje ar kaip kažkada A.M. Brazauskas virkavo Jeruzalėje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Su kuo kovojama – su smurtu ar su šeima? (23)

Dovilė Šakalienė | Alkas.lt koliažas

Šiurpi tragedija Kėdainiuose. Dar vienas pražudytas vaikas. Mirtinai sumuštas šeimoje. Tokių įvykių akivaizdoje sunku valdyti jausmus, o vis dėlto kaip tik tokiais atvejais ypač būtina įjungti blaivų protą. Antraip lengva pasiklysti, o kai kas jau bando žaisti žmonių jautrumu, stumdami savus politinius, ideologinius ir net verslo interesus.

Įaudrintoje atmosferoje pasipylė agitacija už dviejų Seimo narių siūlomą Vaiko teisių apsaugos įstatymo redakciją, o taip pat – kaltinimai septyniems Seimo nariams, siūlantiems kitą jo redakciją. Nepritari tam tikram redakcijos variantui, reiškia, prieštarauji vaiko teisėms, jo apsaugai nuo smurto, Skaityti toliau

L. Kasčiūnas: LLRA negali būti dialogo tarpininke tarp Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų bendrijos (20)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sasio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas atviru laišku kreipėsi į Lenkijos valdančiosios „Įstatymo ir teisingumo“ (Prawo i Sprawiedliwość) partijos pirmininką Jaroslavą Kačinskį (Jarosław Kaczyński).

L. Kaščiūnas atvirame laiške teigia skatinąs ir palaikąs bendrą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą ir bandymą atgrasyti Kremlių nuo galimo puolimo. Tačiau pareiški, kad Lietuvos ir Lenkijos bendrystės galimybes menkina Lietuvos lenkų rinkiminė akcija (LLRA), kuri, pasak jo, daug metų vykdo sistemingą Rusijos režimui naudingą politiką ir kuria dirbtinį pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Skaityti toliau

Prie JAV ambasados surengta JAV prezidento D. Trampo palaikymo akcija (4)

Prie JAV ambasados Vilniuje įvyko D. Trampo palaikymo akcija | Alkas.lt nuotr.

Sausio  24 d. Vilniuje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kartu su bendražygiais, prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados surengė JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir NATO palaikymo akciją.
Pasak L. Kaščiūno šiuo renginiu siekta atkreipti dėmesį į tai, kad transatlantiniai santykiai ir partnerystė su JAV yra gyvybiškai svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui, o ideologiniai nesutarimai neturi užgožti vieningos strateginės vizijos. Skaityti toliau

Siūlomas „Pietryčių Lietuvos fondas“, kuris mažintų tautinių mažumų atskirtį (video) (11)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 4 dienos spaudos konferencijoje „Kodėl kai kuriuose Lietuvos rajonuose rinkimus galėtų laimėti Kremliaus jėgos?“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Monika Navickienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas pristatė situaciją tautinių mažumų gyvenamuose Lietuvos rajonuose ir „Pietryčių Lietuvos fondo“ steigimo idėją.

Dr. L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į Rytų Europos studijų centro atliktą tyrimą, analizuojantį tautinių bendrijų apklausos rezultatus 5 Lietuvos rajonuose: Vilniaus, Šalčininkų, Visagino, Vilniaus miesto ir Klaipėdos. Tai pirmasis toks tyrimas, orientuotas į tautinių bendrijų aktualijas. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas iš užsienio šalių pirmąją aplankys Latviją (2)

Lietuva-Latvija | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 6 d. Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis vyks į pirmą užsienio kelionę. Tai bus vienos dienos darbo kelionė į kaimyninę Latviją.

Seimo Pirmininko ir jo vadovaujamos delegacijos darbo kelionės dienotvarkėje  – susitikimai su Latvijos vadovais, Saeimos nariais.

Pirmiausia V. Pranckietis susitiks su  Saeimos Pirmininke Inara Mūrniece (Ināra Mūrniece), vėliau – su Latvijos Ministru Pirmininku Mariu Kučinskiu (Māris Kučinskis), Latvijos Respublikos Prezidentu Raimondu Vėjuoniu (Raimonds Vējonis). Kelionės pabaigoje Seimo Pirmininkas numato apsilankyti Lietuvos Respublikos ambasadoje.  Skaityti toliau

Seime įvyko naujųjų narių priesaika (video) (0)

Sustabdyta vaizdo įrašo akimirka

Šiandien, lapkričio 14 d., 12 val. į pirmąjį posėdį susirinko 2016–2020 metų kadencijos Seimas.

Seimo darbas prasidėjo iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradėjo vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys. Ši garbė atiteko Seimo nariui Juozui Imbrasui, kuris posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas.

Pasveikinti išrinkto Seimo atvyko Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau