Žymos archyvas: latviai

Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio proga garsi latvių folkloro grupė „Vilki“ pasirodys Klaipėdoje (video) (0)

„Vilki“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 27 d. 18 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) Lietuvoje folkloro šventėse labai laukiama, bet Klaipėdoje beveik 20 metų nematyta, viena ryškiausių Latvijos folkloro grupių – „Vilki“ („Vilkai“) surengs koncertą „Latvių karys ir jo dina“.

„Vilki“  tai išimtinai vyrų ansamblis, vadovaujamas Edgaro Liporo, atliekantis karo dainas, kuriose atsispindi ir viduramžių kovos su riteriais, ir Latvijos Nepriklausomybės laikai, ir šaulių, ir legionierių lemtis. Dainose daug mitologijos, įspūdingų vaizdinių ir dramatiškų motyvų. Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių (42)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos Dižvadonis Andrejs Broks | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš atvykstant į Lietuvą Romos Katalikų Bažnyčios vadovui Popiežiui Pranciškui, Senojo baltų tikėjimo tęsėjai išplatino jam skirtą sveikinimo laišką. Šį laišką pasirašė Lietuvos ir Latvijos senojo baltų tikėjimo religinių bendrijų vadovai: Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos (Latvijas Dievturu sadraudze) Dižvaldonis Andrejs Broks.

„Džiaugiamės galėdami Jūsų prakilnybę pasveikinti mūsų protėvių žemėje istorinę Baltų vienybės dieną. Linkime  malonių įspūdžių bei visokeriopos sėkmės ir Dievo palaimos šioje viešnagėje“, – rašoma laiške. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video) (21)

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio. Skaityti toliau

M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką (30)

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.

Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tokio mažumų įstatymo nereikia (12)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Pažvelkime į naujai pateiktą Lietuvos tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696), ar tikrai mums tokio reikia? Šalia jo užmeskime akį į Latvijos ir Estijos mažumų įstatymus, jų patirtis mums būtų pamokoma. Ir galų gale paskaitykime visos Europos šios srities įstatymą, o jei tiksliau – Europos tautinių mažumų konvenciją. Ji irgi mums būtų tikrai naudinga.

Ką įsipareigoja mažumoms Lietuvos valstybė? „Užtikrinti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms teisę į savo tautinės kultūros, tradicijų, kalbos puoselėjimą, mokytis mažumos kalba ar mažumos kalbos mokyklose, viešai, žodžiu Skaityti toliau

Kaimyninės Lietuvos ir Latvijos savivaldybės vykdys bendrą turizmo projektą (0)

bendradarbiavimas_birzu sav. foto

Gruodžio pradžioje Joniškyje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl tarptautinio turizmo projekto „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje!“ vykdymo 2018 metais. Sutartį pasirašė Latvijos (Bauskė, Iecava, Rundalė, Vecumnieki) ir Lietuvos (Biržai, Pasvalys, Pakruojis, Joniškis) savivaldybės.

Bendradarbiavimo sutarties tikslas – skatinti turizmo objektų, renginių ir paslaugų plėtrą bendradarbiavimo partnerių teritorijose. Svarbiausi projekto uždaviniai – padrąsinti gyventojus keliauti ir atrasti kaimynų siūlomus turizmo objektus ir paslaugas, skatinti verslo ir turizmo plėtrą, organizuoti bendrą projekto akciją. Skaityti toliau

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos) (14)

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis Skaityti toliau

Į Latviją „keliauja“ Lietuvos sveikinimai (0)

Latvijai keliauja Lietuvos sveikinimai | rengėjų nuotr.

Lapkričio 17 d. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjo pirmasis specialus, Latviją ir latvius sveikinantis „Eurolines“ maršrutinis autobusas į Rygą.

Ant šventinio autobuso šoninių langų puikuojasi sveikinimas latvių kalba „Su gimtadieniu, Latvija! Sveikina Lietuva” ir  „Atkurtai Lietuvai 100” logotipas.

„Kitais metais Lietuva švęs Valstybės atkūrimo šimtmetį, Latvija minės Skaityti toliau

Į Lietuvą atkeliavo Latvijos sveikinimas valstybingumo 100-mečio proga! (video) (1)

Latvijos sveikinimas – filmas | lv.mfa.lt nuotr.

Lapkričio 8 dieną Rygoje, Nacionalinėje bibliotekoje, Latvijos institutas pristatė Baltijos šimtmečio kelio videofilmą – Latvijos žmonių sveikinimą, kurį simbolizuoja per rankas ir valstybių sienas keliaujantis tortas – lietuviams, estams ir suomiams, artėjančio valstybingumo Šimtmečio ir Baltijos kelio proga.

Instituto direktorė Aiva Rozenberga įteikė filmą (iš medžio išdrožtuose USB raktuose) Lietuvos, Estijos ir Suomijos ambasadoriams Rygoje ir žmonėms, dalyvavusiems kuriant filmą. Skaityti toliau

P. Urbšys: Kiek Seimo narių taps išdavikais? (35)

Povilas Urbšsys | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Lemtingas smūgis valstybiniam lietuvių kalbos statusui gali būti kirstas netrukus – tereikia Seimui patvirtinti jau užregistruotą projektą, pagal kurį raides W, Q ir X bus leidžiama naudoti asmens tapatybę liudijančio dokumento pagrindiniame puslapyje, taip sukuriant precedentą, t.y. atveriant vartus tolesniam valstybinės kalbos darkymui. Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad tai būtų Pandoros skrynios atidarymas.

– Vardų ir pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose diskusija trunka jau kone dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad nėra valios priimti sprendimą: Seimo nariai jau pasirengę nebegerbti Konstitucijos, tačiau vis dar bijo ar nedrįsta išduoti?

Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (9)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau

Palangoje bus švenčiama Baltų vienybės diena (0)

Palanga.lt nuotr.

Baltų vienybės diena – tradicinė šventė, kurios tikslas yra populiarinti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, rugsėjo 23 d. visus neabejingus baltų kalboms, kultūrai bei papročiams sukvies į Palangą.

Iki tarpvalstybiniu lygiu minimos šventės likus mėnesiui, kurorto kultūros darbuotojams rūpesčių netrūksta – nors šventinė programa jau parengta, vis dėlto, kaip teigė Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, Skaityti toliau

V. Švežauskienė. „Lielvardės juosta“ – latvių pasididžiavimas ir neįminta mįslė (nuotraukos) (4)

Lielvardės juosta lietuvostautodaile.lt nuotr.15

Žodžių junginys „Lielvardės juosta“ (Lielvārdes josta) Latvių sąmonėje jau senai tapo samprata, apimančia, įvardijančia nenuginčijamą tradicinės kultūros vertybę. Nežiūrint į tai, kad daugelio Latvijos regionų tautinės juostos pasižymi spalvų bei raštų įvairove, būtent „Lielvardės juosta“ tapo šiuolaikinio mito apie itin seną juostos prigimtį, jos turimą apsauginę funkciją ir ornamente išreikštą ypatingą kosminį kodą, pagrindu. Garsioji „Lielvardės juosta“ ne tik gyvena savo simbolizuotą, nepriklausomą gyvenimą tautinėje sąmonėje, Skaityti toliau

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video) (5)

Dievturiu sventykla.Lokstenes svētnīca_dievturi.blogspot.lt

Gegužės 6 dieną latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai rengia ypatingą renginį – pagoniškos šventyklos atidarymą. Šventykla bus atidaryta Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidės 11 valandą ir tęsis visą dieną. Į šventyklos atidarymą pakviesti ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios Lietuvos istorijos ieško užsienio turistai? (video) (1)

Tomas Baranauskas, Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis pasakoja apie tai, ko Lietuvoje ieško, ką apie Lietuvos istoriją iš anksto žino ir atvykę sužino užsienio turistai.

Ką apie Lietuvos istoriją žino artimiausi mūsų kaimynai – lenkai, baltarusiai, rusai, latviai? Kas labiau linkę savintis Vilnių – lenkai ar baltarusių litvinistai? Ko Lietuvoje ieško žydai? Ar kaltina jie lietuvius dėl holokausto, kaip esame įpratę girdėti žiniasklaidoje, noriai kartojančioje pagiežingas E. Zurofo kalbas?

Šiuos ir kitus klausimus, remdamasis savo, kaip gido, patirtimi, nagrinėja pašnekovas. Laidos vedėjas – istorikas Tomas Baranauskas. Skaityti toliau

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video) (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Dieve, laimink Latviją, Lietuvą ir Estiją (nuotraukos) (0)

Dieve, laimink Latviją, Lietuvą ir Estiją | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje skambėjo Latvijos ir Lietuvos himnai. Čia vyko Latvijos Respublikos nepriklausomybės 98-ųjų metinių iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Einaras Semanis (Einars Semanis). Į šventinį renginį taip pat atvyko Latvijos 1991 metų barikadų statytojų Marupės bendrijos atstovai Janis Ozols (bendrijos vadovas) ir Laura Liepkalne, Lietuvos latvių visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos  pirmininkė Gunta Rone, buvęs Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojas Mikola Dziadzinas (Mikola Dziadzin), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, prof. Valdas Rakutis, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir Vilniaus Skaityti toliau

Atidaryta istorinė paroda apie nepriklausomų valstybių kūrėjus – Mintaujos gimnazijos moksleivius (0)

atminimo-lenta-.ant-mintaujos-gimnazijos_-g-siuksciaus-foto

Lapkričio 16 dieną – likus porai dienų iki Latvijos Respublikos paskelbimo dienos – Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje atidaryta istorinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

Parodą sudaro penki informaciniai stendai su tekstais lietuvių ir latvių kalbomis bei archyvinėmis nuotraukomis, taip pat tų laikų moksleivių daiktai ir portretai. Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Jelgavos muziejumi ir Šiauliuose įsikūrusiu Baltų centru. Parodoje tolygus dėmesys skiriamas latviams ir lietuviams, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir vėliau kūrė nepriklausomas Latviją ir Lietuvą, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Skaityti toliau

Nepaprasta Rygos lietuvių vidurinė mokykla švenčia 25-metį (0)

pamoka-rygos-lietuviu-vidurineje-smm-lt

Viena iš geriausių akademinių rezultatų pasiekiančių Latvijos mokyklų – Rygos lietuvių vidurinė mokykla – šiemet mini mokyklos įkūrimo 25-metį. Ta proga mokyklos bendruomenę spalio 21 dieną pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

„Iš kuklaus rūbo išaugusi, per tuos metus Jūsų mokykla sugebėjo tapti viena moderniausių, patraukliausių, prestižiškiausių švietimo įstaigų. Esate gyvas įrodymas, ko galima pasiekti, kai mokyklą kuri ne tik protu, bet ir širdimi, Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. Rudens lygiadienio dieną Neries krantai švytėjo baltų vienybės ženklais (nuotraukos) (25)

Rugsėjo 22, Vilniuje, švęsdami rudens lygę ir baltų vienybę, susirinkome prie šventos mūsų upės Neries, kad jos tėkmė primintų mums nepaliaujamą laiko tėkmę, o du jos krantai – mūsų, gyvųjų, pasaulį ir Dausas, kur iškeliavo anie milžinai ir kūrybos galiūnai, mūsų protėvių protėviai.

Dausų krante šį kartą pleškėjo septynetas ugnies stovylų kovose kritusioms baltų tautoms atminti: KURŠIAMS, ŽIEMGALIAMS, SĖLIAMS, GALINDAMS, PRŪSAMS, JOTVINGIAMS (kitaip DAINUVIAMS, POLEKSĖNAMS, SŪDUVIAMS) ir toms, kurių net pavadinimų nebeprisimename. Stovylas sukūrė skulptorius Vytautas Musteikis. Skaityti toliau

Baltų vienybės diena šiemet bus švenčiama Liepojoje (0)

URM nuotr.

Jau tradicija tapusią šventę – Baltų vienybės dieną – kartu su artimiausiais kaimynais latviais šiemet švęsime rugsėjo 24 dieną Liepojoje.

Liepojos promenadoje vyksiančiame šventės atidaryme dalyvius sveikins Lietuvos ir Latvijos parlamentų pirmininkės, Liepojos miesto meras. Šventinę muzikinę akimirką, akompanuojant Palangos pučiamųjų orkestrui, svečiams dovanos Lietuvos ir Latvijos diplomatai kartu su Liepojos choru „Intis“. Skaityti toliau

Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos) (4)

R. Pakerio nuotr.

Birželio 3–5 d. Punske, Lenkijoje įvyko baltų Krivulė „Tikėjimas ir tauta“. Joje dalyvavo baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai – lietuviai, latviai ir prūsai. Krivulė vyko prūso Petro Lukoševičiaus įkurtoje jotvingių gyvenvietėje.

Lietuviai, latviai ir prūsai prie aukuro ugnies atliko baltų tikėjimo apeigas, pagerbė dievus ir protėvius. Trimis baltų kalbomis skambėjo maldų žodžiai ir šventos baltų giesmės.

Baltų krivulėje buvo aptarta prigimtinių religijų padėtis Lietuvoje ir Latvijoje, pasidžiaugta atgimstančia prūsų kalba. Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pristatė šiuolaikinę Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip Kaune varžėsi lietuvių ir latvių robotai? (video) (0)

Robotų varžybos | mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjusią savaitę gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Ant šaligatvio plytelių padėtas ryškus maišelis puikiai matosi. O dabar užsiriškime akis, apsisukime keliasdešimt kartų ir suraskime maišiuką. Skaityti toliau

Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ (36)

baltu_genasGegužės 21 d., 14 val. pradedamas transliuoti naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, kurio pirmoji laida radijo „Extra FM“ programoje bus transliuojama šį šeštadienį (kartojama sekmadienį, tuo pačiu laiku).

Kiekvienas anksčiau ar vėliau pagalvojame apie tai, kodėl mes tokie, o ne kitokie, apie savo gyvenimo prasmę, mus supančio pasaulio duotybes, tvarką ir pasikeitimus. Ir tada pradedame ieškoti atsakymų. Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (94)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau