Žymos archyvas: latviai

Pajūryje – bus atidaryti trys nauji sveikatos takai (0)

Pajūrio reg. parko nuotr.

Per pusseptinto tūkstančio – toks skaičius turistų šią vasarą aplankė įdomiausias Klaipėdos rajono vietas. Didžioji dalis turistų – lietuviai, tačiau netrūko ir svečių iš užsienio. Tačiau besilankančiųjų skaičiai gali būti gerokai didesni, nes dalis turistaujančiųjų keliauja savarankiškai ir neprašo Turizmo informacijos centro pagalbos, kuris ir registruoja rajono svečius. Daugiausiai susidomėjimo sulaukė objektai, susiję su vandeniu, istorija ir etnografija. O jau šią savaitę rajono lankytinų vietų sąrašą papildys ir dar vienas naujas objektas – sveikatos takų sistema.

Skaityti toliau

Baltų vienybė: reali ar mitinė? (29)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius. Skaityti toliau

Šiauliečiai kartu su latviais atšventė rudens lygiadienį (2)

Šiauliuose rudens lygiadienio šventė | V. Sungailės nuotr.

Rugsėjo 21 d. Talkšos ežero pakrantėje vyko Šiaulių kultūros centro surengta rudens lygiadienio šventė „Baltų jungtys“. Šventė subūrė šiauliečius ir miesto svečius pažymėti astronominio rudens pradžią ir Baltų vienybės dieną atsigręžiant į etninę kultūrą, prisimenant senąsias baltų tradicijas bei apeigas.

Renginys prasidėjo su baltiškais šokiais ir muzika, mat čia vyko Lietuvoje jau penktą kartą organizuota akcija „Visa Lietuva šoka“. Skambant Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folklorinio ansamblio „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) muzikai šokio entuziastai ne tik patys įsitraukė į smagų folklorinių šokių sūkurį, bet ir įtraukė stoviniuojančius žiūrovus. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video) (0)

Rudens lygiadienio dieną Neries krantai sušvinta baltų vienybės ženklais | L. Petkevičiūtės nuotr.

Visos baltų kalendorinės šventės, laiko skaičiavimo sistemos vienaip ar kitaip susietos su šviesulių padėtimi dangaus skliaute įvairiais metų ar paros laikais. Lygiadienis – tai momentas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio per Zodiaką) sankirtos taške.  Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos  virsmo metas.

Pasak etnologės Eglės Valentės, „Etninė kultūra priklauso visiems – tiek kaime, tiek mieste gyvenantiems žmonėms. Gamta mieste taip pat yra gamta. Ošia Skaityti toliau

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos) (1)

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 14-15 dienomis Punske  įvyko Baltų krivulė. Krivulėje dalyvavo trijų baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų prigimtinių tikėjimų bendrijų atstovai.  Šių metų krivulė vyko Prūsų jotvingių gyvenvietėje, kurią įkūrė ir prižiūri prūsas Petras Lukoševičius.

Krivulė  prasidėjo bendra baltų tautų apeiga, kuriai vadovavo Senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė: buvo atliekamos dievų ir deivių pagerbimo apeigos, trimis kalbomis kreiptasi į dievus, giedotos šventos giesmės. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Lietuvis nėra vienišas, nes greta jo „alsuoja“ latvis (23)

Avydas Juozaitis su bendražygiais pasveikino 100-metį švenčiančią Latviją | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pakeliui į Estiją mūsų namuose su šeima lankėsi lietuvių filosofas, rašytojas ir publicistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių Arvydas Juozaitis. Nuo 2009 iki 2012 m. Arvydas gyveno Rygoje, išmoko latvių kalbą, būdavo su rygiečiais per dainų šventes ir šiokiadieniais. Rygos patirtis įkvėpė jį knygai „Ryga – kita civilizacija“, už kurią autorius gavo Baltijos asamblėjos literatūros premiją. Arvydas buvo vienas iš kandidatų į Lietuvos prezidento postą. Man asmeniškai šis žmogus (įskaitant jo šeimą) yra labai simpatiškas. Šį kartą paprašiau jį apibūdinti tiek veiksnius, nulėmusius Lietuvos prezidento rinkimų rezultatą, tiek situaciją visoje Lietuvoje. Ir Baltijos kelią. Skaityti toliau

Baltijos kelio 30-mečiui paminėti LRT pristato naują ženklą (video) (2)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23 dieną, kartu su latviais ir estais visa Lietuva švęs Baltijos kelio trisdešimtmetį. Ruošdamasi šios istorinės datos minėjimui ir pasitikdama naująjį sezoną, LRT pristato vajų „Tegul žydi laisvė“, kurio pagrindiniu ženklu tapo gėlė – kardelis.

„Norėjome paskatinti žmones į Baltijos kelią pasižiūrėti nauju kampu, šviežiomis akimis. Kėlėme sau uždavinį apie Baltijos kelią patraukliai papasakoti ir jaunajai kartai, kuriai šis istorinis įvykis pažįstamas tik iš istorijos vadovėlių“, – sako LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė. Skaityti toliau

Antra Prezidento darbo kelionė – į Latviją (0)

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

Liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda darbo kelionės vyks į Latvijos Respubliką, kur susitiks su šios šalies Prezidentu Egilsu Levitsu (Egils Levits), Seimo pirmininke Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece) ir Ministru Pirmininku Krišjaniu Karinšu (Krišjānis Kariņš) bei lietuvių bendruomene Rygoje.

Susitikime bus aptarti dvišaliai santykiai ir pozicija siekiant bendrų tikslų Europos Sąjungoje bei NATO – gynybos ir saugumo klausimai, strateginiai transporto infrastruktūros projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, bendri energetikos projektai.

Skaityti toliau

O. Strikulienė. Miškai kertami, urėdija džiaugiasi pelnu (5)

Išplukdoma mediena | respublika.lt nuotr.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasidžiaugė, jog praėjusiais metais dirbo taip pelningai, jog beveik 40 proc. viršijo numatytą metinį planą. Tačiau už ką gautas pelnas? Už miškų atsodinimą ar jų iškirtimą?

Pernai VMU pervedė į valstybės biudžetą 25,3 mln. Eur už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Atliko įvairias socialines bei ekologines veiklas, kurių vertė – 7,4 mln. Eur. Kaip bebūtų, šios veiklos buvo tris kartus pigesnės nei privalomi atsiskaitymai už parduotą medieną. Skaityti toliau

Draugystė su latviais: kartu atidarė sieną, bet į svečius „su špygele nenuvažiuosi“ (0)

Latvių ir lietuvių draugystė | V. Bičiūnaitės, asmeninių ir Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro archyvų nuotr.

Apie stiprią draugystę sakoma – vandeniu neperliejama. Buvo metas, kai Latviją ir Lietuvą skyrė pasienio punktai, muitinės postai.

Saviveiklininkų kolektyvams, vykstantiems vieniems pas kitus, tekdavo pasirūpinti, kad pasienyje neįstrigtų dėl biurokratinių nesklandumų. 2004 m. gegužės pirmąjį savaitgalį dvi dienas žengėme su orkestrais, vėliavomis, laužais, parodomis, koncertais pasienio postuose – įstojome Skaityti toliau

A. Butkus. Latviai (0)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt pristato baltisto, VDU Letonikos centro vadovo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininko Alvydo Butkaus knygą „Latviai“ (Kaunas: Aesti, 1995), kuri yra gerokai papildytas ankstesnės knygos „Mūsų broliai latviai“ (Vilnius: Mokslas, 1990) leidimas.

Lnygą sudaro keturi skyriai: Latvijos istorija, Latvių etnografija, Latvių tautosaka, Latvių kalba.

Kadangi knygos tiražas seniai Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas (5)

Prof. Augustinas Idzelis 2017.04.16 su žmona Regina Klivlende | T. Beržinskienės nuotr.

Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.

Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono (2)

Pusiaužiemio vaišės | vykintokeliai.lt nuotr.

Kas gi nežino, kad per Pusiaužiemį meška ant kito šono apsiverčia? Apsivertusi ima leteną žįsti ir vėl saldžiai įminga iki pavasario. Jis jau ne už kalnų – pusė žiemos išmiegota…

Laikui bėgant, keičiantis kalendoriams, tą senovišką įvykį pažyminti diena susipynė su krikščioniškomis šventėmis, apaugo naujomis reikšmėmis. Ji siejama tai su sausio 25 d., šventojo Pauliaus atsivertimu (jis juk irgi verčiasi, – sakė viena tautosakos pateikėja), tai su Grabnyčiomis ar Pusiaugavėniu – pastaroji šventė irgi žymi laiko ciklo virsmą − gavėnios įpusėjimą. Skaityti toliau

A. Juozaitis su bendražygiais pasveikino 100-metį švenčiančią Latviją (video, nuotraukos) (3)

Avydas Juozaitis su bendražygiais pasveikino 100-metį švenčiančią Latviją | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 18-ąją  nepriklausomos valstybės 100-tąjį gimtadienį švenčiančią Latviją originaliai pasveikino kandidatas į Lietuvos respublikos Prezidentus, Sąjūdžio pradininkas filosofas dr. Arvydas Juozaitis ir Lietuvos ir Latvijos forumo pirmininkas, VDU Letonikos centro vadovas, kalbininkas prof. dr. Alvydas Butkus.

Jie lydimas bendražygių ir Kaune studijuojančių latvių studentų ant Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos stogo išskleidę Latvijos ir Lietuvos vėliavas ir pasakę trumpas sveikinimo kalbas sugiedojo Latvijos ir Lietuvos himnus. Skaityti toliau

Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio proga garsi latvių folkloro grupė „Vilki“ pasirodys Klaipėdoje (video) (0)

„Vilki“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 27 d. 18 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) Lietuvoje folkloro šventėse labai laukiama, bet Klaipėdoje beveik 20 metų nematyta, viena ryškiausių Latvijos folkloro grupių – „Vilki“ („Vilkai“) surengs koncertą „Latvių karys ir jo dina“.

„Vilki“  tai išimtinai vyrų ansamblis, vadovaujamas Edgaro Liporo, atliekantis karo dainas, kuriose atsispindi ir viduramžių kovos su riteriais, ir Latvijos Nepriklausomybės laikai, ir šaulių, ir legionierių lemtis. Dainose daug mitologijos, įspūdingų vaizdinių ir dramatiškų motyvų. Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių (42)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos Dižvadonis Andrejs Broks | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš atvykstant į Lietuvą Romos Katalikų Bažnyčios vadovui Popiežiui Pranciškui, Senojo baltų tikėjimo tęsėjai išplatino jam skirtą sveikinimo laišką. Šį laišką pasirašė Lietuvos ir Latvijos senojo baltų tikėjimo religinių bendrijų vadovai: Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos (Latvijas Dievturu sadraudze) Dižvaldonis Andrejs Broks.

„Džiaugiamės galėdami Jūsų prakilnybę pasveikinti mūsų protėvių žemėje istorinę Baltų vienybės dieną. Linkime  malonių įspūdžių bei visokeriopos sėkmės ir Dievo palaimos šioje viešnagėje“, – rašoma laiške. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (12)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video) (21)

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio. Skaityti toliau

M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką (31)

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.

Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tokio mažumų įstatymo nereikia (12)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Pažvelkime į naujai pateiktą Lietuvos tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696), ar tikrai mums tokio reikia? Šalia jo užmeskime akį į Latvijos ir Estijos mažumų įstatymus, jų patirtis mums būtų pamokoma. Ir galų gale paskaitykime visos Europos šios srities įstatymą, o jei tiksliau – Europos tautinių mažumų konvenciją. Ji irgi mums būtų tikrai naudinga.

Ką įsipareigoja mažumoms Lietuvos valstybė? „Užtikrinti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms teisę į savo tautinės kultūros, tradicijų, kalbos puoselėjimą, mokytis mažumos kalba ar mažumos kalbos mokyklose, viešai, žodžiu Skaityti toliau

Kaimyninės Lietuvos ir Latvijos savivaldybės vykdys bendrą turizmo projektą (0)

bendradarbiavimas_birzu sav. foto

Gruodžio pradžioje Joniškyje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl tarptautinio turizmo projekto „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje!“ vykdymo 2018 metais. Sutartį pasirašė Latvijos (Bauskė, Iecava, Rundalė, Vecumnieki) ir Lietuvos (Biržai, Pasvalys, Pakruojis, Joniškis) savivaldybės.

Bendradarbiavimo sutarties tikslas – skatinti turizmo objektų, renginių ir paslaugų plėtrą bendradarbiavimo partnerių teritorijose. Svarbiausi projekto uždaviniai – padrąsinti gyventojus keliauti ir atrasti kaimynų siūlomus turizmo objektus ir paslaugas, skatinti verslo ir turizmo plėtrą, organizuoti bendrą projekto akciją. Skaityti toliau

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos) (14)

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis Skaityti toliau

Į Latviją „keliauja“ Lietuvos sveikinimai (0)

Latvijai keliauja Lietuvos sveikinimai | rengėjų nuotr.

Lapkričio 17 d. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjo pirmasis specialus, Latviją ir latvius sveikinantis „Eurolines“ maršrutinis autobusas į Rygą.

Ant šventinio autobuso šoninių langų puikuojasi sveikinimas latvių kalba „Su gimtadieniu, Latvija! Sveikina Lietuva” ir  „Atkurtai Lietuvai 100” logotipas.

„Kitais metais Lietuva švęs Valstybės atkūrimo šimtmetį, Latvija minės Skaityti toliau

Į Lietuvą atkeliavo Latvijos sveikinimas valstybingumo 100-mečio proga! (video) (1)

Latvijos sveikinimas – filmas | lv.mfa.lt nuotr.

Lapkričio 8 dieną Rygoje, Nacionalinėje bibliotekoje, Latvijos institutas pristatė Baltijos šimtmečio kelio videofilmą – Latvijos žmonių sveikinimą, kurį simbolizuoja per rankas ir valstybių sienas keliaujantis tortas – lietuviams, estams ir suomiams, artėjančio valstybingumo Šimtmečio ir Baltijos kelio proga.

Instituto direktorė Aiva Rozenberga įteikė filmą (iš medžio išdrožtuose USB raktuose) Lietuvos, Estijos ir Suomijos ambasadoriams Rygoje ir žmonėms, dalyvavusiems kuriant filmą. Skaityti toliau

P. Urbšys: Kiek Seimo narių taps išdavikais? (35)

Povilas Urbšsys | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Lemtingas smūgis valstybiniam lietuvių kalbos statusui gali būti kirstas netrukus – tereikia Seimui patvirtinti jau užregistruotą projektą, pagal kurį raides W, Q ir X bus leidžiama naudoti asmens tapatybę liudijančio dokumento pagrindiniame puslapyje, taip sukuriant precedentą, t.y. atveriant vartus tolesniam valstybinės kalbos darkymui. Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad tai būtų Pandoros skrynios atidarymas.

– Vardų ir pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose diskusija trunka jau kone dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad nėra valios priimti sprendimą: Seimo nariai jau pasirengę nebegerbti Konstitucijos, tačiau vis dar bijo ar nedrįsta išduoti?

Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (9)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau

Palangoje bus švenčiama Baltų vienybės diena (0)

Palanga.lt nuotr.

Baltų vienybės diena – tradicinė šventė, kurios tikslas yra populiarinti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, rugsėjo 23 d. visus neabejingus baltų kalboms, kultūrai bei papročiams sukvies į Palangą.

Iki tarpvalstybiniu lygiu minimos šventės likus mėnesiui, kurorto kultūros darbuotojams rūpesčių netrūksta – nors šventinė programa jau parengta, vis dėlto, kaip teigė Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, Skaityti toliau

V. Švežauskienė. „Lielvardės juosta“ – latvių pasididžiavimas ir neįminta mįslė (nuotraukos) (4)

Lielvardės juosta lietuvostautodaile.lt nuotr.15

Žodžių junginys „Lielvardės juosta“ (Lielvārdes josta) Latvių sąmonėje jau senai tapo samprata, apimančia, įvardijančia nenuginčijamą tradicinės kultūros vertybę. Nežiūrint į tai, kad daugelio Latvijos regionų tautinės juostos pasižymi spalvų bei raštų įvairove, būtent „Lielvardės juosta“ tapo šiuolaikinio mito apie itin seną juostos prigimtį, jos turimą apsauginę funkciją ir ornamente išreikštą ypatingą kosminį kodą, pagrindu. Garsioji „Lielvardės juosta“ ne tik gyvena savo simbolizuotą, nepriklausomą gyvenimą tautinėje sąmonėje, Skaityti toliau

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video) (5)

Dievturiu sventykla.Lokstenes svētnīca_dievturi.blogspot.lt

Gegužės 6 dieną latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai rengia ypatingą renginį – pagoniškos šventyklos atidarymą. Šventykla bus atidaryta Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidės 11 valandą ir tęsis visą dieną. Į šventyklos atidarymą pakviesti ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Skaityti toliau