Žymos archyvas: Latgala

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

E. Jekabsonas. Latvija ir Vilniaus klausimas (1)

Baltarusių (gudų) batalionas Daugpilio fronte. 1919 m. rugpjūtis. Autorius nežinomas | LCVA nuotr.

Latvių istoriko, istorijos mokslų daktaro, Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakulteto profesoriaus tyrinėjimų sritis – Latvijos diplomatijos, kariuomenės, tautinių bendruomenių istorija. Be kitų publikacijų, Erikas Jekabsonas (Ēriks Jēkabsons, g. 1965 m.) yra išleidęs knygas „Poļi Latvijā“ („Lenkai Latvijoje“, Rīga, 1996,), „Lietuvieši Latvijā“ („Lietuviai Latvijoje“, Rīga, 2003).

Viena iš jo monografijų – „Piesardzīgā draudzība: Latvijas un Polijas attiecības 1919. un 1920. gadā“ („Atsargioji draugystė: Latvijos ir Lenkijos santykiai 1919 ir 1920 metais“), išleista Rygoje 2007 m., – skirta Latvijos ir Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos, Lietuvos ir Lenkijos bei šių trijų valstybių tarpusavio santykiams, Latvijos neutraliai, o Skaityti toliau

A. Praninskas. Trečiasis pasaulinis karas – dėl Baltijos šalių? (34)

kam.lt | L.Ambrozevičiūtės nuotr.

Pirmasis pasaulinis karas kilo po Europos užkampyje, Sarajeve, nuaidėjusių šūvių. Ar galėtų būti, kad Trečiąjį pasaulinį įžiebtų karinis konfliktas Europos Sąjungos pakraštyje – Baltijos šalyse?

Taikinys – Latgala

Kažin ar būtų galima prikišti, kad lietuviai, latviai ir estai apie tokią galimybę svarsto vien tik dėl nesveiko susireikšminimo: Didžiosios Britanijos TV ir radijo transliacijų korporacija BBC vasario pradžioje parodė savo sukurtą filmą „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“. Jame rimtai nagrinėjama Trečiojo pasaulinio karo kilimo galimybė po to, kai Skaityti toliau

LATGA skirs stipendijas jauniesiems menininkams (0)

MenasLietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) antrus metus iš eilės skelbia konkursą jaunųjų menininkų stipendijoms gauti.

Organizacija teiks 7 stipendijas metams, po 287 eurų per mėnesį. Paraiškas jaunųjų menininkų stipendijoms gauti gali teikti 18–35 metų amžiaus asmenys audiovizualinių menų, dailės, dramos, fotografijos, literatūros, muzikos, tarpdisciplininių menų srityse. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“ (0)

ispuolis

Pasaulyje būta visokių respublikų (lot. res publica „viešasis reikalas“). Žinome antikinę Romos respubliką. Bene garsiausia ir galingiausia daugiau kaip du šimtmečius buvo labai jau demokratiškai pavadinta Abiejų Tautų Respublika (ATR) – Lietuvos ir Lenkijos federacinė monarchija, sudaryta po Liublino unijos 1569 m. ir išsilaikiusi iki pirmojo jos padalijimo 1791 m. Ir žinoma, bent trys Lietuvos respublikos (kai kas mano, kad jos buvo dvi: 1918 – 1940 m. ir nuo 1990 iki šių dienų).

Iki A. Hitlerio įsiviešpatavimo egzistavo II reichas – Veimaro respublika (1919– 933),

Skaityti toliau

Savaitgalinės lietuvių kelionės: nevengiama atrasti ir Latvijos, Lenkijos, Estijos (0)

ŽemėlapisĮ egzotiškus kurortus ir Pietų Europos šalis dažnai keliaujantys lietuviai nevengia atrasti ir kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos ir Estijos. Tiesa, į šias šalis lietuviai dažniausia vyksta tik savaitgaliui.

„Lietuva ir Latvija yra kaimyninės šalys, turinčios ir bendrą istoriją. Tačiau yra mažų istorinių ir kultūrinių skirtumų, kurie, mano nuomone, ir vilioja turistus iš Lietuvos atvažiuoti į Latviją ir ypač mūsų regioną“, – teigia Latgalos regiono plėtrą koordinuojančios organizacijos atstovas Edgars Klus, Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais (16)

Etninės kultūros globos taryba (EKGT), siekdama etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir šio klausimo suaktualinimo Lietuvoje, nutarė teikti Lietuvos Respublikos Seimui siūlymą 2014-uosius metus paskelbti Etnografinių regionų metais.

Europos Sąjungos regioninėje politikoje viena iš svarbiausių krypčių – regioninio istorinio kultūrinio savitumo išsaugojimas. Tai ypač akcentuoja labiau išvystytos šalys Skaityti toliau