Vilnelėje neršiančioms lašišoms iškilo didėlė grėsmė, mat atsakingos institucijos užsimojo atstatyti gruodį sugriuvusią Belmonto užtvankos betoninę sieną. Viskas skambėtų pozityviai, jei ne faktas, kad užtvanka, išskyrus reprezentacinę, jokios kitos naudingos funkcijos neatlieka, priešingai – ji užkerta vienintelį lašišinių žuvų migracijos kelią Vilnelės upe.
Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas Laurynas Okockis kelia klausimą – „ar gali būti, Skaityti toliau
Artėjant ilgajam savaitgaliui, aplinkosaugininkai žvejams primena džiugią žinią – rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, visi galės žvejoti nemokamai visuose neišnuomotuose ir išnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke – be žvejybos leidimų ar meškeriotojo bilietų. Norintys žvejoti privačiuose telkiniuose ir tuose, kur organizuota limituota (licencinė) žvejyba, turės įsigyti leidimus.
Limituota žvejyba organizuojama apie 20 vandens telkinių. Tai Pagojės tvenkinys (Anykščių r.), Vykežerėlio, Vykežerio, Sniūčio, Vasakno, Zalvo ežerai ir Šventosios tv. Skaityti toliau
Aplinkos ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymu pakeistos lašišų limituotos žvejybos sąlygos. Nuo šiol lašišas ir šlakius papildomai bus galima gaudyti dar 5 upėse: Akmenoje-Danėje, Vilnioje, Širvintoje, Musėje ir Virintoje.
Nemune žvejo mėgėjo kortelė lašišų žvejybai suteiks teisę pasiimti tik tą lašišą, kuri sugauta Nemune žemiau Vilkijos perkėlos. Nemuno atkarpoje nuo Vilkijos perkėlos iki Kauno HE visas sugautas lašišas privaloma paleisti. Skaityti toliau
Rytoj, rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, visi galės žvejoti nemokamai visuose neišnuomotuose ir išnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke – be mėgėjų žvejybos leidimo ar žvejo mėgėjo bilieto. Nemokamai žvejoti galima dukart per metus – liepos šeštąją ir rugpjūčio penkioliktąją. Taip numato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės.
Norintiesiems žvejoti jūroje, privačiuose ir tuose telkiniuose, kuriuose organizuota limituota (licencinė) žvejyba, teks įsigyti mėgėjų žvejybos leidimus. Skaityti toliau
Visą mėnesį – nuo rugsėjo 16-osios iki spalio 15 d. – pagrindiniuose lašišų ir šlakių migracijos keliuose ir nerštavietėse bus leidžiama žvejoti tik įsigijus žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Turintieji teisę žvejoti nemokamai žuvis galės gaudyti tik tais įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriosioms ir lašišinėms žuvims, o jeigu atsitiktinai užkibs lašiša ar šlakis, privalės nedelsdami šią žuvį paleisti.
Kaip sakė Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, žvejoti lašišas ir šlakius leidžiama tik šviesiu paros metu – nuo saulės patekėjimo iki laidos. Draudžiama žvejoti arčiau kaip 100 m žemiau užtvankų ir žuvitakių. Tose upių vietose, kurios nėra Skaityti toliau
Lašišų ir šlakių verslinė žvejyba vidaus vandens telkiniuose draudžiama ištisus metus, tačiau atsitiktiniai šių žuvų sugavimai Kuršių mariose yra gana dideli. Į žvejų verslininkų tinklus, žvejojant karšius ir kitas žuvis 2012 m. pakliuvo 4,6 t lašišų ir šlakių.
Siekdamas sumažinti atsitiktinius lašišų, šlakių, žiobrių ir kitų į nerštą migruojančių žuvų sugavimus aplinkos ministras uždraudė verslinę žvejybą akvatorijoje prie Ventės rago. Šioje vietoje draudžiama statyti bet kokius verslinės žvejybos įrankius ištisus metus. Skaityti toliau
Baltijos jūroje be grėsmės populiacijai galima sugauti 70 tūkst. lašišų, rekomenduoja mokslininkai. Europos Sąjungos Taryba praėjusią savaitę regiono šalims leido 2013 m. Baltijoje sugauti 124 tūkst. lašišų. Dar apie 70 tūkst. lašišų sugaunama nelegaliai. Tris kartus mokslininkų rekomendacijas viršijantis žvejybos mastas – didžiausia grėsmė Baltijos lašišų populiacijos išlikimui.
Siekiant išsaugoti Baltijos lašišų populiaciją, taikoma daug nacionalinių ir tarptautinių priemonių, tačiau jų poveikis trumpalaikis, kol skirstant žvejybos kvotas neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas. Spalio 22–23 d. Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba Skaityti toliau
Prieš pusamžį Baltijos lašišų nerštavietės buvo gerokai gausesnės nei šiandien. Per visą laikotarpį mūsų vandenyse šių žuvų populiaciją sumažėjo iki 40 proc., o 1981 m. jūrinė lašiša buvo įtraukta į Lietuvos TSRS Raudonąją knygą. Nors ir buvo imtasi specialių priemonių apsaugoti nykstantį Atlantinės lašišos porūšį, atkurti buvusios populiacijos nepavyko.
Pastačius Kauno hidroelektrinę, 25 m aukščio Nemuno upės patvanka tapo neįveikiamu barjeru migruojančioms žuvims, jų tarpe ir lašišoms. Skaityti toliau
Pasaulio vandenynų rūgštingumas didėja sparčiausiai per pastaruosius 300 milijonų metų, netgi sparčiau, nei planetos atšilimo laikotarpiu prieš 56 milijonus metų, teigia Europos ir JAV mokslininkai naujausioje tyrimų studijoje. Žvilgsnis į Žemės istorijoje buvusį atšilimo laikotarpį leistų tiksliau prognozuoti žmonijos paspartinto klimato pokyčio poveikį, teigia mokslininkai šimtuose praeities klimato duomenų tyrimų, paskelbtų žurnale „Science“.
Greitai rūgštėjantis jūros vanduo graužia koralų rifus, suteikiančius prieglobstį kitiems gyvūnams ir augalams, trukdo dvigeldžiams moliuskams ir austrėms užsiauginti apsauginius kiautus, taip pat pažeidžia smulkius organizmus, kuriais minta kai kurios komercinės žuvų rūšys, pavyzdžiui, lašišos. Skaityti toliau
