Žymos archyvas: lapė

Sekmadienio sakmė. Lapės gudrumėliai (3)

pixabay.com nuotr.

Buvo senas senas vilkas, pusiau rudas, pusiau pilkas. Akys išvarvėjusios, dantys išklibę. Skųsdamasis diegliais, vaikštinėjo pakiemiais ir seilę iš alkio varvino. Būdavo, seniau prasimanydavo jis ir avienos, o dabar, kai akelės žlibos – nekokios tokelės: čia manai – akmuo, o pasirodo – piemuo.

Senas vilkas jau vos vilkos. Ėjo jis sau į namus liūdnas, neramus. Prie šlaito turėjo jis ūkelį ir iš lapų, šakų pastatytą namelį. Priešais vilką kiškis tursavo, girią matavo.

Skaityti toliau

Neteisėtai įkalinti narvuose laukiniai žvėrys paleisti į laisvę (0)

zverys-narve_am-lt

Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vienoje iš Kauno rajone esančių sodybų aptiko netikėtą radinį – sodyboje įkurtą mini zoologijos sodą.

Aplinkosaugininkai praėjusią savaitę kartu su Gyvūnų globėjų asociacijos atstovais bei veterinarijos gydytojais nuvyko į Kauno r. esančią sodybą patikrinti gauto pranešimo. Vos pravėrus kiemo vartus, inspektorius pasitiko šaižus varnos kranksėjimas. Paukštis buvo įkurdintas nedideliame voljere, pačiame kiemo viduryje. Sodybos šeimininkas buvo akivaizdžiai nepatenkintas pareigūnų vizitu, o paklaustas, ar laiko ir daugiau laukinių gyvūnų, vyras prisipažino, kad turi kiaunę, kurią neva pagavo, kai ši bandė prasmukti į jo balandinę. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie lapį, strazdelį ir varnų (2)

lape-S.Paltanaviciaus nuotr

Viduryj miška eglelėj susikrave strazdelis sau gūžtelį ir sudėja pinkius kiaušinelius, e iš jų išperėja pinkius strazdžiukus.

Atbėga lape ir saka:
– Strazdel strazdel, veskis vaikelius, kirsiu eglelį.
– Lape, nekirsk, – prašes strazdelis.
– Mesk man vienų vaikelį, tai nekirsiu, – atsaka lape.

Strazdelis išmete vienų vaikelį, e lape sugriebe ir nusineše. Paskui atbėga ir vėl pradėja gundint strazdelį, ir jis išmete jai kitų vaikelį. Teip strazdelis išmete visus vaikelius, tik belika vienas. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Katė ir lapė (0)

lape-S.Paltanaviciaus nuotr

Vieną sykį susitiko katė su lape, katra, pasisveikydama su jai, klausė, iš kur grįžta ir kur dabar mislija eit toliau. Katė atsakė, kad grįžta iš žyriaus ir pareina pas savo gaspadorių. Čia lapė, papūtus uodegą, mandraudama pasiklausė katės, ar ji daug mislių turi. Atsakė, kad tik vieną, o gerą.

– Tai šlėktai, mano kūmute, ba aš turiu net devynias mislis.

Tai viskas darėsi prie aukšto medžio. Nežinia iš kur užklupo jas suneš. Katė, pamačius savo neprietelius, įsidrapalino in medį, o suneš lapę vaikė po visą girią, ir ką tik paspėjo inlįst in savo urvą, kad ir patrotijo savo uodegą. Skaityti toliau

Sumedžiotos gudriausios 2013 metų lapės (0)

PR LAPĖ

Vilniaus universiteto Ryšių su visuomene magistrantų organizuojamas „PR LAPĖS“ konkursas, kurio metu bus išrinkti geriausi, kūrybiškiausi ir inovatyviausi šių metų verslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų komunikacijos projektai, įgavo pagreitį. Renginio organizatoriai iš visų siųstų projektų atrinko šešiolika paraiškų, atitikusių organizatorių keliamus reikalavimus. Visi atrinkti projektai pasižymi kūrybiškumu bei gudriais sprendimais, o veiklos sritys varijuoja nuo prieskonių populiarinimo iki informacinių technologijų bei tarptautinių mokslinių projektų viešinimo. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Liūtas, lapė ir žmogus (2)

Galiūnas ir liūtas. Nežinomo XIX a. dailininko graviūra.

Vie­ną sy­kį liūtas su la­pe su­si­gin­či­jo. Liūtas sa­ko:
– Ant svie­to nė­ra už ma­ne stip­res­nio su­tvė­ri­mo!
La­pė sa­ko:
– Ogi žmo­gus.
– Žmo­gus? Kas tai per žmo­gus: aš jo nėkuo­met ne­su ma­tęs. Mel­džia­mo­ji, pa­ro­dyk man jį.
– Ge­rai, – sa­ko la­pė. – Ei­va į tą miš­ke­lį, pa­si­slėp­si­va ir lauk­si­va, kol ke­liu eis žmo­gus.
Žiūri, žiūri ir pa­ma­tė pie­me­nė­lį kar­ves be­va­rant.
– Ar tai žmo­gus? – už­klau­sė liūtas.
– Tai dar ne­ žmo­gus, jis dar bus žmo­gu­mi. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Bičiuliai (52)

Kopinėjamas medus | gamta.cepkeliai-dzukija.lt nuotr.

Senoviej visoj Lietuvoj ir Žemaitiūsi didės buva girės. Tose tarp kitų medžių auga daugybė lijpų, kurioms žydont, bitės prinešdava daug medaus balta. Todiel ir patiās vešieja, ir žmoniems nemaž atnešdava pelna. Matydamys tai ūkinykai daugel aulių turieja daržūsi pri sava gyvenimų, o ontra tijk miškūsi.

Netolyj nu Abelyna, Šilalės parakvijoj, Būbliškių sodoj gyvenęs ūkinykas Liudvikas Gricius, turieja pri namų keturias dešimtis aulių su bitiemis. Mediūsi krūmi ištašęs keturioliką drevių, į kurias vienu metu bitės ateja. Dabar įstatė į medius dvidešimtį keturis įkilus, į kurius teipogi bitelės įsimetė. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie lapę ir vilką (0)

Kartą pas vieną žmogų išgaišo paršas. Galvoja: „Ką su juo daryti?“

Nunešė medin ir pakorė.

Lakia lapė. Žiūri. „Jeigu paršą nudauši, pati paskelsi“. Galvoja, kaip čia paršą nudaužt.

Lakia vilkas. Pamatė paršą ir rėkia:
– Oi, kodėl, kūmula, neėdi?

Sako:
– Šiandien pėtnyčia. Skaityti toliau

KELIONĖ PAS KALĖDŲ SENELĮ. Lapė skuba dovanų (0)

Skaityti toliau