Žymos archyvas: laisvoji rinka

Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės) (14)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d., trečiadienį, 17.30 val., Vilniaus Univesiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) (402 aud., Vokiečių g. 10, Vilnius) vyks filosofo dr. Laisvūno Šopausko ir instituto alumno, Bernardinai.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“ Pokalbį ves filosofas dr. Mindaugas Kubilius.

L. Šopausko skelbiamose tezėse teigiama, jog „Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Laisvosios rinkos fundamentalizmą Donatas Puslys bando apginti samprotaudamas šitaip:

Įdomu, kokia autoriaus nuomonė apie tokius įtakingus katalikų mąstytojus ir laisvos rinkos šalininkus kaip Samuelis Gregas (Samuel Gregg) ir visas Aktono institutas ar popiežiaus šv. Jono Pauliaus II biografas Džordžas Veiglas (George Weigel)? Juk, kaip suprantu, laisvąją rinką jie gina ne todėl, kad norėtų demontuoti krikščionybę, būtų pasišventę kokiam nors socialinės inžinerijos projektui, o tiesiog todėl, kad labiau pasitiki žmogaus Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA.

V. Ališauskas apie Europos Sąjungos šalių integraciją Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kaip išsklaidyti ideologizuoto Liberalizmo kerus? (11)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Nauja šmėkla?

Kadaise Komunizmo šmėkla klaidžiojo po Europą. Nūnai saulę temdo Liberalizmo kerai. Ir nieko čia keisto. Juk daugelis nomenklatūrinių veikėjų, mokslininkų ar ekonomistų po Sovietų Sąjungos žlugimo itin vikriai išvertė kailį: iš aršių pro-marksistų tapo uoliais pro-liberalais. Pakako pakeisti vienus raktinius žodžius kitais – antai valstybės planavimą laisva rinka, liaudies nuosavybę privačia, klasių kovą individų konkurencija, etc. – ir jie galėjo toliau važiuoti nesustodami. Tereikėjo garsiai trimituoti apie neišvengiamus, visame Kosmose karaliaujančius laisvosios rinkos dėsnius, jų geležinį būtinumą. Taigi pūsk tą patį ir drauge ką kita! Kadangi gyventi taip pat gerai norisi, valdantieji sąmoningai puolė iš Skaityti toliau

D. Paukštė. Atsakymas R.Vainienei: Kol banginiai plaukios darbdavių godumo jūrose – emigrantai negrįš (8)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“, R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai. Nenuostabu, kad net ir tuomet, kai reiškinio diagnozė nustatoma teisinga, prelegentės siūlomas gydymo būdas jai neleidžia peržengti siaurą laisvosios rinkos instituto mąstymo akiratį. Todėl ligą gydant jos siūlomais metodais, ligonis – Lietuva – ilgai netrauktų ir greitai išleistų paskutinį kvapą. Bet apie viską iš pradžios… Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I) (46)

Saulius Lapėnas | feisbuko profilio nuotr.

Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje.
Miurėjus Rotbardas (Murray Rothbard).

… viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose. Adamas Smitas (Adam Smith). Skaityti toliau

L. Milčius. Ar vis dar saugome pagrindines savo tautos vertybes? (17)

Signataras Leonas Milčius | V.Valuckienės nuotr.

Lyg ir nepamirštame dar paminėti valstybinių švenčių, istorinių datų, jubiliejų. Šie metai gražūs Sąjūdžio 25-ečio renginiais, po poros metų švęsime ir mūsų atkurtos Nepriklausomos valstybės 25-etį, o dar po kiek laiko ir Vasario 16-osios akto šimtmetį. Džiugu, kad šios datos ryškiomis šviesomis pasklinda per visą Lietuvą, į jos kaimus, mažesnius miesteliu. Štai ir Raudondvaryje lapkričio 13-ąją paminėsime 25-erių metų sukaktį, kai pirmą kartą Kauno rajone virš Raudondvario pilies buvo iškelta mūsų trispalvė vėliava.

Taip, visur tada buvome šaukiami laisvės, nepriklausomybės troškulio. Jėgų atgimti keltis ir eiti davė ilgus metus puoselėtos ir gyvybingomis likusios tautinės ir dorovinės vertybės, Skaityti toliau

P. Gylys. Grįžkit į Sodros glėbį, vaikai paklydėliai! (74)

Povilas Gylys | alkas.lt nuotr.

Daugiau nei dešimtmetį kartu su prof. R. Lazutka ir keletu kitų ekonomistų bei politikų kariaujame nelygų karą su gausia ir gerai ginkluota, o tiksliau – stipriai piniguota privačių pensijų fondų interesų gynėjų, lobistų kohorta. Prieš mus laisvos rinkos (iš tiesų- monopolinės ekonomikos) „ekspertai“, komercinių bankų bei kai kurie žiniasklaidos atstovai. Jų fronto liniją legitimizuoja, politiškai apiformina  vos ne po visas pagrindines partijas išsibarstę idėjiniai liberalai – partiniai veikėjai, nesusivokiantys, kad ekonomika ir rinka nėra tas pats, bandantys įtikinti, kad valstybė yra blogis ir kad nėra tokio daikto kaip  viešasis interesas arba, kad jis tėra privačių interesų suma, kad privačių interesų lygmenyje galima išspręsti mažne visas, taip pat ir makroekonomines, problemas. Anoje  pusėje yra trys galios šaltiniai – pinigai, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią? (58)

Jonas Vaiškūnas | Delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad sparčiai kintant socialiniams ir ekonominiams mūsų gyvenimo pagrindams formuojasi nauja pasaulėžiūra ir ją atitinkanti savotiška „ekonominė teologija“. Ir tai ne pokštai. Dar G.Diumezilis (Dumézil) politinę tautos ideologiją matė esant išreikštą būtent jos religijoje.

Suprantama ir šiuolaikinei globaliai vartotojiškai ideologijai reikalinga nauja, jos propaguojamą gyvenseną įtvirtinanti, religija. Tai kad ekonominiu-vartotojišku kodu palaipsniui perkuoduojamos visos visuomenės materialinės, dvasinės ir socialinės vertybės daugiau nei akivaizdu. Skaityti toliau

V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas (4)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Europos Konstitucijos 199 straipsnis skelbia: „Ministrų Taryba priima Europos sprendimus, kuriais išreiškiamas ES požiūris į tam tikrą geografinio arba teminio pobūdžio dalyką. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika atitiktų Sąjungos pozicijas.“ Ministrų Taryba (įstatymų vykdomoji valdžia) vykdo Europos Komisijos (įstatymų leidžiamoji valdžia) direktyvas.

Europa šiuo metu yra valdoma galingos politinės gaujos – Europos Komisijos, kuri iš esmės jau yra tapusi oficialia Europos nedemokratine vyriausybe. Ši Komisija atstovauja ES piliečiams, tačiau ji nėra renkama! Skaityti toliau

V. Balkus. Lietuva be gamybos – Lietuva be ateities (25)

Vitalijus Balkus (viduryje) | feisbuko nuotr.

Mus tiek dažnai bandė ir bando įtikinti, kad galima gyventi nieko negaminant, neauginant, nekuriant, kad nėra jokia naujiena susidurti su bendrapiliečiais, kurie ne tik tuo įtikėjo, bet ir įnirtingai gina šį mitą.

„Pažiūrėk,  sako vienas jų, – štai, Šveicarija iš bankų gyvena, ir gerai gyvena“. Ir pabandyk išaiškinti, kad tai tėra vienas iš paplitusių stereotipų – toks, kaip meškos, vaikščiojančios Rusijos gatvėmis, ar vokiečiai, kurie vis taikosi sustoti į kolonas, ar frigidiškos anglės. Gerai, kad šveicarų gamintojų prekių ženklai yra plačia žinomi ir, išvardinus bent penkis jų, pašnekovo akyse jau praplaukia pirmasis abejonės debesėlis. Skaityti toliau

A. Švarplys: Naujasis Sąjūdis turėtų būti kitoks (25)

Alkas.lt nuotr.

Daugelis apgailestauja, kad Sąjūdis išblėso, kai tik buvo pasiekta Nepriklausomybė. Jo kelti vertybiniai tikslai nebuvo pasiekti. Visuomenės ir valdžios santykiuose išliko pagrįstas nepasitikėjimas. Ypatingai šis nepasitikėjimas paaštrėjo pastaraisiais metais, kai pasimatė, jog valdžios elitas kritinėse situacijose gina savo interesus, o ne viešąjį teisingumo bei demokratijos interesą. Dar įdomiau tai, jog nemaža dalis visuomenės ėmė pasitikėti valdžios elito bandymais taikyti jėgą demokratijos išsaugojimo vardu. Nemažai išsilavinusių piliečių pasitiki grubiomis žiniasklaidos manipuliacijomis. O dalis kritiškai mąstančių visuomeninių grupių galvoja, jog įmanoma vėl sukelti naują Sąjūdžio bangą. Skaityti toliau

A.Akstinavičius. Progreso nebus (2)

Arvydas Akstinavičius

Progresinių mokesčių taip pat. Bent jau artimiausiu metu. Progresas su progresiniais mokesčiais sietinas ne tik bendra šaknimi. Progresiniai mokesčiai pirmiausia siejami su socialiniu teisingumu ir solidarumu. Socialinis teisingumas ir solidarumas (taip pat ir socialiai atsakingas verslas) – svarus argumentas dirbančiajam geriau, kokybiškiau dirbti. Taigi, žmogiškieji santykiai – rimta paskata našesniam darbui. O tai jau rimtas postūmis ekonominiam progresui.

Ar tai neturėtų dominti Lietuvos darbdavių? Deja, pasirodo – ne. Rūpi ir svarbi tik sava kišenė. Neva daugiau gaunantis ir taip sumoka didesnę mokesčių sumą. Skaityti toliau

D.Razauskas. Kur veda Merkurijus? (9)

Neparduok savęs | efoto.lt agnes nuotr.

Iš tikrųjų Merkurijaus vardo kilmė nėra visai aiški, šaknimis jis siekia etruskus, tačiau tarp romėnų autorių yra nusistovėjusi jo sąsaja su lotynų kalbos žodžiais merx „prekė“, mercari „pirkti“, merces „užmokestis, atlyginimas, kaina“, mercatus „prekyba, prekiavimas; prekyvietė; rinka“, mercatura „prekyba“, mercator „pirklys“, com-mercium „prekybiniai santykiai“ (iš čia komercija) ir t. t. Būta net aiškinimo vardą esant sudarytą iš dviejų dėmenų: merc- ir curius, pastarąjį siejant su žodžiais curare „rūpintis, prižiūrėti, globoti“, cura „rūpestis, priežiūra, globa“. Taigi Merc-curius būtų tiesiog „prekybos globėjas“. Tokius ir panašius vardo aiškinimus grindė tai, kad iš tikrųjų romėnų Merkurijus buvo prekybos dievas, rūpinęsis visokeriopais mainais, pirkliais ir jų pelnu, – kaip ir graikų Hermis, Skaityti toliau

Lietuva: dabarties realijos ir ateities vizijos (3)

www.alkas.lt

2006 m. Lietuvos kultūros fondo iniciatyva surengto forumo „Šiandieninė Lietuva: viltys ir realybe” pranešimų leidinys jau tapo bibliografine retenybe. Tada šalies mokslininkai, menininkai, kultūros veikėjai, politikai, valstybės institucijų bei organizacijų atstovai pabandė atsakyti į klausimą, kur link krypsta mūsų valstybės raida.

Prieita išvada, kad Lietuva pergyvena vertybių krizę, kurią sukėlė laisvosios rinkos situacija, vartotojiškos visuomenės formavimasis, vertybes pakeitęs vertėmis, o idealizmą – pragmatizmu. Valdžios vykdyta politika ne tik nuvertino žmogaus orumą, jo gyvybę, šeimą, bet ir padėjo išsiplėtoti teisiniam nihilizmui, cinizmui, arogancijai. Skaityti toliau